Legislator Case Law & Legislation
61e32984-9a10-4d6d-ab22-e1584b599d8d AI generated

61e32984-9a10-4d6d-ab22-e1584b599d8d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 61e32984-9a10-4d6d-ab22-e1584b599d8d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apriboti akcinei bendrovei (toliau – AB) „SEB bankas“ neturtines teises, t. y. teisę balsuoti bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimuose ir teisę būti išrinktu kreditorių susirinkimo pirmininku tiek, kiek tai susiję su finansinio reikalavimo dalimi, kylančia iš laidavimo teisinių santykių;

Legislator headnote

AI generated

61e32984-9a10-4d6d-ab22-e1584b599d8d · Lietuvos apeliacinis teismas: Neskaidrus ir netinkamas pradinės varžytynių kainos pagrindimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nesiekiama turto realizuoti už aukščiausiÄ kainÄ . 4.3. UAB „Hidrona“ pritarė sprendimo projekto daliai, kurioje nurodyta, jog dėl nekilnojamojo turto (kuris nėra įkeistas „Luminor Bank AS“ ir AB „Šiaulių bankas“) bus kreipiamasi į mažiausiai 3 nepriklausomus turto vertintojus dėl BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ nekilnojamo turto vertinimo atlikimo ir bus sudaroma sutartis dėl turto vertinimo su mažiausiÄ kainÄ pasiÅ«lysiu turto vertintoju.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2-632-407/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00713-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3 (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties, kuria pripažinti negaliojančiais bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PajÅ«rio mėsinė“ kreditorių susirinkimo nutarimai. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „PajÅ«rio mėsinė“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „PALTAJA“.

2. Kreditorė UAB „Hidrona“ pateikė skundÄ dėl 2020 m. lapkričio 9 d. pirmajame kreditorių susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Atskirajame skunde prašė:

1) panaikinti 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apriboti akcinei bendrovei (toliau – AB) „SEB bankas“ neturtines teises, t. y. teisę balsuoti bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių susirinkimuose ir teisę būti išrinktu kreditorių susirinkimo pirmininku tiek, kiek tai susiję su finansinio reikalavimo dalimi, kylančia iš laidavimo teisinių santykių;

2) pripažinti negaliojančiais 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo 1-uoju, 2-uoju, 4-uoju, 5-tuoju, 6-tuoju ir 7-tuoju darbotvarkės klausimais priimtus sprendimus bei minėtus darbotvarkės klausimus iš naujo svarstyti kitame kreditorių susirinkime;

3) įpareigoti administratorių pateikti administravimo iÅ¡laidų apskaičiavimÄ ir pagrindimÄ , taip pat informacijÄ apie patirtų iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ bei iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus;

4) įpareigoti administratorių atskleisti kreditoriams visÄ UAB „Grimeda“, UAB „PajÅ«rio mėsinė“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 19/07-045 (toliau – Ekspertizės aktas) turinį;

5) įpareigoti administratorių kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus (ne mažiau kaip 3 vertintojus ir sudaryti sutartį su mažiausiÄ kainÄ ir greičiausiÄ Ä¯vertinimo terminÄ pasiÅ«liusiu vertintoju) dėl viso bankrutuojančios UAB „PajÅ«rio mėsinė“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įvertinimo, įpareigojant administratorių pateikti vertinimo iÅ¡vadÄ kreditoriams kitam kreditorių susirinkimui kartu su turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo nutarimo projektu;

6) įpareigoti administratorių iÅ¡ naujo svarstyti bankrutuojančios UAB „PajÅ«rio mėsinė“ turto pardavimo tvarkÄ kitame kreditorių susirinkime.

3. Skunde be kita ko dėl 4-tojo darbotvarkės klausimo „Informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigų teikimo tvarkos nustatymas“, kuriuo nutarta patvirtinti informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų teikimo tvarkÄ pagal kreditoriaus AB „SEB bankas“ siÅ«lymÄ , t. y. pakeičiant punktÄ Nr. 4, kad kreditorių susirinkimų protokolai pateikiami susirinkime dalyvavusiems kreditoriams per 7 dienas nuo susirinkimo dienos be atskiro praÅ¡ymo, ir punktÄ Nr. 5, kad su kreditorių susirinkimo darbotvarke susijusiÄ informacijÄ ir dokumentus administratorius pateikia kartu su praneÅ¡imu apie Å¡aukiamÄ kreditorių susirinkimÄ , likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos, pareiÅ¡kėja nurodė, jog: 3.1.

Administratorės parengta ir siÅ«loma tvarka vertintina kaip perteklinė ir nustatanti papildomus ribojimus smulkiesiems kreditoriams susipažinti su aktualia informacija, susijusia su vykdomu bankroto procesu. Pagal minėtÄ tvarkÄ daugiau nei 10 procentų kreditorinių reikalavimų turintiems stambiesiems kreditoriams suteikiama privilegija susipažinti su bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „PajÅ«rio mėsinė“ informacija neatlygintinai, o kitiems kreditoriams Å¡i teisė ribojama.

Dokumentų stambiesiems kreditoriams kopijavimo iÅ¡laidos bÅ«tų padengiamos iÅ¡ bankrutuojančios įmonės lėšų, iÅ¡ kurių taip pat tenkinami ir visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Tai reiÅ¡kia, kad kuo daugiau lėšų bus skirta ir iÅ¡leista, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl kreditorių susirinkime patvirtintos informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigÄ teikimo tvarkos 8 dalies nuostatos yra diskriminacinio pobÅ«džio.

PareiÅ¡kėja siÅ«lė, kad visiems kreditoriams bÅ«tų suteikiama teisė gauti praÅ¡omÄ informacijÄ lygiateisiÅ¡komis sÄ lygomis, numatant, kad visi kreditoriai turi bÅ«ti įpareigoti atlyginti bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas, susijusias su praÅ¡omos pateikti informacijos parengimu (kopijavimu, skanavimu, tvirtinimu ir pan.), o administratorė įpareigota pagrįsti bÅ«tinųjų sÄ naudų dydį. 3.2. Kreditorių susirinkime patvirtintos Informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigÄ teikimo tvarkos 6 dalies nuostatos nesuderinamos su bankroto proceso operatyvumu, todėl siÅ«lė pakeisti informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigÄ teikimo tvarkos 6 dalies nuostatas numatant, kad visus dokumentus administratorė privalo pateikti jų reikalaujančiam asmeniui per 3 darbo dienas nuo atitinkamo praÅ¡ymo gavimo dienos.

4. Skunde dėl 6-otojo darbotvarkės klausimo „Dėl turto pardavimo tvarkos“, kuriuo nutarta patvirtinti turto pardavimo tvarkÄ pagal kreditoriaus AB „SEB bankas“ siÅ«lymÄ , kuriame numatoma patvirtinti pasiÅ«lytÄ turto pardavimo tvarkÄ su AB „Šiaulių bankas“ ir „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriaus pateiktomis 1 ir 2 punktų korekcijomis, pareiÅ¡kėja nurodė: 4.1. Stambiausiam kreditoriui AB „SEB bankas“ balsavus „prieš“ administratorės siÅ«lomÄ sprendimo projektÄ ir balsavus „už“ administratorės sprendimo projektÄ su AB „Šiaulių bankas“ ir „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriaus pateiktomis korekcijomis, buvo patvirtinta turto pardavimo tvarka, kuri pažeidžia smulkiųjų kreditorių interesus.

Turto pardavimo tvarkos 4, 5, 6 punktų svarstymÄ siÅ«lė atidėti ir VSDFV Klaipėdos skyrius, kadangi kreditoriams pateiktame BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ ilgalaikio turto sÄ raÅ¡e administratorė nepateikė duomenų apie ilgalaikio turto sÄ raÅ¡e įtrauktų turto vienetų balansines likutines vertes. Turto pardavimo tvarkos 5 punkte nurodoma, kad kitas kilnojamasis ilgalaikis turtas, bus parduodamas laisvame pardavime už 70 proc. likutinės turto vertės, tačiau, duomenų, kokios konkrečiai Å¡io turto likutinės vertės, kreditoriams nepateikta, todėl pareiÅ¡kėja pritaria VSDFV pozicijai, kad kito BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ priklausančio ilgalaikio turto pardavimo tvarka turi bÅ«ti svarstoma kitame kreditorių susirinkime. 4.2.

Neskaidrus ir netinkamas pradinės varžytynių kainos pagrindimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nesiekiama turto realizuoti už aukščiausiÄ kainÄ . 4.3. UAB „Hidrona“ pritarė sprendimo projekto daliai, kurioje nurodyta, jog dėl nekilnojamojo turto (kuris nėra įkeistas „Luminor Bank AS“ ir AB „Šiaulių bankas“) bus kreipiamasi į mažiausiai 3 nepriklausomus turto vertintojus dėl BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ nekilnojamo turto vertinimo atlikimo ir bus sudaroma sutartis dėl turto vertinimo su mažiausiÄ kainÄ pasiÅ«lysiu turto vertintoju.

UAB „Hidrona“ balsavimo raÅ¡tu biuletenyje iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad viso BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ nekilnojamojo turto pradinė kaina turi bÅ«ti įvertinta vadovaujantis vienodais kriterijais ir vienoda tvarka. Administratorė turėtų užtikrinti, kad turtas bus įvertintas profesionaliai ir neÅ¡aliÅ¡kai, todėl turto pardavimo tvarkos nuostatos, kuriomis hipotekos kreditoriams suteikiama iÅ¡imtinė diskrecija patiems pasirinkti jiems labiausiai patinkantį nepriklausomo turto vertintojÄ , vertintina itin kritiÅ¡kai. 4.4.

Turto pardavimo tvarkoje nenurodoma, kodėl toms pačioms BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ priklausančioms turto rūšims siÅ«loma taikyti skirtingÄ turto įkainavimo ir pardavimo tvarkÄ . Skirtingos pardavimo tvarkos, vien pagal tai, ar turtas įkeistas ir kas yra įkaito turėtojas, numatymas, neatitinka teisingumo, protingumo, operatyvumo, sÄ Å¾iningumo, ekonomiÅ¡kumo principų. Be to, nepateikta argumentų, kodėl žemės sklypai, kurių paskirtis inžinerinė, turėtų bÅ«ti pardavinėjami tik po to, kai bus realizuojami visi kiti, kitos paskirties, besiribojantys, „Luminor Bank AS“ įkeisti, žemės sklypai.

Tokia nuostata riboja kitų kreditorių galimybes gauti operatyvesnį ir greitesnį savo finansinių reikalavimų dalies patenkinimÄ iÅ¡ bankrutuojančios bendrovės turto ir paneigia turto apyvartos greičio principÄ . 4.5. Kreditoriams nepateiktas susipažinti Ekspertizės aktas, kuriuo siÅ«loma vadovautis nustatant pradinę AB „Šiaulių bankas“ naudai įkeisto turto pardavimo kainÄ , todėl pažeistos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) teisės normos, įpareigojančios pateikti turto pardavimo kainos pagrindimÄ .

