2023-02-07 Nr. BB-967-1-57-2-00013-2003-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pareiškimo Nr. DOK-6071/2022

Teisminio proceso Nr. 1-57-2-00013-2003-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.15.2.1.3.3; 2.15.2.3.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

išnagrinėjo nuteistojo P. A. (P. A.) pareiškimą (kuris įvardytas kaip prašymas) dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-123- 200/2013, teisminio proceso Nr. 1-57-2-00013-2003-4) P. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, 150 straipsnio 4 dalį (2003 m. kovo 15 d. veikos) laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie šios bausmės pridėta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikta dalis.

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi atmestas nuteistojo P. A. apeliacinis skundas.

1.2. Kasacine tvarka ši byla nenagrinėta – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo P. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 29 d. nutarties.

2. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-98-315/2013, teisminio proceso Nr. 1-57-2-00008-2003-8) P. A. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (2002 m. gegužės 20 d. veika) laisvės atėmimu aštuoneriems metams, 149 straipsnio 3 dalį (2003 m. vasario 3 d. veika) – laisvės atėmimu šešeriems metams, 149 straipsnio 3 dalį (2003 m. vasario 17 d. veika) – laisvės atėmimu šešeriems metams, 150 straipsnio 3 dalį (2003 m. vasario 17 d. veika) – laisvės atėmimu penkeriems metams, 149 straipsnio 4 dalį (2003 m. gegužės 9 d. veika) – laisvės atėmimu aštuoneriems metams, 149 straipsnio 3 dalį (2003 m. gegužės 26 d. veika) – laisvės atėmimu penkeriems metams, 150 straipsnio 4 dalį (2003 m. spalio 27 d. veika) – laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų.

2.1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi atmestas nuteistojo P. A. apeliacinis skundas.

2.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi atmestas nuteistojo P. A. kasacinis skundas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. T-23-200/214) tenkintas Kybartų pataisos namų teikimas: nuteistajam P. A. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta (su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme) devynerių metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniolikai metų. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. sausio 30 d.; į bausmės laiką įskaitytas laisvės atėmimo bausmės laikas, įskaitytas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nuosprendžiu.

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

4. Nuteistasis P. A., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 3 punktu, prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartimi ir skirti mažesnę subendrintą bausmę. Pareiškime nurodyta:

4.1. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

4.2. Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-2/2014 ir kt.). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016 ir kt.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, net ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai ar iš dalies atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013).

4.3. Nagrinėjamu atveju bausmių subendrinimo klausimas apeliacine tvarka sprendžiamas nebuvo, nes pareiškėjas 2014 m. vasario 10 d. nutarties (kuria subendrintos dviem nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės) neskundė. Pirmosios instancijos teismas minėta nutartimi netinkamai subendrino bausmes ir skyrė per didelę subendrintą bausmę, taip buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo P. A. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkintinas.

6. Pareiškėjas teikia prašymą BPK 451 straipsnio 3 punkto pagrindu atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. BPK 451 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia, ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę (3 punktas). Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo gali būti atnaujintos tik tokiu atveju, jeigu tokia išvada gali būti padaryta pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes; šio proceso metu byloje surinkti įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, išvados, ar teisingai byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nedaromos.

7. Kaip matyti iš paduoto pareiškimo turinio, jame iš esmės deklaratyviai teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas, 2014 m. vasario 10 d. nutartimi subendrindamas dviem nuosprendžiais (t. y. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. ir 2013 m. kovo 7 d.) paskirtas bausmes, pareiškėjui paskyrė per didelę subendrintą bausmę. Pareiškime pateikiama teismų praktika, susijusi su BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymu, ir nors pareiškime konkrečiai neįvardijama, kokia konkrečiai baudžiamojo įstatymo norma taikyta netinkamai, spręstina, kad ginčijamas būtent BK 63 straipsnio 4, 9 dalių taikymas.

8. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį (aktuali įstatymo redakcija), kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

9. Iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties turinio matyti, kad teismas pagal pataisos namų teikimą sprendė klausimą dėl dviem nuosprendžiais – Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. ir 2013 m. kovo 7 d., priimtais dėl P. A., – paskirtų bausmių subendrinimo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu P. A. nuteistas už veikas, padarytas nuo 2002 m. gegužės 20 d. iki 2003 m. spalio 27 d., t. y. iki priimant 2013 m. sausio 30 d. nuosprendį. 2013 m. sausio 30 d. nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. balandžio 29 d., 2013 m. kovo 7 d. nuosprendis – 2013 m. gegužės 24 d., todėl apygardos teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 7, 9 dalimis, subendrino minėtais nuosprendžiais nuteistajam P. A. paskirtas bausmes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 63 straipsnio 7 dalį, kai bausmė skiriama vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo. Kadangi minėtais nuosprendžiais P. A. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), teismas pagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis) ir prie griežtesnės 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirtos penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo 2013 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos (su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu P. A. paskirta bausme) devynerių metų laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. trejus metus laisvės atėmimo, ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoniolikai metų. Taigi teismas tinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, prie griežtesnės subendrintos bausmės pridėdamas dalį švelnesnės subendrintos bausmės.

10. Be to, apygardos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pagrįstai į bausmės laiką įskaitė nuteistojo P. A. atliktą laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo įskaityta 2013 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, t. y. nuteistojo pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendį atliktą bausmę. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendį P. A. laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. vasario 15 d., o į bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo – suėmimo laikas nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki 2010 m. gruodžio 8 d. (dvi dienos) ir nuo 2011 m. kovo 17 d. iki 2012 m. vasario 15 d. Taigi, subendrindamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, Vilniaus apygardos teismas tinkamai taikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, nuteistojo teisės nebuvo pažeistos.

11. Nenustačius BPK 451 straipsnyje nurodytų pagrindų, nuteistojo P. A. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo P. A. (P. A.) pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Artūras Ridikas

Artūras Pažarskis