Legislator Case Law & Legislation
61eb9a66-637c-4988-8bf1-eae8d464b392 AI generated

61eb9a66-637c-4988-8bf1-eae8d464b392 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 61eb9a66-637c-4988-8bf1-eae8d464b392
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-71-557/2015Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01078-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 44.; 79.1.; (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 5 d. KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D.

Legislator headnote

AI generated

61eb9a66-637c-4988-8bf1-eae8d464b392 · Klaipėdos apygardos teismas: Nėra apeliantės kaltę pagrindžiančių objektyvių ir įtikinamų įrodymų, nenustatyta jos tyčia. Taip pat, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas nepasisakė dėl skunde pateikto paaiÅ¡kinimo, jog kaimyno A. K. Å¡uo įvykio metu buvo paliktas be Å¡eimininkų priežiÅ«ros, A. K. buvo iÅ¡vykęs. Taip pat nebuvo atsižvelgta į apeliantės ir kaimyno A. K. ne kartÄ ieÅ¡kotus kompromisus dėl teritorijos aptvėrimo, A. K. požiÅ«rį į tai. Teismas neatsižvelgė ir į paaiÅ¡kinimus, jog A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-71-557/2015Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01078-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 44.; 79.1.; (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 5 d. KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D.

B. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties, irnustatė:D. B. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu nubausta pagal ATPK 110 str. 10 d. 500 Lt (144 €) bauda. D. B. nubausta už tai, kad 2014-07-26 20.30 val. (duomenys neskelbtini) kieme laikė palaidÄ Å¡unį, kuris pateko į kaimyno A. K. kiemÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir apdraskė pastarojo Å¡unį, tokiu bÅ«du D.

B. neužtikrino Å¡uns laikymo gyvenamojoje vietoje, kad jis nekeltų grėsmės asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, taip pažeidė Å ilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-12 įsakymu Nr. A1-963 patvirtintų „GyvÅ«nų laikymo Å ilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 8.3, 47, 48 punktų reikalavimus. Šį nutarimÄ D. B. apskundė Å ilutės rajono apylinkės teismui.             Šilutės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi D.

B. skundo netenkino, nurodė, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. B. kaltę, kad ji padarė jai inkriminuojamÄ pažeidimÄ ir bÅ«tent jos Å¡uo sužalojo kaimyno Å¡unį. Pažymėjo, jog D. B., turėdama didelį Å¡unį, kurio elgesys gali bÅ«ti neprognozuojamas, turėjo imtis visų veiksmų, kad Å¡uo bÅ«tų tinkamai aptvertas ir neturėtų kontakto su kitais Å¡unimis, tačiau jos kiemas nebuvo tinkamai izoliuotas, o jos Å¡uo ne visÄ laikÄ laikomas voljere, turi galimybę iÅ¡bėgti iÅ¡ kiemo.

Teismas nurodė, kad didelio D. B. Å¡uns keliama grėsmė yra žymiai didesnė nei kaimyno mažesnio Å¡uns, ir ji turėjo imtis didesnių apsaugos priemonių siekiant iÅ¡vengti jos Å¡uns kontakto su kitais Å¡unimis nepriklausomai nuo to, kokiame kieme Å¡is kontaktas gali įvykti.Apeliaciniu skundu D. B. praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo nevisapusiÅ¡kai, neobjektyviai, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, ko pasėkoje priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

Apeliantė pažymi, kad apylinkės teismas rėmėsi iÅ¡imtinai tik nukentėjusiojo A. K. paaiÅ¡kinimais, nepagrįstai atmesdamas bet kokius D. B. paaiÅ¡kinimus. Apylinkės teismas visiÅ¡kai nevertino ir neatsižvelgė į D. B. skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, jog D. B. Å¡uo yra dresuotas ir į kaimynų kiemÄ net nebuvo įbėgęs, į tai, kad Å¡eimininkai buvo namuose ir Å¡uo nebuvo paliktas be priežiÅ«ros. Å ias aplinkybes D. B. nurodė, policijos pareigÅ«nams nagrinėjant A. K. pareiÅ¡kimÄ .

Policijos pareigÅ«nui priimant nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, Å¡ios D. B. pateiktos aplinkybės nenurodytos, neiÅ¡aiÅ¡kintos visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skunde dėl policijos pareigÅ«no priimto nutarimo D. B. pažymėjo, kad jai nebuvo leista A. K. pareiÅ¡kimo nagrinėjimo metu susipažinti su bylos medžiaga, tyrėjai D. M. pareiÅ¡kus, jog susipažinti su byla neįmanoma, o be to ir taip viskas aiÅ¡ku.