IÅ¡ pateikto Ekspertizės akto fragmento nėra aiÅ¡ku, kuriai datai, kokiu tikslu ir kokiais metodais buvo nustatinėjama AB „Šiaulių bankas“ naudai įkeistų UAB „PajÅ«rio mėsinė“ priklausančių daiktų vertė. Be to, Ekspertizės aktas buvo atliktas civilinėje byloje Nr. e2-195-613/2019, kurioje dar nepriimtas galutinis sprendimas, o kreditorių susirinkimo dienai teismo pozicijos dėl Å¡io Ekspertizės akto vertinimo nebuvo, todėl juo vadovautis nėra pagrindo. 4.6. Dėl Turto pardavimo tvarkos 4 punkto mano, kad į BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ turtÄ integruotas kitiems juridiniams asmenims priklausantis turtas turėtų bÅ«ti atskiriamas ir pardavinėjamas savarankiÅ¡kai, jeigu jį galima atskirti, iÅ¡ esmės nepabloginus BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ turto vertės. PareiÅ¡kėja balsavimo biuletenyje siÅ«lė klausimo nagrinėjimÄ atidėti ir įpareigoti administratorę kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įvertinimo, įpareigojant pateikti vertinimo iÅ¡vadÄ kreditorių susirinkimui kartu su turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo nutarimo projektu.

5. BUAB „PajÅ«rio mėsinė“, atstovaujama administratorės UAB „PALTAJA“, prašė kreditorės skundÄ dėl 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo atmesti. Atsiliepime be kita ko nurodė: 5.1. Vadovaujantis JANÄ® nuostatomis, nemokumo administratorius už juridinio asmens dokumentų kopijų pateikimÄ gali pareikalauti iÅ¡ bet kurio kreditoriaus pagrįsto dydžio atlyginimo. Taigi, nepaisant informacijos apie bankroto procedÅ«rų eigÄ teikimo tvarkos 8 punkto, jei į nemokumo administratorių kreiptųsi kreditorius, kurio reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, dėl dokumentų kopijų pateikimo patirtas iÅ¡laidas, nemokumo administratoriui pareikalavus, Å¡is kreditorius, vadovaujantis JANÄ® nuostatomis, privalėtų atlyginti. 5.2.

PareiÅ¡kėjos nurodytas trijų darbo dienų terminas informacijai pateikti yra niekuo nepagrįstas. Trijų darbo dienų terminas bÅ«tų nepakankamas tam, kad administratorė galėtų tinkamai įvykdyti savo pareigas, kadangi, atsižvelgiant į nemokumo administratorės darbo krÅ«vį, į BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ bankroto bylos medžiagÄ , kreditorių skaičių bankroto byloje, administratorė net neturėtų objektyvių galimybių per tris darbo dienas parengti bei pateikti kreditoriui informacijÄ .

Kadangi kreditoriai 4-uoju darbotvarkės klausimu iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę bei patvirtino ginčijamÄ informacijos apie bankroto procedÅ«ras eigÄ teikimo tvarkÄ , todėl kreditorių susirinkimo sprendimas atitinka JANÄ® nuostatas, kreditorių daugumos valiÄ ir nėra jokio pagrindo jo naikinti. 5.3. PareiÅ¡kėja tik daro prielaidÄ , kad kreditorių nutarimas, priimtas 6-uoju darbotvarkės klausimu dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos, buvo neteisėtas, tačiau savo abejonėms pagrįsti nenurodo jokio teisinio pagrindo.

Bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos duomenimis, BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ nuosavybės teise priklausė labai didelis kiekis nekilnojamojo turto objektų (90 vnt.) – tai žemės sklypai, pastatai, inžineriniai statiniai ir pan. Taigi, administratorei kreipiantis į turto vertintojus dėl viso BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ nekilnojamojo turto vertinimo, vien turto įvertinimas sÄ lygotų labai dideles bankroto proceso administravimo iÅ¡laidas. Kreditorių susirinkimo sprendimas, pagal kurį „Luminor Bank AS“ kreipiasi į turto vertintojÄ dėl „Luminor Bank AS“ įkeisto nekilnojamojo turto įvertinimo bei pats apmoka nekilnojamojo turto vertinimo iÅ¡laidas, niekaip negali pažeisti nei BUAB „PajÅ«rio mėsinė“, nei jos kreditorių teisių bei teisėtų interesų ar prieÅ¡tarauti teisės aktų reikalavimams.

Toks nutarimo projektas kreditoriams yra ekonomiškai naudingas, kadangi bus patirtos ženkliai mažesnės bankroto proceso administravimo išlaidos, daugiau lėšų bus surinkta kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. 5.4. Nemokumo administratorei tapo žinoma, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-93-613/2020, kurios šalimi yra BUAB „Pajūrio mėsinė“, buvo atliktas BUAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančio bei AB „Šiaulių bankas“ įkeisto turto vertinimas.

Susipažinęs su nekilnojamojo ir kilnojamojo turto Ekspertizės aktu bei nenustatęs, kad UAB „PajÅ«rio mėsinė“ turto vertė galėjo pasikeisti ir realiai galėtų bÅ«tų didesnė, administratorė pateikė kreditoriams siÅ«lymÄ AB „Šiaulių bankas“ įkeisto turto pradinę pardavimo kainÄ nustatyti pagal Ekspertizės aktÄ ir kreditorių dauguma susirinkime tam pritarė, todėl susirinkimo sprendimas atitinka JANÄ® nuostatas bei atspindi kreditorių daugumos valiÄ . Nesutikdama, kad AB „Šiaulių bankas“ įkeisto turto pradinė pardavimo kaina bÅ«tų nustatyta pagal Ekspertizės aktÄ , pareiÅ¡kėja privalėjo pateikti duomenis bei įrodymus, kurie patvirtintų, kad AB „Šiaulių bankas“ įkeisto turto vertė yra pasikeitusi.

Administratorė praneÅ¡imus kreditoriams apie Å¡aukiamÄ kreditorių susirinkimÄ iÅ¡siuntė iÅ¡ anksto, t. y. 2020 m. spalio 23 d., todėl pareiÅ¡kėja, norėdama susipažinti su Ekspertizės akto turiniu, turėjo pakankamai laiko praÅ¡yti, kad Ekspertizės aktas bÅ«tų pateiktas susipažinti. 5.5. Nustatyta skirtinga turto įkainojimo tvarka nedaro nutarimo negaliojančio ir joks teisės aktas nenustato reikalavimų, kad kreditoriai nustatytų vienodÄ toms pačioms turto rūšims pardavimo tvarkÄ .

PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų bei pagrindimų, kaip nustatyta skirtinga nekilnojamojo turto įkainojimo ir pardavimo tvarka galėtų pažeisti teisingumo, protingumo, operatyvumo, sÄ Å¾iningumo principus ar padidinti bankroto proceso iÅ¡laidas. Nustatyta skirtinga turto įkainojimo bei pardavimo tvarka kaip tik sÄ lygoja mažesnes bankroto proceso iÅ¡laidas bei operatyvesnį bankroto procesÄ , o pareiÅ¡kėjos pozicija, kodėl ji nesutinka su patvirtinta turto pardavimo tvarka, yra nenuosekli. 5.6.

PareiÅ¡kėja ginčija turto pardavimo tvarkÄ neturėdama duomenų, ar šį turtÄ ir viso galima atskirti nuo BUAB „Agrovet“ turto. 5.7. PareiÅ¡kėja nenurodo jokio teisinio pagrindimo, kodėl turėtų bÅ«ti panaikinti kreditorių susirinkimo rezultatai, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad kreditorių susirinkimo metu buvo padaryti procedÅ«riniai ar kitokie pažeidimai ar kad kreditorių susirinkimas vyko pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatų panaikinimo.

6. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ginÄÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

7. Kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pažymėjo, kad dalis BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ priklausančio nekilnojamojo turto yra įkeista kreditorei VSDFV, todėl prašė iÅ¡taisyti neatitikimus nekilnojamojo turto sÄ raÅ¡e. Atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratorės ataskaitoje nebuvo nurodytos turto balansinės vertės bei nepateikta informacija apie teismo patvirtintos pradinių bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų sumos panaudojimÄ , todėl prašė Å¡iÄ informacijÄ pateikti.

Be to, pasiÅ«lė pakeisti informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigÄ teikimo tvarkos 4 punktÄ , nurodant, kad kreditorių susirinkimų protokolai pateikiami susirinkime dalyvavusiems kreditoriams be atskiro kreditoriaus praÅ¡ymo per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos, ir papildyti 8 punktÄ , kad ir valstybės institucijos ir įstaigos turi teisę neatlygintinai gauti visų įmonės dokumentų patvirtintas kopijas. Nurodė, kad palaiko pareiÅ¡kėjos UAB „Hidrona“ skundo argumentÄ dėl turto pardavimo tvarkos 4, 5, 6 punktų, nes ir VSDFV Klaipėdos skyrius siÅ«lė atidėti klausimo dėl UAB „PajÅ«rio mėsinė“ ilgalaikio turto (taip pat ir esančio UAB „Agrovet“ teritorijoje bei įkeisto AB „Šiaulių bankas“ bei kt.) pardavimo tvarkos nustatymo svarstymÄ .

8. Kreditorės AB „SEB bankas“, „Luminor Bank AS“, AB „Šiaulių bankas“ prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmesti.

9. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi UAB „PajÅ«rio mėsinė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 10. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos UAB „Hidrona“ skundÄ dėl BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais tenkino iÅ¡ dalies, nutarė pripažinti negaliojančiu BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. pirmajame kreditorių susirinkime priimtÄ sprendimÄ 5-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo bei atlyginimo administratoriui nustatymo“ ir šį klausimÄ grÄ Å¾ino kreditorių susirinkimui nagrinėti iÅ¡ naujo; nutarė pripažinti negaliojančiu BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. pirmajame kreditorių susirinkime priimto sprendimo 6-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PajÅ«rio mėsinė“ turto pardavimo“ dalį dėl turto pardavimo tvarkos 4, 5, 6 punktų ir grÄ Å¾ino šį klausimÄ kreditorių susirinkimui nagrinėti iÅ¡ naujo.

KitÄ pareiÅ¡kėjos UAB „Hidrona“ skundo dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. Teismas pažymėjo, kad BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko ir ginčijami kreditorių susirinkimo sprendimai priimti 2020 m. lapkričio 9 d., t. y. jau po JANÄ® įsigaliojimo, todėl, nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ , taikytinos JANÄ® nuostatos, iÅ¡skyrus sprendžiant klausimÄ dėl atlygio nemokumo administratoriui (iÅ¡imtis, numatyta JANÄ® 155 straipsnio 1 dalies 1 punkte), Å¡io klausimo nagrinėjimui taikytinos Ä®BÄ® nuostatos.

12. Spręsdamas skundo reikalavimÄ panaikinti 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus 1-uoju darbotvarkės klausimu „Susirinkimo darbo reglamento nustatymas“, nurodė, kad buvo laikytasi kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkos. PraneÅ¡ime apie planuojamÄ kreditorių susirinkimÄ buvo pažymėta, kad kreditoriai kilus klausimams turi teisę kreiptis į nemokumo administratorę telefonu arba el. paÅ¡tu. Kreditoriai balsavimo raÅ¡tu biuletenius nemokumo administratorei teikė jos darbo vietos adresu arba siuntė į administratorės elektroninį paÅ¡tÄ . Nei JANÄ®, nei kiti teisės aktai nenumato draudimo, kad kreditorių susirinkimui negali pirmininkauti nemokumo administratorės įgaliotas asmuo, taigi, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog kreditoriai galėjo tinkamai pasirengti Å¡io darbotvarkėje numatyto klausimo svarstymui.

13. Spręsdamas skundo reikalavimÄ panaikinti 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus 2-uoju darbotvarkės klausimu „Kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimai“, teismas nurodė, kad, nenustačius, jog AB „SEB bankas“ per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iÅ¡kėlimo buvo BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas ar kt., spręstina, kad nenustatytos aplinkybės sudarančios pagrindÄ iÅ¡vadoms, kad AB „SEB bankas“ negali bÅ«ti kreditorių susirinkimo pirmininke.

Visi kreditoriai, išskyrus nurodytus JANĮ 48 straipsnio 3 dalyje, bankroto proceso metu, nepaisant to, kokiu pagrindu susiformavo finansinis reikalavimas, turi vienodas teises skolininko bankroto byloje, įskaitant teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime ar būti išrinktu kreditorių susirinkimo pirmininku. Skunde nenurodyta, kokias imperatyvias teisės aktų nuostatas šis sprendimas pažeidžia ar kaip šiuo sprendimu pažeidžiami įmonės ar jos kreditorių interesai.

14. Spręsdamas skundo reikalavimÄ panaikinti 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus 4-uoju darbotvarkės klausimu „Informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigų teikimo tvarkos nustatymas“, kuriuo buvo nutarta patvirtinti informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų teikimo tvarkÄ pagal kreditoriaus AB „SEB bankas“ siÅ«lymÄ , teismas nurodė Å¡iuos motyvus: 14.1. BÅ«tent kreditorių susirinkimui yra suteikti įgaliojimai nustatyti informacijos apie bankroto procesÄ teikimo kreditoriams tvarkÄ (JANÄ® 44 straipsnio 6 punktas, 43 straipsnio 4 punktas).

Teismas pažymėjo, kad kreditoriai – VSDFV Klaipėdos skyrius, AB „Šiaulių bankas“, AB „SEB bankas“ ir UAB „Hidrona“ teikė savo pasiÅ«lymus dėl informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų teikimo tvarkos. Už kreditoriaus AB „SEB bankas“ pasiÅ«lytÄ tvarkÄ balsavo 8 933 661,11 balsų, o tai sudaro 61,249 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų sumos. Taigi informacijos teikimo tvarka po balsavimo renkantis iÅ¡ penkių pasiÅ«lytų variantų nustatyta pagal kreditoriaus „AB SEB bankas“ pasiÅ«lymÄ ir visiems kreditoriams ji yra nustatyta vienoda.

Nustačius, kad už kreditoriaus AB „SEB bankas“ pasiÅ«lymÄ balsavo daugiau kaip pusė visų susirinkime dalyvavusių kreditorių, nėra pagrindo tokį sprendimÄ naikinti. 14.2. Teismas sutiko su nemokumo administratorės pozicija, kad trijų darbo dienų terminas informacijos teikimui apie bendrovę yra nepakankamas dėl didelės bankroto bylos medžiagos apimties, kreditorių skaičiaus bankroto byloje. 14.3. Pagal JANÄ® nuostatas, nemokumo administratorius turi galimybę iÅ¡ bet kurio kreditoriaus pareikalauti pagrįsto dydžio atlyginimo už juridinio asmens dokumentų kopijų pateikimÄ .

Taigi, nepaisant Informacijos apie bankroto procedÅ«ras eigÄ teikimo tvarkos 8 punkto, jei į nemokumo administratorių kreiptųsi kreditorius, kurio reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, dėl dokumentų kopijų pateikimo, tai nemokumo administratoriui pareikalavus, patirtas iÅ¡laidas Å¡is kreditorius privalėtų atlyginti.

15. Spręsdamas dėl skundo reikalavimo panaikinti 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus 5-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „PajÅ«rio mėsinė“ bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“, teismas nurodė, kad BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ atitinka didelės įmonės statusÄ . Teismas sutiko su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad patvirtinta bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų sÄ mata nėra detali, nustatytas dydis nėra pagrįstas duomenimis apie Å¡ių iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ . Vien tai, kad, nustatant bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų dydį ir atlygį, buvo remtasi bankroto administravimo iÅ¡laidų rekomendaciniais dydžiais, nereiÅ¡kia, kad neturi bÅ«ti įvykdyta pareiga pagrįsti bei motyvuotai paaiÅ¡kinti, kodėl bÅ«tent tokio dydžio bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų sÄ mata turi bÅ«ti patvirtinta.

16. Spręsdamas skundo reikalavimÄ panaikinti 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus 6-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo balsų dauguma buvo patvirtinta turto pardavimo tvarka pagal kreditoriaus AB „SEB bankas“ siÅ«lymÄ ir numatyta patvirtinti pasiÅ«lytÄ turto pardavimo tvarkÄ su AB „Šiaulių bankas“ ir „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius pateiktomis 1 ir 2 punktų korekcijomis, teismas nurodė Å¡iuos motyvus: 16.1. Administratorė kreditoriams nėra pateikusi duomenų apie ilgalaikio turto sÄ raÅ¡e įtrauktų turto vienetų balansines likutines vertes.

Teismas sprendė, kad kreditoriams nepateikti reikÅ¡mingi su turto verte susiję duomenys, todėl BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ priklausančio ilgalaikio turto pardavimo tvarka turi bÅ«ti svarstoma kitame kreditorių susirinkime, administratoriui pateikus duomenis apie ilgalaikio turto sÄ raÅ¡e įtrauktų turto vienetų balansines likutines vertes. 16.2. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-93-613/2020, kurios Å¡alimi yra BUAB „PajÅ«rio mėsinė“. Minėtoje byloje buvo atliktas BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ priklausančio bei AB „Šiaulių bankas“ įkeisto turto vertinimas, parengtas Ekspertizės aktas.

Nemokumo administratorė pateikė kreditoriams siÅ«lymÄ AB Å iaulių bankui įkeisto turto pradinę pardavimo kainÄ nustatyti pagal minėtÄ Ekspertizės aktÄ , Å¡iam pasiÅ«lymui pritarė kreditorių dauguma. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Ekspertizės akte nurodytu turto įvertinimu, nepateikė jokių duomenų, kad nustatyta turto vertė bÅ«tų netiksli ir neatitiktų realios rinkos vertės. Taip pat nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad AB „Šiaulių bankas“ naudai įkeisto turto vertė yra pasikeitusi.

PareiÅ¡kėjos argumentas, kad kreditoriams nebuvo pateiktas susipažinti Ekspertizės akto turinys, vertintinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas, kadangi į bylÄ pateiktame administratorės praneÅ¡ime kreditoriams apie Å¡aukiamÄ kreditorių susirinkimÄ , kurį administratorė iÅ¡siuntė 2020 m. spalio 23 d., buvo aiÅ¡kiai nurodyta, jog AB „Šiaulių bankas“ naudai įkeisto turto vertė nustatyta pagal kreditoriaus pateiktÄ Ekspertizės aktÄ . Taigi, norėdama susipažinti su Ekspertizės akto turiniu, pareiÅ¡kėja turėjo tam pakankamai laiko ir galimybių.

Teismas pažymėjo, kad bylos iÅ¡nagrinėjimas ar neiÅ¡nagrinėjimas neturi įtakos Ekspertizės akto, kaip savarankiÅ¡ko duomenų Å¡altinio, vertinimui. 16.3. Nei JANÄ®, nei kituose teisės aktuose nėra imperatyvių nuostatų, draudžiančių bankroto proceso metu toms pačioms turto rūšims nustatyti skirtingÄ Ä¯kainojimo ar pardavimo tvarkÄ , todėl kreditoriai turi teisę nuspręsti, kad dėl „Luminor Bank AS“ įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo į turto vertintojÄ kreiptųsi pats įkaito turėtojas ir kad AB „Šiaulių bankas“ pradinė turto pardavimo kaina bÅ«tų nustatyta pagal turimÄ Ekspertizės aktÄ bei jame nurodytas turto vertes.

IÅ¡ naujo siÅ«lomas atlikti turto vertinimas pareikalautų papildomų laiko sÄ naudų bei bankrutuojančios įmonės lėšų, todėl bÅ«tų nesuderinamas su bankroto proceso ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo principais. 16.4. Teismas sprendė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas 6-tuoju darbotvarkės klausimu nėra visiÅ¡kai teisėtas turinio prasme, todėl jis nutarimo dalyje dėl 4, 5 ir 6 punktų naikintinas.

17. Spręsdamas skundo reikalavimÄ panaikinti 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus 7-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo balsų dauguma buvo nutarta pavesti administratoriui kreiptis į Klaipėdos apygardos teismÄ dėl UAB „PajÅ«rio mėsinė“ paskelbimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teismas nurodė, kad BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 metų lapkričio 12 d. nutartimi. Ä®statyme administratoriui nėra nurodyta pareiga siÅ«lyti sudaryti taikos sutartį arba inicijuoti restruktÅ«rizavimo procesÄ . Kadangi 2020 m. lapkričio 9 d. BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ kreditorių susirinkimo metu dauguma kreditorių 7-uoju darbotvarkės klausimu pritarė BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ likvidavimui, todėl akivaizdu, kad JANÄ® 80 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka dėl taikos sutarties sudarymo yra neįmanoma.

18. Teismas paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja UAB „Hidrona“ skunde pateikė 6 savarankiÅ¡kus reikalavimus. Teismas tenkino 1,5 skundo reikalavimų iÅ¡ 6. Teismas pažymėjo, kad kreditoriaus AB „SEB bankas“ praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija maksimalų dydį, nustatytÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, todėl laikė, kad protinga ir pagrįsta suma už atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ parengimÄ yra 447,52 Eur.

Kadangi kreditorė AB „SEB bankas“ prašė atmesti visus skundo reikalavimus, vadinasi, atsiliepimas pagrįstas 75 proc., todėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjos suinteresuotam asmeniui AB „SEB bankas“ priteisė 335,64 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (447,52 Eur × 75 proc.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 19. PareiÅ¡kėja UAB „Hidrona“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties dalį ir pripažinti negaliojančiu BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ 4-uoju darbotvarkės klausimu „Informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigų teikimo tvarkos nustatymas“ bei įpareigoti minėtÄ darbotvarkės klausimÄ iÅ¡ naujo svarstyti kitame kreditorių susirinkime; pripažinti negaliojančiu BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ 6-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto pardavimo tvarkos“ bei įpareigoti minėtÄ darbotvarkės klausimÄ iÅ¡ naujo svarstyti kitame kreditorių susirinkime; panaikinti nutarties dalį, kuria iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos kreditorės AB „SEB bankas“ naudai.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. Dėl 4-ojo darbotvarkės klausimo „Informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigų teikimo tvarkos nustatymas“ pareiÅ¡kėja nurodė, kad: 19.1.1. Teismas neteisingai aiÅ¡kino JANÄ® teisės normas, todėl nepagrįstai pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus 4-uoju darbotvarkės klausimu atmetė. Kreditoriai, susirinkime nusprendę balsuoti už informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigÄ teikimo tvarkos nustatymÄ su AB „SEB bankas“ siÅ«lymu, pažeidė JANÄ® įtvirtintÄ kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , kadangi kreditoriams turi bÅ«ti suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, ir skaidrumo principÄ , kadangi informacija apie nemokumo procesÄ turi bÅ«ti laiku prieinama visiems nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims. 19.1.2.

