2025-01-21 Nr. ANB-58-4-69-3-00603-2024-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-5/2025

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00603-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. įgaliotojo atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties,

n u s t a t ė :

Kauno teritorinės muitinės 2024 m. birželio 14 d. nutarimu G. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 2 dalį 1 600 Eur dydžio bauda už tai, kad nevykdė teisėtų Kauno teritorinės muitinės pareigūno reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1, 11 punktuose, t. y., būdamas SIA „TPC“ direktoriumi ir 2023 m. lapkričio 8 d. būdamas baustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, Kauno teritorinės muitinės nurodytu terminu nepateikė prašomos pateikti informacijos (dokumentų) pagal 2023 m. gruodžio 5 d., 2024 m. sausio 26 d. ir 2024 m. vasario 27 d. raštus, taip trukdė muitinės pareigūnams atlikti jiems įstatymų pavestas funkcijas. Tokiais veiksmais G. L. pažeidė Muitinės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi paliktas nepakeistas Kauno teritorinės muitinės 2024 m. birželio 14 d. nutarimas ir netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. įgaliotojo atstovo advokato E. Vinckaus skundas.

Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d nutartimi palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartis ir netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. įgaliotojo atstovo advokato E. Vinckaus apeliacinis skundas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. įgaliotasis atstovas advokatas E. Vinckus prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti apylinkės ir apygardos teismų nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną G. L. nutraukti.

Pareiškėjas nurodo, kad apylinkės ir apygardos teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, įtvirtintas ANK 505 straipsnio 2 dalyje, Muitinės įstatymo 2, 19, 30 straipsniuose, ir padarė esminius proceso teisės (ANK 567 straipsnio) pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėtai nutarčiai priimti.

Pareiškėjo teigimu, buvo nepagrįstai išplėstos juridinio asmens vadovo administracinės atsakomybės ribos pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį. Be to, netinkamai aiškintos jurisdikcijos taisyklės muitinės pareigūnų atliekamame tyrime. G. L. negali būti laikomas pažeidęs Muitinės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes Kauno teritorinės muitinės pareigūnų nurodymai buvo neteisėti – jie neturėjo įgaliojimų tikrinti Latvijos teritorijoje veikiančios įmonės ir duoti privalomus nurodymus šiai įmonei ir (ar) jos vadovui. Šiuo atveju, kilus abejonėms dėl muitinės procedūros vykdymo, Kauno teritorinė muitinė turėjo pateikti paklausimą kompetentingai Latvijos muitinės įstaigai, o ne tiesiogiai reikalauti duomenų iš Latvijos įmonės. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, yra įtvirtintos bendrosios taisyklės ir procedūros, taikomos į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms. Tačiau kiekviena valstybė, priklausanti Sąjungos muitų teritorijai, išlaiko jurisdikciją tikrinti savo teritorijoje vykdomas muitinės procedūras, įvežamas ar išvežamas prekes ir savo teritorijoje veikiančius asmenis. Apie tai spręstina ir iš Muitinės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 8 punkto. Apygardos teismo išvada, kad Lietuvos muitinė turi tokius įgaliojimus, nes Muitinės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 8 punktas turi būti taikomas kartu su šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, suteikiančia tokius įgaliojimus, yra teisiškai nepagrįsta, nes 2 straipsnio 2 dalis neišplečia Lietuvos muitinės jurisdikcijos ribų, o tik apibrėžia jos pagrindą, t. y. kad Europos Sąjungoje įgyvendinami teisės aktai taikomi vykdant Sąjungos prekių gabenimo ir laikymo muitinę priežiūrą.

Pareiškėjo nuomone, buvo pažeista įgalioto pareigūno nurodymo įteikimo tikrinamam asmeniui tvarka. Kauno teritorinė muitinė išsiuntė reikalavimą pateikti informaciją ne Latvijos įmonei, o jos vadovui kaip fiziniam asmeniui. Tai, kad G. L. yra ir Kauno teritorinės muitinės tikrinamos Latvijos įmonės vadovas, nereiškia, kad nurodymas, išsiųstas į bet kokį G. L. priklausantį elektroninį paštą, laikytinas gautu ir privalomu vykdyti kaip įmonės vadovui. Be to, Kauno teritorinė muitinė nepagrindė, kad G. L. buvo išsiųstas privalomas nurodymas ir kad jis tokius pranešimus gavo. Apygardos teismo išvados šiuo klausimu grįstos prielaidomis, o ne įrodymais pagrįstu faktu. Aplinkybė, kad G. L. sureagavo į jam atsiųstą pranešimą apie administracinio nusižengimo protokolo surašymo laiką, neįrodo, jog G. L. gerai žinojo, kokiais būdais Kauno teritorinė muitinė siuntė savo privalomus vykdyti nurodymus ir anksčiau. Todėl negalima daryti išvados, kad G. L. buvo tinkamai informuotas apie jam pateiktus reikalavimus.

Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama esant ne bet kokiam, o tik esminiam materialiosios ar proceso teisės pažeidimui, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Nesutikimas su teismų išvadomis, nesant išsamių teisinių argumentų apie esminį teisės pažeidimą, nesudaro administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra ekstraordinarinė (išskirtinė) įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015 ir kt.). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas ir atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, įrodymų nerenka, iš naujo jų nevertina, taip pat ir jų patikimumo bei pakankamumo aspektu, nenurodo, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti, faktinių bylos aplinkybių nenustato, tai žemesnės instancijos teismų kompetencijos sritis. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai sprendžia apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka.

Iš Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikto prašymo turinio matyti, kad advokatas E. Vinckus ANK 505 straipsnio 2 dalies netinkamą taikymą savo atstovaujamajam G. L. grindžia nesutikimu su apylinkės ir apygardos teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis bei pateiktu teisiniu jų vertinimu. Prašyme nurodyti argumentai yra iš esmės analogiški apeliaciniame skunde nurodytiems, kuriuos apygardos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pateikė išsamius ir aiškius motyvus. Apygardos teismas nenustatė, kad apylinkės teismas būtų padaręs materialiosios ar proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidų. Pareiškėjas prašyme nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų apygardos teismo padarytą konkretų esminį materialiosios ar proceso teisės pažeidimą, tik, ginčydamas G. L. nubaudimą, pateikia subjektyviu situacijos bei teisės aktų, reglamentuojančių muitinės veiklą Europos Sąjungoje, interpretavimu paremtus samprotavimus, kurie, jo nuomone, patvirtina Kauno teritorinės muitinės reikalavimo neteisėtumą ir privalomo nurodymo įteikimo tikrinamam asmeniui tvarkos pažeidimą. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad tokio pobūdžio argumentai nelaikytini teisiniais argumentais, akivaizdžiai pagrindžiančiais esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. įgaliotojo atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Danutė Jočienė

Sigita Jokimaitė