2013-09-25 Nr. AB-5468-3-61-3-00442-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-586/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00442-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir I. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kagema“, valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui, akcinei bendrovei SEB bankui, V. N. dėl įsakymo panaikinimo.

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. M. ir I. M. (toliau – ir pareiškėjai) 2012 m. vasario 15 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6502 „Dėl V. N. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir panaikino NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6502 „Dėl V. N. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjai 2012 m. lapkričio 2 d. pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus priteisti 2 061,2 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius prašė pareiškėjo prašymo netenkinti.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės yra gana aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko bei pastangų sąnaudų jas analizuojant. Skundas nėra didelės apimties, jame nesivadovauta Lietuvos Respublikos teismų praktika, nėra pateikta išsami teisės aktų analizė, todėl jo parengimas nereikalavo specialiųjų žinių. Nesutiko su pareiškėjų nurodytu valandų skaičiumi, skirtu susipažinti su kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais procesiniais dokumentais, analizuoti teismų praktikai ir teisės aktams bei šių valandų įkainiais. Manė, kad reikalaujama 400 Lt suma už šią paslaugą yra nepagrįstai didelė. Sutiko, kad už skundo parengimą reikalaujama 800 Lt suma neviršija priteistino užmokesčio maksimalaus dydžio. Tvirtino, kad negali būti priteisiamos atstovavimo išlaidos už keturias atstovavimo teismo posėdžiuose valandas, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo bendras posėdžių laikas neviršija 2 val. 15 min., be to, prašoma 200 Lt suma už valandos trukmės atstovavimą vertintina kaip nepagrįsta ir turėtų būti mažinama.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė I. M. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 1155 Lt teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas apžvelgė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 ir 6 dalis bei Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Išdėstė, jog pareiškėją I. M. teisme atstovavo advokatė D. P., kurios įgaliojimus patvirtina 2012 m. vasario 15 d. atstovavimo sutartis (t. I, b. 1. 5). Patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjai pateikė 2012 m. vasario 15 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 641840 ir 2012 m. spalio 11 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 673887, iš kurių matyti, kad A. M. ir I. M. atstovei sumokėjo po 1 000 Lt (t. III, b. 1. 3), bei AB Lietuvos pašto 2012 m. birželio 13 d. bei 2012 m. birželio 18 d. kvitus, patvirtinančius 61,2 Lt sumokėjimą už kopijų darymą (t. III, b. 1. 4). Pažymėjo, jog nors pareiškėjas A. M. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jis nepateikia atstovavimo sutarties su advokate D. P., todėl jo prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas.

Taip pat nurodė, jog iš pareiškėjų prašymo matyti, kad advokatė D. P. atliko šiuos veiksmus: parengė skundą dėl NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6502 panaikinimo, susipažino su kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais procesiniais dokumentais, analizavo teisės aktus ir teismų praktiką bei atstovavo pareiškėjus teismo posėdžiuose. Advokatė šias paslaugas įvertino 2 000 Lt.

Teismas rėmėsi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktu bei 7 punktu. Pažymėjo, jog pareiškėjams teikiant skundą teismui, galiojo Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatęs 800 Lt MMA. Nurodė, jog Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į priešieškinį ar ieškinį parengimą maksimaliai priteistina 3 MMA. Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 850 litų. Pabrėžė, jog vadovaudamasis materialių teisės normų galiojimo laike taisyklėmis, taiko pinigų priėmimo metu (2012 m. vasario 15 d.) galiojusią teisės normą. Be to, išnagrinėtą bylą teismas vertino kaip vidutiniškai sudėtingą, pažymėdamas, jog skundui parengti buvo reikalingos specialios teisinės žinios, teismų praktikos žinojimas, todėl pripažino, kad už skundo surašymą pareiškėjai prašo priteisti pagrįstas išlaidas.