Pagal kreditorių susirinkime patvirtintÄ tvarkÄ â€“ jos 8 dalies nuostatas – daugiau nei 10 proc. finansinių reikalavimų turintiems kreditoriams suteikiama privilegija susipažinti su BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ informacija neatlygintinai, o kiti kreditoriai įpareigoti už tai mokėti (l lapo kopija kainuoja 30 euro centų). Kreditorius, kurio reikalavimas sudaro daugiau nei 10 proc. visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, yra tik vienas – AB „SEB bankas“, todėl nustatyta tvarka yra nesuderinama su bankroto proceso dalyvių lygiateisiÅ¡kumo principu, kadangi Å¡iam kreditoriui kopijavimo iÅ¡laidos bÅ«tų dengiamos iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turimų lėšų, iÅ¡ kurių proporcingai turi bÅ«ti tenkinami visų kreditorių finansiniai reikalavimai.

PareiÅ¡kėjo teigimu, informacija kreditoriams turi bÅ«ti teikiama visiems vienodais, atlygintinais pagrindais. 19.1.3. JANÄ® taip pat reglamentuoja informacijos teikimo tvarkÄ kreditoriams, todėl nėra bÅ«tina nustatinėti atskiros informacijos teikimo kreditoriams tvarkos. Jeigu bankroto procese bÅ«tų tiesiogiai taikomas JANÄ®, visiems kreditoriams bÅ«tų sudarytos lygios galimybės. Be to, nėra pagrindo suteikti nemokumo administratoriui diskrecijos laisvės – JANÄ® nustatyta tvarka reikalauti ar nereikalauti iÅ¡ stambiausio kreditoriaus atlyginti ar neatlyginti dokumentų kopijavimo iÅ¡laidas, kai likusiems kreditoriams nustatoma tokia prievolė.

JANÄ® turi bÅ«ti taikomas visiems vienodai. 19.1.4. Nors buvo penki Å¡io nutarimo variantai, tačiau kreditoriams buvo pateiktas balsavimo biuletenis tik su nemokumo administratorės pasiÅ«lytais nutarimo projektais, o sÄ lygų susipažinti ir balsuoti už kitų kreditorių alternatyvius nutarimo projektus, sÄ lygos sudarytos nebuvo. 19.2. Dėl 6-ojo darbotvarkės klausimo „Dėl turto pardavimo tvarkos“ pareiÅ¡kėja nurodė, kad: 19.2.1. Bankroto administratorius turi pareigÄ Ä¯vertinti bankrutuojančios įmonės parduodamo turto pobÅ«dį, iÅ¡siaiÅ¡kinti (bei iÅ¡aiÅ¡kinti kreditoriams) jo atskyrimo ar neatskyrimo ekonomiÅ¡kumÄ ir siekti jo pardavimo už kainÄ , kuri labiausiai atitiktų kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus.

Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , tik iÅ¡siaiÅ¡kinę, kuriuo bÅ«du – dalimis ar kaip vientisÄ objektÄ â€“ pardavus turtÄ bus gauta daugiausiai naudos. Kreditoriai turėtų spręsti dėl Å¡io turto realizavimo eigos, o sprendimÄ priimti tik surinkus konkrečius duomenis apie Å¡ių objektų rinkos vertes, parduodant juos skirtingais bÅ«dais. Tokių duomenų nemokumo administratorė nėra surinkusi. 19.2.2. Pagal administratorės siÅ«lomÄ tvarkÄ planuojama turtÄ pardavinėti skelbiant 4 ar net 5 varžytynes, taigi turto pardavimo tvarka yra neapibrėžta laike, nesiekiama turto realizuoti kiek galima greičiau.

Nenurodoma, kodėl vienam turtui (įkeisto kreditoriui „Luminor Bank AS“) numatomos 5 varžytynės, o kitam – 2 varžytynės (turtui, įkeistam AB „Šiaulių bankas“). Tokia nenuosekli tvarka yra nepagrįsta ir pažeidžia kreditorių interesus. Nepateikta argumentų, kodėl žemės sklypai, kurių paskirtis yra inžinerinė, turėtų bÅ«ti pardavinėjami tik po to, kai bus realizuoti visi kiti, kitos paskirties, besiribojantys žemės sklypai. 19.2.3. Nepardavus turto 2 varžytynėse, turėtų bÅ«ti sprendžiama dėl turto pardavimo kitu bÅ«du, o ne organizuoti kitas varžytynes, nes varžytynių organizavimas didina bankroto proceso administravimo iÅ¡laidas ir vilkina procesÄ . 19.2.4.

Nemokumo administratorė nepateikė Ekspertizės akto, todėl kreditoriai negalėjo suformuoti savo pozicijos dėl turto kainos. Turtas turi būti parduotas kuo didesne kaina. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju turto kaina nustatyta spėjimo būdu. Ekspertizės akto nepateikimas vertintinas kaip vienas iš esminių kreditorių teisių pažeidimų. 19.2.5. Ekspertizės akte buvo remiamasi netinkamu išlaidų (kaštų) metodu ir nepagrįstai netaikytas lyginamasis ir pajamų metodai. Teismų praktikoje nurodyta, kad gamybinės patalpos nepriskirtinos prie specialios paskirties turto, nes gamybinės patalpos rinkoje yra parduodamos.

Netinkamo metodo taikymas gali nulemti neteisingai apskaičiuotÄ turto rinkos vertę. Taigi bÅ«tina kreiptis į nepriklausomÄ turto vertintojÄ dėl BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto kainos nustatymo lyginamuoju arba pajamų metodu. 19.2.6. Bankroto proceso metu turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos visiems kreditoriams, nepriklausomai nuo to, ar jų reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto.

Bankroto administratorė nenurodė argumentų, kodėl mažiausiÄ kainÄ pasiÅ«lęs nepriklausomas turto vertintojas negalėtų įvertinti „Luminor Bank AS“ ar AB „Šiaulių bankas“ naudai įkeisto turto. Neatitinkančiomis skaidrumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų vertintinos turto pardavimo tvarkos nuostatos, kuriomis nustatoma pavesti „Luminor Bank AS“ kreiptis į turto vertintojÄ dėl Å¡iam kreditoriui įkeisto turto įvertinimo bei vidutinės rinkos kainos nustatymo, ir nekilnojamÄ jį turtÄ pardavinėti pagal AB „Šiaulių bankas“ pateiktas turto vertes. 19.2.7.

PareiÅ¡kėja balsavimo metu iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad viso BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ nekilnojamojo turto kaina turi bÅ«ti įvertinta vadovaujantis vienodais kriterijais ir vienoda tvarka. 19.3. Dėl nepagrįstai priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų pareiÅ¡kėja nurodo, kad tik BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ turėjo pareigÄ pateikti atsiliepimÄ Ä¯ pateiktÄ skundÄ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, o kiti asmenys tokios procesinės pareigos neturėjo. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas lemtų aplinkybę, kad kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų kiekvienas iÅ¡ 133 BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ kreditorių turėtų teisę reikalauti atlyginimo už savo nuomonės pareiÅ¡kimÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, yra pagrindas nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, ypač, atsižvelgiant į tai, kad dalį skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų palaikė ir kiti kreditoriai, pavyzdžiui, VMI ir VSDFV. Be to, AB „SEB bankas“ yra specifinis subjektas, kuriame veikia specializuoti klientų nemokumo skyriai, kuriuose dirbantys profesionalÅ«s teisininkai geba suformuluoti ir pateikti procesinę pozicijÄ , todėl brangių teisininkų paslaugos teikiant didelės teisinės kvalifikacijos nereikalaujančias paslaugas yra nepagrįstos.

20. BUAB „PajÅ«rio mėsinė“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „PALTAJA“, su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais: 20.1. BÅ«tent kreditorių susirinkimui yra suteikti įgaliojimai nustatyti informacijos apie bankroto procesÄ teikimo kreditoriams tvarkÄ . Už kreditorių susirinkimo metu 4-uoju darbotvarkės klausimu priimtÄ nutarimÄ balsavo 61,249 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių, taigi nustatyta tvarka atitinka daugumos valiÄ , o tai atitinka JANÄ® 43 straipsnio 4 punkte numatytÄ sprendimų priėmimo tvarkÄ . 20.2.

Nors pagal patvirtintÄ informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigÄ teikimo tvarkÄ numatoma skirtinga informacijos pateikimo tvarka kreditoriams turintiems iki 10 proc. reikalavimų sumos, tačiau tokia praktika atitinka proceso ekonomiÅ¡kumo principÄ , neprieÅ¡tarauja jokioms materialinės teisės normoms, todėl nepažeidžia kreditorių teisių ir yra teisėta. Patvirtinta informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigÄ teikimo tvarka apibrėžia tik informacijos / dokumentų, kurie yra iÅ¡imtinai susiję su bankroto procedÅ«romis teikimo tvarkÄ .

Tuo tarpu, jei kreditorius norės atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimÄ ir gauti įmonės dokumentų kopijas, tokiu atveju yra vadovaujamasi ne informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigÄ teikimo tvarkos nuostatomis, tačiau yra taikomos JANÄ® 65 straipsnio nuostatos. 20.3. Kreditorius, ginčijantis kreditorių susirinkimo nutarimÄ parduoti bankrutuojančios ar likviduojamos dėl bankroto įmonės turtÄ pagal kreditorių susirinkime nustatytÄ turto pardavimo tvarkÄ už susirinkime patvirtintÄ kainÄ , privalo pateikti įrodymus, paneigiančius preziumuojamÄ kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumÄ .

Pareiškėja teismui kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 6-uoju darbotvarkės klausimu dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, turėtų būti laikomas neteisingu bei keliančiu abejonių dėl jo teisėtumo. Pareiškėjos nuomonė dėl galimos turto kainos ar kitokio pardavimo būdo (formos), kuri paremta tik abstrakčiais bendro pobūdžio teiginiais, nesudaro pagrindo naikinti balsų dauguma priimto kreditorių susirinkimo nutarimo. 20.4.

Nei JANÄ®, nei kituose teisės aktuose nėra imperatyvių nuostatų, draudžiančių bankroto proceso metu toms pačioms turto rūšims nustatyti skirtingÄ Ä¯kainojimo ar pardavimo tvarkÄ . JANÄ® neriboja kreditorių teisės turtÄ pardavinėti atskirais kompleksais, nustatyti skirtingas pardavimo kainas ar pardavimo tvarkas. Taigi BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ kreditoriai turėjo teisę nuspręsti, kad dėl „Luminor Bank AS“ įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo į turto vertintojÄ kreiptųsi pats įkaito turėtojas, jog AB „Šiaulių bankas“ pradinė įkeisto turto pardavimo kaina bÅ«tų nustatyta pagal turimÄ Ekspertizės aktÄ bei jame nurodytas turto vertes, o dėl likusio nekilnojamojo turto įvertinimo į turto vertintojÄ kreiptųsi nemokumo administratorė. 20.5.

Turto vertinimÄ atlieka nepriklausomas turto vertintojas vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais turto vertinimÄ , turto vertinimas atliekamas laikantis Turto ir verslo vertinimo metodikos bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų (toliau – TVVPÄ®). Vertinamo turto rinkos vertės nustatymui niekaip negali turėti reikÅ¡mės aplinkybė, kas kreipėsi į nepriklausomÄ turto vertintojÄ â€“ pats nemokumo administratorė ar kreditorius. Vadovaujantis tuo, pareiÅ¡kėjos hipotetiniai teiginiai, kad įkaito turėtojui kreipiantis į turto vertintojÄ gali bÅ«ti sudarytos sÄ lygos sumažinti kainÄ , negali bÅ«ti laikomi pakankamu pagrindu naikinti kreditorių susirinkimo priimtÄ nutarimo projektÄ .