Nors, vadovaujantis ATPK 286 str. nuostatomis, nutarime turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos aplinkybės, nutarime nurodytos aplinkybės yra analogiÅ¡kos administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotoms. Ir nors A. K. pareiÅ¡kimo nagrinėjimo metu policijai D. B. nurodė įvykio aplinkybes, nes įvykio metu pati buvo savo kieme, ir jos pareigÅ«nui buvo žinomos, tačiau priimant nutarimÄ Ä¯ jas neatsižvelgta. Nors apylinkės teismas policijos pareigÅ«nės, suraÅ¡iusios administracinės teisės pažeidimo protokolÄ ir priėmusios nutarimÄ veiksmuose neįžvelgė Å¡aliÅ¡kumo, pareigÅ«nė aiÅ¡kiai palaikė nukentėjusiojo pozicijÄ .

Apeliantės manymu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nuomonė, jog jeigu Å¡uo yra didelis, tai jo elgesys gali bÅ«ti neprognozuojamas, dėl ko privalu imtis visų veiksmų, kad gyvÅ«nas bÅ«tų tinkamai aptvertas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡uo yra dresuotas, iÅ¡mokytas pažinti savo teritorijÄ , neperžengti jos ribų, juo labiau, laikomas voljere, o iÅ¡leistas iÅ¡ jo visada bÅ«na Å¡eimininkų žinioje. Apylinkės teismas, tinkamai neįvertinęs faktinių aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų, neįvertinęs aplinkybės, jog Å¡uo yra dresuotas, padarė nepagristÄ prielaidÄ , jog kadangi Å¡uo ne visÄ laikÄ laikomas voljere, todėl turi galimybę iÅ¡bėgti iÅ¡ kiemo, o tai visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja tikrovei, kadangi Å¡uo tikslu — neperžengti savo kiemo ribų — ir yra dresuotas.

Be to, visiÅ¡kai neteisinga manyti, kad dresuotas Å¡uo, Å¡eimininkui jį iÅ¡leidus iÅ¡ voljero, neskirs jokio dėmesio Å¡eimininkui, o iÅ¡ karto bėgs į kaimyno A. K. kiemÄ , nes žino, kad bÅ«tent tuo momentu kaimyno kieme yra Å¡uo ir su juo susipjaus. PrieÅ¡ingai, dresuotas Å¡uo visada gins savo teritorijÄ , kÄ pastarasis ir padarė, kaimyno A. K. Å¡uniui įbėgus į apeliantės kiemÄ , bei niekada nepuls be reikalo.Skunde nurodoma, kad argumentai ir motyvai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindžia nutartį, yra nelogiÅ¡ki, paremti subjektyvia teismo nuomone bei prieÅ¡taraujantys tikrovei.

Teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis bei spėliojimais, o turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais įrodymais. Taip pat teismas, nagrinėdamas administracinę bylÄ , negalėjo priimti sprendimo vadovaujantis tik A. K. paaiÅ¡kinimais, D. B. paaiÅ¡kinimus visiÅ¡kai ignoruojant. Nors teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tiek vienas Å¡uo, tiek kitas Å¡uo turėjo galimybę iÅ¡eiti iÅ¡ savo kiemo teritorijos, tačiau pripažino apeliantės kaltę, o tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡taringa, nelogiÅ¡ka.

Nėra apeliantės kaltę pagrindžiančių objektyvių ir įtikinamų įrodymų, nenustatyta jos tyčia. Taip pat, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas nepasisakė dėl skunde pateikto paaiÅ¡kinimo, jog kaimyno A. K. Å¡uo įvykio metu buvo paliktas be Å¡eimininkų priežiÅ«ros, A. K. buvo iÅ¡vykęs. Taip pat nebuvo atsižvelgta į apeliantės ir kaimyno A. K. ne kartÄ ieÅ¡kotus kompromisus dėl teritorijos aptvėrimo, A. K. požiÅ«rį į tai. Teismas neatsižvelgė ir į paaiÅ¡kinimus, jog A.

