61da252e-db4c-4f9a-b362-03e8a2da3903 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-741-563/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12630-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.2.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei, kaltinamajam I. G., nukentėjusiajam A.

M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 14 kartų, paskutinį kartÄ 2019-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2020-03-19 bausmę atliko, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teismas n u s t a t ė: Kaltinamasis I. G. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: 2021-04-17, apie 20.55 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, konflikto metu, tyrimo metu nenustatytu daiktu, tyčia vienÄ kartÄ smogė A. M. į veidÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvÄ po kairės akies jungine, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . I. Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija Kaltinamasis I.

G. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme, tikslaus laiko pasakyti negali, buvo dar Å¡viesu, tvarkė dviračius. Tuo metu su juo buvo nepilnametis vaikas. Tvarkydamas vaikui dviratį, pastarasis atsuko nuo nukentėjusiojo A. M. automobilio rato ventilį. Tai pro langÄ pamatė nukentėjusysis ir jo draugė, kurie Å¡aukė, kad tas vaikas yra jo draugas ir vagis, kaip ir jis. Tame name gyvena dvejus metus. Anksčiau jokių konfliktų nebÅ«davo.

Jis liepė vaikui atsipraÅ¡yti. Prasidėjo konfliktas. Ä® laukÄ iÅ¡bėgo nukentėjusysis ir dar vienas kaimynas. Jie buvo iÅ¡gėrę ir puolė ant jo su lenciÅ«gu. KonfliktÄ pradėjo jie, o ne jis. Jis gynė vaikÄ , taip pat gynėsi ir pats, nes kaimynai buvo iÅ¡gėrę ir ant jo puolė. Nukentėjusysis buvo nusiteikęs agresyviai. Pastarasis jam suduoti nespėjo, o jis jam spėjo. SmÅ«gį sudavė kumščiu. O tam kitam, kuris mojavo lencÅ«gu, sudavė su dviračio kojele. Jokio atsuktuvo jis neturėjo, Å¡alia jo gulėjo tik raktai ir detalės. Vėliau matė, kad nukentėjusiojo akys buvo mėlynos.

Apie tai, kad sulaužė nukentėjusiajam akiduobės kaulÄ , sužinojo tik bÅ«damas iÅ¡kviestas į policijÄ . Nukentėjusiajam sudavė tik vienÄ smÅ«gį, nuo kurio jis atsijungė. Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2021-04-17 jam ir jo draugei D. N. žiÅ«rint pro langÄ pamatė, kad I. G. kartu su vaiku, bÅ«nant jiems prie jo automobilio, ketina kažkÄ nusukti nuo automobilio rato. Manė, kad nori nusukti automobilio rakto ventilį kaip ir dienos metu, kai Å¡alia jo automobilio taisė dviračius.

Å Å«ktelėjo, I. G. pradėjo jiems grasinti, kad padegs jų buto duris ir nukentės D. N.. Jis išėjo į laukÄ ir priėjo prie I. G., paklausė kÄ jis čia veikia, o I. G. iÅ¡ karto jam sudavė smÅ«gį. Po I. G. suduoto smÅ«gio nugriuvo, po ko nieko nesakęs pasiÅ¡alino ir iÅ¡kvietė policijÄ . Mano, kad jo draugė matė per langÄ kaip I. G. jam smogė. Nežino ar I. G. turėjo pagrindÄ jo bijoti, jis I. G. nesmÅ«giavo. Artindamas prie I. G. gal ir bandė jį sučiupti, trenkti, bet to nepamena.

PraktiÅ¡kai nespėjo kÄ daug ir pasakyti I. G., kaip buvo suduotas smÅ«gis. Po įvykio kreipėsi į medikus, negalėjo eiti į darbÄ , jam buvo atlikta operacija. Ligoninėje gulėjo apie 10 dienų, draudimas iÅ¡mokėjo žalÄ . I. G. civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Liudytoja D. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2021-04-17, bÅ«dama vonios kambaryje, girdėjo kaip A. M. kažkÄ piktai suburbuliavo ir trinktelėjo buto duris, suprato, kad A. M. kažkur išėjo. Išėjusi iÅ¡ vonios pažiÅ«rėjo pro langÄ ir pamatė, kad vyrai tarpusavy kipiÅ¡avo, I. G. labai arÅ¡iai Å¡okinėjo.

Matė, kaip A. M. eina į namo įėjimÄ užsiėmęs akį, bet smÅ«gių sudavimo momento, nematė. PrieÅ¡ šį įvykį matė, kad prie automobilio I. G. buvo su berniuku, sukinėjo dviračius. Matė, jog vaikas trynėsi aplink jų automobilį, bet kad kažkÄ suktų, nematė. Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2021-04-17 jis ėjo nuo vandens telkinio ir eidamas pro Å¡alį, I. G. jį pakvietė ir netikėtai spjovė jam į veidÄ . I. G. pradėjo ant jo pulti.

Girdėjo kaip kaimynas A. M., pro buto langÄ Å¡aukė jam neiti, kad saugotųsi. I. G. rankoje laikė kažkokį daiktÄ , galimai atsuktuvÄ , ir tuo daiktu I. G. ėmė smÅ«giuoti į jį. Jis gynėsi, mėgino apsaugoti veidÄ . Kaip I. G. sužalojo jam rankÄ , nepajuto, tik pastarajam nustojus mojuoti pamatė, kad kairėje rankoje tarp rieÅ¡o ir alkÅ«nės yra kraujuojanti durtinė žaizda. Matė kaip iÅ¡ buto į laukÄ išėjo kaimynas A. M., tačiau kaip I. G. jį sužalojo, nematė.

Jo rankÄ apriÅ¡o kaimynai iÅ¡ kitos laiptinės. Jie buvo išėję į laukÄ . Po to atvažiavo policija. Dėl jam padaryto sužalojimo į medikus nesikreipė, tyrimo metu pripažintas nukentėjusiuoju bÅ«ti atsisakė, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė. Su I. G. konfliktas buvo kilęs dar anksčiau. Liudytoja K. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2021-04-17, apie 12.00 val., lauke džiaustė skalbinius, matė, kad I. G. prie automobilio tvarkėsi dviratį, o aplink jį Å¡alia vaikščiojo vaikas.

Apie 20.00 val., ji bÅ«dama kieme matė I. G. konfliktuojantį su kaimynu A. K.. Matė, kad I. G. erzina susinervinusį A. K., provokuoja konfliktÄ , lakstydamas ir Å¡okinėdamas ratu. A. K. buvo iÅ¡gėręs, svirduliavo. I. G. erzindamas A. K., nusivedė pastarÄ jį už namo kampo ir tuomet staiga I. G. iÅ¡ rankovės iÅ¡sitraukęs kažkokį metalinį smaigalį, smogė vienÄ kartÄ A. K. į rankÄ . Tuo momentu, per langÄ Å¡Å«kavo kaimynė D. N., į laukÄ , palaikyti A. K., iÅ¡bėgo A.

M.. A. M. buvo labai girtas. Jam tik išėjus iÅ¡ laiptinės ir einant prie I. G., I. G. staiga iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukęs metalinę grandinę, mano, kad dalį dviračio grandinės, pasuko jÄ ratu ir iÅ¡ apačios kirto vienÄ kartÄ A. M. į veidÄ . Nuo smÅ«gio A. M. susvirduliavo, atsirėmė į stovėjusį automobilį. A. M. nieko padaryti negalėjo. A. M. iÅ¡vedė D. N.. Kaip suprato, policijÄ iÅ¡kvietė A. M.. IÅ¡nešė A. K. bintÄ apvynioti jo rankÄ , po to prisijungė kiti vyrai.

Kas vyko toliau, nebematė. Liudytojas K. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad I. G. yra jo kaimynas. 2021-04-17 jam pareinant nuo vandens telkinio pamatė, kad I. G., rankoje turėdamas metalinį strypÄ lenktu galu ir juo mojuodamas, Å¡okinėja aplink jo du kaimynus. I. G. buvo neadekvatus, klykė, kad su visais susidoros, grasino. Matė, kad A. K. buvo prakirsta ranka. Kad I. G. sužalojo ir kaimynÄ A. M., sužinojo vėliau, kai atvyko policija. Kuriuo momentu I. G. sužalojo A. M., nematė, nematė kaip sužalojo ir A.

K.. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 276 straipsniu, perskaitė liudytojos R. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja R. R. nurodė, kad 2021-04-17, apie 20.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini) name, Klaipėdoje, iÅ¡girdo kieme vyrų Å¡Å«ksnius, todėl pažiÅ«rėjo pro langÄ ir pamatė, kad kieme konfliktuoja kaimynai A. K. ir I. (gyvena socialiniame bute Nr. 8). Girdėjo ir matė, kaip I.

A. K. keletÄ kartų kvietė už namo kampo neva pasikalbėti, girdėjo kaip pro langÄ kaimynas A. M. A. K. sakė neiti, tačiau A. K. su I. užėjo už namo kampo. Kas vyko toliau nežiÅ«rėjo, nes gamino ir pastoviai stebėti, kas vyksta kieme negalėjo. Kai vėl pažiÅ«rėjo, matė, kad A. K. yra susiėmęs už rankos, kuri buvo sužalota, kruvina. Praėjus apie 10-15 minučių laiko, vėl iÅ¡girdo vyriÅ¡kus Å¡Å«ksnius, pro langÄ pamatė A. M., kuris ranka susiėmęs už kairės akies ėjo link laiptinės (1 t., b. l. 45-48).