Taip pat rėmėsi Rekomendacijų 9 punktu ir pažymėjo, jog, kaip matyti iš 2012 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio protokolo (t. I, b. l. 129 – 131), 2012 m. balandžio 17 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjos atstovė advokatė D. P.. Išdėstė, jog posėdis truko nuo 10 val. iki 10 val. 15 min., iš viso – 15 min. 2012 m. birželio 11 d. teismo posėdžio protokolas (t. I, b. 1. 155 – 161) patvirtina, kad 2012 m. birželio 11 d. teismo posėdyje taip pat dalyvavo pareiškėjo atstovė advokatė D. P.. Posėdis truko nuo 11 val. iki 11 val. 50 min., iš viso – 50 min. Iš 2012 m. spalio 15 d. pažymos apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą (t. II, b. l. 135) matyti, kad 2012 m. spalio 15 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjo atstovė advokatė D. P.. Posėdis truko nuo 11 val. iki 11 val. 58 min., iš viso – 58 min. 2012 m. rugsėjo 3 d. numatytas teismo posėdis nevyko. Apie bylos nagrinėjimo datos iš 2012 m. rugsėjo 3 d. perkėlimą į 2012 m. spalio 15 d. administracinės bylos proceso šalys buvo informuotos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. I- 2257-580/2012 (t. II, b. 1. 105). Taigi, iš viso teismo posėdžiai nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme truko 2 val. 3 min. Rekomendacijų 8.18 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimą teisme 1 val. yra 0,15 MMA, taigi už 2 val. trukusį advokato atstovavimą teismo posėdyje priteistina suma lygi 255 Lt (0,15 * 2 val. * 850 MMA); atstovė pareiškėjus teismo posėdyje atstovavo galiojant Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimui Nr. 1368 bei Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimui Nr. 718. Teismas darė išvadą, kad už atstovavimą teismo posėdžiuose advokatei D. P. buvo atsiskaityta 2012 m. spalio 11 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 673887, t. y. galiojant Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimui Nr. 718.

Pažymėjo, kad susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan., traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.18 punktą (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143- 29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Tačiau teismų praktika patvirtina, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Teismo nuomone, išlaidos už iš teismo gautų dokumentų studijavimą atlygintinos kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai pagal Rekomendacijų 8.18 punktą. Minėtų dokumentų studijavimas objektyviai galėjo užtrukti 1 valandą. Taigi, pareiškėjų prašoma atlyginti 100 Lt suma už advokatės susipažinimą su kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais procesiniais dokumentais, yra pagrįsta, todėl turi būti atlyginta. Pridūrė, jog teisės aktų bei teismų praktikos analizė negali būti laikoma savarankiška teisine paslauga, tai skundo parengimo paslaugos dalis, todėl šios išlaidos atskirai neatlygintinos.

Pažymėjo ir tai, jog pareiškėjai taip pat prašo atlyginti jiems 61,2 Lt dokumentų kopijavimo išlaidų. Šiuo aspektu nurodė, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskirtinos ir bylos dokumentų kopijavimo išlaidos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti ne tik būtinos, bet ir pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Konstatavo, jog byloje esantys AB „Lietuvos paštas“ kvitai nepatvirtina, kad kopijavimo paslaugos buvo suteiktos būtent dėl dokumentų, pateiktų teismui šioje administracinėje byloje. Manė, jog pareiškėjai nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, jog patirtos išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu ir būtinos, todėl išlaidos, patirtas dėl dokumentų kopijavimo, A. M. ir I. M. neatlygintinos.

III. Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo ginčijamą teismo nutartį pakeisti ir sumažinti iš jo priteistą sumą už teismo išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išnagrinėta byla vertintina kaip vidutiniškai sudėtinga. Teigia, jog pareiškėjų skundas nėra didelės apimties (iš viso keturi lapai), jame nesivadovauta Lietuvos Respublikos teismų praktika, nėra pateikta išsami teisės aktų analizė, todėl darytina išvada, kad jo parengimas nereikalavo specialių žinių bei didelių laiko sąnaudų, todėl nors prašoma priteisti 800 Lt suma ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, ji galėtų būti mažinama.