K. praneÅ¡imai telefonu apie tariamai po kiemÄ be priežiÅ«ros lakstantį apeliantės Å¡unį buvo melagingi, nevertino pastarojo elgesio, kad nesiekia ieÅ¡koti kompromiso dėl teritorijų atskyrimo, o reikalauja pinigų. Nevertinti D. B. pateikti įrodymai (fotonuotraukos), kurios patvirtina faktÄ , jog A. K. Å¡uo dažnai lankėsi kaimyninėje teritorijoje ir nebuvo prižiÅ«rimas Å¡eimininko. Apeliacinis skundas tenkintinas. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes.

ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Å ių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apylinkės teismas, nagrinėjantis skundÄ dėl organo priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrina, ar institucija, priėmusi nutarimÄ , tinkamai vadovavosi Å¡iomis normomis. Teismo iÅ¡vados dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo taip pat turi bÅ«ti argumentuotos ir pagrįstos iÅ¡samia surinktų duomenų analize.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinio teismo nuomone, apylinkės teismas pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡nagrinėjo tik formaliai ir neatsakė į esminius skundo argumentus.

Tuo pažeidė ATPK 257 str. bei 284 str. nuostatas, nutartį priėmė iÅ¡samiai neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyrus byloje esančių įrodymų bei neįvertinus jų pagal ATPK 257 str. nustatytas taisykles. ATPK 110 str. 10 d. inter alia numatyta, kad gyvÅ«nų laikymo taisyklių pažeidimas, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudÄ nuo penkių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio litų su gyvÅ«nų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Å ilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-12 įsakymu Nr. A1-963 patvirtintų „GyvÅ«nų laikymo Å ilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ (toliau – Taisyklių) 8.3 p. numato, kad asmenims draudžiama iÅ¡leisti vienus, be priežiÅ«ros gyvÅ«nus augintinius į laiptines, kiemus ir kitas vieÅ¡Ä sias vietas, 47 p. įtvirtinta, kad uždaroje žemės valdoje Å¡uo gali bÅ«ti laikomas nepririÅ¡tas, jei užtikrinama, kad Å¡uo iÅ¡ jos neiÅ¡bėgs, 48 p. inter alia numato, kad vieÅ¡ose vietose, bendro naudojimo patalpose Å¡unį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad Å¡uo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvÅ«nams.Byloje nekvestionuojamas faktas, kad bÅ«tent D.

B. Å¡uo sužalojo A. K. augintinį, tačiau kyla ginčas dėl įvykio vietos ir kitų aplinkybių. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, nors A. K. teismo posėdyje parodė, kad jo Å¡uo buvo sužalotas jo teritorijoje, tačiau jis pats namuose nebuvo, o įvykio aplinkybes teigia sužinojęs iÅ¡ savo sesers ir kaimyno R. Å . pasakojimų (b. l. 33, 60). R. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. liepos 24 d. įvykio, kurio metu susipjovė Å¡unys, taip pat nematė, tiesiog bÅ«damas namuose iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , o išėjęs į laukÄ , pamatė tik gulintį A.

K. šunį. Kieno teritorijoje gulėjo šuo, R. Š. pasakyti negalėjo (b. l. 61). Kaip ir kur susipjovė šunys, nematė ir A. K. marti G. K. (b. l. 61). Kad pati matė, kaip A. K. šuo buvo sužalotas jo namų teritorijoje, nurodė tik A. K. sesuo G. K. (Pocienė) savo pareiškime (b. l.

55) teismui, tačiau teismo posėdyje ji neliudijo. A. K. teismui tvirtino, kad sesuo fotografavo įvykį mobiliuoju telefonu, tačiau fotonuotraukų teismui nepateikė. A. K. taip pat nurodė, kad sesuo paėmė sužeistÄ Å¡unį ir atnešė arčiau namo, tačiau G. K. (Pocienė) savo pareiÅ¡kime nurodo prieÅ¡ingai, jog ji paliko Å¡unį gulėti ten, kur jį ir rado. Taigi paties įvykio nemačiusio A. K. parodymų apie įvykio aplinkybes kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Tuo tarpu iÅ¡ D. B. parodymų teismo posėdžio metu, kad ji 2014 m. liepos 24 d. buvo namuose ir pati betarpiÅ¡kai stebėjo įvykį, nes pati iÅ¡leido Å¡unį iÅ¡ voljero (b. l. 33), ir V. B. parodymų, kad įvykio metu buvo Å¡iltnamyje, viskÄ matė ir pats iÅ¡skyrė Å¡unis (b. l.