Be to, tokiu bÅ«du bus sutaupytos bankroto administravimo iÅ¡laidos, o kreditoriai turės galimybę gauti didesnę savo finansinio reikalavimo patenkinimo dalį. 20.6. BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ turto, įkeisto AB „Šiaulių bankas“, rinkos vertė jau yra nustatyta, todėl pakartotinai kreiptis į turto vertintojÄ nėra tikslinga, kadangi tai sÄ lygotų papildomas administravimo iÅ¡laidas bei užvilkintų turto pardavimo procedÅ«ras. Ekspertizės aktas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat administratorei nebuvo pateikta duomenų, kad Ekspertizės akte nustatyta turto vertė bÅ«tų netiksli ir neatitiktų realios rinkos vertės. 20.7.

Pradinės kainos nustatymas nelemia kainos, už kuriÄ turtas realiai bus parduotas. Netgi darant prielaidÄ , kad turto rinkos kaina, kuri ir bus pradinė turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse, yra per maža, rinka tokį menamÄ neatitikimÄ panaikins varžytynių dalyviams rungiantis dėl turto įsigijimo ir didinant siÅ«lomÄ turto kainÄ . Taigi varžytynėse parduodamo turto kaina gali padidėti, jei parduodamas objektas yra patrauklus, norimas potencialiems pirkėjams ir, atitinkamai, jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos (nėra susidomėjimo, poreikio), turtas bus parduodamas už pasiÅ«lytÄ mažesnę kainÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių metu. 20.8.

PareiÅ¡kėja turi teisę dokumentus bei informacijÄ apie BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ gauti bendra kreditorių susirinkimo patvirtinta informacijos teikimo tvarka bei vadovaujantis JANÄ® nuostatomis, t. y. turi kreiptis į nemokumo administratorių, kad praÅ¡oma informacija kreditoriui bÅ«tų pateikta. Iki Å¡ios dienos pareiÅ¡kėja dėl Ekspertizės akto pateikimo į nemokumo administratorę yra nesikreipusi. 20.9. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties dalis, kuria AB „SEB bankas“ buvo priteistos 335,64 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, yra teisėta ir pagrįsta, o pareiÅ¡kėjos atskirajame skunde nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo naikinti Å¡ios nutarties dalies.

Kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tuo tarpu pačios pareiÅ¡kėjos elgesys, kai BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ bankroto byloje pareiÅ¡kėja nuolatos teikia skundus ir tokiu bÅ«du stabdo įmonės bankroto procedÅ«ras, leidžia manyti apie pačios pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningus veiksmus, siekiant kaip galima labiau vilkinti bankroto procedÅ«ras. PareiÅ¡kėja nuolatos teikdama skundus, turi įvertinti ir tai, kad jos teikiami skundai gali bÅ«ti ir nepatenkinti bei prisiimti to pasekmes – bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ kitai Å¡aliai.

21. Kreditorius „Luminor Bank AS“ atsiliepime prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais: 21.1. „Luminor Bank AS“ įkeistas turtas pagal ginčijamu bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimu nustatytÄ pardavimo tvarkÄ bus parduodamas varžytynėse, t. y. visiems suinteresuotiems asmenims sudarant vienodas galimybes varžytis, siekiant įsigyti „Luminor Bank AS“ įkeistÄ turtÄ .

BÅ«tent varžytynių dalyvių valia, o ne „Luminor Bank AS“, kaip hipotekos kreditorius, nulems bankrutuojančiai bendrovei priklausančio turto pardavimo kainÄ . 21.2. Pavedimas duotas kreiptis ne į „Luminor Bank AS“ vidaus turto vertintojÄ , kaip vidaus turto vertintojas suprantamas pagal TVVPÄ® 7 straipsnio 2 punktÄ , o į nepriklausomÄ turto vertintojÄ . Aplinkybė, kad kreditorius „Luminor Bank AS“ apmokės turto vertinimÄ , reiÅ¡kia, kad bus sutaupyta bankrutuojančios bendrovės bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ skaita.

Nepriklausomas turto vertintojas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, todėl galimybės pasirinkti nepriklausomÄ turto vertintojÄ suteikimas pats savaime niekaip neprieÅ¡tarauja skaidrumo ir sÄ Å¾iningumo principams. 21.3. PareiÅ¡kėja teigia, kad „Luminor Bank AS“ įkeisto turto pardavimo tvarkos nuostata, jog žemės sklypai, kurių paskirtis – inžinerinė, turi bÅ«ti parduodami tik tada, kai bus realizuoti visi kiti besiribojantys žemės sklypai, riboja kitų kreditorių galimybes gauti operatyvesnį savo finansinių reikalavimų dalies patenkinimÄ iÅ¡ bankrutuojančios bendrovės turto ir paneigia „turto apyvartos greičio“ principÄ , pažeidžia atitinkamus teisinius gėrius, tačiau pareiÅ¡kėja nenurodo faktinių aplinkybių ir nepateikia argumentų, pagrindžiančių, kaip ir kokia forma pasireiÅ¡kia Å¡ie tariami pažeidimai.

Todėl pareiškėjos teiginys dėl aptariamos „Luminor Bank AS“ įkeisto turto pardavimo tvarkos nuostatos neteisėtumo, jai nepateikus argumentų šiam teiginiui pagrįsti, atmestinas kaip nepagrįstas. 21.4. Žemės sklypai, kurių paskirtis – inžinerinė, nėra paklausūs, jie paprastai domina tik tuos asmenis, kuriems tokie žemės sklypai yra reikalingi, kad jie galėtų naudotis savo nuosavybe. Vadinasi, pirmiausia pardavus besiribojančius žemės sklypus, šių sklypų savininkai, siekdami užsitikrinti galimybę tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisę, būtų suinteresuoti įsigyti ir tuos žemės sklypus, kurių paskirtis – inžinerinė (kelias).

Pažymėtina, kad būtent šiam tikslui, kuris neabejotinai atitinka tiek „Luminor Bank AS“, tiek kitų kreditorių interesus, pasiekti ir buvo įtvirtinta pareiškėjos ginčijama turto pardavimo tvarkos nuostata.

22. Kreditorė AB „SEB bankas“ atsiliepime prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas iÅ¡ esmės tuo, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, taip pat turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , tai pagrindžia ir teismų praktika bankroto bylose, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469-781/2021.

23. Kreditorė AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 23.1. PareiÅ¡kėja nenurodo ir nėra duomenų, kad BUAB „PajÅ«rio mėsinės“ kreditorių susirinkimas bÅ«tų suÅ¡auktas ar įvykęs pažeidus JANÄ® numatytÄ kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo ir vykdymo tvarkÄ . Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad priimti sprendimai bÅ«tų kitokie, jei sprendimai bÅ«tų priimti pareiÅ¡kėjai gavus Ekspertizės aktÄ . 23.2.

PareiÅ¡kėja nustatytÄ pradinę turto pardavimo kainÄ ir pasirinktÄ turto suskirstymÄ Ä¯ kompleksus kritikuoja, tačiau nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kodėl toks suskirstymas bÅ«tų iÅ¡ esmės neteisėtas ir prieÅ¡taraujantis materialinės teisės normoms. 23.3. Turto suskirstymas į ginčijamame kreditorių susirinkimo nutarime nurodytas grupes yra pagrįstas ir logiÅ¡kas, t. y. žemės sklypas parduodamas kartu su ant jo esančiais pastatais, o atskirai esantys žemės sklypai parduodami atskirai.

Pastatų pardavimas atskirai nuo žemės sklypo bÅ«tų nelogiÅ¡kas ir sunkiai įgyvendinamas. 23.4. Pradinė turto kaina nustatyta atsižvelgiant į 2019 metais teismo eksperto atlikto turto vertinimo duomenis. Nors ekspertizė buvo atlikta kitoje civilinėje byloje, tačiau tai nekeičia fakto, kad, nustatant turto vertes, vadovautasi eksperto vertinimu. AB „Šiaulių bankas“ įkeisto turto vertinimas atliktas ne taip senai t. y. 2019 metų pabaigai. Kaip matyti iÅ¡ Ekspertizės akto, per penkis metus vertės pokytis buvo 5 proc., pradinė pardavimo kaina nustatoma nemažinat eksperto nustatytų kainų, todėl pakartotinai kreditorių sÄ skaitÄ atlikti brangiai kainuojančiÄ ekspertizę nebuvo ekonomiÅ¡kai pagrįsta.

Pagrindo abejoti teismo eksperto kompetencija ar Å¡aliÅ¡kumu nėra. 23.5. Dvejos varžytinės yra minimalus varžytinių skaičius numatytas JANÄ®, pradinės pardavimo kainos nustatytos atsižvelgiant į ekspertų vertinimus, kainos mažinimo intervalas atitinka JANÄ® 91 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 718 straipsnio reglamentavimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos argumentai apie per ilgÄ procesÄ yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl pateikto praÅ¡ymo ir atskirojo skundo nagrinėjimo ribų 24.

PareiÅ¡kėja atskirajame skunde prašė įpareigoti administratorę atskleisti kreditoriams visÄ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto Ekspertizės akto turinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės teikia praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ nemokumo administratorės dokumentus (CPK 199 straipsnis). Pažymėtina, kad iki skundo dėl pirmojo kreditorių susirinkimo pateikimo BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ nebuvo nustatytos informacijos teikimo kreditoriams tvarkos, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia JANÄ® įtvirtintos kreditoriaus teisės gauti informacijÄ (JANÄ® 43 straipsnio 1 dalies 4 punktas;

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1834/2014). Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad pati negalėjo gauti prašomo išreikalauti Ekspertizės akto ar nemokumo administratorė būtų atsisakiusi jį teikti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo išreikalauti įrodymus (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 302 straipsnis, 338 straipsnis).

25. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas iÅ¡imtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl ginčo esmės ir taikytino teisinio reglamentavimo 27. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjo skundas dėl 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 4-uoju darbotvarkės klausimu dėl informacijos teikimo kreditoriams tvarkos ir 6-uoju darbotvarkės klausimu dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nesutiko su kreditorių susirinkimo nutarimu 4-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatyta informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigÄ teikimo tvarka. PareiÅ¡kėja skunde iÅ¡dėstė argumentus, susijusius su tvarkos 8 punktu, kuriame nustatyta teisė tam tikrai kreditorių grupei neatlygintinai gauti visų įmonės dokumentų patvirtintas kopijas ir bet kokiÄ praÅ¡omÄ informacijÄ , ir su tvarkos 6 punktu, kuriame nustatyta, kad administratorė privalo pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ ne vėliau kaip per 20 dienų nuo praÅ¡ymo gavimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas skundo argumentus atmetė. PareiÅ¡kėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir dėsto argumentus dėl informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigÄ teikimo tvarkos 8 ir 5 punkto neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, teikiant skundÄ pirmosios instancijos teismui, nebuvo keliamas tvarkos 5 punkto (ne)teisėtumo klausimas. Atskirajame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigÄ teikimo tvarkos 5 punkto (ne)teisėtumo.