Nurodo ir tai, jog taip pat, Vilniaus apygardos administraciniam teismui nustačius, jog 2012 m. vasario 15 d. atstovavimo sutartis su advokate D. P. yra sudaryta tik su pareiškėja I. M., nepagrįsta yra Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties išvada, kad A. M. advokatei D. P. kvitu sumokėtais pinigais iš bendrų jungtinių šeimos lėšų apmokėjo būtent už šios advokatės paslaugas administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2012. Teigia, jog remiantis tuo, kad atstovavimo sutartis su advokate sudaryta tik su vienu iš sutuoktinių, galima išvada, kad byloje sutuoktinių interesus pagal įstatymą atstovavo I. M., o A. M. apmokėtu kvitu galėjo būti sumokėta už bet kokias kitas advokatės D. P. paslaugas, t. y. padedant A. M. spręsti su šia byla nesusijusius teisinius klausimus.

Taip pat pabrėžia, jog administracinių teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, tai, jog proceso šalis patyrė realias išlaidas paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-422/2009). Pažymi, jog pareiškėja I. M. realiai už atstovavimą administracinėje byloje Nr. 1-2257-580/2012 sumokėjo 1000 Lt, todėl iš Nacionalinės žemės tarnybos priteistina suma neturėtų viršyti šios realiai apmokėtos sumos.

Nurodo ir tai, jog nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad pagal Rekomendacijų nustatytus koeficientus apskaičiuojant teisinių paslaugų suteikimo įkainius taikytinos pinigų priėmimo metu galiojusios teisės normos, t. y. Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2012, Nr. 70-3608). Mano, jog tikslingiau ir teisingiau būtų taikyti pagal paslaugų suteikimo metu galiojusius teisės aktus apskaičiuotus įkainius. Pažymi, jog tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės mėn. 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS261-377/2013). Priduria, jog net ir pripažinus Vilniaus apygardos administracinio teismo teisinių paslaugų įkainių apskaičiavimą pagrįstu, mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog 2012 m. spalio 11 d. kvitu serija LAT Nr. 673887 kvitas yra apmokėtas A. M., dar negalima teigti, jog su advokate D. P. buvo atsiskaityta būtent šiuo kvitu, o ne I. M. apmokėtu 2012 m. vasario 15 d. kvitu serija LAT Nr. 641840.

Pažymi, jog likusi Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalis priimta remiantis aktualia teismo praktika ir atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl prašo ginčijamą nutartį pakeisti, priteistas pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas sumažinant.

Pareiškėjai atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, jog atsakovo motyvai vertintini kaip neatitinkantys tikrovės. Pažymi, jog byla vertintina kaip vidutiniškai sudėtinga ir reikalaujanti specialių žinių bei laiko sąnaudų. Teigia, jog nors atstovavimo sutartis su advokate D. P. buvo sudaryta tik su I. M., nesutinka su NŽT nuomone, jog A. M. galėjo apmokėtu 2012 m. spalio 11 d. kvitu atsiskaityti už kitas, nesusijusias su šia byla, paslaugas. Teigia, jog jokių kitų bylų su advokate D. P. neveda. Taip pat pažymi, jog yra sutuoktiniai, teisme kartu gynę bendrąją jungtinę nuosavybę bei bendrai dalyvavę teismo procesuose. Pažymi, jog su advokate D. P. buvo atsiskaityta bendromis šeimos biudžeto lėšomis, priklausomai nuo to, kuris iš sutuoktinių tuo metu galėjo atvykti į advokatės biurą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjai I. M. priteisė 1155 Lt teismo išlaidų, patirtų besibylinėjant pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su pareiškėjai priteistos sumos dydžiu. Tačiau pažymėtina, jog jis pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ginčija ne visa apimtimi, bet kvestionuoja tam tikras jos dalis, dėl kurių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama jo atskirąjį skundą, pasisakys.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimas, paliktas nepakeistu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi, buvo priimtas pareiškėjų naudai, todėl jų teisė prisiteisti būtinas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegijai nekelia abejonių.

