61e2ddde-a8d0-442d-bf88-3e8e38129fbe · Klaipėdos apygardos teismas

1                                                           Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-335-174/2015                                                           Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00111-2014-8                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; 42.9. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. birželio 2 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K.

G. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentÅ«ros 2014 m. vasario 26 d. nutarimo, kuriuo K. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 57 straipsnio 1 dalį 1 250 Lt bauda, panaikinimo ir n u s t a t ė: K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentÅ«ros 2014 m. vasario 26 d. nutarimu pagal ATPK 57 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 24 d. atlikus K.

G. prekybos įmonėje neplaninį patikrinimÄ , nustatyta, jog K. G. prekybos įmonė, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duoto leidimo žemės gelmių iÅ¡teklių (mineralinio vandens) gavybai iÅ¡ žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), įrengto (duomenys neskelbtini), iÅ¡gavo ir Å«kinėje komercinėje veikloje panaudojo 3 078 kubinius metrus neiÅ¡tirtų ir neaprobuotų žemės gelmių iÅ¡teklių – mineralinio vandens; K. G., kaip įmonės savininkas, neužtikrino, kad žemės gelmių iÅ¡tekliai – mineralinis vanduo – bÅ«tų iÅ¡gaunamas turint Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ iÅ¡teklių gavybai.2014 m. kovo 18 d.

Palangos miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentÅ«ros 2014 m. vasario 26 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos K. G. nutraukimo.Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. skundo netenkino ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentÅ«ros 2014 m. vasario 26 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ .Nesutikdamas su Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartimi               K.

G. kreipėsi su apeliaciniu skundu į Klaipėdos apygardos teismÄ .Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. apeliacinį skundÄ patenkino – panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį, kuria teismas paliko galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentÅ«ros 2014 m. vasario 26 d. nutarimÄ , ir K. G. administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė.

Šį savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad vadovautis 2014 m. sausio 24 d. patikrinimo aktu Nr. (14)-LT1-1, kuris Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimu nebuvo patvirtintas ir iÅ¡ esmės negaliojo, nes sprendimu buvo pavesta atlikti pakartotinį K. G. prekybos įmonės patikrinimÄ , nesulaukus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimo dėl 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo akto Nr. (14)-LT1-18 pagrįstumo ir teisėtumo ir nesurinkus visų objektyvių duomenų, suraÅ¡yti K.

G. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ bei jį nubausti pagal ATPK 57 straipsnio 1 dalį nebuvo teisinio pagrindo.2014 m. spalio 31 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento praÅ¡ymas atnaujinti K. G. administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimÄ bei palikti galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentÅ«ros 2014 m. vasario 26 d. nutarimÄ , kuriuo K.

G. buvo nubaustas pagal ATPK 57 straipsnio 1 dalį.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus A. K. praÅ¡ymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylÄ priimtas ir byla atnaujinta.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimas ir K.

G. administracinio teisės pažeidimo byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.Apeliaciniame skunde K. G. prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo                2014 m. liepos 14 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentÅ«ros 2014 m. vasario 26 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti, nesant jo veiksmuose ATPK 57 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Skunde nurodė, kad apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės, tinkamai neįvertino Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo ir kitų su mineralinio vandens gręžinio žvalgyba, naudojimu, mineralinio vandens iÅ¡teklių žvalgyba, gavyba ir naudojimu susijusių teisės aktų, todėl netinkamai jo, K.

G., veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 57 straipsnį, be to, netinkamai nustatė asmenį, kuris yra atsakingas už Å¡ios individualios įmonės veiklÄ , netinkamai aiÅ¡kino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, netinkamai vertino negaliojančius Institucijos 2014-01-24 ir     2014-06-02 patikrinimo aktus, kurie nebuvo patvirtinti atskiru kompetentingo institucijos pareigÅ«no sprendimu, nepaisė byloje rungimosi principo, kadangi be teisėto pagrindo atmetė jo praÅ¡ymÄ pareikalauti iÅ¡ Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentÅ«ros raÅ¡ytinių įrodymų, kurių K.

G. prekybos įmonės patikrinimo metu pareigūnė S. P. savavališkai nepridėjo prie 2014-06-02 patikrinimo akto. Šiuose rašytiniuose įrodymuose buvo pateikti duomenys, kurie patvirtina, jog K. G. prekybos įmonėje atliekant atitinkamas vandens procedūras yra naudojamas gėlas vanduo, ir tokie duomenys paneigia Institucijos ir konkrečiai inspektorės S. P. spėjimus apie tai, kad K. G. prekybos įmonė ūkinėje komercinėje veikloje naudojo mineralinį vandenį iš žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio.

Taip pat apeliantas pažymi, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 m. laikotarpiu atliko K. G. prekybos įmonės patikrinimÄ dėl žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio naudojimo ir tokio patikrinimo metu pareigÅ«nai jokių teisės pažeidimų nenustatė, nors Å¡io patikrinimo metu apie tai, kad mineralinis vanduo buvo iÅ¡leidžiamas į UAB „Palangos vandenys“ administruojamus centralizuotus Palangos miesto nuotekų tinklus, Institucijai buvo žinoma.Apylinkės teismas neįžvelgė Å¡iurkÅ¡taus įrodymų teikimo pažeidimo, t. y. kad raÅ¡ytinius įrodymus tariamo pažeidimo pagrindimui Institucija surinko po 2014-02-26 nutarimo priėmimo, o Institucijos 2014-01-24 bei 2014-06-02 patikrinimo aktai buvo negaliojantys, nes jie nebuvo patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka atskiru kompetentingo pareigÅ«no sprendimu, t. y. nebuvo įvertintos jo, K.

G., raÅ¡ytinės pastabos dėl minėtų patikrinimo aktų.K. G. nurodo, kad įmonės reklama apie mineralinio vandens vonias nebÅ«tinai reiÅ¡kė tai, kad paminėtos procedÅ«ros buvo atliekamos naudojant mineralinį vandenį. Paminėtų SPA procedÅ«rų kainos naudojant gėlÄ vandenį ir naudojant mineralinį vandenį bus skirtingos, kai tik procedÅ«rų metu bus pradėtas naudoti mineralinis vanduo. Tačiau niekur įmonės reklamoje nebuvo paminėta apie tai, kad SPA procedÅ«ros atliekamos su mineraliniu vandeniu arba naudojant mineralinį vandenį.

Inspektorė ir teismas neįsigilino į tai, kad SPA paslaugos atliekamos mineralinio vandens voniose, t. y. terminas „mineralinio vandens vonios“ tik įvardija įrenginio, kuriame yra atliekama SPA procedÅ«ra, galimybes ir pavadinimÄ . Mineralinio vandens voniose SPA procedÅ«ros gali bÅ«ti atliekamos ir su gėlu vandeniu, tačiau jokia procedÅ«ra negali bÅ«ti atliekama su mineraliniu vandeniu paprastoje vonioje. Patikrinimo metu nebuvo paimti ir iÅ¡tirti vandens mėginiai, nebuvo patikrinta, ar SPA paslaugoms teikti buvo panaudotas mineralinis vanduo iÅ¡ žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio, todėl bet kokie Institucijos teiginiai apie SPA procedÅ«ras panaudojant mineralinį vandenį yra niekuo nepagrįsti, nes tokie faktai jokiomis priemonėmis nebuvo nustatyti.

Institucijai pakako subjektyvaus manymo, kad buvo naudojamas mineralinis vanduo, ir todėl buvo suraÅ¡yti 2014-01-24 bei 2014-06-02 patikrinimo aktai, kurie, apelianto teigimu, laikytini negaliojančiais ir negalėjo bÅ«ti tinkamu įrodymu tam, kad bÅ«tų priimtas 2014-02-26 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad inspektorė S. P. ir Palangos miesto apylinkės teismas taip pat nevertino mineralinio vandens gręžinio rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡aiÅ¡kinimų apie mineralinio vandens gręžinio žvalgybÄ , žvalgybos metodikÄ ir mineralinio vandens iÅ¡leidimÄ Ä¯ nuotekas dėl gręžinio žvalgybos duomenų aprobavimo.

Dabartiniu metu vyksta tik mineralinio vandens žvalgybos darbai, kurie turi bÅ«ti užbaigti iki 2014-12-30. Nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylÄ inspektorė pažeidė traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises (ATPK 272 straipsnis), t. y. nesuteikė galimybės pateikti inspektorei raÅ¡ytinių įrodymų, 2014-02-26 nutarime tik formaliai įrašė, kad „2014-02-26 praÅ¡ymai (reg. Nr. LV3-87) netenkintini“, o pati rinkti įrodymus atsisakė.K. G. teigimu, susipažinusi su 2014-01-24 patikrinimo aktu Nr. (14)-LT1-1, jo prekybos įmonė pareiÅ¡kė, kad su patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir patikrinimo iÅ¡vadomis kategoriÅ¡kai nesutinka dėl netinkamo Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo ir su jais susijusių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų aiÅ¡kinimo ir (ar) taikymo.

K. G. prekybos įmonės vertinimu, patikrinimas buvo atliktas nekvalifikuotai, netinkamai vertinant faktines patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kurios iš esmės buvo paremtos mineralinio vandens išleidimo į miesto centralizuotus buitinių nuotekų tinklus faktais. Patikrinimo metu inspektorė S. P. neteisingai nustatė, kad mineralinio vandens gręžinio savininkas, neturėdamas leidimo mineralinio vandens gavybai, iš žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio mineralinio vandens išteklius išgavo neteisėtai.

Tokiu bÅ«du inspektorė S. P. supainiojo iÅ¡ žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio naudojamÄ mineralinį vandenį su iÅ¡ eksploatuojamo mineralinio vandens gręžinio iÅ¡gaunamo mineralinio vandens iÅ¡tekliais. Taip galėjo atsitikti dėl to, kad inspektorė nereikalavo žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio savininko paaiÅ¡kinimų, nereikalavo Lietuvos geologijos tarnybos paaiÅ¡kinimų, tačiau rėmėsi raÅ¡ytine medžiaga, kuriÄ gavo iÅ¡ trečiųjų asmenų, todėl inspektorė visÄ patikrinimo rezultatÄ Ä¯vertino pagal mineralinio vandens skaitiklio rodmenų duomenis ir UAB „Palangos vandenys“ pateiktÄ informacijÄ apie mineralinio vandens nuotekų aptarnavimo paslaugos apmokestinimÄ .Apeliantas pažymi, kad K.

G. prekybos įmonė, būdama žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio savininke, negali ir neturi teisės turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo mineralinio vandens išteklių gavybai, kadangi nėra pasibaigę mineralinio vandens gręžinio žvalgybos darbai, nėra aprobuoti gręžinio tyrimo rezultatai, todėl įmonė jokių teisės aktų ir ATPK 57 straipsnio 1 dalies pažeisti negalėjo, įmonė mineralinio vandens gavybos nevykdė, nes tokiems veiksmams vykdyti neturi ir negali turėti leidimo.

K. G. pažymi, kad žemės gelmių tyrimo ginčo mineraliniame gręžinyje terminas yra nustatytas iki 2014-12-30, todėl patikrinimo metu konstatuoti, kad buvo vykdoma mineralinio vandens iÅ¡teklių gavyba, inspektorė neturėjo jokio pagrindo, kadangi mineralinis vanduo į buitinių nuotekų centralizuotus tinklus yra iÅ¡leidžiamas vykdant mineralinio vandens gręžinio žvalgybos ir (ar) tyrimo darbus, kurių ataskaita bus pateikta Lietuvos geologijos tarnybai užbaigus gręžinio žvalgybÄ iki 2014-12-30.Apelianto nuomone, visiÅ¡kai nepagrįstos 2014-01-24 patikrinimo akto nuorodos, kad įmonė pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi Å¡ie įstatymo straipsniai reglamentuoja gamtos iÅ¡teklių naudotojų pareigas saugoti aplinkÄ , tausoti gamtos iÅ¡teklius, racionaliai ir taupiai naudoti gamtos iÅ¡teklius.

K. G. įmonė nėra gamtos iÅ¡teklių naudotoja, nes žvalgybinis mineralinio vandens gręžinys nėra eksploatuojamas, kadangi dabartiniu metu nėra baigta gręžinio žvalgyba, kurios terminas yra nustatytas iki 2014-12-30. Jeigu inspektorė manė, kad K. G. prekybos įmonė yra gamtos iÅ¡teklių naudotoja pagal Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, tai tokiu atveju ji nenustatė ir nekonstatavo jokių konkrečių aplinkos užterÅ¡imo atvejų ar gamtos iÅ¡teklių netausojimo, netaupymo ar neracionalaus gamtos iÅ¡teklių panaudojimo atvejų, kurie suponuotų kokiÄ nors naudotojo teisinę atsakomybę.

Visiškai nesuderinamos       2014-01-24 patikrinimo akto išvados, kaltinant K. G. prekybos įmonę mineralinio vandens išteklių išgavimu be leidimo, su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, kadangi įmonė negali būti laikoma oficialia gamtos išteklių naudotoja, nes, inspektorės nuomone, įmonė neturi leidimo mineralinio vandens išteklių gavybai. 2014-01-24 patikrinimo akte nėra jokio nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo.

Taip pat patikrinimo akte įmonė nepagrįstai kaltinama Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio l dalies nuostatų pažeidimais, kadangi įmonė gamtos iÅ¡teklių nenaudojo, nes nėra baigti mineralinio vandens gręžinio žvalgybos darbai, kurie bus įvertinti užbaigus gręžinio žvalgybÄ . Dabartiniu metu įmonė negali turėti gamtos iÅ¡teklių naudojimo sutarties (Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnis), kadangi tokiam leidimui gauti nėra pagrindo – nėra užbaigti gręžinio žvalgybos darbai, todėl įmonė negali bÅ«ti laikoma gamtos iÅ¡teklių naudotoja Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto, Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies prasme, ir jokie kaltinimai neracionaliu iÅ¡teklių panaudojimu negalimi, kadangi tokie faktai nebuvo nustatyti.K.

G. teigimu, Institucijos 2014-02-26 nutarime nėra nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto bei Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies pažeidimų esmė ir kokiais konkrečiais jo veiksmais Å¡ių įstatymų teisės normos buvo pažeistos, todėl dėl Å¡ių priežasčių kaltinimai nėra konkrečiai ir aiÅ¡kiai suformuluoti. Nesant konkrečių kaltinimų, neįmanoma suprasti formuluojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties ir (ar) esmės, todėl yra pažeidžiamos teisės į gynybÄ .Apeliantas K.

G. pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-07-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-1316-162/2014, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakė priimti jo skundÄ dėl Institucijos 2014-06-02 patikrinimo akto, šį savo sprendimÄ motyvuodamas tuo, kad dėl ginčijamo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentÅ«ros 2014-06-02 patikrinimo akto Nr. (14)-LT1-18 nėra priimtas kompetentingo pareigÅ«no sprendimas jį patvirtinti, todėl Å¡is dokumentas yra tarpinis dokumentas ir negali bÅ«ti skundo dalyku, nes teisines pasekmes sukels tik sprendimas, kuris bus priimtas ateityje dėl patikrinimo akto patvirtinimo.

Tačiau tokia svarbi faktinė aplinkybė nesutrukdė Palangos miesto apylinkės teismui 2014-07-14 nutartimi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentÅ«ros 2014-06-02 patikrinimo aktÄ Nr. (14)-LT1-18 įvertinti kaip tinkamÄ ir galiojantį administracinį aktÄ ir tuo pagrindu jo skundÄ dėl inspektorės S. P. 2014-02-26 nutarimo atmesti. K. G. pažymi, kad        2014-07-14 Palangos miesto apylinkės teismui buvo pateikta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-07-10 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. I-1316-162/2014, kartu su jo praÅ¡ymu atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, tačiau teismas jo praÅ¡ymÄ su minėta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-07-10 nutartimi grÄ Å¾ino motyvuodamas tuo, kad toks jo praÅ¡ymas teisėjui buvo paduotas po penkių minučių, kai jau buvo paskelbta Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-14 nutartis.

Nors, K. G. nuomone, apylinkės teismas apie Å¡iÄ nutartį žinojo, tačiau nekreipė į jÄ dėmesio.Apelianto tvirtinimu, Palangos miesto apylinkės teismas taip pat netinkamai taikė ir aiÅ¡kino ATPK 14 straipsnį, nepagrįstai jį laikė atsakingu pareigÅ«nu, nors individualios įmonės savininkas yra tik įmonės, kaip juridinio asmens, savininkas, kuris turi tam tikras turtines teises bei pareigas, susijusias su įmonės veiklos rezultatais ir įmonės valdomu turtu. Tačiau atsakingu pareigÅ«nu Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti laikomas tik įmonės direktorius, kuris yra įgaliotas atstovauti įmonei, palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

Ä®monės direktoriaus įgaliojimas kitam asmeniui atlikti atitinkamus veiksmus nedaro įgalioto asmens atsakingu pareigÅ«nu, todėl Palangos miesto apylinkės teismas netinkamai nustatė jį – K. G. prekybos įmonės savininkÄ â€“ kaip atsakingÄ asmenį (pareigÅ«nÄ ), todėl jis negali bÅ«ti baudžiamas administracine tvarka už administracinius pažeidimus, nes įmonės vardu veikia tik įmonės direktorius, bet ne įmonės savininkas. Ä®monės savininkas savo įmonėje pagal darbo sutartį nedirba, kadangi jis yra savininkas, bet ne įmonės darbuotojas, todėl už įmonės veiklÄ yra atsakingas tik įmonės direktorius, kurį savo nuožiÅ«ra pasirenka įmonės savininkas.Atsiliepimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja L.

V. praÅ¡o netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo ir palikti galioti ginčijamÄ apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimÄ . Teigia, kad Palangos miesto agentÅ«ros 2014-06-02 patikrinimo aktas Nr. (14)-LT1-18 yra teisėtas ir galiojantis administracinis aktas, jis buvo suraÅ¡ytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-10-10 įsakymo Nr. D1-820 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. D1-145 „Dėl Å«kio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų apraÅ¡o patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai Å«kio subjekto veiklos planinio ir neplaninio patikrinimo rezultatus įformina nustatytos formos patikrinimo akte, kuriame iÅ¡dėsto atitinkamus nustatytus faktus (susijusius su įrenginio atitiktimi TIPK leidimo sÄ lygoms, kitais aplinkosauginiais reikalavimais, pareigos teikti ataskaitas įgyvendinimu ir t. t.) ir pateikia iÅ¡vadas dėl bÅ«tinybės imtis tolesnių veiksmų. Patikrinimo aktas suraÅ¡omas dviem egzemplioriais: vienas egzempliorius pateikiamas tikrintam Å«kio subjektui, kitas saugomas kontrolę atlikusio subjekto padalinyje.

Patikrinimo aktas turi bÅ«ti perduotas Å«kio subjektui per 3 darbo dienas. Už tinkamÄ planinio ir neplaninio patikrinimo atlikimÄ ir rezultatų įforminimÄ atsako tikrinimÄ atlikę ir dokumentus surašę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai.Institucijos nuomone, apylinkės teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, teismo iÅ¡vados yra teisingos ir pagrįstos. Toks vertinimas atliktas tinkamai, remiantis įrodymų visuma (ATPK 257 straipsnis).Apeliacinis skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentÅ«ros vyresnioji valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė S. P. pagal pavedimÄ 2014 m. sausio 24 d. atliko neplaninį K.

G. prekybos įmonės patikrinimÄ dėl galimo neteisėto žemės gelmių iÅ¡teklių naudojimo ir tÄ pačiÄ dienÄ surašė patikrinimo aktÄ Nr. (14)-LT1-1, kuriame nurodė, kad K. G. prekybos įmonė neteisėtai, t. y. neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duoto leidimo mineralinio vandens gavybai, per 2013 m. iÅ¡ mineralinio vandens žvalgybos gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡gavo ir Å«kinėje komercinėje veikloje sunaudojo 3078 kubinius metrus nustatyta tvarka neiÅ¡tirtų ir Lietuvos geologijos tarnybos neaprobuotų mineralinio vandens iÅ¡teklių, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių už iÅ¡gautus mineralinio vandens iÅ¡teklius.

Patikrinimo iÅ¡vadose nurodyta, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 57 straipsnio 1 dalyje, ir už be leidimo iÅ¡gautÄ mineralinio vandens kiekį apskaičiuota mokėtina didesnio tarifo mokesčio suma – 456 433 Lt. Vadovaujantis Å¡iuo patikrinimo aktu, 2014 m. vasario 11 d. K. G. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentÅ«ros 2014 m. vasario 26 d. nutarimu jis pagal ATPK 57 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 1 250 Lt (362 Eur) bauda.ATPK 57 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vandens telkinių naudojimÄ vandeniui iÅ¡gauti be nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, arba be nustatyta tvarka iÅ¡duotų pavirÅ¡inių vandens telkinių naudojimo vandeniui iÅ¡gauti sÄ lygų, kai pagal teisės aktus tokios sÄ lygos yra reikalingos (2009 m. gruodžio 17 d.

įstatymo Nr. XI-581 redakcija).K. G. su jo nubaudimu pagal ATPK 57 straipsnio 1 dalį nesutinka, teigia, kad Institucija nesurinko jokių objektyvių ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad jo vadovaujama įmonė, t. y. K. G. prekybos įmonė, Å«kinėje komercinėje veikloje neteisėtai iÅ¡gavo ir naudojo neiÅ¡tirtus ir neaprobuotus žemės gelmių iÅ¡teklius – mineralinį vandenį (3 078 kubinius metrus) – iÅ¡ žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), įrengto (duomenys neskelbtini), be to, netinkamai nustatė asmenį, kuris yra atsakingas už Å¡ios individualios įmonės veiklÄ , o teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, netinkamai aiÅ¡kino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, netinkamai vertino, jo teigimu, negaliojančius Institucijos 2014-01-24 ir 2014-06-02 patikrinimo aktus, kurie nebuvo patvirtinti atskiru kompetentingo institucijos pareigÅ«no sprendimu.

K. G. teigimu, jo įmonė, būdama žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio savininke, mineralinio vandens gavybos nevykdė, nes tokiems veiksmams neturi ir negali bei neturi teisės turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo mineralinio vandens išteklių gavybai, kadangi nėra pasibaigę mineralinio vandens gręžinio žvalgybos darbai (pažeidimas fiksuotas 2014-01-24, o žemės gelmių tyrimo terminas šiam mineraliniam gręžiniui yra nustatytas iki 2014-12-30), nėra aprobuoti gręžinio tyrimo rezultatai, todėl įmonė jokių teisės aktų bei ATPK 57 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeisti negalėjo.