29. PareiÅ¡kėja skunde taip pat nesutiko su kreditorių susirinkimo nutarimu 6-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatyta turto pardavimo tvarka pagal kreditoriaus AB „SEB bankas“ pasiÅ«lymÄ : patvirtinti nemokumo administratorės pasiÅ«lytÄ turto pardavimo tvarkÄ su AB „Šiaulių bankas“ ir „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriaus pateiktomis 1 ir 2 punktų korekcijomis. Pirmosios instancijos teismas nutarė pripažinti negaliojančiais BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ turto pardavimo tvarkos 4, 5, 6 punktus ir grÄ Å¾ino Å¡iuos klausimus kreditorių susirinkimui nagrinėti iÅ¡ naujo, Å¡i nutarties dalis nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos reikalavimas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimÄ 6-uoju darbotvarkės klausimu dėl turto pardavimo tvarkos 1, 2, 3 punktų.

30. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANÄ®, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®) su visais pakeitimais (JANÄ® 153 straipsnis). JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus tam tikras Å¡io įstatymo nuostatas. Nors UAB „PajÅ«rio mėsinė“ bankroto byla iÅ¡kelta dar galiojant Ä®BÄ®, tačiau klausimai dėl informacijos teikimo kreditoriams tvarkos ir bendrovės turto realizavimo iÅ¡kelti ir nagrinėti jau galiojant JANÄ®, todėl Å¡io įstatymo nuostatos taikomos sprendžiant kilusį ginÄÄ .

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, skirtingai nei anksčiau galiojusiame Ä®BÄ®, JANÄ® 55 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuotas kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo vertinimas procedÅ«riniu ir turinio aspektu. IÅ¡ esmės tokie patys kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo vertinimo principai buvo suformuoti teismų praktikoje, aiÅ¡kinant anksčiau galiojusio Ä®BÄ® normas. Todėl, nepaisant pasikeitusio teisinio reglamentavimo, Å¡i teismų praktika yra aktuali ir sprendžiant kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo klausimÄ pagal JANÄ® nuostatas.

32. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes Å¡ie procedÅ«rų veiksmai reikÅ¡mingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ . Teismas, nustatęs esminius procedÅ«rinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ , kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012).

Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiÅ¡kia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieÅ¡taravimu teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).

33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė kreditorių susirinkimo organizavimo ir balsavimo jame esminių procedÅ«rinių pažeidimų, atskirasis skundas Å¡iais argumentais taip pat nėra grindžiamas, todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje vertinamas tik skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų turinio teisėtumas. Dėl informacijos kreditoriams teikimo tvarkos 34. Kreditorių susirinkimo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo nustatyta informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigÄ teikimo tvarka, nutarta patvirtinti informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų teikimo tvarkÄ pagal kreditoriaus AB „SEB bankas“ pasiÅ«lymÄ (IV nutarimo projektas): patvirtinti nemokumo administratorės pasiÅ«lytÄ informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigÄ teikimo tvarkÄ , pakeičiant 4 punktÄ ir nustatant, kad kreditorių susirinkimų protokolai pateikiami susirinkime dalyvavusiems kreditoriams per 7 dienas nuo susirinkimo dienos be atskiro praÅ¡ymo, bei pakeičiant 5 punktÄ , kad su kreditorių susirinkimo darbotvarke susijusiÄ informacijÄ ir dokumentus administratorė pateikia kartu su praneÅ¡imu apie Å¡aukiamÄ kreditorių susirinkimÄ likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos.

35. Informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigÄ teikimo tvarkos 8 punkte numatyta, kad kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) finansinių reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi teisę neatlygintinai gauti visų įmonės dokumentų patvirtintas kopijas ir bet kokiÄ praÅ¡omÄ informacijÄ . PareiÅ¡kėja ginčija tvarkos 8 punktÄ , kadangi, pareiÅ¡kėjos teigimu, jame iÅ¡skirta tam tikra kreditorių grupė, kuriai suteikta galimybė nemokamai gauti su bankroto procedÅ«rų eiga susijusiÄ informacijÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atmetė.

36. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, jog už priimtÄ kreditorių susirinkimo nutarimÄ 4-uoju darbotvarkės klausimu balsavo kreditorių dauguma. IÅ¡ 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudarė 90,242 proc., iÅ¡ jų kreditoriaus AB „SEB bankas“ patvirtintas finansinis reikalavimas sudarė 61,249 proc.. Taigi, kaip pagrįstai pažymima atskirajame skunde, už priimtÄ kreditorių susirinkimo nutarimÄ 4-uoju darbotvarkės klausimu balsavo tik vienas kreditorius, turintis balsų daugumÄ . Be to, vadovaujantis 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo registracijos sÄ raÅ¡u, tai yra vienintelis kreditorius (iÅ¡ 133 kreditorių), kurio bendra reikalavimų suma sudaro daugiau nei 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos.

37. Nors vien ta aplinkybė, kad dominuojantis vienas kreditorius nulemia nutarimo priėmimÄ , net kai kiti likusieji kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, nereiÅ¡kia nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo, prieÅ¡ingai, įstatyme kaip teisėtas įvardijamas nutarimo priėmimas tais atvejais, kai patvirtintų reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytas iÅ¡imtis, nepaisant to, kiek kreditorių sudaro balsų daugumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2014).

Vis dėto situacija, kai dominuojantis kreditorius susirinkimo metu sprendžia ir savo naudai priima nutarimÄ , gali sukelti bankrutuojančios įmonės ir Å¡io kreditoriaus interesų konfliktÄ , nulemti įmonės ir kitų jos kreditorių interesų pažeidimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015, 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020 46 punktas).

Taigi tokiu atveju, nepaisant to, kad nutarimas priimtas balsų dauguma, reikalinga spręsti, ar kreditorius nepiktnaudžiavo savo turimomis teisėmis ir neveikė prieš bankrutuojančios įmonės ir kitų kreditorių interesus.

38. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad 4-uoju darbotvarkės klausimu nustatyta informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigÄ teikimo tvarkos 8 punktas, pagal kurį tam tikra kreditorių grupė turi teisę neatlygintinai gauti visų įmonės dokumentų patvirtintas kopijas ir bet kokiÄ praÅ¡omÄ informacijÄ , prieÅ¡tarauja JANÄ® įtvirtintam lygiateisiÅ¡kumo principui, reikalaujančiam, kad panaÅ¡aus pobÅ«džio reikalavimus turintiems kreditoriams turi bÅ«ti suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus (JANÄ® 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei JANÄ® įtvirtinamam bendrajam skaidrumo principui, kuriuo pripažįstama kiekvieno nemokumo procese dalyvaujančio asmens teisė gauti informacijÄ apie nemokumo procesÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai reikia apsaugoti teisės aktais saugomus asmens duomenis ar komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančiÄ informacijÄ (JANÄ® 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39. Teismų praktikoje pažymima, kad, sprendžiant dėl kreditorių nutarimu nustatyto mokesčio už dokumentų kopijų teikimÄ , svarbi aplinkybė yra ta, ar nėra iÅ¡skirta nei viena kreditorių grupė, ar toks apmokestinimas už dokumentų kopijų pateikimÄ numatytas visiems kreditoriams. Jei nustatyta apmokestinimo tvarka taikoma visiems kreditoriams, laikoma, kad kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principas bankroto procese nepažeidžiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-483/2012, 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-588/2013).

Taip pat, tiek formuojamoje teismų praktikoje, tiek mokslinėje literatÅ«roje pažymima, kad bankroto administratoriaus teikiamų dokumentų kopijų darymo iÅ¡laidos neturėtų bÅ«ti priskirtos administravimo iÅ¡laidoms, nes visiÅ¡kai reali situacija, kad kai kurie kreditoriai gali Å¡ia tvarka nesinaudoti (neteikti praÅ¡ymo pateikti informacijÄ ), o kiti kreditoriai, atvirkščiai, tokia teise gali aktyviai naudotis. Todėl kiekvienas kreditorius turėtų individualiai atsiskaityti pagal nustatytÄ dokumentų kopijų darymo tvarkÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2013;

JOKUBAUSKAS, R. Kreditorių teisė gauti informacijÄ Ä¯monių bankroto procese. Teisė, 2019, vol. 113, p. 108-122).

40. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal JANÄ® nuostatas nemokumo administratorė turi galimybę iÅ¡ bet kurio kreditoriaus pareikalauti pagrįsto dydžio atlyginimo už juridinio asmens dokumentų kopijų pateikimÄ , todėl nustatyta tvarka per se (savaime) kreditorių interesų nepažeidžia.

41. Kaip ir anksčiau galiojusiame ĮBĮ, taip ir šiuo metu galiojančiame JANĮ yra skiriamos dvi kreditoriams teikiamos informacijos rūšys: informacija, skirta kreditoriaus teisėms įgyvendinti (JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 4 punktas; ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir informacija, skirta dokumentų patikrinimui atlikti (JANĮ 65 straipsnis; ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Šiuo straipsniuose nustatytos kreditorių teisės tarpusavyje skiriasi subjektu, tikslais, objektu ir įgyvendinimo tvarka (JOKUBAUSKAS, R.

Kreditorių teisė gauti informacijÄ Ä¯monių bankroto procese. Teisė, 2019, vol. 113, p. 108-122). Dokumentų ir kitos informacijos patikrinimo tikslas yra konkrečiai apibrėžtas – jis yra siejamas su galimybe pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis – ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir ginčyti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. Taigi Å¡i teisė pagal savo esmę ir prasmę yra instrumentas, skirtas aktyviam kreditoriui (jų grupei), siekiančiam ginčyti įmonės sudarytus sandorius ir įgyvendinti kitas įstatymo jam suteiktas teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-610-241/2018 24, 25 punktai).

Be to, kreditoriaus praÅ¡ymas leisti atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimÄ yra procesinio, o ne materialinio pobÅ«džio ir neturi prejudicinės reikÅ¡mės. Taigi, jei teismas nutartimi jau yra pasisakęs dėl tokio turinio praÅ¡ymo ir Å¡i nutartis yra įsiteisėjusi, tai nesudaro kliÅ«ties iÅ¡ naujo tokį praÅ¡ymÄ pateikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-195-330/2019 11 punktas).

42. Tuo tarpu kreditoriai nustato informacijos apie nemokumo procesÄ ir juridinio asmens finansinę bÅ«klę, taip pat nemokumo proceso administravimo iÅ¡laidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarkÄ (JANÄ® 44 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 43 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisę į Å¡iÄ informacijÄ kreditorius gali įgyvendinti ir pasyviai, kadangi paprastai įstatymas arba teismas nemokumo administratorių įpareigoja Å¡iÄ informacijÄ suteikti be aktyvių kreditoriaus veiksmų (pavyzdžiui, apie priimtas nutartis dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo ir patikslinimo, likvidavimo procedÅ«rų ir pan.).

Taigi JANÄ® 43 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir JANÄ® 65 straipsnio normos skiriasi ne tik anksčiau aptartais aspektais, bet ir pagal teikiamos informacijos turinį bei teikimo pobÅ«dį, tÄ iÅ¡ esmės nurodo ir nemokumo administratorė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , todėl, atsižvelgiant į Å¡ių teisės normų skirtumus, jos negali bÅ«ti tapatinamos. Atsižvelgiant į tai, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, JANÄ® 65 straipsnio 4 dalyje numatyta nemokumo administratoriaus teisė pareikalauti atlyginimo už juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtÄ darbo laikÄ ir dokumentų kopijų pateikimÄ pagal analogijÄ negali bÅ«ti taikoma JANÄ® 43 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytai bendro pobÅ«džio kreditorių teisei gauti informacijÄ apie nemokumo procesÄ .

43. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad informacijos apie bendrovės bankroto procedÅ«rų eigÄ teikimo tvarkos 8 punktas prieÅ¡tarauja JANÄ® įtvirtintam kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principui, todėl tikslinga jį panaikinti ir palikti tik 9 punktÄ , kuriame nurodoma, jog kiekvienas kreditorius turi teisę susipažinti su praÅ¡omais bendrovės dokumentais ir, jeigu pageidauja praÅ¡omų dokumentų kopijų, turi padengti kopijavimo iÅ¡laidas.

Dėl bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo tvarkos 44. Kreditorių susirinkimo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ turto pardavimo tvarkÄ pagal nemokumo administratorės pasiÅ«lymÄ su AB „Šiaulių bankas“ ir „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriaus pateiktomis 1 ir 2 punktų korekcijomis. Turto pardavimo tvarkos ginčijamuose 1–3 punktuose nustatyta BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarka.

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANÄ® 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus iÅ¡ varžytynių parduodamÄ turtÄ . IÅ¡ varžytynių turi bÅ«ti parduodamas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nekilnojamasis turtas ir kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį (JANÄ® 90 straipsnio 1 dalis).

46. Turto pardavimui iÅ¡ varžytynių mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos CPK turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek JANÄ® nenustato kitaip (JANÄ® 91 straipsnio 1 dalis). Varžytynių juridinių asmenų bankroto procese vykdymÄ reglamentuojama ne tik JANÄ®, CPK, bet ir poįstatyminiai teisės aktai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 13 patvirtintas Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as) reglamentuoja turto, kuris vadovaujantis JANÄ® ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu parduodamas iÅ¡ varžytynių, pardavimo iÅ¡ varžytynių vykdymo tvarkÄ .

Taigi varžytynių organizavimas juridinių asmenų nemokumo procese yra reglamentuojamas vieÅ¡osios teisės normomis. Tokio reguliavimo tikslas yra užtikrinti skaidrų, aiÅ¡kų, konkretų turto realizavimÄ iÅ¡ varžytynių bankroto procese. Minėtų teisės aktų nuostatos, spendžiant dėl juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020).

47. Nemokumo administratorius siÅ«lo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainÄ , kartu pateikdamas siÅ«lomos turto pardavimo kainos pagrindimÄ . Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainÄ tvirtina kreditorių susirinkimas (JANÄ® 86 straipsnio 3, 4 dalis). Be to, kreditorių susirinkimas turi teisę (ir pareigÄ ) nustatyti kainos didinimo automatiniu ir neautomatiniu bÅ«du intervalÄ , kuris negali bÅ«ti mažesnis už kainos didinimo intervalÄ , numatytÄ CPK 713 straipsnio 9 dalyje (ApraÅ¡o 26, 27 punktai).

48. Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiÅ¡kiančiu, kad turto pardavimo kaina turi bÅ«ti nustatoma pagal analogiÅ¡ko turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiÅ¡kiančiu, kad turtÄ turi bÅ«ti siekiama parduoti už didžiausiÄ galimÄ kainÄ ; turto apyvartos greičio principu, reiÅ¡kiančiu, kad turtas turi bÅ«ti parduodamas taip, kad bÅ«tų užtikrintas kuo greitesnis jo grÄ Å¾inimas į apyvartÄ ir vertės iÅ¡saugojimas (JANÄ® 85 straipsnis).

Å ie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sÄ lygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrÄ . Turtas bankroto procese turi bÅ«ti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Å is reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtÄ bÅ«tų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusiÄ po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).

49. Turto pardavimo tvarkos 1 punktu nutarta pavesti kreditoriui „Luminor Bank AS“ kreiptis į turto vertintojÄ dėl jam įkeisto turto įvertinimo bei vidutinės rinkos kainos nustatymo. Nustatyta, kad „Luminor Bank AS“ apmoka jam įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo iÅ¡laidas. Ä®vertinus nekilnojamÄ jį turtÄ , „Luminor Bank AS“ vertinimo ataskaitÄ pateikia nemokumo administratoriui. Nemokumo administratorei gavus nekilnojamojo turto, įkeisto „Luminor Bank AS“, vertinimus, siÅ«loma nekilnojamÄ jį turtÄ pardavinėti vieÅ¡ose elektroninėse varžytynėse už nepriklausomo turto vertintojo nustatytas kainas + PVM (jeigu PVM yra taikomas), turto nepardavus – pardavinėti antrose vieÅ¡ose elektroninėse varžytynėse nustatant pardavimo kainÄ â€“ 80 proc. vertinimo vertės, turto nepardavus – pardavinėti trečiose vieÅ¡ose elektroninėse varžytynėse nustatant pardavimo kainÄ â€“ 60 proc. vertinimo vertės, turto nepardavus – pardavinėti ketvirtose vieÅ¡ose elektroninėse varžytynėse nustatant pardavimo kainÄ â€“ 40 proc. vertinimo vertės (kainos kėlimo intervalas 100 Eur).

Nustatyta, kad žemės sklypai, kurių paskirtis – inžinerinė, pardavinėjami tik po to, kai realizuojami visi kiti besiribojantys, kitos paskirties „Luminor Bank AS“ naudai įkeisti žemės sklypai. „Luminor Bank AS“ įkeistas butas adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduodamas varžytynėse anksčiau nustatyta tvarka kartu su jam priklausančio Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi kaip vienas turtinis vienetas. Turto nepardavus antrose vieÅ¡ose elektroninėse varžytynėse, nutarta Å¡aukti kreditorių susirinkimÄ dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo.

50. Turto pardavimo tvarkos 2 punktu nutarta nekilnojamÄ jį turtÄ , įkeistÄ AB „Šiaulių bankas“, pardavinėti dvejose vieÅ¡ose elektroninėse varžytynėse: pirmose varžytynėse nekilnojamÄ jį turtÄ pardavinėti pagal AB „Šiaulių bankas“ pateiktas turto vertes (turto vertė nustatyta pagal kreditoriaus pateiktÄ UAB „Grimeda“ Ekspertizės aktÄ ) + PVM (jeigu PVM yra taikomas), antrose varžytynėse pardavinėti turto kainÄ sumažinus 20 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos (kainos kėlimo intervalas 100 Eur).

Nustatyti, kad žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ant Å¡io žemės sklypo esančius nekilnojamo turto objektus, įskaitant VSDFV įkeistÄ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavinėti kartu, kaip vienÄ turtinį vienetÄ , po to, kai bus įvertintas VSDFV įkeistas pastatas – gyvenamasis namas. Nustatyti, kad žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavinėjami kartu, kaip vienas turtinis vienetas.

Turto nepardavus ir antrose vieÅ¡ose elektroninėse varžytynėse, Å¡aukti kreditorių susirinkimÄ dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo.

51. Turto pardavimo tvarkos 3 punktu nutarta dėl likusio nekilnojamojo turto (kuris nėra įkeistas „Luminor Bank AS“ ir AB „Šiaulių bankas“) kreiptis į mažiausiai 3 nepriklausomus turto vertintojus dėl BUAB „PajÅ«rio mėsinė“ nekilnojamo turto vertinimo atlikimo. Sudaryti sutartį dėl turto vertinimo su mažiausiÄ kainÄ pasiÅ«lysiu turto vertintoju. Gavus nekilnojamojo turto vertinimus, nekilnojamÄ jį turtÄ pardavinėti vieÅ¡ose elektroninėse varžytynėse už nepriklausomo turto vertintojo nustatytas kainas + PVM (jeigu PVM yra taikomas), turto nepardavus – pardavinėti antrose vieÅ¡ose elektroninėse varžytynėse kainÄ sumažinus 10 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos, turto nepardavus – pardavinėti trečiose vieÅ¡ose elektroninėse varžytynėse kainÄ sumažinus 10 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos, turto nepardavus – pardavinėti ketvirtose vieÅ¡ose elektroninėse varžytynėse kainÄ sumažinus 10 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos (kainos kėlimo intervalas 100 Eur).

Nustatyti, kad žemės sklypai, kuriuose yra nekilnojamojo turto objektai, pardavinėjami kartu kaip vienas turtinis vienetas. Turto nepardavus ir ketvirtose vieÅ¡ose elektroninėse varžytinėse Å¡aukti kreditorių susirinkimÄ dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo.

52. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nesutinka su kreditorių nustatyta turto pardavimo tvarka Å¡iais aspektais: pirma, nepritarė, kad kreditorius „Luminor Bank AS“ yra įpareigotas kreiptis dėl jam įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo ir vidutinės rinkos kainos nustatymo; antra, nepritarė, kad AB „Šiaulių bankas“ naudai įkeisto turto nekilnojamojo turto vertė bÅ«tų nustatoma pagal kitoje civilinėje byloje pateiktÄ Ekspertizės aktÄ ; trečia, nemokumo administratorė nepateikė siÅ«lomos turto pardavimo kainos pagrindimo, inter alia (taip pat) nėra duomenų, kodėl tam tikrus nekilnojamojo turto objektus pardavinėjant kaip vienÄ turto vienetÄ ar vienus nekilnojamojo turto objektus parduodant pirmiau, finansinė nauda bus didesnė nei Å¡iuos objektus parduodant atskirai ar nenustačius nekilnojamojo turto objektų pardavimo eiliÅ¡kumo; ketvirta, atskiriems nekilnojamojo turto objektams nustatyta skirtinga nekilnojamojo turto pardavimo tvarka – skirtingas varžytynių skaičius, pradinė nekilnojamojo turto kainos dalis ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų.

53. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nei JANÄ®, nei kituose teisės aktuose nėra imperatyvių nuostatų, draudžiančių bankroto proceso metu toms pačioms turto rūšims nustatyti skirtingÄ Ä¯kainojimo ar pardavimo tvarkÄ . Kaip jau buvo minėta anksčiau, bÅ«tent kreditorių susirinkimui pavesta spręsti dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo, atsižvelgiant į vieÅ¡osios teisės normomis nustatytÄ reguliavimÄ . Taigi atskirojo skundo argumentas, kad skirtingiems nekilnojamojo turto objektams nustatyta nevienoda nekilnojamojo turto pardavimo tvarka – skirtingas varžytynių skaičius, pradinė nekilnojamojo turto kainos dalis ir pan., atmestinas kaip nepagrįstas.

54. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentams, kad vien aplinkybė, jog kreditorius yra įpareigotas (sutiko) kreiptis dėl jam įkeisto nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir apmokėjimo už Å¡ias paslaugas, savaime nedaro turto pardavimo procedÅ«ros neteisėta. Kaip pagrįstai pažymima atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ , kreditorius įpareigotas kreiptis į nepriklausomÄ turto vertintojÄ , kurio veiklÄ reglamentuoja TVVPÄ®. Å iame įstatyme nustatyti bendrieji reikalavimai turto arba verslo vertintojams (TVVPÄ® 8 straipsnis), vertintojų kvalifikacija (TVVPÄ® 9 straipsnis), vertintojų atsakomybė (TVVPÄ® 16 straipsnis) ir vertintojų pareigos (TVVPÄ® 15 straipsnis), į kurias, be kita ko, įeina pareiga vadovautis Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu, sÄ Å¾iningai atlikti pareigas ir profesionaliai atlikti vertinimÄ .