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog 2012 m. vasario 15 d. sutartis su advokate D. P. (t. I, b. l. 5) buvo sudaryta tik su viena iš pareiškėjų, t. y. I. M., bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstai priteistos būtent jai.

Atsakovas pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį pirmiausia ginčija tuo aspektu, jog apygardos administracinis teismas nepagrįstai bylą įvertino kaip vidutiniškai sudėtingą. Jo manymu, byla tokia nebuvo, todėl pareiškėjai priteisti 800 Lt už skundą galėtų būti mažinami.

Teisėjų kolegija su tokiu atsakovo argumentu nesutinka. Pažymėtina, jog pareiškėjai priteista 800 Lt suma sudaro trečdalį pagal Rekomendacijų 8.2 punktą galimos maksimaliai prisiteisti sumos, todėl mažinti šią sumą, atsižvelgiant į tai, jog skundas nebuvo didelės apimties bei jame nebuvo pateikta išsami teisės aktų analizė, būtų nepagrįsta.

Taip pat atsakovas argumentuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad advokatės D. P. atstovavimo sutartis yra sudaryta tik su viena iš pareiškėjų, A. M. apmokėtu kvitu galėjo būti sumokėta už bet kokias kitas advokatės paslaugas (t. III, b. l. 3). Teisėjų kolegija vertina, jog tokie atsakovo teiginiai neturi pagrindo, nes yra grindžiami prielaidomis. Atsakovas neįrodė, jog A. M. 1000 Lt advokatei sumokėjo už kitas, su konkrečiu administraciniu procesu nesisiejančias, bylinėjimosi išlaidas. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai yra sutuoktiniai, byloje gynę bendrąją jungtinę nuosavybę, kas suteikia papildomą pagrindą teisėjų kolegijai atsakovo argumentus vertinti kritiškai.

Atsižvelgiant į tai, pagrįstu nelaikytinas ir atsakovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma bet kuriuo atveju negalėjo viršyti 1000 Lt, kuriuos sumokėjo būtent pareiškėja I. M. (b. l. 3), sudariusi atstovavimo sutartį su advokate.

Galiausiai, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pagal Rekomendacijų nustatytus koeficientus apskaičiuojant teisinių paslaugų suteikimo įkainius taikytinos pinigų priėmimo metu galiojusios teisės normos, t. y. Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2012, Nr. 70-3608), nors minėtieji koeficientai turėjo būti apskaičiuojami pagal paslaugų suteikimo metu galiojusius teisės aktų apskaičiuotus įkainius.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką apskaičiuojant užmokestį už teisines paslaugas, atsižvelgtina į šių teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusią MMA (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-556/2013). Minėtuoju atveju neturėjo esminės reikšmės aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskaičiavo, atsižvelgdamas į pinigų priėmimo metu galiojusį MMA, nes, kaip minėta, pareiškėja už skundo teismui rengimą prisiteisė mažiau, nei maksimaliai leidžia Rekomendacijos, o teismo posėdžiai, už atstovavimą kuriuose pareiškėjai taip pat buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos vyko tiek galiojant Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimui Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, tiek galiojant Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimui Nr. 718. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo diskreciją apspręsti, ką laikyti teisingu atlygiu už advokatės atstovavimo metu sugaištą laiką.

Dėl nurodytų motyvų bei atsižvelgiant į bendrąjį teisės principą de minimis non curat lex (lot. – teisė mažmožiais neužsiima, jos paliekamos sprendėjo nuožiūrai) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-350/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį Nr. AS602-130/2013) teisingam bylinėjimosi išlaidų išsprendimo klausimui, atsakovo nurodytosios aplinkybės reikšmės nesudaro.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pagrįstai priteisė pareiškėjai I. M. 1155 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, todėl keisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį, mažinant pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, nėra pagrindo, o atsakovo atskirasis skundas – netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius