61e22d6e-b005-4497-96bb-53fdf79017c8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr      Administracinė byla Nr. I-3512-426/2012                                                       Proceso Nr. 3-61-3-01603-2012-8                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 36, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 29 d.

Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei S. V., atsakovo atstovei Ramintai Å ulskytei, trečiajam suinteresuotajam asmeniui R. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Šiaulių kraÅ¡tas“ skundÄ atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui (tretieji suinteresuoti asmenys – R.

D., V. D., L. D., UAB „Linos namai“ dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ginÄÄ ,     n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja UAB „Šiaulių kraÅ¡tas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2012-05-14 sprendimÄ Nr. SPR-46 „Dėl publikacijose: „XXI a. cenzÅ«ra“ („Šiaulių kraÅ¡tas“, 2011-05-24), „Buvusiam „Gubernijos“ direktoriui už bendrovės turto vagystę gresia iki 7 metų kalėjimo“ („Šiaulių kraÅ¡tas, 2011-05-27), „Teismas iÅ¡teisino „Gubernijos“ eksvadovo dukrÄ â€œ (tinklapis www.skrastas.lt, 2011-07-07), „Vagystės iÅ¡ „Gubernijos“ bylÄ stabdo atostogos“ („Šiaulių kraÅ¡tas“, 2011-07-30) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas, 2012-05-14 sprendimas) (t. 1, b. l. 1–8).

Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad asmens garbės ir orumo gynimas yra galimas, kai nustatomas šių faktų visetas:

a) žinių paskleidimo faktas;

b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ;

c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumÄ ;

d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Be to, nagrinėjant garbės ir orumo gynimo atvejus, sprendžiama, ar apie asmenį buvo paskleista jo garbę ir orumÄ Å¾eminanti ir tikrovės neatitinkanti žinia (duomenys), ar iÅ¡reikÅ¡ta jÄ pasakiusio asmens nuomonė. Duomenų (žinios) ir nuomonės atskyrimo kriterijai nustatyti Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 2 str. 36, 84 p., nurodant, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Lietuvių kalbos žodyne nurodoma, kad faktas suprantamas kaip tikras, nepramanytas įvykis ar reiÅ¡kinys, tikrybė; vienas iÅ¡ pagrindų iÅ¡vadai daryti, duomuo.

Duomenys, faktai, žinios pasižymi tuo, jog tai yra informacija, kurios tikrumas gali bÅ«ti patvirtintas taikant tiesos ir netiesos kriterijus. PareiÅ¡kėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti ir tai, ar ginčo teiginiai kategoriÅ¡ki, ar jais tik iÅ¡keliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualiÄ problemÄ , pareiÅ¡kiamas autoriaus susirÅ«pinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iÅ¡ to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiÅ«lymas, dvejonė, klausimas.

Taip pat analizuotinas viso straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros jo pastraipos.Pažymi, kad pagrindinė straipsnio tema – ydinga žiniasklaidos savireguliacijos ir reguliacijos sistema, žiniasklaidos laisvės, saviraiÅ¡kos varžymas, apskritai korupcijos egzistavimas įvairiose gyvenimo srityse, o publikacijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į Å¡iÄ , leidėjo manymu, aktualiÄ problemÄ , neanalizuojant jokio konkretaus atvejo, tik reaguojant į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimus, elgesį ir pan.

Todėl, tiek visa publikacija, tiek konkretÅ«s pareiÅ¡kėjų nurodyti teiginiai yra mintys, komentarai, vertinimai tam tikrų realių įvykių, reiÅ¡kinių (ydingos reguliacijos, savireguliacijos mechanizmo, galimos korupcijos ir kt.), t. y. nuomonė, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Juolab, kad tekste nėra įvardijami konkretÅ«s atvejai, nenurodomi asmenų vardai, pavardės, pavadinimai, konkrečios nusikalstamos veikos, datos ar pan., apsiribojama abstrakčiais, apibendrinamojo pobÅ«džio teiginiais, vertinimais, nuomonėmis.Nurodytų teiginių priskirtinumÄ nuomonei indikuoja ir sakinių konstrukcijos, raiÅ¡kos priemonės, net skyryba.

Pavyzdžiui, teiginys „(Už „ačiū“ ar už „gražias akis“ - nežinia...)“ akivaizdžiai iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę, svarstymÄ , abejonę, nebaigtÄ mintį. Teiginiai „Gal etiÅ¡kiau apie nusikaltimus neskelbti spaudoje – ir kartu vogti? Prisijungti prie valstybėje veikiančios Å¡ešėlinės, vagių ir Å¡vaistytojų „ekonomikos“?“ iÅ¡reikÅ¡ti klausiamÄ ja forma, ir tai rodo, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiÅ«ris į faktus, žinias, informacijÄ , tačiau tai negali bÅ«ti laikoma žinia Ä®statymo prasme.

Ä®pareigoti paneigti nuomonę ir atlyginti žalÄ už iÅ¡sakytÄ nuomonę net ir tuo atveju, jei ji bÅ«tų Å¡okiruojanti ar kelianti nerimÄ , negalima, nes bÅ«tų pažeistos Konstitucijos 25 str., o taip pat ir kitų teisės aktų nuostatos. Pažymi, kad straipsniuose iÅ¡sakyti teiginiai nėra nukreipti į pareiÅ¡kėjus R. D.,         V. D., L. D. ir UAB „Linos namai“, o skundžiamame sprendime padaryta prieÅ¡inga iÅ¡vada yra netiksli ir nelogiÅ¡ka, nes eilinis straipsnio skaitytojas straipsnyje nurodytų asmenų tapatybės negalėjo identifikuoti.

Be to, pačiame sprendime nurodoma, kad straipsnio „herojai“ apima ne tik pareiškėjus, bet ir kitus neįvardintus asmenis. Per 20 leidybos metų Bendrovė publikavo daugybę straipsnių apie įvairius įvykius ir žmones, o į žurnalistų etikos institucijas dėl „Šiaulių krašto“ publikacijų per ilgus veiklos metus yra kreipęsi ne tik pareiškėjai, bet ir kiti asmenys, todėl „herojų“ tapatinimas su pareiškėjais yra nepagrįstai siauras, paremtas nemotyvuotais samprotavimais.

IÅ¡ spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o reikalautina tik elgtis sÄ Å¾iningai, t. y. sÄ moningai neiÅ¡kraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti kitÄ asmenį. Todėl sprendime nepagrįstai sÄ voka „vagystė“ siejama su konkrečiu Baudžiamojo kodekso straipsniu, nes skaitytojai yra įvairaus iÅ¡silavinimo asmenys, dažnai nežinantys įstatyme numatytų veikų ir jų sudėčių. Be to, straipsniu nebuvo siekta nurodyti konkrečių veikų ar jomis apkaltinti konkrečius asmenis.

Bendrinėje kalboje žodis „vagystė“ reiÅ¡kia slaptÄ turto pasisavinimÄ , nedetalizuojant, kokiu bÅ«du Å¡is veiksmas atliekamas.Pagal Civilinio proceso kodekso 178 str., asmenys, teigiantys buvus jų garbės ir orumo pažeidimÄ , turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Žeminti garbę ir orumÄ reiÅ¡kia menkinti asmens gerÄ vardÄ visuomenėje bei mažinti jo paties savęs vertinimÄ . Teismas, nustatydamas faktÄ , ar paskleistos žinios žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , turi vadovautis ne subjektyvia ieÅ¡kovo ar atsakovo nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus.

Pagrindinis asmens elgesio vertinimo kriterijus turi bÅ«ti teisės normos, taip pat moralės, paprotinės normos, kurios atspindi visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemÄ , požiÅ«rį į gėrį, blogį, daro įtakÄ asmens elgesiui, todėl teismas turi atsižvelgti, kaip atskirÄ socialinių normų pažeidimÄ visuomenė vertina protingo, moralaus žmogaus akimis, t. y., ar jis gali bÅ«ti laikomas diskredituojančiu asmens garbę, gerÄ vardÄ visuomenėje bei mažinančiu asmens paties savęs vertinimÄ .

Nuomonė gali bÅ«ti reiÅ¡kiama ir itin kritiÅ¡kai, tačiau už jÄ nėra baudžiama. Teiginiai negali bÅ«ti žeminantys ir tuo atveju, jei nėra aiÅ¡ku, apie kokį asmenį tiksliai kalbama. Pažymi, kad publikacijoje nėra įvardijamos konkrečios veikos, o jas įžvelgia tik pats Inspektorius iÅ¡ žodžių „vykstančius grobstymus“, „mokesčių slėpimus“, „nusikaltimus“, „kartu vogti“. Todėl abejotina, ar yra pagrindas sieti minėtus žodžius su konkrečiomis nusikalstamomis veikomis, nurodytomis Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.. 183 str. 1 d., 184 str. 1 d., 222 str. 1 d.Taip pat pažymi, kad Bendrovė vienoje iÅ¡ publikacijų nurodė, kad L.

D. atsisakė komentuoti situacijÄ , taigi pareiÅ¡kėjams buvo siÅ«lyta pasisakyti. D. ir UAB „Linos namai“ nuomonės klausti netikslinga, nes publikacija nebuvo tiesiogiai su jais susijusi.Dėl iÅ¡dėstytų priežasčių, pareiÅ¡kėjos manymu, laikytina, kad Ä®statymo19 str. 3 d., 3 str. 3 d., 16 str. 1 d., 22 str. 8 d. 2 p, 41 str. 2 d. 1 p., 44 str. 3, 4 d. normų pažeidimai konstatuoti nepagrįstai, pateikiant nemotyvuotas atskirų žodžių interpretacijas, neatsižvelgiant į jų publikacijų tematikÄ , klaidingai interpretuojant paties vieÅ¡osios informacijos rengėjo paaiÅ¡kinimus.

Sprendime neanalizuojamos visos bÅ«tinos sÄ lygos (pavyzdžiui, garbės ir orumo pažeidimas konstatuotas net nesiaiÅ¡kinus, ar ginčijami teiginiai gali bÅ«ti laikomi žinia, ar jie neabejotinai yra apie pareiÅ¡kėjus ir kt.), didžioji dalis sprendimo paremta tik samprotavimais, kai kuriais atvejais grindžiamais aplinkybėmis, kurių straipsnio publikavimo metu net nebuvo. Todėl abejoja, ar Inspektorius, atlikdamas tyrimÄ ir priimdamas sprendimÄ buvo objektyvus, pakankamai iÅ¡samiai analizavo situacijÄ .PareiÅ¡kėja nurodo, kad kyla abejonių dėl rezoliucinės sprendimo dalies atitikimo aiÅ¡kumo, tikslumo, pagrįstumo, motyvų, nes Å¡ioje sprendimo dalyje nedetalizuojama, kokiÄ konkrečiai informacijÄ ir kokius teiginius turėtų paneigti informacijos rengėjas, kokia turi bÅ«ti paneigtinos informacijos formuluotė, t. y. koks turėtų bÅ«ti paneigimo tekstas.

Be to, pareiškėjai yra ne tik fiziniai asmenys, kurių garbė ir orumas gali būti pažeisti, bet ir juridinis asmuo, kuris neturi garbės ar orumo, todėl ji negali būti pažeidžiama šio subjekto atžvilgiu. Tačiau sprendimo, rezoliucinėje dalyje kalbama apibendrintai „pareiškėjai“. Tokia sprendimo rezoliucinė dalis yra akivaizdžiai netiksli, aiškiai nesuformuoja pareiškėjo pareigos, todėl neįgyvendinama.Vienu iš skundžiamo sprendimo priėmime padarytų procedūriniu pažeidimu pareiškėja įvardina tai, kad R.

D., V. D., L. D. ir UAB „Linos namai“ skundas buvo nagrinėjamas nepagrįstai ilgai, t. y. daugiau kaip 7 mėnesius. Atsižvelgus į tai, kad Inspektoriui skundas buvo pateiktas 2011-09-23, o sprendimas priimtas tik 2012-05-14, Ä®statymo 50 str. 13 d. imperatyviai nustatyti skundo nagrinėjimo terminai buvo virÅ¡yti daugiau nei du kartus.Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime teismui (t. 1, b. l. 36–46) paaiÅ¡kino, kad tretieji suinteresuoti asmenys atsakovui pateikė skundÄ , kuriame nurodė, jog publikacijose „XXI a. cenzÅ«ra“ („Šiaulių kraÅ¡tas“, 2011-05-24), „Buvusiam „Gubernijos“ direktoriui už bendrovės turto vagystę gresia iki 7 metų kalėjimo“ („Šiaulių kraÅ¡tas“, 2011-05-27), „Teismas iÅ¡teisino „Gubernijos“ eksvadovo dukrÄ â€œ (tinklalapis www.skrastas.lt, 2011-07-07) , „Vagystės iÅ¡ „Gubernijos" bylÄ stabdo atostogos“ („Šiaulių kraÅ¡tas“, 2011-07-30) paskelbta informacija neatitinka tikrovės, žemina jų garbę bei orumÄ , pažeidžia dalykinę reputacijÄ .

Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad minėtose publikacijose nebuvo pateiktos jų nuomonės, nepatikrintas skelbiamos informacijos tikrumas, pažeista nekaltumo prezumpcija.Atsakovas pažymi, kad skleidžiama informacija turi būti tiksli, teisinga, nešališka. Todėl, siekiant tinkamai informuoti visuomenę, prioritetas turi būti teikiamas asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugai, o teisė į saviraiškos laisvę turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų apribojimų.

PareiÅ¡kėja skunde nepagrįstai teigia, kad ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskelbta informacija yra nuomonė, bet ne žinios. Atsakovas, įvertinęs publikacijos kontekstÄ , nustatė, kad ginčo publikacijoje buvo paskelbta kritiÅ¡ko pobÅ«džio informacija apie netinkamÄ Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos veiklÄ , o vienas iÅ¡ tokiÄ veiklÄ iliustruojančių pavyzdžių buvo ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskelbta informacija apie trečiuosius suinteresuotus asmenis.

Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja siekė informuoti visuomenę ne tik apie Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos veiklÄ , bet ir apie kitus asmenis. Teiginiuose „Ne kartÄ po aÅ¡tresnės kritikos mÅ«sų „herojai“ bėgo užuovėjos į Å¡iÄ skandalingai pagarsėjusiÄ Etikos komisijÄ , kuri jiems iÅ¡duodavo „indulgencijÄ â€œ. (Už „ačiū“ ar už „gražias akis“ – nežinia...)“, „Savo ruožtu įtariamieji vagyste kreipėsi į etikos sargus ir buvome skubiai apsvarstyti“ paskelbtas vienareikÅ¡miÅ¡kai aiÅ¡kus faktas, kad pareiÅ¡kėjo „herojai‘, tarp kurių buvo ir tretieji suinteresuoti asmenys, kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijÄ dėl pareiÅ¡kėjo padarytų pažeidimų ir jiems buvo priimti palankÅ«s sprendimai.

Teiginiuose „Kai mÅ«sų leidinių grupė, investavusi milijonus į vienÄ Å iaulių įmonę, sužinojo apie ten vykstančius grobstymus bei mokesčių slėpimus, tučtuojau kreipėsi į teisėtvarkos pareigÅ«nus bei visuomenę. AiÅ¡ku, per spaudÄ â€œ, „Gal etiÅ¡kiau apie nusikaltimus neskelbti spaudoje - ir kartu vogti? Prisijungti prie valstybėje veikiančios Å¡ešėlinės, vagių ir Å¡vaistytojų „ekonomikos“?“ aiÅ¡kiai konstatuota, kad tretieji suinteresuoti asmenys padarė konkrečias nusikalstamas veikas: grobstė įmonės turtÄ , slėpė mokesčius, vogė, Å¡vaistė turtÄ .

Nors teiginiai „Gal etiÅ¡kiau apie nusikaltimus neskelbti spaudoje – ir kartu vogti? Prisijungti prie valstybėje veikiančios Å¡ešėlinės, vagių ir Å¡vaistytojų „ekonomikos“?“ yra pateikti klausiamÄ jÄ forma, iÅ¡ jų turinio ir ankstesnių teiginių konteksto akivaizdu, kad tokiu bÅ«du siekiama ne iÅ¡reikÅ¡ti subjektyvų požiÅ«rį į situacijÄ ar sukelti visuomenės abejonę dėl paskelbtų faktų, bet aiÅ¡kiai ir kategoriÅ¡kai patvirtinama, jog tretieji suinteresuoti asmenys atliko minėtas nusikalstamas veikas.

Be to, ginčo teiginiuose buvo pateikta tokia trečiuosius suinteresuotus asmenis identifikuojanti informacija: didelėje Å iaulių įmonėje, valdomoje su pareiÅ¡kėju susijusios leidinių grupės, dirbantys asmenys ir su jais susiję kiti asmenys atliko nusikalstamas veikas, padarydami žalÄ minėtai įmonei, ir siekdami sustabdyti pareiÅ¡kėjo skelbiamos kritiÅ¡kos informacijos visuomenei pateikimÄ , kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijÄ . Atsižvelgiant į tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys pateikė skundÄ Inspektoriui dėl ginčo teiginių įvertinimo, akivaizdu, kad jie iÅ¡ paskelbtų žinių turinio suprato, jog paskelbta informacija yra apie juos (t. y.

R. D. ir L. D.). Informacija buvo pateikta regioniniame laikraÅ¡tyje, kurio skaitytojų ratas apribotas konkrečia teritorija ir kurio skaitytojams yra pateikiami bÅ«tent jų regionui aktualÅ«s klausimai, todėl tokie skaitytojai turi didesnę galimybę net ir iÅ¡ užuominų suprasti, kokie įvykiai ir faktai minimi publikacijoje. Be to, tiek pareiÅ¡kėjas, tiek kitos su ja susijusios visuomenės informavimo priemonės publikacijose nuolat skelbė informacijÄ apie tai, kad nauja AB „Gubernija“ vadovybė teisėsaugos institucijoms atskleidė galimai trečiųjų suinteresuotų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, bendradarbiavo jas tiriant, ir apie tai, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų iniciatyva visuomenės informavimo priemonių veiklos priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos vertino tokio pobÅ«džio  informacijos skelbimo teisėtumÄ .

PareiÅ¡kėjas publikacijoje „Buvusiam „Gubernijos“ direktoriui už bendrovės tarto vagystę gresia iki 7 metų kalėjimo“ („Šiaulių, kraÅ¡tas“, 2011-05-27) aiÅ¡kiai nurodė, kad ginčo teiginiai yra apie trečiuosius suinteresuotus asmenis. Bendrovė nuo 2009 metų nuolat skelbė informacijÄ apie tariamas trečiųjų suinteresuotų asmenų padarytas nusikalstamas veikas. Minėtos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bent jau Å iaulių rajono gyventojai galėjo aiÅ¡kiai suvokti, kas yra viena iÅ¡ Å iaulių įmonių, į kuriÄ â€žRespublikos“ leidinių grupė investavo milijonus, kas yra tie asmenys, kurie minėtoje įmonėje atliko tariamas nusikalstamas veikas.PareiÅ¡kėja teiginiuose „Ne kartÄ po aÅ¡tresnės kritikos mÅ«sų „herojai“ bėgo užuovėjos į Å¡iÄ skandalingai pagarsėjusiÄ Etikos komisijÄ , kuri jiems iÅ¡duodavo „indulgencijÄ â€œ. (Už „ačiū“ ar už „gražias akis“ - nežinia...)“, „Savo ruožtu įtariamieji vagyste kreipėsi į etikos sargus ir buvome skubiai apsvarstyti“ paskelbė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijÄ dėl vieÅ¡osios informacijos skleidėjo padarytų pažeidimų ir jiems buvo priimti palankÅ«s sprendimai, ir apie tai, kad jie yra įtariami dėl vagystės padarymo.

Pabrėžė, kad tretieji suinteresuoti asmenys neteikė skundų Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, o jų 2009-04-27, 2009-05-04 skundai dėl laikraščiuose „Šiaulių kraštas“, „Vakaro žinios“, „Respublika“ paskelbtos informacijos buvo atsakovo iniciatyva persiųsti nagrinėti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai. Savo ruožtu, minėta komisija nepatenkino trečiųjų suinteresuotų asmenų skundų, bet priėmė sprendimus jų nesvarstyti, nes dėl publikacijose išdėstytų faktų nagrinėjami ginčai teisme.

Be to, ginčo publikacijos paskelbimo metu tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo pareikÅ¡ti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. padarymo. Tai reiÅ¡kia, kad, kitaip nei paskelbta teiginyje „Savo ruožtu įtariamieji vagyste kreipėsi į etikos sargus ir buvome skubiai apsvarstyti“, tretieji suinteresuoti asmenys nebeturėjo įtariamųjų statuso ir jiems kaltinimai buvo pareikÅ¡ti ne dėl vagystės, bet dėl kitų nusikalstamų veikų atlikimo.Teiginiuose „Kai mÅ«sų leidinių grupė, investavusi milijonus į vienÄ Å iaulių įmonę, sužinojo apie ten vykstančius grobstymus bei mokesčių slėpimus, tučtuojau kreipėsi į teisėtvarkos pareigÅ«nus bei visuomenę.

AiÅ¡ku, per spaudÄ â€œ, „Gal etiÅ¡kiau apie nusikaltimus neskelbti spaudoje - ir kartu vogti? Prisijungti prie valstybėje veikiančios Å¡ešėlinės, vagių ir Å¡vaistytojų „ekonomikos“?“ PareiÅ¡kėja taip pat paskelbė tikrovės neatitinančiÄ informacijÄ apie tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys „grobstė ir Å¡vaistė įmonės turtÄ â€œ, „vogė“, „slėpė mokesčius“. Pažymėtina, kad publikacijos paskelbimo metu pareiÅ¡kėja neturėjo ir negalėjo turėti jokios informacijos, patvirtinančios padarytas minėtas nusikalstamas veikas, nes 2011-01-18 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20/2011 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl R.

D. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d.; 2011-05-17 R. D. buvo pareikšti, bet ne įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuoti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. ir 222 str. 1 d., padarymo; 2009-08-28 L. D. buvo pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 222 str. 1 d., padarymo, tačiau įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-309/2011 ji buvo išteisinta.Darytina išvada, kad ginčo publikacijos paskelbimo metu tretiesiems suinteresuotiems asmenims kaltinimai buvo pareikšti dėl šių nusikalstamų veikų: apgaulingo apskaitos tvarkymo (Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.) bei piktnaudžiavimo (Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d.), tačiau jie nebuvo kaltinami dėl vagystės (Baudžiamojo kodekso 178 str.), turto pasisavinimo (Baudžiamojo kodekso 183 str.) ar turto iššvaistymo (Baudžiamojo kodekso 178 str.), kaip ginčo objektu esančiuose teiginiuose kategoriškai paskelbė pareiškėjas.

Akcentuoja, kad iki ginčo publikacijos paskelbimo nebuvo priimta jokių apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, patvirtinančių trečiųjų suinteresuotų asmenų kaltumÄ dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo. Nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog asmens įvardijimas sukčiumi, vagimi ar jų metodus naudojančiu asmeniu, per se yra asmens garbę ir orumÄ Å¾eminantys teiginiai, nereikalaujantys specialaus įrodinėjimo, nes tokie teiginiai visuomenės yra suprantami vienareikÅ¡miÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-988/2001).

Be to, paskleisti teiginiai vertinami taip, kokia reikÅ¡mė jiems suteikiama tam tikroje socialinėje ir kultÅ«rinėje aplinkoje. Nei vienoje iÅ¡ ginčo publikacijų nebuvo suteikta galimybė tretiesiems suinteresuotiems asmenims pasiaiÅ¡kinti, nepateikta Å¡ių asmenų nuomonė. Nagrinėjamos bylos atveju tretieji suinteresuoti asmenys pareiÅ¡kėjai 2011-09-05 pateikė praÅ¡ymÄ Ä®statymo nustatyta tvarka paneigti publikacijose paskelbtÄ informacijÄ , todėl pareiÅ¡kėjai kilo pareiga Å¡iÄ informacijÄ paneigti.

Todėl skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė pažeidė Ä®statymo 44 str. 3 ir 4 dalis. Be to, tikrovės neatitinkančios ir asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančios informacijos paneigimo tvarkÄ reglamentuoja Ä®statymo 44 str. 2 d., kurioje nurodyti pagrindiniai paneigimo turinio elementai: informacija, kuri neatitinka tikrovės; tokios informacijos paskelbimo laikas ir vieta; teiginiai, kurie žemina asmens garbę ir orumÄ ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputacijÄ . Tačiau Ä®statymo nuostatos neįpareigoja atsakovo vieÅ¡osios informacijos skleidėjui pateikti suformuotÄ paneigimo tekstÄ .

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad skundo dėl garbę ir orumÄ Å¾eminančios informacijos paskleidimo nagrinėjimo terminas nėra naikinamasis. Nagrinėjamu atveju atsakovas trečiųjų suinteresuotų asmenų skundÄ gavo 2011-09-23. Kartu su skundu taip pat buvo pateikti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundai dėl kitų su pareiÅ¡kėja susijusių vieÅ¡osios informacijos skleidėjų paskelbtos informacijos. Dėl visų skundų buvo atliekamas vienas tyrimas, kurio metu buvo surinkta ir įvertinta didelės apimties medžiaga.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad ilgesnis nei Ä®statyme nustatytas skundo nagrinėjimo terminas užtikrino atlikto tyrimo iÅ¡samumÄ , padėjo priimti objektyvų ir iÅ¡samų sprendimÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti, atstovė patvirtino atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas. IÅ¡nagrinėjus bylÄ , nustatyta, kad R.

D., V. D., L. D. ir UAB „Linos namai“ 2011-09-23 kreipėsi su skundu į Inspektorių dėl dienraÅ¡tyje „Šiaulių kraÅ¡tas“    2011-05-24, 2011-05-27 ir 2011-07-30 ir Å¡io dienraščio internetiniame tinklapyje www.skrastas.lt paskelbtose publikacijose pateiktų teiginių, žeminančių pareiÅ¡kėjų garbę ir orumÄ (t. 1, b. l. 47–54). Inspektoriui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjai, be kita ko, nurodė, kad ginčo dalyku yra 2011-05-24 dienraÅ¡tyje „Šiaulių kraÅ¡tas“ straipsnyje „XX a. cenzÅ«ra“ (2011-05-24) paskelbti teiginiai „Ne kartÄ po aÅ¡tresnės kritikos mÅ«sų „herojai“ bėgo užuovėjos į Å¡iÄ skandalingai pagarsėjusiÄ Etikos komisijÄ , kuri jiems iÅ¡duodavo „indulgencijÄ â€œ. (Už „ačiū“ ar už „gražias akis“ – nežinia...)“, „Kai mÅ«sų leidinių grupė, investavusi milijonus į vienÄ Å iaulių įmonę, sužinojo apie ten vykstančius grobstymus bei mokesčių slėpimus, tučtuojau kreipėsi į teisėtvarkos pareigÅ«nus bei visuomenę.

AiÅ¡ku, per spaudÄ â€œ, „Savo ruožtu įtariamieji vagyste kreipėsi į etikos sargus ir buvome skubiai apsvarstyti“, „Gal etiÅ¡kiau apie nusikaltimus neskelbti spaudoje - ir kartu vogti? Prisijungti prie valstybėje veikiančios Å¡ešėlinės, vagių ir Å¡vaistytojų „ekonomikos“?“ (toliau – ir ginčo teiginiai)  (t. 1, b. l. 55).Inspektorius 2012-05-14 sprendimu R. D., V. D., L. D. ir UAB „Linos namai“ skundÄ dėl dienraščio „Šiaulių kraÅ¡tas“ publikacijose paskelbtos informacijos pripažino iÅ¡ dalies pagrįstu (1 p.), įspėjo vieÅ¡osios informacijos skleidėjÄ UAB „Šiaulių kraÅ¡tas“ dėl Ä®statymo 3 str. 3 d., 16 str. 1 d., 19 str. 2 d., 22 str. 8 d. 1, 2 ir 4 p., 41 str. 2 d. 1 p. ir 44 str. 3, 4 d. pažeidimų (2 p.) ir pareikalavo Ä®statymo nustatyta tvarka paneigti publikacijoje „XX a. cenzÅ«ra“ („Šiaulių kraÅ¡tas“, 2011-05-24) paskelbtÄ tikrovės neatitinkančiÄ , pareiÅ¡kėjų garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ (t. 1, b. l. 9–20).Byloje spręstinas ginčas dėl Inspektorius 2012-05-14 sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.VieÅ¡ojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.Taigi, sprendžiant Bendrovės skundo reikalavimų pagrįstumÄ , bÅ«tina įvertinti skundžiamo Inspektorius 2012-05-14 sprendimo, kuris laikytinas vieÅ¡ojo administravimo aktu, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įst. 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas.Ginčo santykiai reglamentuojami Ä®statymu, kurio 3 str. 3 d. nustatyta, kad vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai, o 19 str. 2 d. įtvirtintas draudimas platinti dezinformacijÄ ir informacijÄ , Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ .

Pagal Ä®statymo 22 str. 8 d. 1, 2, 4 p., vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleisdami informacijÄ visuomenei, neturi iÅ¡kraipyti teisingos, neÅ¡aliÅ¡kos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiÅ¡kiems tikslams, privalo bÅ«ti objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų.Ä®statymo 41 str. 2 d. 1p. nurodoma, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais.

Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos Å¡altinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje.Ä®statymo 2 str. 33 d. nurodoma, jog nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų.