61) matyti, kad bÅ«tent A. K. Å¡uo atbėgo į D. B. teritorijÄ , kur jis ir buvo sužalotas. TokiÄ Ä¯vykių eigÄ suponuoja ir R. Å . parodymai, kad A. K. Å¡uo dažnai atbėgdavo pas jį, taip pat ir į D. B. teritorijÄ (b. l. 61). Tuo bÅ«du nuosekli D. B. versija, kurios ji laikėsi nuo pat įvykio aplinkybių tyrimo pradžios, kad bÅ«tent A. K. Å¡uniui atbėgus į D. B. teritorijÄ , jis ir buvo sužalotas, o tada sužeistas parÅ¡liaužė atgal į savo sklypÄ , byloje surinktais įrodymais nėra neginčijamai paneigta.

Å ilutės rajono policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarime, nubaudžiant D. B. pagal ATPK 110 str. 10 d. nurodyta, kad ji pažeidė Taisyklių 8.3 p., kuris draudžia iÅ¡leisti augintinius vienus be priežiÅ«ros į kiemus, laiptines ir kitas vieÅ¡Ä sias vietas. Loginis bei sisteminis (kartu su Taisyklių 48 p.) minimos teisės normos aiÅ¡kinimas suponuoja, kad Å¡iuo atveju draudžiama iÅ¡leisti vienus augintinius į bendro, vieÅ¡o naudojimo teritorijas, kuriose, be augintinio Å¡eimininko, bet kuriuo metu gali laisvai lankytis, į jas patekti ir paÅ¡aliniai asmenys.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės privataus (individualaus) namo kiemas (buvo vartai, sklypas apjuostas aukÅ¡ta gyvatvore), t. y. privati namų valda, Å¡ių taisyklių prasme nelaikytinas vieÅ¡a vieta, į kuriÄ visiÅ¡kai laisvai gali patekti kiti asmenys. Pažymėtina ir tai, kad Å¡uo nebuvo iÅ¡leistas be priežiÅ«ros – iÅ¡ apeliantės paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji iÅ¡leido Å¡unį, norėdama jį numaudyti, t. y. buvo Å¡alia Å¡uns, o taip pat kieme buvo ir jos vyras, dėl to laikytina, kad iÅ¡leisdama Å¡unį į privatų kiemÄ , D.

B. taisyklių punkto, draudžiančio paleisti Å¡unis vieÅ¡oje vietoje be priežiÅ«ros, nepažeidė. Nutarimu nustatyta, kad apeliantė pažeidė ir Taisyklių 47 p., kuriame įtvirtinta, kad uždaroje žemės valdoje Å¡uo gali bÅ«ti laikomas nepririÅ¡tas, jei užtikrinama, kad Å¡uo iÅ¡ jos neiÅ¡bėgs. Taisyklėse iÅ¡aiÅ¡kinta, kad uždara žemės valda – žemės valda, kurios teritorija yra aptverta tvora su vartais. Laikytina, kad Taisyklių 47 punkto pagrindinė paskirtis - užtikrinti, kad Å¡uo neiÅ¡eitų iÅ¡ teritorijos ribų, o ne nustatyti taisyklę, kad Å¡uns savininkai nei akimirkai negali paleisti nepririÅ¡to Å¡uns privačioje valdoje, kuri formaliai neatitinka uždaros žemės valdos sÄ vokos, net jei jie kitomis priemonėmis (be uždarÄ valdÄ apibrėžiančių vartų ir tvoros) užtikrina, kad Å¡uo nepaliks privataus kiemo teritorijos.

Apeliantė skunde nurodė, kad Å¡uo yra dresuotas (b. l. 5), iÅ¡mokytas pažinti savo teritorijÄ , neperžengti jos ribų, visuomet laikomas voljere, o iÅ¡leistas iÅ¡ jo nuolatos bÅ«na Å¡eimininkų žinioje, iÅ¡ ko, neįrodžius, kad D. B. Å¡uo paliko privataus kiemo teritorijÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad D. B. užtikrino, jog Å¡uo neiÅ¡eitų iÅ¡ teritorijos ribų, ir nepažeidė Taisyklių 47 p. Nutarimu D. B. nubausta ir dėl Taisyklių 48 punkto pažeidimo, t. y. kad vieÅ¡oje vietoje vedžiodama Å¡unį neužtikrino, kad Å¡uo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvÅ«nams.

Pažymėtina, kad Taisyklių 48 p. numato pareigÄ užtikrinti aplinkinių saugumÄ tik vieÅ¡ose vietose, Å¡unų vedžiojimo aikÅ¡telėse, bendro naudojimo patalpose, tačiau nenustato pareigos rÅ«pintis, kad augintinis nekeltų grėsmės aplinkai, bÅ«damas savininko privačioje teritorijoje. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja ir Taisyklių 45 p., kuris numato, kad kai Å¡uo laikomas pririÅ¡tas, jis turi bÅ«ti riÅ¡amas taip, kad neiÅ¡eitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos, t. y. iÅ¡ esmės galima pririÅ¡ti Å¡unį taip, kad jis laisvai judėtų po visÄ sklypÄ , nesiimant jokių kitų apsaugos priemonių nuo Å¡uns veiksmų paÅ¡alinių asmenų ar gyvÅ«nų atžvilgiu privačios žemės valdos ribose.

Kita vertus, aukščiau jau aptarta, kad privačios namų valdos kiemas Å¡ių taisyklių prasme nelaikytinas vieÅ¡a vieta, į kuriÄ laisvai gali patekti paÅ¡aliniai.Apeliacinis teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad D. B., turėdama didesnį Å¡unį, turėjo imtis didesnių apsaugos priemonių, siekiant iÅ¡vengti jos Å¡uns kontakto su kitais Å¡unimis nepriklausomai nuo to, kokiame kiemų Å¡is kontaktas gali įvykti. GyvÅ«nų laikymo taisyklės nenumato papildomų pareigų didesnių Å¡unų savininkams, papildomos pareigos ir reikalavimai nustatyti Taisyklių 42 p. pavojingų Å¡unų (įraÅ¡ytų į Pavojingų Å¡unų veislių sÄ raÅ¡Ä ) ir kovinių Å¡unų (įraÅ¡ytų į Kovinių Å¡unų veislių sÄ raÅ¡Ä ) savininkams.

Kiekvieno nepavojingo ir nekovinio Å¡uns savininko pareigos, nepriklausomai nuo Å¡uns dydžio, yra vienodos – laikyti augintinį voljere ar pririÅ¡tÄ už pavadžio, o paleidus užtikrinti, kad Å¡uo nepaliks uždaros kiemo teritorijos (Taisyklių 47 p.). Tuo atveju, jei gyvÅ«no savininkas nesilaiko Taisyklėse numatytų elgesio normų, jis pats ir prisiima rizikÄ dėl tokio Taisyklių nesilaikymo pasekmių, t. y. kad jo Å¡uo pateks į kaimyninę teritorijÄ ir dėl to nukentės, ar kad jo Å¡uo, patekęs į kaimyninę ar vieÅ¡Ä teritorijÄ , padarys žalos ir jÄ teks atlyginti.

Taigi Å¡iuo atveju gyvÅ«nų laikymo taisykles pažeidžia ne tas savininkas, kurio Å¡uo didesnis, o tas, kurio Å¡uo neprižiÅ«rimas palieka privačiÄ teritorijÄ .Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009).

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusiai Institucijai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje neįrodyta, kad D.

B. Å¡uo mirtinai sužalojo kaimynų Å¡unį, iÅ¡bėgęs į kaimyninį sklypÄ , t. y. kad ji neužtikrino tokio Å¡uns laikymo gyvenamojoje vietoje, kad jis nekeltų grėsmės asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Nagrinėjamoje byloje nepaneigta, kad A. K. Å¡uo nukentėjo, kuomet paliktas be priežiÅ«ros pateko į kaimyninės (D. B.) namų valdos teritorijÄ ir ten buvo apkandžiotas D. B. Å¡uns, kuris individualaus namo kieme buvo laikomas, nepažeidžiant D. B. inkriminuotų GyvÅ«nų laikymo taisyklių reikalavimų.Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad D.

B. yra kalta dėl Å ilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-12 įsakymu Nr. A1-963 patvirtintų „GyvÅ«nų laikymo Å ilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 8.3, 47, 48 punktų reikalavimų pažeidimo ir atitinkamai ATPK 110 str. 10 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl skundžiama nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, D. B. veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu,nutaria:panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ D.

B. atžvilgiu nutraukti.Nutarimas neskundžiamas. Teisėjas                                                                              Linas Pauliukėnas