Tačiau tokie apelianto skundo argumentai, apygardos teismo vertinimu, yra nepagrįsti, nes juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.Nors apeliantas K. G. teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktÄ , kad jo vadovaujama įmonė iÅ¡ jai priklausančio žvalgybinio mineralinio vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), įrengto (duomenys neskelbtini), iÅ¡gavo 3 078 kubinius metrus mineralinio vandens, neturėdama atitinkamo leidimo jo gavybai, ir panaudojo Å«kinėje komercinėje veikloje – SPA procedÅ«roms, tačiau tokį faktÄ paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

Byloje esantys duomenys patvirtinantys, kad mineralinis vanduo iÅ¡ K. G. prekybos įmonei priklausančio mineralinio vandens gręžinio yra nuvestas į SPA vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“ antro korpuso vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo vidaus tinklus, pagal PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenis UAB „Palangos vandenys“ 2013 m. į buitinių nuotekų centralizuotus tinklus iÅ¡ K. G. prekybos įmonės priėmė 3078 kubinius metrus mineralinio vandens nuotekų, vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“, vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapiuose skelbiama informacija apie vieÅ¡bučiuose SPA procedÅ«roms naudojamÄ mineralinį vandenį, vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapyje grožio ir medicininių paslaugų kainoraÅ¡tyje paskelbtos SPA procedÅ«rų naudojant mineralinį vandenį kainos, K.

G. prekybos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotos parduotų prekių savikainos nuraÅ¡ymo operacijos už 2013 m. teiktas SPA paslaugas, naudojant mineralinį vandenį, gautų pajamų sumos sutampa su vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapyje grožio ir medicininių paslaugų kainoraÅ¡tyje skelbtomis paslaugų kainomis, paneigia apelianto skundo argumentus, kad K. G. prekybos įmonė mineralinio vandens SPA procedÅ«roms nenaudojo. Atsižvelgdamas į Å¡iuos duomenis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog K.

G. prekybos įmonė, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo mineralinio vandens gavybai, išgavo mineralinį vandenį ir jį panaudojo įmonės ūkinėje komercinėje veikloje – SPA procedūroms.Vien tas faktas, kad žemės gelmių tyrimo terminas mineralinio vandens žvalgybos gręžiniui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas iki 2014-12-30 ir pažeidimo fiksavimo metu – 2014-01-24 – nebuvo pasibaigę mineralinio vandens gręžinio žvalgybos darbai bei K. G. vadovaujamai įmonei nebuvo išduotas Lietuvos geologijos tarnybos leidimas mineralinio vandens išteklių gavybai, priešingai apelianto tvirtinimui, nepaneigia anksčiau aptartų duomenų, kuriais remiantis padaryta pagrįsta išvada, kad K.

G. prekybos įmonė neteisėtai, t. y. neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo mineralinio vandens išteklių gavybai, išgavo ir ūkinėje komercinėje veikloje panaudojo 3 078 kubinių metrų nustatyta tvarka neištirtų ir Lietuvos geologijos tarnybos neaprobuotų mineralinio vandens išteklių.Taip pat nepagrįsti apelianto K. G. skundo argumentai, kad jis negali būti tinkamu subjektu ATPK 57 straipsnio 1 dalies prasme. K. G. yra K. G. prekybos įmonės savininkas, be to, jis buvo įgaliotas įmonės direktorės L.

G., taigi pagal ATPK 14 straipsnio nuostatas jis laikytinas pareigÅ«nu, o pagal to paties straipsnio 2 dalį pareigÅ«nai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytos valdymo tvarkos, valstybinės ir vieÅ¡osios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymÄ si užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga.Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinkus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Institucijos 2014-02-26 nutarimas, kuriuo K.

G. pripažintas kaltu padaręs ATPK 57 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ir nubaustas 1 250 Lt bauda, yra teisėtas ir pagrįstas. Apelianto K. G. skunde iÅ¡dėstyti argumentai skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog K. G. padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 57 straipsnio 1 dalyje. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto K.

G. skundÄ , teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.Remdamasis Å¡iais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti K. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a: palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                              Violeta Miliuvienė