Iš 2021-04-22 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021-04-22 gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, jog 2021-04-19 į ligoninę kreipėsi A. M., kuris medikams paaiškino, kad 2021-04-17 apie 20.55 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, buvo sužalotas nepažįstamo asmens buku daiktu. Nustatyta diagnozė akiduobės kaulo lūžis. Tikslinant aplinkybes nustatyta, kad 2021-04-17 20.59 val. buvo gautas A. M. pranešimas dėl sumušimo. (1 t., b. l. 1, 18) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A.

M. buvo padarytos kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies jungine, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Neatmetama galimybė, kad sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytu laiku. A. M. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. (1 t., b. l. 77-78) Iš 2021-06-14 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaip 2020-04-17, 21.03 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, nukentėjusysis A.

M. policijos pareigÅ«nui nurodo, kad policijÄ kvietė jis, kad buvo sužalotas asmens gyvenančio bute Nr. 8 (1 t., b. l. 69-70). BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę tam, kas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Tai materiali nusikaltimo sudėtis. Objektyviai Å¡i veika gali pasireikÅ¡ti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu.

Būtinas šios nusikalstamos veikos požymis – padariniai, t. y. žala sveikatai, kuri pasireiškia tuo, kad pažeidžiama žmogaus audinių, organų anatominė sandara ar fiziologinės funkcijos, bei priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir padarinių. Šie padariniai gali būti sukelti fiziniu, mechaniniu, cheminiu, terminiu, biologiniu ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui ar kitaip sutrikdžius fiziologines žmogaus organizmo funkcijas – užkrečiant kokia nors liga. Ši veika gali būti padaryta tiek tiesiogine tyčia, kai žmogus siekia tokių padarinių, tiek ir netiesiogine tyčia, kai suvokia tokių padarinių atsiradimo galimybę, t. y. tokių padarinių nesiekia, bet numato, gal jie gali kilti.

Paprastai Å¡i veika padaroma nekonkretizuota, neapibrėžta tyčia, t. y. smurtaujant, numatoma, kad gali kilti įvairaus pobÅ«džio padariniai. Be to, Å¡iuo atveju bÅ«tinas nusikalstamos veikos sudėties požymis – motyvas, t. y. chuliganiÅ¡kos paskatos. ChuliganiÅ¡kos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2008, 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

ChuliganiÅ¡kos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiÅ¡kinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiÅ¡ki, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba pretekstas imtis veiksmų yra mažareikÅ¡mė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panaÅ¡aus pobÅ«džio santykiams spręsti pasirenka tokiÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriais ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiÅ¡kų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013, 2K-258-693/2019).

Kaltinamasis I. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ teisme savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, teigė, jog nukentėjusįjį A. M. jis sužalojo gindamasis, kadangi A. M. kartu su A. K. jį puolė. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiÅ¡kinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Å iÄ kaltinamojo pozicijÄ paneigia baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai.

Nukentėjusysis A. M. nuosekliai nurodė jo sužalojimo aplinkybes tvirtindamas, kad žiÅ«rėdamas pro buto langÄ suprato, kad I. G., bÅ«damas Å¡alia jo automobilio, ketina kažkÄ nusukti nuo jo automobilio rato. Å Å«ktelėjo I. G., jis pradėjo grasinti, tuomet išėjo į laukÄ . Priėjęs prie I. G. paklausė, kÄ jis čia veikia, o I. G. nieko nesakęs sudavė jam vienÄ smÅ«gį į akį, dėl ko jis nugriuvo. Po ko jis nieko nesakęs pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos ir iÅ¡kvietė policijÄ .

Liudytojas A. K. teisme nurodė, kad ėjo nuo vandens telkinio ir jam einant pro Å¡alį I. G., I. G. jį pakvietė ir netikėtai spjovė jam į veidÄ . I. G. pradėjo ant jo pulti. Girdėjo kaip kaimynas A. M., pro buto langÄ Å¡aukė jam neiti, kad saugotųsi. I. G. rankoje laikė kažkokį daiktÄ ir tuo daiktu I. G. ėmė smÅ«giuoti į jį. Jis gynėsi, mėgino apsaugoti veidÄ . Kaip I. G. sužalojo jam rankÄ , nepajuto, tik pastarajam nustojus mojuoti pamatė, kad kairėje rankoje tarp rieÅ¡o ir alkÅ«nės yra kraujuojanti durtinė žaizda.

Tokius nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus patvirtino liudytoja K. A., kuri teisme nurodė, kad matė, jog I. G. erzina susinervinusį A. K., provokuoja konfliktÄ , lakstydamas ir Å¡okinėdamas ratu. A. K. buvo iÅ¡gėręs, svirduliavo. I. G. erzindamas A. K., nusivedė pastarÄ jį už namo kampo ir tuomet staiga I. G. iÅ¡ rankovės iÅ¡sitraukęs kažkokį metalinį smaigalį, smogė vienÄ kartÄ A. K. į rankÄ . Tuo momentu, per langÄ Å¡Å«kavo kaimynė D. N., į laukÄ , palaikyti A. K., iÅ¡bėgo A.

M.. A. M. buvo labai girtas. Jam tik išėjus iÅ¡ laiptinės ir einant prie I. G., I. G. staiga iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukęs metalinę grandinę, mano, kad dalį dviračio grandinės, pasuko jÄ ratu ir iÅ¡ apačios kirto vienÄ kartÄ A. M. į veidÄ . Nuo smÅ«gio A. M. susvirduliavo, atsirėmė į stovėjusį automobilį. A. M. nieko padaryti negalėjo. TÄ momentÄ , kad kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs prieÅ¡ nukentėjusįjį bei liudytojÄ A. K., matė liudytojas K. N..

Liudytojas K. N. nurodė, kad pareidamas nuo vandens telkinio pamatė, jog I. G., rankoje turėdamas metalinį strypÄ lenktu galu ir juo mojuodamas, Å¡okinėja aplink jo du kaimynus. I. G. buvo neadekvatus, klykė, kad su visais susidoros, grasino. Tai, kad I. G., įvykio metu, buvo arÅ¡iai nusiteikęs, patvirtino ir liudytoja D. N.. Taigi byloje surinktų ir teismo aptartų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo I. G. parodymus ir patvirtina, jog nukentėjusysis A. M. ir A. K. neatliko jokių neteisėtų veiksmų kaltinamojo I.

G. atžvilgiu, I. G. gintis nebuvo jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis I. G. prieÅ¡ nukentėjusįjį be jokios aiÅ¡kios priežasties, tokiais veiksmais – tyrimo metu nenustatytu daiktu smogdamas nukentėjusiajam į veidÄ padarė A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Atsižvelgiant į veikos padarymo vietÄ , motyvÄ , sukeltas pasekmes, spręstina, kad fizinį smurtÄ kaltinamasis prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Kaltinamasis suvokė pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų atsiras žala nukentėjusiojo sveikatai, ir Å¡ių padarinių norėjo, todėl I.

G. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, I. G. padaryta veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. II. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamÄ veikÄ atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo I. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui už anksčiau padarytÄ tyčinį nusikaltimÄ ) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). I. G. padarė vienÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , padarytÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Kaltinamasis anksčiau teistas 14 kartų, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra, nedirba ir Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos neatlygino.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡vardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti I. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymÄ paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei Å¡ios bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis). Svarstyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymÄ , teismo vertinimu, nėra pagrindo. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 22-23), naikintina pradėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Dėl civilinio ieškinio BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam I. G. dėl 1178,31 Eur žalos, atsiradusios dėl A. M. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo (1 t., b. l. 85-87, 88). Nukentėjusysis A. M. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos – 1178,31 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkinamas. Kaltinamasis I. G. privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo I. G. priteisiama 1178,31 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Be to, civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam I. G. dėl 989,84 Eur žalos, atsiradusios dėl A.

M. skirtos ligos iÅ¡mokos, atlyginimo (1 t., b. l. 97-99, 103). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus dėl iÅ¡mokėtos ligos paÅ¡alpos civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas ir tenkinamas visiÅ¡kai (BPK 115 straipsnio 1 dalis), nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalÄ nukentėjusiojo sveikatai, dėl ko nukentėjusysis negalėjo dirbti ir jam buvo mokama ligos paÅ¡alpa. IÅ¡ kaltinamojo I. G. priteisiama 989,84 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Dėl daiktinių įrodymų Daiktas, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- skaitmeninė laikmena su vaizdo įraÅ¡u, esanti voke, baudžiamosios bylos 1-ojo tomo gale, įsiteisėjus nuosprendžiui paliktina saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–305 straipsniais, 307-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : I. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir jam skirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo I. G. faktinio sulaikymo dienos. KardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistÄ , pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti. Civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ I. G. 1178,31 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus trisdeÅ¡imt vienÄ euro centÄ ) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ I. G. 989,84 Eur (devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis euto centus) turtinei žalai atlyginti. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- skaitmeninę laikmenÄ su vaizdo įraÅ¡u, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Violeta Olcvikienė