Minėto straipsnio 69 d. nustatyta, kad žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys.Taigi, visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms taikytinas tiesos kriterijus, o nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, neįžeidžiant trečiųjų asmenų, nemenkinant jų garbės ir orumo. Fizinio asmens garbė ir orumas ar juridinio asmens dalykinė reputacija yra ginami, kai yra nustatoma Å¡ių faktų visuma:

1) žinių paskleidimo faktas;

2) paskleistos žinios yra apie asmenį;

3) paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumÄ ;

4) paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-05-15 nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas”).Teisėjų kolegija, įvertinusi straipsnyje „XX a. cenzÅ«ra“ paskelbtÄ informacijÄ („Kai mÅ«sų leidinių grupė, investavusi milijonus į vienÄ Å iaulių įmonę, sužinojo apie ten vykstančius grobstymus bei mokesčių slėpimus, tučtuojau kreipėsi į teisėtvarkos pareigÅ«nus bei visuomenę.

AiÅ¡ku, per spaudÄ â€œ, „Savo ruožtu įtariamieji vagyste kreipėsi į etikos sargus ir buvome skubiai apsvarstyti“, „Gal etiÅ¡kiau apie nusikaltimus neskelbti spaudoje - ir kartu vogti? Prisijungti prie valstybėje veikiančios Å¡ešėlinės, vagių ir Å¡vaistytojų „ekonomikos“?“), jos pateikimo bÅ«dÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja tokiu informacijos pateikimu siekė ne iÅ¡reikÅ¡ti savo požiÅ«rį (nuomonę) į situacijÄ ar atkreipti visuomenės dėmesį, bet aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino apie trečiųjų asmenų atliktas nusikalstamas veikas (turto grobstymÄ , mokesčių slėpimÄ , vagystes, turto Å¡vaistymÄ ).

Todėl pripažintina, kad ginčo teiginiuose paskelbta informacija atitinka žiniai taikytinus kriterijus ir laikytina žiniomis, o ne nuomone. Be to, iÅ¡ straipsnyje „XX a. cenzÅ«ra“ paskelbtų teiginių matyti, kad buvo paskelbta informacija, identifikuojanti trečiuosius suinteresuotus asmenis, nes nurodoma, jog: informacija pateikiama apie didelę Å iaulių įmonę, valdomÄ su pareiÅ¡kėja susijusios leidinių grupės; nusikalstamas veikas atliko Å¡ioje įmonėje dirbantys ir su jais susiję asmenys, tokiu bÅ«du padarydami žalÄ Ä¯monei; siekdami sustabdyti pareiÅ¡kėjos skelbiamos informacijos pateikimÄ , Å¡ie asmenys kreipėsi į Žurnalistų etikos inspekcijÄ .

Tretieji suinteresuoti asmenys dėl paskelbtos informacijos kreipėsi su skundu į Inspektorių, ir tai tik patvirtina, kad iš paskelbtų žinių turinio galima buvo suprasti, jog skelbiama informacija yra apie juos. Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar ginčo teiginiais yra identifikuojami konkretūs asmenys, reikšminga ir ta aplinkybė, kad ši informacija buvo paskelbta regioniniame laikraštyje, t. y. informavimo priemonėje, kurios skaitytojais yra šio krašto gyventojai ir jie pirmiausia informuojami šiam kraštui aktualiais klausimais.

Be to, Bendrovė ir su ja susijusios visuomenės informavimo priemonės savo publikacijose nuolat skelbė informacijÄ , kad nauja AB “Gubernija” vadovybė, t. y. su pareiÅ¡kėja susijusių informavimo priemonių atstovai, teisėsaugos institucijoms atskleidė galimai trečiųjų suinteresuotų asmenų padarytas nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 113–123). PareiÅ¡kėjos 2011-05-27 dienraÅ¡tyje „Šiaulių kraÅ¡tas“ straipsnyje         “R. D. bus teisiamas kaip vagis” paskelbta informacija (“Jau skelbta, kad kai “Respublikos” leidinių grupė, į “GubernijÄ â€ investavusi milijonus litų, sužinojo apie ten vykstančius grobstymus bei mokesčių slėpimus, tučtuojau kreipėsi į teisėtvarkos pareigÅ«nus bei visuomenę.

Savo ruožtu, įtariamieji vagyste kreipėsi į etikos sargus. Kol etikos sargai svarstė “Respublikos” žurnalistus už etikos pažeidimus, įtariamieji vagyste tyliai tvarkėsi savo reikalus teismuose”) aiÅ¡kiai nurodoma, kad ginčo teiginiai yra apie trečiuosius asmenis (t. 1, b. l. 122).Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad bent jau Å iaulių kraÅ¡to gyventojai, kuriems nuolat buvo pateikiama informacija apie trečiuosius asmenis ir kurie nuolat turėjo galimybę sekti ir stebėti situacijÄ , galėjo identifikuoti, kad ginčo teiginiai yra apie trečiuosius suinteresuotus asmenis.Byloje esantys įrodymai liudija, kad dienraÅ¡tyje „Šiaulių kraÅ¡tas“ straipsnyje „XX a. cenzÅ«ra“ ginčo teiginių paskelbimo metu tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo pareikÅ¡ti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. (R.

D.) ir 222 str. 1 d. (R. D. ir L. D.), t. y. piktnaudžiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, tačiau jie nebuvo kaltinami dėl vagystės, turto pasisavinimo ar turto iÅ¡Å¡vaistymo (t. 1, b. l. 67–80, 160–163). Taigi, ginčo teiginiais be jokio pagrindo konstatuota, kad tretieji asmenys įvykdė Å¡iuos nusikaltimus.Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vada, kad straipsnio teiginiai apie trečiųjų suinteresuotų asmenų padarytas konkrečias nusikalstamas veikas – vagystes, mokesčių slėpimÄ , turto pasisavinimÄ ir iÅ¡Å¡vaistymÄ â€“ neatitinka tikrovės. Taip pat akivaizdu ir tai, kad teiginiai, kuriais asmuo įvardijimas sukčiumi, vagimi ar pan., yra savaime jo garbę ir orumÄ Å¾eminančiais ir nereikalaujančiais specialaus įrodinėjimo, nes tokie asmenį apibÅ«dinantys teiginiai visuomenėje yra suprantami vienareikÅ¡miÅ¡kai neigiamai.Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad „XX a. cenzÅ«ra“ straipsnyje paskleistos žinios neatitinka tikrovės, o taip pat žemina trečiųjų suinteresuotų asmenų                   (R.

D., L. D.) garbę ir orumÄ , todėl Inspektoriaus 2012-05-14 sprendime pagrįstai, nurodoma, kad buvo pažeistos Ä®statymo 3 str. 3 d., 16 str. 1 d., 19 str. 2 d., 22 str. 8 d. 1, 2 ir 4 p., 41 str. 2 d. 1 p. nuostatos.Pagal Ä®statymo 44 str. 2 d., jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį Å¡ie duomenys buvo paskleisti, turi teisę suraÅ¡yti paneigimÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumÄ ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputacijÄ , ir pareikalauti, kad Å¡iÄ informacijÄ paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimÄ paskelbtų.Tretieji suinteresuoti asmenys kreipėsi į Bendrovę dėl ginčo teiginių paneigimo, tačiau pareiÅ¡kėja jų praÅ¡ymo nepatenkino (t. 2, b. l. 86–87).

Todėl Inspektoriaus 2012-05-14 sprendimu pareiÅ¡kėja pagrįstai įpareigojama Ä®statymo nustatyta tvarka paneigti tikrovės neatitinkančiÄ ir pareiÅ¡kėjų garbę bei orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ Inspektoriaus 2012-05-14 sprendimo motyvuojamoje dalyje aiÅ¡kiai nurodoma, kokios straipsnyje „XX a. cenzÅ«ra“ paskelbtos žinios neatitinka tikrovės. Kaip minėta, tokių žinių paneigimo turinys ir jo paskelbimo tvarka reglamentuojami Ä®statymo 44 str. 2 d. nuostatomis.Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Inspektoriaus 2012-05-14 sprendimas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d. nuostatas, o pareiÅ¡kėjos skunde teismui iÅ¡dėstyta pozicija, jog Å¡io sprendimo negalima įvykdyti dėl rezoliucinės dalies netikslumo, yra subjektyvaus pobÅ«džio ir nepagrįsta.Ä®statymo 50 str. 13 d. nustatyta, kad Inspektorius gautÄ skundÄ (pareiÅ¡kimÄ ) iÅ¡nagrinėja per tris mėnesius nuo skundo (pareiÅ¡kimo) gavimo dienos.R.

D., V. D., L. D. ir UAB „Linos namai“ 2011-09-23 skundÄ Inspektoriui dėl dienraÅ¡tyje „Šiaulių kraÅ¡tas“ ir Å¡io dienraščio internetiniame tinklapyje www.skrastas.lt paskelbtų publikacijų pateikė 2011-09-23, sprendimas priimtas 2012-05-14, todėl pripažintina, kad atsakovas praleido Ä®statymo 50 str. 13 d. nustatytÄ terminÄ .Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog tik esminiai procedÅ«riniai pažeidimai, dėl kurių galimai buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, gali bÅ«ti pripažįstami pagrindu naikinti ir patį sprendimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-08 sprendimas adm. b.         Nr. A15-683/2005; 2006-02-20 nutartis adm. b.

Nr. A2-687/2006, 2010-10-01 nutartis adm. b.       Nr. AS858-603/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Inspektoriui pateikto skundo nagrinėjimo termino praleidimo pasekmes, pažymėta, kad Å¡is terminas nėra naikinamasis, o pagrįstas objektyviais duomenimis sprendimas negali bÅ«ti naikinamas vien dėl tos priežasties, jog yra priimtas pasibaigus nustatytam terminui (2009-11-23 nutartis adm b. Nr. A261-1293/2009). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtoje nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad trečiųjų suinteresuotų asmenų 2011-09-23 pateikto skundo nagrinėjimo termino pažeidimas nelaikytinas esminiu procedÅ«riniu pažeidimu, dėl kurio turėtų bÅ«ti naikinamas ir pats sprendimas.IÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Inspektorius 2012-05-14 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal VieÅ¡ojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimai jį panaikinti atmestini.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.PareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Administracinių bylų teisenos įst. 44 str. 1 d. sakoma, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas atmestas, netenkintinas ir praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įst. 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija                                                     n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjos UAB „Šiaulių kraÅ¡tas“ skundÄ atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                 ArÅ«nas Kaminskas    RÅ«ta Miliuvienė                                              JÅ«ra Marija Strumskienė