Nustatant turto rinkos vertę surašoma turto vertinimo ataskaita, kurioje ir atsispindi turto rinkos vertės (ne)pagrįstumas ir kuri gali būti ginčijama teisės aktų nustatyta tvarka (TVVPĮ 22 straipsnis). Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į tris nepriklausomus nekilnojamojo turto vertintojus tvarkos 3 punkte yra nustatyta ne tam, kad, remiantis kažkokiais kriterijais, būtų pasirinktas patikimiausias (objektyviausias) turto vertintojas, o tam, jog lėšos būtų naudojamos ekonomiškai, kad būtų nupirktos pigiausios paslaugos renkantis iš kelių pasiūlymų.

Tuo atveju, kai pats kreditorius sutinka mokėti už nekilnojamojo turto vertinimÄ , kreipimasis į tris nepriklausomus turto vertintojus tampa nebeaktualus.

55. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad 1–3 punktuose turto pardavimo tvarka buvo nustatinėjama nemokumo administratorei nepateikus pradinės turto pardavimo kainos pasiÅ«lymo kartu su siÅ«lomos turto pardavimo kainos pagrindimu, kaip tai numato JANÄ® 86 straipsnio 3 dalies nuostatos, o Å¡iuose punktuose kreditoriai nustatė ne pradinę turto kainÄ , o kainos nustatymo metodikÄ , nutardami kreiptis į turto vertintojus dėl nekilnojamojo turto rinkos kainos nustatymo.

56. JANÄ® 86 straipsnio 4 dalies prasme kaina turi bÅ«ti suprantama kaip konkreti pinigų suma, kuri yra papraÅ¡yta, pasiÅ«lyta arba sumokėta už turtÄ (TVVPÄ® 2 dalies 20 punktas), todėl kreditoriai 4-uoju darbotvarkės klausimu balsuodami už tvarkos 1–3 punktus, netinkamai įgyvendino savo pareigÄ patvirtinti pradinę turto pardavimo kainÄ . Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tvarkos 1–3 punktais nėra užtikrinta galimybė kreditoriams kontroliuoti ir spręsti dėl atlikto nekilnojamojo turto vertinimo pagrįstumo. PrieÅ¡ingai, nustatyta, kad, atlikus nekilnojamojo turto vertinimÄ , turtas bus pradėtas pardavinėti už nepriklausomo turto vertintojo nustatytas kainas, de facto (faktiÅ¡kai) nepaliekant galimybės kreditoriams kvestionuoti nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės.

57. Å iuo atveju aktualu ir tai, kad, kreditoriams nenustačius pradinės turto pardavimo kainos, pareiÅ¡kėja neturi realios galimybės ginčyti kreditorių susirinkimo nustatytos turto pardavimo tvarkos, inter alia to, ar atskirų nekilnojamojo turto vienetų pardavimas kaip vieno turtinio objekto yra pagrįstas ekonomiÅ¡kai (pavyzdžiui, kaip vienÄ turto objektÄ planuojama parduoti 3 atskirus 16,4558 ha, 5,0236 ha ir 6,7431 ha ploto žemės sklypus, kurių vertė nustatyta atitinkamai 54 300 Eur, 16 600 Eur, 22 300 Eur, tačiau nenustatyta Å¡ių objektų kaip vieno turtinio vieneto pradinė turto pardavimo kaina; tvarkos 2 punktas).

58. Pažymėtina, kad nei anksčiau galiojęs Ä®BÄ®, nei Å¡iuo metu galiojantis JANÄ® neįpareigoja nemokumo administratoriaus kreiptis dėl parduodamo turto įvertinimo ar ekspertizės skyrimo, todėl nekilnojamojo turto pardavimo kainos pagrindimas neturėtų bÅ«ti suprantamas tik kaip nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pateikimas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu ir kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso pradinės turto pardavimo kainos nustatymas. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiÅ«lyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo bÅ«du, parduodamo turto įvertinimo gali bÅ«ti ir nereikalaujama. Tačiau, jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, bÅ«dų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391-330/2017).

59. Apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjos procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, kad nėra pagrindo remtis Ekspertizės aktu, parengtu ir pateiktu Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-93-613/2020. Ekspertizė be kita ko buvo parengta UAB „Pajūrio mėsinė“ tam tikram nekilnojamam turtui (išvardintas Ekspertizės 24 puslapyje) įvertinti, duota išvada dėl bendros šio nekilnojamojo turto vertės. Ekspertizės akte yra visi būtinieji ataskaitos elementai (TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalis, Tarptautiniai vertinimo standartai „Bendrieji standartai“, Europos vertinimo standartai „Vertinimo ataskaitos“).

Iš Ekspertizės akto galima nustatyti ir įvertinti ginčui aktualaus nekilnojamojo turto vertę bei vertės nustatymo principus (Ekspertizės akto 26–34, 66–67 puslapiai). Ekspertizė nebuvo skirta specialiam (specifiniam) tikslui, dėl kurio būtų pagrindas nesiremti joje nustatyta nekilnojamojo turto verte, todėl vien aplinkybė, kad Ekspertizės aktas yra sudarytas ir pateiktas kitoje civilinėje byloje, nesudaro pagrindo juo nesivadovauti bankroto procese, toks dokumentas laikytinas tinkamu pradinei turto kainai pagrįsti (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis).

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo bylos yra susijusios su viešuoju interesu, tačiau viešojo intereso pasireiškimo laipsnis nėra vienodas ir skiriasi priklausomai nuo klausimo, kuris sprendžiamas byloje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota.

Teismas iÅ¡ esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo bÅ«do arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Taigi pareiÅ¡kėja, nesutikdama su kreditorių susirinkimo nutarimu ir Ekspertizės akte nustatyta turto verte turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, kad Ekspertizės akte nustatyta neteisinga AB „Šiaulių bankas“ įkeisto nekilnojamojo turto vertė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

61. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėja, nesutikdama su Ekspertizės akte nurodytu turto įvertinimu, nepateikė jokių duomenų, kad nustatyta turto vertė būtų netiksli ir neatitiktų realios rinkos vertės. Taip pat nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad AB „Šiaulių bankas“ įkeisto turto rinkos vertė yra pasikeitusi. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėja turėjo ir galėjo susipažinti su Ekspertizės aktu, tačiau to savo rizika nepadarė.

Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja nepagrįstai nurodo, kad Ekspertizės akte buvo remiamasi netinkamu iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) metodu ir netaikytas lyginamasis ir pajamų metodai. Viena vertus, pareiÅ¡kėja nenurodo, kokia gali bÅ«ti tokio metodo pasirinkimo įtaka teisingam kainos nustatymui, antra vertus, prieÅ¡ingai nei nurodoma atskirajame skunde, vertinant AB „Šiaulių bankas“ įkeistÄ turtÄ , Ekspertizės akte remtasi bÅ«tent lyginamuoju metodu (Ekspertizės akto 30 lapas), o iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) metodu buvo nustatinėjama kilnojamojo turto ir gamybinių bazių vertė, kadangi tokio turto pardavimo sandorių aktualioje teritorijoje nebuvo užfiksuota.

Vertinant AB „Šiaulių bankas“ įkeistÄ turtÄ â€“ žemės sklypus, buvo parinkti 4 lyginamieji objektai ir apskaičiuotas 1 a kainos vidurkis, pagal kuriÄ nustatyta ginčo nekilnojamojo turto kaina (Ekspertizės akto 33 lapas). PareiÅ¡kėja neįrodė, kad Å¡i kaina nustatyta neteisingai.

62. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas 6-tuoju darbotvarkės klausimu nėra teisėtas turinio prasme, todėl jo 1, 2 ir 3 punktai naikintini ir perduotini kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo. Tačiau Å¡iuose punktuose nustatyta turto pardavimo tvarka yra teisėta tuo aspektu, kad kreditoriui gali bÅ«ti suteikiama teisė pačiam kreiptis į turto vertintojÄ ir apmokėti turto vertinimo iÅ¡laidas. Taip pat pradinei turto pardavimo kainai nustatyti gali bÅ«ti remiamasi atliktu nekilnojamojo turto vertinimu kitoje civilinėje byloje, jeigu iÅ¡ atlikto turto vertinimo galima aiÅ¡kiai identifikuoti vertinamÄ nekilnojamÄ jį turto ir turto vertinimas nėra atliktas specifiniu tikslu, kuris galėtų daryti įtakÄ nustatomai turto rinkos vertei.

Be to, teisės aktai nenustato pareigos visam tos pačios rūšies turtui nustatyti vienodÄ pardavimo tvarkÄ . PrieÅ¡ingai, nustatant turto vertę turi bÅ«ti vadovaujamasi JANÄ® 85 straipsnyje nustatytais turto pardavimo principais, o skirtingÄ turto pardavimo tvarkÄ gali lemti ir individualios, specifinės turto savybės. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 63. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutarties dalį pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

64. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo procesinį sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui (Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėjai) proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

65. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, kreipdamasi su skundu į teismÄ , pareiÅ¡kėja turėjo įvertinti skundo atmetimo galimybę ir prisiimti iÅ¡ to kylančias pasekmes – bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ kitai Å¡aliai. PareiÅ¡kėja nepagrįstai nurodo, kad pateikti atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos skundÄ turėjo pareigÄ tik BUAB „PajÅ«rio mėsinė“. Kreditoriai bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisėmis (JANÄ® 19 straipsnio 4 dalis), todėl jie turi CPK nustatytas teises, inter alia teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Ä®statymas garantuoja teisę kiekvienam asmeniui bylÄ vesti pačiam arba per atstovus, todėl atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad AB „SEB bankas“ yra specifinis subjektas, kuriame veikia specializuoti klientų nemokumo skyriai ir kreditorė turi galimybę nesikreipdama į teisininkus suformuluoti ir pateikti procesinę pozicijÄ , yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga.

66. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ su 6 savarankiÅ¡kais reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas tenkino 1,5 reikalavimų iÅ¡ 6. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo nutartį, laikytina, kad iÅ¡ viso buvo patenkinti 3 pareiÅ¡kėjos reikalavimai iÅ¡ 6 (50 procentų), kreditorė prašė atmesti visus skundo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstas kreditorės AB „SEB bankas“ 447,52 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, ginčo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio nėra. Atsižvelgiant į tai, kad skundas buvo tenkintas iÅ¡ dalies, kreditorei AB „SEB bankas“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos UAB „Hidrona“ priteistinos 223,76 Eur (447,52 Eur × 0,5) dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

67. Kadangi atskirasis skundas iš esmės buvo tenkintas visa apimtimi, kreditorei AB „Šiaulių bankas“ bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį pakeisti. Pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. pirmajame kreditorių susirinkime priimto sprendimo 4-uoju darbotvarkės klausimu „Informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų eigų teikimo tvarkos nustatymas“ dalį dėl informacijos teikimo tvarkos 8 punkto ir jį panaikinti.

Pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PajÅ«rio mėsinė“ 2020 m. lapkričio 9 d. pirmajame kreditorių susirinkime priimto sprendimo 6-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PajÅ«rio mėsinė“ turto pardavimo“ dalį dėl turto pardavimo tvarkos 1, 2, 3 punktų ir grÄ Å¾inti šį klausimÄ kreditorių susirinkimui nagrinėti iÅ¡ naujo. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ (juridinio asmens kodas 302466074) suinteresuotam asmeniui AB „SEB bankas“ (juridinio asmens kodas 112021238) 223,76 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt tris eurus 76 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų pirmosios instancijos teisme advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

KitÄ Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis