61df42fa-cd2c-4e14-9168-0e59a324071c · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                               Civilinė byla Nr. 2-778/2013                                         Procesinio sprendimo kategorijos:126.8.(S)                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo GailiÅ«no, Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo K.

J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria patikslintas kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as ir leista nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovui K. J. nuosavybės teise priklausantį turtÄ bankrutavusios individualios įmonės „MiÅ¡kinis“ bankroto byloje Nr. B2-3062-392/2012. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartimi IÄ® „MiÅ¡kinis“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administratorių biuras“. Administratorius pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡o patikslinimo.

Administratorius taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į individualios įmonės savininko turtÄ . Nurodė, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo. Visas įmonės turtas buvo realizuotas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Likusio nerealizuoto įmonei priklausančio turto nėra. Pardavus įmonės turtÄ , padengti visų įmonės kreditorių finansinius reikalavimus gautų lėšų neužteko. Hipotekos kreditoriaus AB DNB banko finansinis reikalavimas buvo padengtas tik 4 057,66 Lt dalimi.

Atsižvelgiant į tai, administratorius prašė teismo leisti IÄ® „MiÅ¡kinis“ bankroto byloje nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininkui K. J. nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Pažymėjo, jog dėl konkretaus realizuotino įmonės savininko K. J. turto, jo pardavimo tvarkos bei kainų bus sprendžiama įmonės kreditorių susirinkime. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi administratoriaus praÅ¡ymus patenkino – patvirtino patikslintÄ BIÄ® „MiÅ¡kinis“ kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä bei leido nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi areÅ¡tuotÄ K.

J. nuosavybės teise priklausantį turtÄ - 3,25 ha ploto žemės sklypÄ (miÅ¡kų Å«kio paskirtis), esantį (duomenys neskelbtini); 65/595 (5,95 ha ploto) žemės sklypo (miÅ¡kų Å«kio paskirtis), esančio (duomenys neskelbtini), dalis; ½ (13,20 ha ploto) žemės sklypo (žemės Å«kio paskirtis), esančio (duomenys neskelbtini); po to į 46,67 kv. m. ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise (po ½ buto dalies) priklauso K. J. ir jo žmonai J.

J.; automobilį Ford Scorpio, (duomenys neskelbtini), – nepatenkintų kreditorių reikalavimų apimtimi. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo metu BIÄ® „MiÅ¡kinis“ taikomas bankroto procesas, sprendimas dėl įmonės pabaigos dar nepriimtas. Taigi, kreditorių reikalavimai gali bÅ«ti tikslinami, jei tikslinimai yra pagrįsti, ir jei administratorius jų neginčija. Administratorius nurodė, kad pardavus turtÄ varžytynėse, hipotekos kreditoriui AB DNB bankui, buvo pervesta 4 057,66 Lt suma. Bankroto administratorius prašė Å¡ia suma sumažinti patvirtintÄ 243 301,24 Lt AB DBN banko finansinį reikalavimÄ iki 239 243,58 Lt.

Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes patikslino kreditoriaus finansinį reikalavimÄ . Teismas nurodė, kad susidarius situacijai, kai bankrutavusios individualios įmonės likvidavimo procese kreditorių reikalavimams patenkinti įmonės turto neužtenka, kreditorių reikalavimai gali bÅ«ti tenkinami iÅ¡ įmonės savininko turto Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 33 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad administratorius nurodė, jog visas BIÄ® „MiÅ¡kinis“ turtas buvo realizuotas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Likusio nerealizuoto įmonei priklausančio turto nėra. Patenkinus aukščiau nurodytÄ bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ sumažinti AB DNB banko finansinį reikalavimÄ , galutinė nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma – 471 245,34 Lt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas administratoriaus praÅ¡ymÄ laikė pagrįstu, todėl jį tenkino ir IÄ® „MiÅ¡kinis“ bankroto byloje iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų apimti, nukreipė į Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi areÅ¡tuotÄ K.

J. nuosavybės teise priklausantį turtÄ . III. Atskirojo skundo skundų ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas K. J. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, leisdamas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ jo asmeninį turtÄ , turėjo nustatyti ar nėra teisinių kliūčių atskiriems individualios įmonės kreditoriams jų turimų reikalavimų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į atsakovo asmeninį turtÄ .2.

Pagal skundžiama nutartimi patvirtintÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir nurodytÄ bendrai iÅ¡ieÅ¡kotinÄ kreditorių sumÄ , susidarė tokia situacija, jog atsakovo turtas turi bÅ«ti iÅ¡varžomas tiek dėl individualios įmonės skolos atsakovui (25 900 Lt), tiek dėl skolos atsakovo sutuoktinei (8 579,23 Lt), t. y. atsakovo ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas reikalavimo teises. Tuo tarpu pagal CK 6.126 straipsnį prievolės pasibaigia, kai kreditorius ir skolininkas sutampa. Todėl iÅ¡ atsakovo turto iÅ¡ieÅ¡kotina suma mažintina 34 479,23 Lt suma.3.

Pagal Ä®BÄ® 35 straipsnio 1 dalį visi bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais – iÅ¡ pradžių, pagrindinė skolos dalis, po to kita dalis (palÅ«kanos, delspinigiai). Tai reiÅ¡kia, kad tvirtinami kreditorių reikalavimai turi susidėti iÅ¡ dviejų minėtų dalių ir jos turi bÅ«ti patvirtinamos teismo nutartimi. Skundžiama nutartimi tai nebuvo padaryta.4. Teismas, nuspręsdamas leisti iÅ¡ieÅ¡koti kreditorių reikalavimus iÅ¡ atsakovo kaip individualios įmonės savininko turto ir tÄ turtÄ identifikuodamas, turėjo įsitikinti ir nustatyti, kad turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, o bendrosios jungtinės nuosavybės atveju – turėjo tÄ turtÄ padalinti arba tai nurodyti padaryti bankrutavusios įmonės administratoriui.

5. Vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninės skolos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos tik iÅ¡ to sutuoktinio turto dalies, jÄ atskyrus iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.110, 3.112, 4.89 str., CPK 667 str.).             6. Nors teismas ir rėmėsi Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalimi, kuri leidžia iÅ¡ įmonės turto nepatenkintas įmonės kreditorių reikalavimų sumas tenkinti iÅ¡ įmonės savininko turto, įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad keičiama iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka ar bendrosios nuosavybės reglamentavimas, t. y. kad turtÄ galima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ viso bendrosios jungtinės nuosavybės turto. IÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreipiamas į individualios įmonės savininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, prieÅ¡ tai jÄ atidalijus iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės.

7. Jei teismas konkretų turtÄ laikė atsakovo asmenine nuosavybe (net ir įsigytÄ santuokos metu), tai tuo klausimu jis turėjo aiÅ¡kiai ir motyvuotai pasisakyti bei turėjo sudaryti galimybę tuo klausimu pasisakyti ir atsakovo sutuoktinei.Atsakovas BIÄ® „MiÅ¡kinis” atsiliepimu nurodė, jog bylÄ teismas iÅ¡nagrinėtų savo nuožiÅ«ra. Atsakovas nurodė, kad nustačius, jog atsakovo turto neužtenka kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui, teismas turėjo pagrindÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininko nuosavybės teise turimÄ turtÄ .

CPK 668 straipsnis nurodo fizinių asmenų turtÄ , iÅ¡ kurio negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, todėl Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar individualios įmonės bankroto byloje, neatsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas į bankrutavusios individualios įmonės savininko turtÄ , kuris yra bÅ«tinas jo ar jo Å¡eimos pragyvenimui. Be to, administratoriui tapo žinoma apie tai, jog apeliantas turi nepilnamečių vaikų, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat turėtų pasisakyti dėl galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ vienintelį bankrutavusios individualios įmonės savininko bÅ«stÄ tuo atveju, kai jame gyvena nepilnamečių vaikų.

Kadangi administratorius neturėjo Å¡ios informacijos praÅ¡ymo pirmosios instancijos teismui pateikimo metu, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės Å¡ių aplinkybių įvertinti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis paliktina nepakeista. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nutarties, kuria iÅ¡ieÅ¡kojimas bankroto procese yra nukreiptas į individualios įmonės savininko (dalyvio) bei jo sutuoktinės turtÄ ir patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai, teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad BIÄ® „MiÅ¡kinis“ taikomas bankroto procesas. Visas bankrutavusios individualios įmonės turtas realizuotas bankroto procese, tačiau jo neužteko kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Galutinė nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 471 245,34 Lt (b. l. 23). Nagrinėjamu atveju administratorius pateikė praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į individualios įmonės savininko turtÄ bei patikslinti kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä .

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi administratoriaus praÅ¡ymus patenkino ir leido nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ areÅ¡tuotÄ individualios įmonės savininko turtÄ bei į bendrosios jungtinės nuosavybės teise įmonės savininkui ir jo sutuoktinei priklausantį turtÄ , taip pat patikslino kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä (b. l. 21 – 24). Dėl minėtos teismo nutarties apeliantas pateikė atskirÄ jį skundÄ .Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo argumentu, jog teismas leisdamas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ jo asmeninį turtÄ , turėjo nustatyti ar nėra teisinių kliūčių atskiriems individualios įmonės kreditoriams jų turimų reikalavimų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į atsakovo asmeninį turtÄ .

Teismas, nuspręsdamas leisti iÅ¡ieÅ¡koti kreditorių reikalavimus iÅ¡ atsakovo kaip individualios įmonės savininko turto ir tÄ turtÄ identifikuodamas, turėjo įsitikinti ir nustatyti, kad turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, o bendrosios jungtinės nuosavybės atveju – turėjo tÄ turtÄ padalinti arba tai nurodyti padaryti bankrutavusios įmonės administratoriui. Be to, apeliantas teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra galima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ viso bendrosios jungtinės nuosavybės turto.

Su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi individuali įmonė kaip kiekvienas juridinis asmuo yra pavadinimÄ turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Ji turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiÅ¡kas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis).

Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys).

CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi.

Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nagrinėjamu atveju yra galimas iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal individualios įmonės prievoles nukreipimas į individualios įmonės savininko asmeninės nuosavybės teisę valdomÄ turtÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos pagrįstai leido nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininko asmeninės nuosavybės teise valdomÄ turtÄ . Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia klausimÄ ar galimas iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į apelianto ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimÄ turtÄ , prieÅ¡ tai jo neatidalijus iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Taip pat minėto straipsnio 2 dalis numato, jog skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Be to, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrÄ ja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Taigi minėtos CPK straipsnio nuostatos nustato skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jos tvarkÄ . Tokiu atveju, kai iÅ¡ieÅ¡kojimas yra nukreipiamas į skolininko turtÄ , esantį bendra su kitais asmenimis nuosavybe, pats skolininkas, Å¡iuo atveju apeliantas, ar bankrutuojančios įmonės administratorius privalo kreiptis į teismÄ su atskiru praÅ¡ymu dėl tokios turto dalies nustatymo.

Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad apeliantas žino savo procesinę teisę dėl kreipimosi į teismÄ dėl turto dalies nustatymo, tačiau Å¡ia savo procesine teise nesinaudoja. Pažymėtina, kad apeliantas ir jo sutuoktinė labiausiai turėtų bÅ«ti ir yra suinteresuoti turto dalies nustatymu, todėl jų nesikreipimas į teismÄ dėl turto dalies nustatymo gali bÅ«ti vertinamas kaip bankroto bylos užtęsimas. Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių kliūčių apeliantui ar jo sutuoktinei kreiptis į teismÄ su atskiru praÅ¡ymu dėl turto dalies nustatymo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai nenumato teismo pareigos tokio klausimo spręsti savo iniciatyva. Todėl apelianto argumentai, jog teismas negalėjo leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į apelianto ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimÄ turtÄ , prieÅ¡ tai jo neatidalijus iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės, atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. Bankroto administratorius atsiliepime į apelianto atskirÄ jį skundÄ teigia apie iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ individualios įmonės savininko turto, kuris yra bÅ«tinas jo ar jo Å¡eimos pragyvenimui, ribojimus, atsižvelgiant į tai, kad įmonės savininkas turi nepilnamečių vaikų.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pastebi, jog klausimai dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo galimumo iÅ¡ konkretaus individualios įmonės savininkui priklausančio turto yra sprendžiami iÅ¡imtinai iÅ¡ieÅ¡kojimo procese.Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, jog pagal skundžiama nutartimi patvirtintÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir nurodytÄ bendrai iÅ¡ieÅ¡kotinÄ kreditorių sumÄ , susidarė tokia situacija, jog atsakovo turtas turi bÅ«ti iÅ¡varžomas tiek dėl individualios įmonės skolos atsakovui (25 900 Lt), tiek dėl skolos atsakovo sutuoktinei (8 579,23 Lt), t. y. pagal atsakovo ir jo sutuoktinės turimas reikalavimo teises.

Tuo tarpu CK 6.126 straipsnis numato, jog prievolės pasibaigia, kai kreditorius ir skolininkas sutampa. Todėl iÅ¡ atsakovo turto iÅ¡ieÅ¡kotina suma mažintina 34 479,23 Lt suma. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka.Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, iÅ¡skyrus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

Be to, Ä®BÄ® 21 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę bet kuriuo bankroto proceso metu atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas atskirajame skunde nurodydamas, jog nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma nagrinėjamu atveju yra mažintina apelianto ir jo sutuoktinės finansinių reikalavimų į įmonę suma, iÅ¡ esmės bankroto procese siekia atlikti įskaitymÄ ir taip sumažinti nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumÄ .

Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad bankroto byloje įskaitymo institutas iÅ¡imtinai taikomas tik prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymui pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atlikti tokį apelianto praÅ¡omÄ Ä¯skaitymÄ nėra teisinio pagrindo.              Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus aukščiau nurodytus apelianto atskirojo skundo argumentus.

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Algirdas GailiÅ«nas    Kazys KailiÅ«nas                                                                                  Dalia Vasarienė