2018-09-18 Nr. AB-16031-3-61-3-02081-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-630-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02081-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio 2018 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir pripažinti, kad atsakovas pareiškėjui savo neveikimu sukėlė kančias, sumenkino jo žmogiškąjį orumą, bei išnagrinėti skundą iš esmės, nurodant atsakovui pašalinti pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš fakto, kad Lukiškių TI-K neteikė pareiškėjo lygtiniam paleidimui iš kalinimo įstaigos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo K. M. skundą.

Teismas iš pareiškėjo skundo turinio nustatė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl jam netaikyto lygtinio paleidimo iš Lukiškių TI-K.

Teismas pažymėjo, kad lygtinio paleidimo procedūra reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK). Pareiškėjas ginčo nekildino iš santykių, susijusių su Lukiškių TI-K, kaip viešojo administravimo subjekto, veikla, o siekė, kad jam būtų taikytas lygtinis paleidimas iš Lukiškių TI-K. Teismas konstatavo, kad lygtinio paleidimo procedūros metu priimti sprendimai ir veiksmai siejami su baudžiamuoju procesu, todėl šiame procese kylantys klausimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Teismas akcentavo, kad pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad šios nagrinėjamos bylos atveju vyrauja civilinio pobūdžio teisinis santykis.

III. Pareiškėjas K. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį ir išnagrinėti skundą iš esmės, įpareigoti atsakovą ištaisyti pažeidimus ir teikti pareiškėją lygtiniam paleidimui bei iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – ir EŽTT) laimėjo bylą (EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje M. ir kt. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 22662/13). Šioje byloje buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublika, nesuteikdama nuteistiesiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme teisės į lygtinį paleidimą pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Pareiškėjas pažymi, kad EŽTT įpareigojo Lietuvos Respubliką iki 2018 m. vasario 23 d. ištaisyti nustatytą pažeidimą, tačiau to neįvyko.

Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K ignoravo BVK 3 ir 4 straipsnių nuostatas, nors turėjo teikti pareiškėją lygtiniam paleidimui iš kalinimo įstaigos. Pareiškėjas nurodo, kad administracinis teismas yra pripažinęs, jog Lukiškių TI-K, nesuteikdamas ilgalaikių pasimatymų, pažeidė asmens teises, ir nepaisant to, kad BVK nuteistiesiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nenumatė ilgalaikių pasimatymų, teismai įpareigojo Lukiškių TI-K suteikti asmeniui ilgalaikį pasimatymą. Tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, administracinis teismas užpildė teisės spragą ir paspartino Lietuvos Respublikos Vyriausybę pakeisti BVK 83 straipsnį ir panaikinti Konvencijos pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju, teismas taip pat turi įpareigoti Lukiškių TI-K teikti pareiškėją lygtiniam paleidimui, taip užpildydamas teisės spragą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo K. M. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės kilęs dėl lygtinio paleidimo nesuteikimo, ir yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Teismas darė išvadą, kad ginčas, kylantis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismingas bendrosios kompetencijos teismams.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokia teismo pozicija ir teigia, kad administraciniai teismai privalo pašalinti teisės spragą ir įpareigoti Lukiškių TI-K teikti pareiškėją lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, taip užtikrinant veiksmingą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik procesinis klausimas dėl skundo priėmimo, pareiškėjo argumentai, kuriais grindžiamas jo skundo reikalavimų pagrįstumas, bus analizuojami ginčą sprendžiant iš esmės.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartis, teismingumo byloje Nr. T-7-2013).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką nustato bausmių vykdymo įstatymų ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 362 str.). Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) yra ne kartą nurodžiusi, kad ginčai, kai pareiškėjai, siekdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kreipiasi į teismą, prašydami teismo įpareigoti pataisos įstaigą parengti kreipimosi į teismą dokumentus dėl jų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatytas taisykles (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-XX-41-11; 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. ). Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą jis sieja su Lukiškių TI-K veiksmais pareiškėjo lygtinio paleidimo iš kalinimo įstaigos vykdymo procese, yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl šis pareiškėjo reikalavimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2013, 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde reiškė reikalavimą priteisti jam iš Lukiškių TI-K 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir pripažinti, kad atsakovas pareiškėjui sukėlė kančias, sumenkino jo žmogiškąjį orumą, bei išnagrinėti skundą iš esmės, nurodant atsakovui pašalinti pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus. Pareiškėjas savo reikalavimus siejo su Lukiškių TI-K administracijos galbūt netinkamai atliktais veiksmais lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos procese. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė