61d64d95-e5df-4b80-99e6-0e104b42227b · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-245-324/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00199-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.2.1; 2.1.2.4.3; 2.6.10.5.2; 3.2.3.6  KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokatei G. M., atsakovų atstovui advokatui M. N., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. A.

B. ieÅ¡kinį atsakovams E. R. N., uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui ir notarei J. V., nustatė: ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o pripažinti negaliojančia ab initio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) 2009 m. gegužės 6 d. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JV-4810 (toliau – ir ginčo sutartis, ginčo sandoris) ir taikyti restitucijÄ ; priteisti (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ atsakovų UAB (duomenys neskelbtini) ir E. R. N. solidariai 48 995,49 EUR dydžio nuostolius ir visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įsteigta 1992 m. sausio 15 d. Jos kontrolinį akcijų paketÄ 50,63 proc. steigiant įgijo atsakovas E. R. N., 41,67 proc. ieÅ¡kovas, likusius 7,7 proc. akcijų pasidalijo smulkieji Lietuvos ir Å vedijos akcininkai. Ginčo sandorio sudarymo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) vykdė nekilnojamojo turto nuomos verslÄ (nuomojo komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)), kaip iÅ¡imtinis distributorius prekiavo užsienio tiekėjų (duomenys neskelbtini) įranga; užsiėmė vėdinimo, Å¡ildymo ir oro kondicionavimo sistemų prekybos, projektavimo ir montavimo veikla.

Atsakovo E. R. N. vadovaujama (duomenys neskelbtini) 2009 m. gegužės 6 d. patalpas kartu su jų nuomos verslu pardavė už 2 250 000 Lt (651 645 Eur) uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2008 m. lapkričio 20 d. įsteigė atsakovas E. N., kuris yra vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas. (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta specialiai turint tikslÄ perimti (duomenys neskelbtini) patalpų verslÄ , iÅ¡ kurio visas pelnas atitektų tik E. R. N., taip iÅ¡vengiant jo dalybų su kitais (duomenys neskelbtini) akcininkais.

Patalpų įsigijimui AB SEB bankas 2009 m. birželio 8 d. kreditavimo sutartimi Nr. 0360907125750-11 suteikė (duomenys neskelbtini) 2 250 000 Lt (651 645 EUR) kreditÄ , t. y. finansavo 100 % įsigyjamų patalpų kainos. Patalpų vertė kartu su nekilnojamuoju turtu siejamu jų nuomos verslu perleidimo metu sudarė ne mažiau 5 710 000,00 Lt (1 653 730 EUR). Tai grindžia Å¡iomis aplinkybėmis bei įrodymais: 2009 m. kovo 9 d., t. y. likus kiek mažiau nei dviem mėnesiams iki ginčo sutarties sudarymo, E. R.

N. užsakymu atlikus patalpų rinkos vertės nustatymÄ , UAB „INREAL“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 09/03-156K (toliau – ir INREAL ataskaita) nustatyta patalpų rinkos vertė yra 5 710 000,00 Lt (1 653 730 EUR); (duomenys neskelbtini) kreipiantis į SEB bankÄ dėl kredito suteikimo, SEB jos buvo įvertintos ta pačia 1 653 730 EUR suma; Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2-ajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 03-02-00550-16 SEB banko 2018 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tu Nr. 07.04.08-9919 patvirtino, jog kredito sutarties su (duomenys neskelbtini) sudarymo metu patalpų vertė atitiko INREAL ataskaitoje nurodomÄ vertę 1 653 730 EUR;

E. R. N., drausdamas patalpas po įsigijimo (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, draudikui jų vertę nurodė 5 700 000 Lt (1 650 834 EUR) (turto draudimo liudijimas Nr. 00008167). Patalpos buvo perleistos E. N. valdomai įmonei už 2,5 karto mažesnę kainÄ , nei tikroji jų vertė. Patalpų perleidimui (duomenys neskelbtini) nebuvo jokio ekonominio pagrindo. Jos buvo pats vertingiausias (duomenys neskelbtini) turtas, ten įmonė ne tik vykdė savo pagrindinę verslo veiklÄ , bet ir nuomojo atskiras patalpas įvairioms kitoms įmonėms.

Patalpų nuomos pajamos aktualiu laikotarpiu (apie 28 000 Lt/mėn.) (8 109,36 Eur) visiÅ¡kai dengė (duomenys neskelbtini) banko kredito įmokas (apie 27 500 Lt/mėn.). (duomenys neskelbtini) perėmė visiÅ¡kai save iÅ¡laikantį verslÄ , kuris po (duomenys neskelbtini) kredito bankui iÅ¡mokėjimo užtikrintų nenutrÅ«kstamÄ pelnÄ (duomenys neskelbtini), taigi ir vieninteliam akcininkui E. N. (duomenys neskelbtini) sÄ naudos patalpoms įgyti ir iÅ¡laikyti buvo ženkliai mažesnės nei iÅ¡laidos. Nesudarius ginčijamo sandorio, (duomenys neskelbtini) ne tik bÅ«tų iÅ¡laikiusi nuosavybės teisę į 1 653 730 Eur vertės patalpas, bet ir iÅ¡ jų kas mėnesį bÅ«tų gavusi mažiausiai 747,63 Eur grynojo pelno (8109,36 EUR - 7361,73 mėnesinės iÅ¡laidos kredito aptarnavimui).

Patalpos ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini) perimtų nuomos sutarčių gautinos sumos buvo įkeistos AB SEB bankui užtikrinant (duomenys neskelbtini) paimto kredito grÄ Å¾inimui. Hipotekos lakÅ¡te patalpų nuomos verslas įvertintas 5 710 000 Lt (1 653 730 Eur), o iÅ¡ hipotekos registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad (duomenys neskelbtini) perėmė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) visas teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ iki patalpų perleidimo (duomenys neskelbtini) sudarytų su 9 nuomininkais sutarčių ((duomenys neskelbtini) 2005 m. birželio 9 d., (duomenys neskelbtini) 2009 m. gegužės 26 d., (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 23 d., (duomenys neskelbtini) 2009 m. sausio 12 d., (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 17 d., (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 23 d., (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 23 d., (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 17 d., (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 24 d.). (duomenys neskelbtini) ir jos akcininko ieÅ¡kovo nuostoliai pasireiÅ¡kė ne tik nekilnojamojo turto, bet ir nuomos pajamų praradimu.

Tai per artimiausius dvejus metus nulėmė (duomenys neskelbtini) nuostolių atsiradimÄ ir bankrotÄ . (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad po ginčo sandorio 2010 m. ji patyrė 637 432 Lt (184 613 Eur) nuostolių, o 2011 m. 427 391 Lt (123 781 Eur) nuostolių. Patalpų verslo pajamingumÄ iliustruoja (duomenys neskelbtini) finansiniai rezultatai po jų įgijimo. Bendra (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo patalpų perėmimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gauta grynojo pelno suma sudaro 48 995,49 EUR (41373,49 + 7622).

Jeigu (duomenys neskelbtini) bÅ«tų pati tęsusi jau iÅ¡vystytÄ ir pelnÄ generuojantį nuomos verslÄ , jo sugeneruoto teigiamo pinigų srauto bÅ«tų pakakę atsiskaityti su visais (duomenys neskelbtini) kreditoriais bankroto byloje ir ji turėtų nuosavybės teisę 1 653 730 Eur vertės patalpas. E. R. N., žinodamas, jog patalpų rinkos vertė pagal INREAL ataskaitÄ sudaro 1 653 730 Eur, Å¡iÄ informacijÄ sÄ moningai slėpė nuo teismo iki kitų proceso dalyvių bankroto byloje ir tyčinio bankroto byloje.

UAB „LATMAS“ (toliau – ir LATMAS) ataskaita negalima remtis įvertinant patalpų rinkos vertę ginčo sandorio sudarymo dienÄ , kadangi LATMAS ataskaitÄ parengęs nekilnojamojo turto vertintojas neatsižvelgė į patalpų generuojamas faktines nuomos pajamas darydamas prielaidÄ , jog patalpų ploto vienetas gali bÅ«ti iÅ¡nuomotas pagal įkainį 8 Lt/1 m 2 /mėn. (ataskaitos 10 psl.), kai patalpų faktinė nuomos kaina pagal (duomenys neskelbtini) sudarytas ir vėliau (duomenys neskelbtini) perimtas nuomos sutartis buvo vidutiniÅ¡kai 20,45 Lt už 1 m2, t. y. 255,63 % didesnė, nei vertintojo priimta 8 Lt/m2 nuomos kaina.

INREAL ataskaitoje panaÅ¡ių administracinių patalpų vidutinės nuomos kaina nurodoma 18-28 Lt už 1 m2, o sandėliavimo patalpų – 10-14 Lt už 1 m2, kas leido vertintojui administracinių patalpų nuomos kainÄ nurodyti 22 Lt už 1 m2, o sandėliavimo patalpų 12 Lt už 1 m2. Faktines (tikrÄ sias) patalpų nuomos pajamas iÅ¡ esmės atitiko INREAL ataskaita, kuria praÅ¡o remtis konstatuojant realiÄ patalpų rinkos vertę ginčo sandorio sudarymo metu. LATMAS ataskaitos 10-11 lape ir 4 lentelėje esančioje formulėje, pagal kuriÄ vertintojas nustatė patalpų vertę naudojimo pajamų metodu, įraÅ¡ius faktinę vidutinę patalpų nuomos kainÄ 20,45 Lt, jų reali rinkos vertė sudaro 5 187 100 Lt (1 502 288 EUR), arba 2,5 karto daugiau, nei nustatyta LATMAS ataskaitoje.

Kartu tai yra vertė artima INREAL ataskaitoje nustatytai patalpų rinkos vertei 5 710 000 Lt (~1 653 730 Eur). Apskaičiavus patalpų rinkos vertę pagal faktines jų generuojamas pajamas, apskaičiuojama bent 2,5 karto didesnė patalpų rinkos vertė, nei ginčo sutartyje nustatyta jų pardavimo kaina. Apie ginčo sandorį ieÅ¡kovas sužinojo tik 2016 m. vasario 9 d., kuomet E. R. N. persiuntė ieÅ¡kovo atstovei S. L. su tuo susijusius dokumentus (2008 m. birželio 16 d. visuotinį (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo protokolÄ (toliau – ir 2008-06-16 VAS), pirkimo-pardavimo sutartį, LATMAS ataskaitÄ )).

Ginčo sandoris prieÅ¡taravo (duomenys neskelbtini) veiklos tikslams – tikslui siekti pelno, neturėjo jokio ekonominio pagrindo, patalpos perleistos (duomenys neskelbtini) nuostolingomis sÄ lygomis, kartu perleistas ir su jomis siejamas pelningas verslas, Å¡io turto praradimas privedė įmonę prie bankroto. Sandoris sudarytas pažeidžiant valdymo organo – (duomenys neskelbtini) direktoriaus E. R. N. – kompetencijÄ , nes sudarytas jam pasiremiant, tikėtina, suklastotu 2008-06-16 VAS protokolu;

3) kita sandorio Å¡alis (duomenys neskelbtini) veikė nesÄ Å¾iningai, kadangi pirkėjo 100 proc. akcijų paketo savininkas veikė abiejose sandorio pusėse ir žinojo tikrÄ jÄ patalpų rinkos vertę, jų kreditavimo sÄ lygas, tuo pasinaudojo „perraÅ¡ydamas“ patalpas savo įmonei. 2008-06-16 VAS protokolo ieÅ¡kovas nepasirašė, nes tÄ dienÄ nebuvo Lietuvoje. 2008 m. birželio 15 d. kelto bilietai, kelto keleivių sÄ raÅ¡as bei 2008 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) draugijos dalininkų posėdžio protokolas pagrindžia, jog birželio 16 d. ieÅ¡kovas dalyvavo kito juridinio asmens dalininkų susirinkime.

TikėtinÄ 2008-06-16 VAS protokolo suklastojimÄ papildomai pagrindžia ir Å¡ios aplinkybės: 2008-06-10 VAS protokolas yra ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas ant kiekvieno protokolo puslapio, o ant 2008-06-16 VAS protokolo 3 puslapio, kuriame formuluojamas nutarimas dėl patalpų pardavimo sÄ lygų, yra tik E. R. N. paraÅ¡as; E. R. N. patvirtino, kad 2008 m. vyko tik vienas (duomenys neskelbtini) akcininkų visuotinis susirinkimas; tai, kad 2008 m. birželio 10 d. VAS protokolas (toliau – ir 2008-06-10 VAS) buvo tikrasis, kuris (duomenys neskelbtini) akcininkų buvo suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas, patvirtina E.R.

N. veiksmai – 2008 m. rugsėjo 19 d. jis VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė bÅ«tent 2008-06-10 VAS protokolÄ , o 2008-06-16 VAS protokolas VÄ® Registrų centrui niekada nebuvo teiktas; tiek 2008-06-10 VAS protokole, tiek 2008-06-16 VAS protokole apraÅ¡omas (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimas „Dėl 2007 m. metinės finansinės ataskaitos patvirtinimo“, tačiau VÄ® Registrų centrui pateiktų (duomenys neskelbtini) dokumentų istorija pagrindžia, jog (duomenys neskelbtini) 2007 m. finansinės ataskaitos buvo patvirtintos bÅ«tent 2008-06-10 datos dokumentu; kad 2008-06-10 VAS protokolas yra tikrasis, patvirtina 2008-07-11 (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutarties Nr. 0350007040346-06 pakeitimas Nr. 11, kuriame nurodyta, kad kredito apyvartinėms lėšoms suma padidinta 2008-06-10 VAS protokolo pagrindu.

VAS 2008-06-16 protokolo suklastojimas, tikėtina, buvo reikalingas sandorį tvirtinusiai notarei. Dėl sandorio prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.81 straipsnis)) nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu – Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1808-260/2018 – buvo panaikintas apsimestiniu pripažintas E. R. N. priklaususių (duomenys neskelbtini) akcijų perleidimo sandoris. Toje byloje yra įrodymais pagrįsti nesÄ Å¾iningi E. R.

N. veiksmai, ne tik „perraÅ¡ant“ vertingiausiÄ (duomenys neskelbtini) turtÄ savo valdomai įmonei, tačiau ir perkeliant (duomenys neskelbtini) įrangos pardavimų verslÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), o vėliau į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) projektavimo ir įrangos montavimo verslÄ perkeliant į (duomenys neskelbtini), pasisavinant (duomenys neskelbtini) priklausiusį prekės ženklÄ . Visus minėtus veiksmus sieja bendras, nuosekliai įgyvendintas asmens tikslas – asmeninio pelno siekimas, nesiskaitymas su (duomenys neskelbtini) akcininkų interesais, jų absoliutus ignoravimas.

Pažeistos ieÅ¡kovo, kaip akcininko, ir (duomenys neskelbtini) teisės apgintinos pripažįstant ginčo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir restitucijos bÅ«du sugrÄ Å¾inant patalpas (duomenys neskelbtini); priteisiant (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos gautÄ grynÄ jį pelnÄ (pripažįstant, jog nesÄ Å¾iningo asmens (-ų) gautas grynasis pelnas atitinka nukentėjusiųjų patirtus nuostolius). Restitucijos taikymas natÅ«ra objektyviai įmanomas, labiausiai atitinkantis ieÅ¡kovo ir (duomenys neskelbtini) interesus, kadangi patalpų nuomos verslo perėmimas (duomenys neskelbtini) buvo žalingas.

Dėl (duomenys neskelbtini) grynojo pelno priteisimo ir solidarios atsakovų atsakomybės taikymo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įsteigta patalpų ir jų nuomos verslo perėmimui, per aÅ¡tuonerius veiklos metus iÅ¡ patalpų nuomos ji sugeneravo 48 995,49 Eur grynojo pelno, kuris priteisintas (duomenys neskelbtini) naudai. Yra įrodytos visos atsakovų E. R. N. ir (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės sÄ lygos. Konstatavus CK 1.81 ir CK 1.82 straipsniuose įtvirtintus sandorio negaliojimo pagrindus kartu pripažintina, jog buvo atlikti įstatymo draudžiami veiksmai (draudžiama sudaryti juridinio asmens veiklos tikslams, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei prieÅ¡taraujantį sandorį).

Net ir neatsižvelgiant į konkrečių teisės normų pažeidimÄ , E. R. N. ir (duomenys neskelbtini) veiksmai (patalpų perleidimas (duomenys neskelbtini) už 2,5 karto mažesnę nei rinkos vertė kainÄ , nuslėpus nuo (duomenys neskelbtini)akcininkų tokio sandorio planavimÄ ar jo sudarymÄ ) pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, todėl atsakovų atsakomybė kildintina ir iÅ¡ generalinio delikto. Buvo pažeistos ir fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos, įtvirtintos CK 2.87 straipsnio 1 dalyje, (duomenys neskelbtini) žalingÄ sandorį sudarius be kitų akcininkų sutikimo.

Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininkų kaltė preziumuojama. E. R. N. ir (duomenys neskelbtini) kaip susijusių asmenų, įgyvendinta schema perimant vertingiausiÄ (duomenys neskelbtini) turtÄ sÄ moningai sulygus rinkos vertės neatitinkančiÄ kainÄ , kitų (duomenys neskelbtini) verslo dalių perkėlimas susijusioms įmonėms (nors tai ir nėra Å¡ios bylos dalykas), leidžia konstatuoti atsakovų E. R. N. ir (duomenys neskelbtini) veiksmus kaip kaltus, nusikalstamus ir nesÄ Å¾iningus. PelningÄ verslÄ generavusių patalpų perleidimas (duomenys neskelbtini) nulėmė (duomenys neskelbtini) finansinės bÅ«klės pablogėjimÄ ir bankrotÄ .

Tai, kad (duomenys neskelbtini) šį verslÄ tęsė ir gavo iÅ¡ jo pelnÄ , leidžia konstatuoti, jog ne mažesnis teigiamas pinigų srautas iÅ¡ patalpų nuomos bÅ«tų užtikrintas ir tokiÄ veiklÄ vykdant (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sÄ naudoms patalpoms įgyti ir iÅ¡laikyti esant ženkliai mažesnėms, jos pelnas iÅ¡ patalpų nuomos bÅ«tų ženkliai didesnis nei (duomenys neskelbtini) gautas pelnas. Dėl Å¡ios priežasties (duomenys neskelbtini) iÅ¡laidos paimto iÅ¡ SEB banko kredito aptarnavimui buvo ženkliai mažesnės, taigi grynasis pelnas iÅ¡ patalpų nuomos (duomenys neskelbtini) galėjo bÅ«ti didesnis, nei jį demonstravo (duomenys neskelbtini) veiklos rodikliai.

IÅ¡ patalpų nuomos pajamų pilnai dengiant patalpoms banko įgyti suteiktÄ kreditÄ , po kredito iÅ¡mokėjimo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turėtų 1 653 730 EUR vertės patalpas, kas patvirtina, jog tarp E. N. ir (duomenys neskelbtini) veiksmų bei (duomenys neskelbtini) padarytos žalos yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys. Per daugiau nei aÅ¡tuonerių metų laikotarpį žala pasireiÅ¡kė ir negautų pajamų pavidalu. Vien patalpų nuomos verslÄ vykdžiusi (duomenys neskelbtini) iÅ¡ jos nuo 2009 m. iki 2018 m. gavo 48 995,49 EUR grynÄ jį pelnÄ , kuris laikytinas (duomenys neskelbtini) ir jos akcininkų patirta žala.

Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali bÅ«ti pripažinta nuostoliais. IeÅ¡kovo įsitikinimu, įvertinant aplinkybę, kad grynÄ jį pelnÄ uždirbusios (duomenys neskelbtini) veiksmai Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsieti nuo vienintelio (duomenys neskelbtini) akcininko E. R. N. veiksmų, pastarajam esant (duomenys neskelbtini) sužlugdžiusios jos verslo perėmimo schemos organizatoriumi, CK 6.249 straipsnio 2 dalies ir CK 6.279 straipsnio 1 dalies pagrindu 48 995,49 Eur (duomenys neskelbtini) grynojo pelno suma priteistina iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir E. R.

N. solidariai. Palaikydama ieÅ¡kovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus ieÅ¡kovo atstovė paaiÅ¡kino, kad net ir laikant, jog akcininkų sprendimas parduoti ginčo turtÄ buvo priimtas, 2008- 06-16 VAS nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta akcininkų valia (5 darbotvarkės klausimu dėl ginčo patalpų pardavimo atsakovas E. R. N. nurodomas susilaikęs, o sprendimas nurodomas priimtu niekam Å¡iuo klausimu nebalsavus „už“). Sandoris prieÅ¡taravo įstatuose nustatytam juridinio asmens tikslui vykdyti komercinę Å«kinę veiklÄ ir gauti pelno.

Gaunamos pajamos iÅ¡ ginčo patalpų nuomos vis kilo (2009 m. vasario 17 d. visas 1884,91 m2 nuomai skirtas ginčo patalpų plotas buvo iÅ¡nuomotas) ir prieÅ¡ sandorio sudarymÄ jos buvo didžiausios; perleidusi patalpas, (duomenys neskelbtini) prarado 600 000 Eur alternatyvų vykdomų veiklų finansavimo Å¡altinį. 2008 m. liepos 11 d. 2008 m. lapkričio 19 d. AB SEB bankas su (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutarties pakeitimus Nr. 11 ir 12, kuriais padidino kredito, skirto apyvartinėms lėšoms, dydį iki 600 000 Lt ir pratęsė kredito grÄ Å¾inimo terminÄ , tai paneigia atsakovų teiginius, jog buvo priimtas sprendimas patalpas parduoti dėl bendrovės blogos finansinės padėties.

Nebuvo jokios priežasties vertingiausio (duomenys neskelbtini) turto perleidimui. IÅ¡ prie UAB „Verus auditus“ iÅ¡vados priedų (nuomos sutarčių) matyti, kad į nuomos mokesčio sumÄ nėra įtraukiami mokesčiai už komunalines paslaugas, teikiamas patalpoms. Atsakovų teiginius, kad nuomos paslaugos nebuvo (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla, paneigia 2019 m. kovo 27 d. specialisto iÅ¡vada, pagal kuriÄ prieÅ¡ ginčo sandorio sudarymÄ (duomenys neskelbtini) vykdė veiklÄ trijose pagrindinėse srityse, viena iÅ¡ jų – nekilnojamojo turto nuomos verslas. (duomenys neskelbtini) patalpas (duomenys neskelbtini) pardavė 384 954 Lt mažiau ir už buhalterinę vertę.

LATMAS ataskaita juridinės galios neturi, nes neatitinka jos sudarymo metu galiojusio Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (TVVPÄ®) 23 straipsnio 2 dalies 2, 10 punktų reikalavimų. Atsakovai nurodė, kad ji buvo užsakyta ir parengta 2009 m. vasario mėn., o INREAL ataskaita papildomai užsakyta 2009 m. kovo mėn. SEB bankui reikalaujant. Tačiau LATMAS ataskaitoje nebuvo nurodytas turto vertinimo atvejis, kas lėmė TVVPÄ® 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto reikalavimo pagrįsti turto vertę nesilaikymÄ , todėl ji nebuvo rengta bankui, be to, kaip matyti iÅ¡ SEB banko 2018 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡to, duomenų apie kitÄ turto vertinimÄ ar nustatytÄ turto vertę bankas neturi.

Ginčo sandorį tvirtinusiai notarei buvo pateikta ne INREAL ataskaita, o LATMAS turto vertinimo ataskaita. Atsakovų pateikta V. S. ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ 43.3 p. nurodytų restrospektyvinei vertinimo ataskaitai keliamų imperatyvių reikalavimų, todėl ja negali būti vadovaujamasi. Oberhaus ir Remax raštų apie nekilnojamojo turto sandorius negalima prilyginti turto vertinimo ataskaitai.

INREAL ataskaitos užsakovas yra (duomenys neskelbtini), kurios vadovu tuo metu buvo E. R. N. (pagal tuo galiojusio TVVPÄ® 2 straipsnio 7 dalį, užsakovu laikomi asmenys, sudarę su turtÄ vertinančia įmone turto vertinimo sutartį). Duomenys apie komercinių patalpų vertę (duomenys neskelbtini) ir SEB banko 2004 m. vasario 11 d. kredito sutarties Nr. 0360907125750-11 2008 m. liepos 11 d. sudaryto pakeitimo (specialioji dalis) Nr. 11 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose patvirtina, kad ginčo sutarties sudarymo metu patalpų rinkos kaina buvo ne mažesnė kaip 3 700 000 Lt.

Kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ rodo tai, kad sandorį sudariusių bendrovių vadovas buvo tas pats asmuo E. R. N., kuris veikė interesų konflikto įtakoje ir kuriam buvo žinomos visos ieÅ¡kinio pagrindu nurodomos aplinkybės. Veikdamas interesų konflikto situacijoje, jis pažeidė CK 2.87 straipsnio 3, 5 ir 6 dalies nuostatas: E. R. N. turėjo atskleisti bendrovei galimÄ interesų konfliktÄ ir apsvarstyti ginčo sandorio sudarymÄ visuotiniame akcininkų susirinkime tam, kad sprendimas dėl ginčo sandorio sudarymo bÅ«tų teisėtas.

Nors E. R. N. nurodo, kad kitų pirkėjų pastatui nerado, nepateikė įrodymų Å¡iai aplinkybei pagristi. PrieÅ¡ ginčo sandorio sudarymÄ 2008 m. sausio 31 d. buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) ir į jÄ perkelta viena iÅ¡ (duomenys neskelbtini) vykdytų veiklų – vėdinimo, Å¡ildymo ir oro kondicionavimo sistemų pardavimas (2019 m. kovo 27 d. specialisto iÅ¡vada). Ginčo sandoris buvo tik viena iÅ¡ E. R. N. plano dalių perkelti (duomenys neskelbtini) vykdomas veiklas į tik jam vienam priklausančias bei jo valdomas įmones, iÅ¡vengiant pelno dalijimosi su (duomenys neskelbtini) akcininkais.

Pagrindinis ir vienintelis ginčo sutarties Å¡alių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimÄ . Po verslo perkėlimo schemos įgyvendinimo (duomenys neskelbtini) toliau tęsė tuos pačius patalpų nuomos santykius, sudarė ir vykdė kreditavimo sutartį su AB SEB banku, iÅ¡nuomojo dalį patalpų (duomenys neskelbtini), kuri ir toliau tose pačiose patalpose vykdė veiklÄ ir sandėliavo prekes, taip pat ir (duomenys neskelbtini). E. R. N. kaip nesÄ Å¾iningÄ charakterizuoja civilinės bylos, susijusios su (duomenys neskelbtini):

Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-l 808-260/2018 konstatavo, kad atsakovai E. R. N. ir jo sutuoktinė 2015 m. spalio 26 d. sutartimi (duomenys neskelbtini) akcijas perleido P. J. ne tam, kad jis tęstų įmonės veiklÄ ir tenkintų savo, kaip įmonės akcininko interesus, o tam, kad atsakovui E. R. N. sudarytos sÄ lygos iÅ¡vengti įmonės savininkui ir vadovui tenkančių pareigų ir galinčios kilti atsakomybės prieÅ¡ finansinių problemų turinčiÄ Ä¯monę bei ir jos kreditorius.

Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-53- 397/2021 E. R. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 184 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė subendrinta bausmė 15 064 EUR bauda. Taigi įmonės, jos kreditorių ir akcininkų interesus pažeidžiantys sandoriai buvo E. R. N. būdinga ir įprasta veikla. Nors žalos atlyginimo bei tyčinio bankroto bylos buvo nutrauktos patvirtinus taikos sutartį, tačiau E. R.

N. tikslas buvo siekis iÅ¡vengti atsakomybės pripažinimo įsiteisėjusiais teismo sprendimais – pagal taikos sutartis jis atliko mokėjimus (duomenys neskelbtini) ir dėl to ji atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimų. Žala pasireiÅ¡kė ir negautų pajamų už nuomÄ pavidalu. Atsakovas E. R. N. savo veiksmais pažeidė CK 2.87 straipsnyje nurodytas juridinio asmens valdymo organo nario pareigas ir atliko neteisėtus veiksmus, t. y. prieÅ¡ ginčo sandorio sudarymÄ Å¾inodamas, kad (duomenys neskelbtini) perleidžia vienÄ iÅ¡ pagrindinių savo veiklos sričių – nuomos verslÄ , negavo tam visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo;

žinodamas, kad ginčo turtas įvertintas virÅ¡ 5 mln. Lt ataskaitoje, rengtoje SEB bankui įkeitimo tikslu, perleido turtÄ už 2,5 karto mažesnę kainÄ ; turėjo atskleisti bendrovei galimÄ interesų konfliktÄ , 2009 m. Å¡aukti privalomÄ eilinį visuotinį akcininkų susirinkimÄ ir jame apsvarstyti ginčo sandorio sudarymÄ tam, kad atskleisti ieÅ¡kovui INREAL ataskaitos turinį, kad sprendimas dėl ginčo sandorio sudarymo bÅ«tų teisėtas. (duomenys neskelbtini) sudarydamas ginčo sandorį elgėsi nesÄ Å¾iningai bei atliko neteisėtus veiksmus – nurodytas aplinkybes žinojo, nes jo vadovas buvo E. R.

N., o juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus. Ginčo sandoris paremtas tariamai 2008-06-16 vykusio VAS protokolu, kuris suraÅ¡ytas atgaline data, todėl juo negali bÅ«ti vadovaujamasi kaip įrodymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 184 straipsnio 1 dalis)). IeÅ¡kovas nurodė teismui, jog niekada nebalsavo dėl turto pardavimo metiniuose susirinkimuose, nebuvo priimtas sprendimas parduoti pastatÄ , pasiraÅ¡ydamas 2008-06-10 VAS protokole buvo tikras, kad juo pritaria kompanijos, kuri administruos (duomenys neskelbtini) pastatÄ , įkÅ«rimui, o ne Å¡io pastato pardavimui.

Tokie paaiÅ¡kinimai yra logiÅ¡ki, nes (duomenys neskelbtini) atliktų investicijų dydis ir nuomos verslo generuojama nauda patvirtina, kad tokiomis aplinkybėmis joks verslininkas nebÅ«tų priėmęs sprendimo parduoti verslÄ už 1 900 000 Lt kitam verslininkui. E. R. N. pozicija dėl visuotinio akcininko susirinkimo protokolų buvo nenuosekli. Kol į ikiteisminį tyrimÄ nebuvo pateikti 2008 m. birželio 15 d. kelto bilietai, jis dėstė, kad protokolai buvo suraÅ¡omi juose nurodytose vietose, nurodytu laiku.

Civilinėje byloje Nr. eB2-150-413/2019 (t. 17, b. l. 61,88) atsakydami į proceso dalyvių klausimus raÅ¡tu ieÅ¡kovas ir atsakovas E. R. N. patvirtino, kad 2008 m. vyko tik vienas (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimas. 2018 m. lapkričio 20 d. E. R. N. ikiteisminiame tyrime jau nurodė, jog 2018-06-10 VAS protokolas buvo suraÅ¡ytas, pasiraÅ¡ytas ir pateiktas AB SEB banko darbuotojams patikrinti, ar toks jo formatas ir turinys tinka bankui, iÅ¡ kurio buvo reikia gauti leidimÄ parduoti pastatÄ . Banko darbuotojai pateikė pastabas dėl protokolo turinio, todėl 2008-06-16 VAS protokole buvo atlikti banko nurodyti pataisymai nurodant sumÄ , (duomenys neskelbtini) atstovausiantį darbuotojÄ ir kt.

Å iÄ pozicijÄ E. R. N. palaikė ir procesiniuose dokumentuose Å¡ioje byloje, tačiau įrodymų tam pagrįsti nepateikė. IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 7 d. SEB banko raÅ¡to matyti, kad jis teikė sutikimÄ dėl pastato pardavimo tik 2009 m. balandžio 22 d., tas sutikimas pateiktas ir notarei. Nėra duomenų, kad laikotarpyje po 2008-06-10 VAS iki 2008-06-16 neva vykusio VAS buvo kreiptasi į bankÄ dėl sutikimo gavimo ir bankas 2008-06-10 VAS protokolÄ reikalavo pataisyti. Laikantis E.R. N. versijos, kad 2008 m. gegužės mėn. praneÅ¡imas apie 2008-06-16 vyksiantį VAS suraÅ¡ytas jame nurodytÄ dienÄ , reiÅ¡kia, kad E. R.

N. jau iÅ¡ anksto žinojo, jog 2008-06-10 VAS protokolas bankui netiks. Byloje esantys įrodymai patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes – 2008 m. rugsėjo 19 d. VÄ® Registrų centrui pateikti registruoti (duomenys neskelbtini) 2007 m. finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtinti bÅ«tent 2008-06-10 VAS, todėl nepagrįsti atsakovų teiginiai, esÄ 2008-06-10 VAS buvo tik projektas. Byloje nėra įrodymų, kad bankui 2008 metais buvo pateiktas neva 2008-06-16 vykusio VAS protokolas, todėl 2008-06-16 VAS protokolas nelaikytinas įrodinėjimo priemone.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieÅ¡kinį, pateiktÄ (duomenys neskelbtini), dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra, nurodė sutinkanti su pozicija, jog patalpos buvo pats vertingiausias (duomenys neskelbtini) turtas ir jose įmonė ne tik vykdė savo verslo veiklÄ , bet ir nuomojo atskiras patalpas įvairioms kitoms įmonėms. Turto nuomos pajamos aktualiu laikotarpiu visiÅ¡kai padengdavo visų (duomenys neskelbtini) paimtų iÅ¡ AB SEB banko kreditų mokėjimus (tame tarpe ir kredito, paimto patalpų įsigijimui bei rekonstrukcijai), todėl Å¡is turtas dar ir generavo nuolatinį teigiamÄ pinigų srautÄ â€“ mažiausiai 2 581,42 Lt/mėn. (suma nurodoma jau po visų įmokų bankui).

Ginčo sutartimi (duomenys neskelbtini) pardavė patalpas (duomenys neskelbtini) už maždaug 2,5 karto mažiau, nei patalpų rinkos vertė, nustatyta INREAL turto vertinimo ataskaitoje, nurodyta įkeitimo sandoryje bei patalpų draudimo sutartyje, ir 384 954 Lt mažiau, nei patalpų buhalterinė (likutinė vertė, atsižvelgiant į 6 metus skaičiuotÄ jų buhalterinį nusidėvėjimÄ ). IÅ¡ esmės sutiko su ieÅ¡kovo pateiktomis ginčo faktinėmis aplinkybėmis, tačiau pažymėjo, kad ieÅ¡kiniu Å¡ioje byloje nėra ginami (duomenys neskelbtini) kreditorių interesai.

IeÅ¡kovas siekia patalpų grÄ Å¾inimo į (duomenys neskelbtini) turto masę, tačiau tokia situacija, atsižvelgiant į dviÅ¡alės restitucijos taikymÄ , nėra naudinga (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į bankroto bylos specifikÄ . IeÅ¡kinio paskata yra ieÅ¡kovo siekis gauti asmeninę finansinę naudÄ , o ne ginti kreditorių interesus. Nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiais dėl sutarties negaliojimo CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes ieÅ¡kovas tik deklaratyviai pacitavo kasacinio teismo praktikÄ dėl to, kaip apibrėžiama gera moralė, taip pat nurodė aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu E. R.

N. dėl akcijų perleidimo P. J. sutartimi. Sutarties prieÅ¡taravimo vieÅ¡ai tvarkai ir gerai moralei argumentų ieÅ¡kovas nepateikė. Dėl sutarties negaliojimo CK 1.82 straipsnio pagrindu nurodė, kad, E. R. N. neatskleidus (duomenys neskelbtini) dalyviams sudaromo sandorio aplinkybių, t. y. galimo interesų konflikto, yra pagrindas pripažinti (duomenys neskelbtini) nesÄ Å¾ininga sandorio Å¡alimi, tačiau nėra pagrindo sutikti su tuo, kad E. R. N., priimdamas sprendimÄ dėl patalpų pardavimo, atliko per se neteisėtÄ veiksmÄ .

Ar (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ginčo sutarties gavo pelnÄ , o jei jį gavo – ar jis adekvatus, yra (buvo) nagrinėjama kitose (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ E. R. N. inicijuotose bylose, todėl dėl to nepasisakė. Dėl žalos priteisimo nurodė, kad nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovas reiÅ¡kia tokį reikalavimÄ . IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nenurodo, jog reiÅ¡kiamas netiesioginis ieÅ¡kinys ir neaptaria netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sÄ lygų, nepristato ir nesivadovauja ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytomis akcininko teisių gynimo priemonėmis.

ReikÅ¡damas reikalavimÄ dėl atlyginimo žalos, skaičiuojamos kaip kito asmens gautas pelnas, ieÅ¡kovas turėtų iÅ¡ praÅ¡omos priteisti nuostolių sumos atskaičiuoti pelno mokestį ir nurodyti teisinį tokio reikalavimo pagrindÄ . Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi atsakovės (duomenys neskelbtini) bankroto byla buvo nutraukta, jai atsiskaičius su visais kreditoriais. 2019 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) direktorius G. V. į bylÄ pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti (duomenys neskelbtini) atstovui teismo posėdžiuose nedalyvaujant ir ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad palaiko atsakovų (duomenys neskelbtini) ir E. R.

N. pozicijÄ . Atsakovai E. R. N. ir (duomenys neskelbtini) su ieÅ¡kiniu nesutiko. Palaikydamas Å¡ių atsakovų pateiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus jų atstovas paaiÅ¡kino, kad nekilnojamojo turto (patalpų) nuoma nebuvo pelninga ar reikÅ¡minga (duomenys neskelbtini) veiklos dalis ir sudarė tik 0,74 proc. visų jos gautų pajamų 2005-2009 m. (tai patvirtina nepriklausomo auditorius, atlikusio visų (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamų ir AB SEB bankui mokėtų kredito įmokų ekspertizę, iÅ¡vada (toliau – ir Audito iÅ¡vada)).

Patalpų pardavimas 2009 m. jokia apimtimi neprisidėjo prie (duomenys neskelbtini) nemokumo bÅ«klės 2016 m., atvirkščiai – pagerino (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį 2010-2014 m. laikotarpiu ir padėjo iÅ¡vengti bankroto, kadangi vietoje patalpų (duomenys neskelbtini) įgijo grynuosius pinigus už parduotas patalpas, kuriais atsiskaitė su kreditoriais ir atgavo apyvartines lėšas, bÅ«tinas sėkmingai tęsti veiklÄ . Pagrindinės (duomenys neskelbtini) pajamos buvo gaunamos iÅ¡ statybų verslo – inžinerinių sistemų montavimo ir pastatų sistemų aptarnavimo (virÅ¡ 96 proc. pajamų). (duomenys neskelbtini) nebuvo užsienio (duomenys neskelbtini) įrangos iÅ¡imtinis distributorius, su Å¡iais įrangos gamintojais nebuvo sudariusi iÅ¡imtinės distribucijos sutarčių (ieÅ¡kovas jų nepateikė, kadangi jos neegzistuoja).

Projektavimo darbai, parduodami kaip atskira paslauga klientams, sudarė itin nežymiÄ ir nereikÅ¡mingÄ (duomenys neskelbtini) pardavimų dalį – tik apie 3 proc. visų pajamų. (duomenys neskelbtini) vykdyta patalpų nuomos veikla nebuvo pelninga. Ginčo sutartis atitiko rinkos sÄ lygas, buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) interesais, siekiant iÅ¡vengti (duomenys neskelbtini) bankroto 2009 m. Patalpų pardavimas turėjo akivaizdžiÄ ekonominę logikÄ padėti sumažinti nuostolingÄ veiklÄ , kuriÄ Ä¯takojo pasaulinė finansų krizė ir (duomenys neskelbtini) pagrindinės su statybų sektoriumi susijusios montavimo veiklos nuostolingumas.

Patalpų nuomos vertė buvo įtraukta į ginčo sutarties kainÄ . Patalpos buvo parduotos (duomenys neskelbtini) akcininkų, tame tarpe ieÅ¡kovo, sprendimu, atlikus nepriklausomÄ turto vertinimÄ , už rinkos kainÄ , todėl nebuvo jokio ieÅ¡kovo ar (duomenys neskelbtini) interesų pažeidimo, sutartis neprieÅ¡taravo (duomenys neskelbtini) teisnumui ar veiklos tikslams. Dėl pasaulinės ekonominės krizės statybinės įmonės masiÅ¡kai bankrutuodavo ir neatsiskaitė su (duomenys neskelbtini) už jau faktiÅ¡kai atliktus (inžinerinių sistemų montavimo ir pastatų sistemų aptarnavimo) darbus ir į objektus sumontuotas medžiagas.

Statybų rinka, kuriÄ â€žaptarnavo“ (duomenys neskelbtini), smarkiai susitraukė, naujų užsakymų joje nebuvo. Dėl Å¡ios priežasties (duomenys neskelbtini) 2008-2009 m. buvo patekusi į blogÄ finansinę padėtį, pvz., 2008 m. (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamos siekė 17 259 426 Lt, 2009 m. sumažėjo daugiau nei 8 kartus – iki 2 206 248 Lt (įrodo (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai 2008-2009 m.), jai trÅ«ko lėšų atsiskaityti su kreditoriais ir įsiskolinimai vis didėjo.

Situacija blogėjo, nes nepatenkinti kreditoriai ėmėsi teisminių veiksmų išieškoti jiems priklausančias sumas iš (duomenys neskelbtini) (įskaitant prašymus dėl turto bei piniginių lėšų arešto taikymo), buvo areštuotos ir ginčo patalpos, (duomenys neskelbtini) netgi grėsė jų praradimas. Vertinant vien (duomenys neskelbtini) iš patalpų nuomos gautas pajamas ir AB SEB bankui (finansuotojui) mokėtas kredito įmokas dėl patalpų įsigijimo matyti, kad patalpų nuomos veikla (duomenys neskelbtini) buvo savaime nuostolinga, prie to papildomai prisidėjo ir pagrindinės veiklos nuostolingumas.

Laikotarpiu nuo 2005 m. iki patalpų pardavimo (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso patyrė 162 855,72 Eur (562 308,23 Lt) nuostolį, susijusį su patalpų nuomos veikla (įrodo audito iÅ¡vada). IeÅ¡kovo skaičiavimai ieÅ¡kinio 23-27 punktuose nėra pagrįsti jokiais duomenimis ir neteisingi. (duomenys neskelbtini) turėjo ekonominį pagrindimÄ parduoti patalpas, siekdama sumažinti tiek jų nuomos veiklos generuojamÄ , tiek bendros vykdytos veiklos nuostolingumÄ . Patalpų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta nenukrypstant nuo patalpų rinkos kainos jos sudarymo metu.

INREAL vertinimo ataskaita buvo užsakyta ir gauta AB SEB banko reikalavimu, (duomenys neskelbtini) siekiant gauti AB SEB banko leidimÄ sudaryti ginčo sandorį, o (duomenys neskelbtini) siekiant gauti AB SEB banko kreditÄ sutarties sudarymui (toks vertinimo tikslas yra nurodytas pačioje ataskaitoje), dėl to joje nurodyta patalpų vertė buvo ne faktinė jų rinkos kaina (kurios ekonominės krizės metu joks pirkėjas paprasčiausiai nebÅ«tų mokėjęs), o AB SEB bankui priimtina patalpų kaina, pagal kuriÄ bankas galėjo leisti sudaryti patalpų pirkimo-pardavimo Sutartį. (duomenys neskelbtini) INREAL ataskaitos netgi nepriėmė (nepasirašė).

Ekonominės krizės kontekste patalpos (duomenys neskelbtini) buvo parduotos už normaliÄ , rinkos tendencijas ir vertę atitinkančiÄ (netgi virÅ¡ijusiÄ ) kainÄ 2 250 000 Lt. Tai įrodo LATMAS ataskaita (įvertino (duomenys neskelbtini) nuomos pajamas pajamų metodu ir padarė iÅ¡vadÄ , kad patalpų rinkos vertė sudaro 2 118 000 Lt), informacija apie realius sandorius rinkoje 2009 m. iÅ¡ dviejų nepriklausomų turto vertintojų Oberhaus ir Remax; patalpų vertė Nekilnojamojo turto registre 1 699 000 Lt; (duomenys neskelbtini) akcininkai, iÅ¡ jų ir pats ieÅ¡kovas, 2008-06-16 vykusiame VAS nustatė 1 900 000 Lt kainÄ , už kuriÄ gali bÅ«ti parduodamos patalpos.

Ginčo sandoris buvo normalus rinkos sandoris. Tai, kad patalpas įsigijo (duomenys neskelbtini), yra Å¡alutinė aplinkybė, nes ji nepaneigia sandorio naudingumo (duomenys neskelbtini) ir savaime nerodo nesÄ Å¾iningumo, neteisėtų veiksmų ar prieÅ¡taravimo (duomenys neskelbtini) teisnumui, kadangi sutartis (duomenys neskelbtini) buvo naudinga vien dėl to, kad patalpų nuomos verslas buvo nuostolinga (duomenys neskelbtini) veikla, pardavimas padėjo (duomenys neskelbtini) pagerinti savo ekonominę situacijÄ ir nukreipti ginčo sandorio pagrindu gautas lėšas pagrindinės veiklos – statybų sektoriaus aptarnavimo ir montavimo – finansavimui, iÅ¡vengiant (duomenys neskelbtini) bankroto per patį pasaulinės ir nacionalinės ekonominės krizės pikÄ 2009 m., iÅ¡ pardavimo gautas pajamas (duomenys neskelbtini) panaudojo atsiskaitymui su kreditoriais ir savo skolinių įsipareigojimų padengimui.

Pagal kasacinio praktikÄ , sandorių ginčijimas CK 1.82 straipsnio pagrindu yra iÅ¡imtinis ir ribotas pažeistų teisių gynimo bÅ«das, taikytinas tik tais atvejais, kai sandoris yra akivaizdžiai ir aiÅ¡kiai nenaudingas. Vien nepakankamas komercinis nenaudingumas nelemia sandorio negaliojimo net ir tais atvejais, kai sandoris sudaromas neatlygintinai. Sudarant sutartį patalpų generuotos nuomos pajamos buvo faktiÅ¡kai įvertintos: vienas iÅ¡ Latmas ataskaitoje pasirinktų rinkos vertės vertinimo metodų buvo „naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodas“, kurio pagrindu patalpos buvo vertintos ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas; net ir įvertinus faktiÅ¡kai sudarytas nuomos sutartis ir iÅ¡ jų (duomenys neskelbtini) gautas pajamas darytina iÅ¡vada, jog vidutinė nuomos vertė nebuvo didesnė nei Latmas ataskaitoje nurodyta 8 Lt/1 m2 suma, o ieÅ¡kovo pateikiami skaičiavimai apie tariamÄ vieno kvadratinio metro nuomos vertę neatitinka tikrovės; apskaičiavus patalpų rinkos vertę pagal faktines jų generuotas pajamas sutarties sudarymo metu, gaunama bÅ«tent tokia patalpų vertė, už kuriÄ jos ir buvo faktiÅ¡kai parduotos (duomenys neskelbtini).

Ginčo sutartis buvo sudaryta remiantis nesuklastotu, galiojančiu ir nenuginčytu 2008-06-16 (duomenys neskelbtini) VAS protokolu. (duomenys neskelbtini) akcininkai, iÅ¡ jų ir ieÅ¡kovas, 2008-06-16 vykusiame VAS pritarė patalpų pardavimui ir nustatė kainÄ , už kuriÄ jos gali bÅ«ti parduodamos – 1 900 000 Lt. IeÅ¡kovas pats balsavo „už“ tai, kad patalpos bÅ«tų parduotos, ir bÅ«tent ieÅ¡kovo balsais Å¡is sprendimas buvo priimtas. IeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) tyčinio bankroto byloje duodamas paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu yra nedviprasmiÅ¡kai pripažinęs, jog jis balsavo „už“ patalpų pardavimÄ , tik nurodydamas tokio balsavimo datÄ 2008 m. birželio 10 d.

Sprendimas parduoti patalpas buvo verslo sprendimas, kurį turi teisę priimti bendrovės akcininkai, priimtas atsižvelgiant į ekonomines realijas 2008-2009 m. Å iuo teisminiu procesu ieÅ¡kovas praėjus daugiau nei 10 metų bando nesÄ Å¾iningai įteisinti savo „persigalvojimÄ â€œ dėl patalpų pardavimo ginčijant paties patvirtintÄ sutartį. Teismas savo iniciatyva negali panaikinti galiojančių juridinių faktų, jais nesivadovauti ar pripažinti dokumentų klastojimÄ , kai tam nėra jokio pagrindo.

IeÅ¡kovas 2008-06-16 VAS nutarimo neginčija, yra visiÅ¡kai praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ jo ginčijimui. IeÅ¡kovas apie 2008-06-16 VAS protokolÄ sužinojo dar 2008-06-16, kadangi pats šį protokolÄ priėmė. Net ir remiantis ieÅ¡kinyje dėstoma įvykių versija, esÄ ieÅ¡kovas apie 2008-06-16 VAS protokolÄ sužinojo 2016 m. vasario 9 d. (nors tam nėra jokio pagrindo), ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ daugiau nei 36 kartus. Baudžiamajame procese atliktos raÅ¡ysenos ekspertizės įrodo, kad 2008-06-16 VAS protokolÄ pasirašė ieÅ¡kovas.

Ekspertų iÅ¡vadose nurodytas ieÅ¡kovo paraÅ¡o tikrumo tikėtinumo laipsnis „pasiraÅ¡yta to asmens“ reiÅ¡kia aukščiausio tikėtinumo iÅ¡vadÄ iÅ¡ visų galimų. Sutarties kaina negali lemti pagrindo sutarties pripažinimui negaliojančia kaip neva prieÅ¡taraujančia (duomenys neskelbtini) teisnumui. (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymui turėjo akivaizdų ekonominį pagrindimÄ : patalpų nuomos verslas buvo nuostolinga veikla ir nenešė pelno, kadangi (duomenys neskelbtini) mokėtos kredito įmokos bei palÅ«kanos buvo didesnės, nei iÅ¡ patalpų nuomos gautos pajamos, ypač atsižvelgiant į sutarties sudarymo metu vyravusiÄ ekonominę krizę; po patalpų pardavimo (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis pagerėjo, kas parodo sandorio ekonominį naudingumÄ .

IeÅ¡kovas asmeniÅ¡kai pasirašė ne tik (duomenys neskelbtini) 2008-06-16 VAS protokole, bet ir papildomai tris kartus (duomenys neskelbtini) 2008 m. birželio 16 d. akcininkų sÄ raÅ¡e bei 2008 m. birželio 10 d. įgaliojime, pagal kurį ieÅ¡kovui suteikta teisė atstovauti ir balsuoti už (duomenys neskelbtini) akcininkÄ (juridinį asmenį) J. A. B. (duomenys neskelbtini) visuotiniame akcininkų susirinkime, įvyksiančiame 2008 m. birželio 16 d. PasiraÅ¡ymas Å¡iuose trijuose dokumentuose paneigia ieÅ¡kovo teiginį dėl nežinojimo apie 2008-06-16 VAS.

IeÅ¡kovas nurodo, esÄ â€žtikrasis“ (duomenys neskelbtini) VAS protokolas, ant kurio jis pasirašė, yra 2008-06-10 protokolas, tačiau tos dienos dokumentas yra tik (duomenys neskelbtini) VAS protokolo projektas, kadangi 2008-06-10 protokolas niekuomet nebuvo naudojamas prieÅ¡ trečiuosius asmenis. 2008-06-10 VAS protokolo projektas buvo skirtas derinimui su AB SEB banku. Ginčo sandorį patvirtinusiai notarei ir VÄ® Registrų centrui buvo pateiktas 2008-06-16 VAS protokolas. AB SEB bankui buvo pateiktas tiek 2008-06-10 VAS protokolo projektas, tiek ir 2008-06-16 tikrasis VAS protokolas.

Dėl ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ymo ne ant visų 2008-06-16 VAS protokolo puslapių nurodo, jog protokolÄ sudaro 4 puslapiai, kurie buvo atspausdinti ant 2 popieriaus lapų. Dėl to ir ieÅ¡kovui, ir E. R. N. pasiraÅ¡inėti ant abiejų to paties lapo pusių nebuvo bÅ«tinybės – atspausdinus tekstÄ iÅ¡ abiejų lapo pusių, neįmanoma vėliau „perkelti“ tik vieno puslapio ant naujo popieriaus lapo. IeÅ¡kovo pozicija dėl pasiraÅ¡ymo (nepasiraÅ¡ymo) ant Å¡ių protokolų nenuosekli (ieÅ¡kinyje teigia ir apie nepasiraÅ¡ymÄ ant 2008-06-16 protokolo, ir apie pasiraÅ¡ymÄ ne ant kiekvieno puslapio; jei jis nežinojo apie 2008-06-16 suÅ¡auktÄ VAS, kodėl tuomet iÅ¡davė sau įgaliojimÄ balsuoti bÅ«tent tame VAS; bankroto byloje ieÅ¡kovas laikėsi trečios pozicijos, neva jis pasirašė ant „tuščio“ (duomenys neskelbtini) 2008-06-16 VAS protokolo, kurį vėliau tariamai „užpildė“ E. R.

N., arba pasirašė nutarimo „neskaitęs“ (nors protokolas buvo suraÅ¡ytas lietuvių ir anglų kalba), tačiau ikiteisminiame tyrime ekspertas Å¡iuo klausimu pateikė atsakymÄ , jog tirti pateiktuose dokumentuose tikėtinai ieÅ¡kovo paraÅ¡as buvo atliktas tik po teksto atspausdinimo. IeÅ¡kovo teiginiai dėl ginčo sutarties prieÅ¡taravimo gerai moralei ar vieÅ¡ajai tvarkai yra nepagrįsti. IeÅ¡kovas nenurodo, kam – vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei – sutartis prieÅ¡tarauja. Remiantis CK 1.81 straipsniu turi bÅ«ti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties Å¡alių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimÄ .

Pareiga įrodyti tokius Å¡alių ketinimus tenka sutartį ginčijančiam asmeniui, ieÅ¡kovas Å¡ios pareigos neįvykdė. Byloje esantys įrodymai paneigia net ir hipotetinę tokio tikslo galimybę: sutartis buvo sudaryta vykdant (duomenys neskelbtini) VAS sprendimÄ parduoti patalpas, už patalpas (duomenys neskelbtini) sumokėta net 2,25 mln. Lt suma, po jų pardavimo sumažėjo (duomenys neskelbtini) veiklos nuostoliai ir atitinkamai pagerėjo (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis. Pagal kasacinio teismo suformuotÄ CK 1.81 straipsnio taikymo praktikÄ , daikto pirkimas mažesne negu rinkos kaina dar nėra pakankamas pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia dėl jos prieÅ¡taravimo gerai moralei pagal CK 1.81 straipsnį (2008 m. rugsėjo 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-187-421/2017), be to, per maža kaina ir neįrodyta. IeÅ¡kovas nėra ir negali bÅ«ti laikomas „ekonomiÅ¡kai ar fiziÅ¡kai silpnesniu", jis yra 30 metų vadovavimo patirties turintis itin patyręs verslininkas, kuris žinojo apie planus parduoti patalpas, pats priėmė sprendimÄ dėl patalpų pardavimo ir deÅ¡imtmetį nemanė, kad patalpų pardavimas galėtų prieÅ¡tarauti gerai moralei ar vieÅ¡ajai tvarkai (ieÅ¡kovo teiginiai, kad Å¡iuo metu jis kai kurių įmonių akcijų jau nebeturi, nes, pvz., pardavė jas tik 2018 ir 2019 m., nepaneigia fakto, kad ieÅ¡kovas yra versle patyręs ir apie jį nusimanantis, o ne atsakovų „apgautas“ asmuo).

Nėra pagrindo spręsti, kad sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, kadangi į jos sÄ vokÄ patenka tik pagrindinės, paprastai imperatyviomis teisės normomis įtvirtintos taisyklės, kuriomis yra iÅ¡ esmės yra grindžiama pati valstybės teisinė sistema. IeÅ¡kovas nenurodo, kokiÄ , jo manymu, imperatyviÄ esminę teisės normÄ sutartis pažeidžia. Nagrinėjamos bylos kontekste ieÅ¡kovo nurodomo E. R. N. tariamo nesÄ Å¾iningumo sÄ sajos su akcijų byla yra nepagrįstos. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas ginčija 2008-2009 m. atliktus veiksmus, akcijų byloje buvo vertinti 2015 m.

įvykiai, negalintys nei patvirtinti, nei paneigti atsakovų (ne)sÄ Å¾iningumo 2008-2009 m., kadangi Å¡ios aplinkybių grupės tarpusavyje nesusijusios. IeÅ¡kovas sÄ moningai nutyli su ieÅ¡kiniu susijusias tyčinio bankroto byloje nagrinėtas aplinkybes, kad Lietuvos apeliacinis teismas dėl patalpų pardavimo (duomenys neskelbtini) epizodo konstatavo, jog tyčinio bankroto byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kaip 2009 m. įvykęs patalpų pardavimo faktas galėjo sukelti (duomenys neskelbtini) bankrotÄ , kuris įvyko tik po 7 metų.

Nesant ryÅ¡io tarp (duomenys neskelbtini) bankroto 2016 m. ir patalpų pardavimo 2009 m., neegzistuoja jokie tariami E. R. N. nesÄ Å¾iningi veiksmai, kadangi patalpų pardavimas apskritai nėra susijęs su (duomenys neskelbtini) bankrotu. Atsakovai prieÅ¡tarauja natÅ«rinei restitucijai – jos taikymas bet kuriuo atveju sÄ lygotų hipoteka apsunkinto daikto praradimÄ (duomenys neskelbtini) (remiantis (duomenys neskelbtini) ir AB SEB Banko 2019 m. birželio 8 d. sudarytos kreditavimo sutarties bendrosios dalies 4.3 p., (duomenys neskelbtini) netekus patalpų, AB SEB bankas įgytų teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kreditavimo sutartį, pareikalauti grÄ Å¾inti visÄ kredito sumÄ ir palÅ«kanas (kreditavimo sutarties bendrosios dalies 11.1.6 p.) bei nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ patalpas)).

Atsakovų nuomone, prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas ne sutarties pripažinimui negaliojančia ir restitucijos taikymui, bet per 10 metų nusistovėjusių teisinių santykių, civilinės apyvartos stabilumo iÅ¡saugojimui. Nepagrįstas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti iÅ¡vestinio ieÅ¡kinio. ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas akcininko iÅ¡vestinio ieÅ¡kinio institutas suteikia akcininkui teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ant atlyginti žalÄ , kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių neteisėtų veiksmų.

IeÅ¡kovas neįvardija jokių neteisėtų (duomenys neskelbtini) veiksmų, galinčių bÅ«ti pagrindu tariamam (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės kilimui. Visi jo nurodyti neva neteisėti ir nesÄ Å¾iningi veiksmai yra siejami iÅ¡imtinai su E. R. N., tačiau ne su (duomenys neskelbtini). Vienintelė ydinga prielaida, kuria remiantis nurodomi neva (duomenys neskelbtini) neteisėti veiksmai, yra paremta teiginiu, esÄ (duomenys neskelbtini) veiksmai negali bÅ«ti atsieti nuo vienintelio (duomenys neskelbtini) akcininko E. R.

N. veiksmų, tačiau juridinis asmuo egzistuoja savarankiškai nuo jį sukūrusių asmenų. Sandorio pripažinimas negaliojančiu automatiškai nesuponuoja (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų padarymo fakto. Kasacinio teismo praktikoje eksplicitiškai pabrėžiama, kad restitucija (kaip sutarties negaliojimo padarinys) ir civilinė atsakomybė yra savarankiškos prievolės, atsirandančios skirtingais pagrindais ir atliekančios skirtingas funkcijas (2014 m. gegužės d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2017, kt.).

Jei ir bÅ«tų galima hipotetiÅ¡kai sutikti su ieÅ¡kovu, kad E. R. N. pažeidė savo kaip (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, tai niekaip nepaaiÅ¡kina, kokius neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindÄ kilti civilinei atsakomybei, atliko (duomenys neskelbtini). Net ir pripažinus sutartį negaliojančia CK 1.81 ir/ar CK 1.82 straipsniuose numatytais pagrindais, tai savaime nereiÅ¡kia ir neįrodo neteisėtų atsakovų veiksmų. IeÅ¡kovas neįrodo, kad atsakovai elgėsi nepakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai (nenurodo jokių konkrečių neteisėtų veiksmų), dėl ko jiems civilinė atsakomybė taikytina generalinio delikto pagrindu.

Patalpos buvo parduotos remiantis galiojančiu (duomenys neskelbtini) 2008-06-16 VAS sprendimu už didesnę, nei nustatytÄ VAS, pardavimo kainÄ , notarės patikrinta ir patvirtinta sutartimi, kuri buvo naudinga (duomenys neskelbtini), kadangi padėjo jai sumažinti savo veiklos nuostolį ekonominės krizės laikotarpiu, atsiskaityti su kreditoriais ir taip iÅ¡vengti bankroto 2009 m. NeaiÅ¡ku, kaip sutarties sudarymas neva įrodo E. R. N. neatidų ar nerÅ«pestingÄ elgesį. Susijusios įmonės turi teisę sudaryti sandorius, Å¡i veikla nėra uždrausta ar nelegali.

Sutartį sudarė V. V., veikdamas pagal VAS sprendimu suteiktÄ Ä¯galiojimÄ . Net jei sutartį bÅ«tų sudarinėjęs ir E. R. N., jai bÅ«tų taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , jeigu verslo sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – teisėtai ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijus protingos komercinės rizikos, vertinama, kad neteisėtų veiksmų vadovas neatliko ir už tokį vadovo sprendimÄ atsakomybė nekyla, nors sandoris ir buvo nuostolingas.

IeÅ¡kovas neįrodė žalos dydžio. IeÅ¡kovui praÅ¡ant priteisti (duomenys neskelbtini) naudai 48 995,49 Eur neva (duomenys neskelbtini) neteisėtais veiksmais gautÄ naudÄ , jam kyla pareiga įrodyti, jog (duomenys neskelbtini) iÅ¡ tiesų patyrė aptariamo dydžio nuostolį, t. y. jog (duomenys neskelbtini), vykdžiusi patalpų nuomos veiklÄ , bÅ«tų gavusi nurodytÄ pelnÄ . Atsakovų įsitikinimu, nurodytos aplinkybės neegzistuoja. (duomenys neskelbtini) vykdyta patalpų nuomos veikla buvo nuostolinga.

Laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2009 m. (patalpų pardavimo) (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso patyrė 162 855,72 Eur (562 308,23 Lt) nuostolį, susijusį su patalpų nuomos veikla (vertinant AB SEB bankui grÄ Å¾intino kredito sumas). Atitinkamai ir kiekvienais finansiniais metais patalpų nuomos generuojamos pajamos nepadengė ne tik (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų AB SEB bankui dėl paimto kredito, bet ir papildomų su patalpų nuoma susijusių sÄ naudų. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo prielaida, esÄ visÄ laikÄ vykdžiusi nuomos verslÄ nuostolingai, nuo 2009 m. (duomenys neskelbtini) kažkokiu bÅ«du bÅ«tų sugebėjusi iÅ¡ Å¡ios veiklos staiga gauti pelnÄ ir toliau sėkmingai tęsti pelningÄ nuomos veiklÄ iki 2017 m., sugeneruojant 48 tÅ«kst.

Eur grynojo pelno sumÄ . Be to, (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla buvo montavimas ir aptarnavimas, o ne Patalpų nuoma, sudariusi tik 0,74 proc. (duomenys neskelbtini) veiklos pajamų, todėl pagrindinei (duomenys neskelbtini) veiklai esant nuostolingai, bendras rezultatas, nepaisant patalpų turėjimo, bet kuriuo atveju bÅ«tų dar didesnis (duomenys neskelbtini) nuostolis. Pardavus patalpas, (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis pagerėjo. Toliau vykdant patalpų nuomos veiklÄ , (duomenys neskelbtini) ne tik bÅ«tų negavusi ieÅ¡kovų deklaruojamo 48 000 Eur grynojo pelno, bet ir patyrusi dar didesnį nuostolį, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti (duomenys neskelbtini) naudai (duomenys neskelbtini) sugeneruoto grynojo pelno sumÄ prasilenkia su civilinės atsakomybės pagrindiniu tikslu – kompensacine (o ne baudine ar ieÅ¡kovo praturtėjimo) funkcija.

Be to, (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla ir iÅ¡ jos gautas pelnas nėra analogiÅ¡ka (duomenys neskelbtini) vykdytai veiklai. (duomenys neskelbtini), kaip patalpų nuomotoja, į jų nuomos verslÄ nuo pat 2009 m. gegužės mėn. investavo net 149 065,25 Eur papildomų lėšų, tuo pagerino nuomojamų patalpų bÅ«klę ir sukÅ«rė pridėtinę jų nuomos vertę: jas nuomoja kartu su prekių krovimo įranga, dalį biuro patalpų nuomoja su baldais, kurių kaina ir jų priežiÅ«ros iÅ¡laidos yra įskaičiuotos į nuomos kainÄ , yra atlikusi patalpų bÅ«klės pagerinimų, skirtų jų pritaikymui nuomos verslui.

Tai lemia didesnę nuomos kainÄ , padėjusiÄ (duomenys neskelbtini) sugeneruoti 48 000 Eur grynojo pelno sumÄ , tačiau Å¡ie pagerinimai buvo atlikti iÅ¡imtinai (duomenys neskelbtini) lėšomis nepriklausomai nuo patalpų įsigijimo fakto, todėl sugeneruotas grynasis pelnas nėra ir negali bÅ«ti priskirtinas (duomenys neskelbtini) negautoms pajamoms. IeÅ¡kovas nepagrįstai sieja (duomenys neskelbtini) neva patirtus nuostolius su E. R. N. asmeniu. Faktas, jog (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2017 m. gavo 48 000 EUR grynojo pelno, nereiÅ¡kia, nenurodo ir neįrodo, kokio dydžio „naudÄ â€œ neva gavo E. R.

N. – fizinis asmuo (jo gautos naudos dydžio ieÅ¡kovas ir nenurodė). Be to, nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas ėjo A. S. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje visÄ (duomenys neskelbtini) neva patirtÄ Å¾alÄ laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2017 m. priskiria vien tariamiems atsakovų neteisėtiems veiksmams. Selektyvus (duomenys neskelbtini) valdymo organo eliminavimas yra nepagrįstas, kadangi ieÅ¡kovas privalėjo įvertinti kiekvieno (duomenys neskelbtini) vadovo, aptariamu laikotarpiu ėjusio (duomenys neskelbtini) valdymo organo pareigas, neva neteistus veiksmus ir prisidėjimÄ prie ieÅ¡kovo nurodomos sukeltos žalos fakto bei dydžio.

IeÅ¡kovas neįrodė nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jį įrodinėjo dvejomis prielaidomis: patalpų pardavimu neva nulemtu (duomenys neskelbtini) nuostoliu bei bankrotu ir patalpų nuomos tariamu pelningumu (duomenys neskelbtini). Abi prielaidos klaidingos – patalpų nuomos verslas nebuvo pelninga (duomenys neskelbtini) veikla, jas pardavus finansinė padėtis pagerėjo, pardavimas padėjo (duomenys neskelbtini) atsiskaityti su savo kreditoriais bei iÅ¡vengti bankroto ekonominės krizės metais; nėra sÄ ryÅ¡io tarp (duomenys neskelbtini) bankroto ir pablogėjusios finansinės padėties bei patalpų pardavimo.

IeÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas apie ketinimÄ perduoti patalpas, iÅ¡ kurio kildina žalÄ , žinojo prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , nes VAS sprendimas dėl patalpų pardavimo buvo priimtas 2008 m. birželio 16 d. Patalpų pardavimo faktas buvo atskleistas (duomenys neskelbtini) 2009 metų balanse, kurį pagal ABÄ® 56 straipsnio 2 dalį patvirtino eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, todėl ieÅ¡kovui jų perleidimo faktas buvo žinomas ir 2010 m. pavasarį tvirtinant (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinį, ir visais vėlesniais metais.

Å iame kontekste svarbu, jog ieÅ¡kovas yra verslininkas, be to, jo atstove prisistatanti S. L. pati pripažino, kad ji domėjosi (duomenys neskelbtini) veikla. Sandoris buvo iÅ¡vieÅ¡intas ir Nekilnojamojo turto registre. Jei ir laikyti, kad apie ginčo sandorį ieÅ¡kovas sužinojo tik 2016 m. vasario 9 d., ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo 2019 m. kovo 13 d. pateikė praleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2019 m. vasario 9 d.

Svarbu tai, kad viso 3 metų ieÅ¡kinio senaties eigos metu ieÅ¡kovas įvairiuose (duomenys neskelbtini) teisminiuose procesuose (bankroto byloje, tyčinio bankroto byloje) buvo atstovaujamas trijų atstovų (du iÅ¡ kurių yra teisinį iÅ¡silavinimÄ turintys advokatai), pats asmeniÅ¡kai dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant tyčinio bankroto bylÄ , jo interesams papildomai atstovauja ir atstovė pagal įgaliojimÄ S. L., kuriai net buvo leista atstovauti bankroto byloje. Trečiasis asmuo notarė J. V.

į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti teismo posėdžiuose jai nedalyvaujant. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad pažymi, jog egzistavo visos teisinės prielaidos ginčo sutarties sudarymui LR teisės aktų nustatyta tvarka. PrieÅ¡ sudarant sutartį buvo užsakytos pažymos sandorio sudarymui. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, vidutinė patalpų rinkos vertė 2009 m. gegužės 6 d. dienai sudarė 960 000 Lt + 739 000 Lt = 1 699 000 Lt, kas ekvivalentu eurais sudaro 1 699 000/3,4528 = 492 064,41 Eur.

Sutarties kaina buvo 2 250 000 Lt ( 651 645,04 Eur). Taigi ji buvo ženkliai – net 551 000 Lt arba 159 580,63 Eur – didesnė, nei tuo metu Nekilnojamojo turto registre atspindėta vidutinė parduodamų patalpų rinkos vertė. IeÅ¡kovas neteisingai nurodo, jog LATMAS parengta turto vertinimo ataskaita Nr. 03-09-138 nebuvo pateikta notarei – ji buvo pateikta, joje nurodyta patalpų rinkos vertė sudarė 2 188 000 Lt, t. y. mažiau nei sutarties kaina, kas tik dar labiau sustiprino notarės manymÄ apie sutarties sÄ lygų atitiktį rinkos sÄ lygoms ir neleido daryti prielaidų apie galimÄ sutarties nenaudingumÄ patalpų pardavėjui.

Ginčijama sutartis buvo sudaryta 2009 metais, „sprogus nekilnojamojo turto burbului" ir Lietuvoje bei pasaulyje esant finansų bei ekonominės krizės pikui, taigi notarei nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo abejoti pirkimo-pardavimo kainos neatitikimu VÄ® Registrų centras nustatytai vidutinei rinkos vertei, apskaičiuotai 2009 m. gegužės 6 d. ir galiojusiai iki 2009 m. birželio 4 d., ar LATMAS 2009 m. kovo 6 d. parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytai turto vertei. IeÅ¡kovas pripažįsta, kad aktualiu laikotarpiu vyravo pasaulinė ekonominė krizė, tokiu bÅ«du paneigdamas savo pozicijÄ , neva tuo laikotarpiu patalpos turėjo ar galėjo bÅ«ti parduotos už ženkliai didesnę kainÄ , nei nurodyta sutartyje – krizės laikotarpiu, esant bendrojo vidaus produkto smukimui, kritus vartojimo lygiui ir esant kitiems ekonomikos sunkmetį lydėjusiems veiksniams, nekilnojamojo turto kainos buvo ženkliai kritę, tuometiniame kontekste sutarties sudarymas galėjo bÅ«ti traktuojamas tik kaip naudingas, o ne žalingas pardavėjui, nes jam pavyko parduoti patalpas už pinigų sumÄ , virÅ¡ijusiÄ tuometines jų vidutines rinkos vertes.

Vienintelis juridinis faktas, kuris sutarties sudarymo metu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, buvo patalpų hipoteka, todėl sutartyje buvo nurodyta, kad jos sudarymui gautas hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas sutikimas. Å io sutikimo pagrindu buvo nustatyta atsiskaitymo už parduodamÄ -perkamÄ turtÄ tvarka, pagal kuriÄ iÅ¡ pirkimo-pardavimo kainos pirmiausiai buvo padengti (duomenys neskelbtini) įsiskolinimai tiesiogiai AB SEB bankui (400 834,02 Eur + 136 972,46 Eur = 537 806,48 Eur), o likęs atsiskaitymas sumokėtas tiesiogiai pardavėjui (duomenys neskelbtini), kuris juo galėjo disponuoti savo nuožiÅ«ra kaip laisvomis apyvartinėmis lėšomis.

Dėl sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini) „atsikratė" ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bankui, t. y. pasibaigė jos prievolė mokėti bankui ženklias palÅ«kanas bei grÄ Å¾inti paskolÄ /- as, gavo pakankamai ženkliÄ laisvų pinigų sumÄ , kuri galėjo bÅ«ti toliau naudojama kaip apyvartinės lėšos, reikalingos bendrovės veiklos tęstinumui, nes, kaip konstatavo pats ieÅ¡kovas, nuomos verslas sudarė vienÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) vykdyto verslo Å¡akų. Tai irgi patvirtina, jog sutarties sudarymo metu patalpų perleidimas įmonei buvo ekonomiÅ¡kai naudingas, pagristas ir neprieÅ¡taraujantis jokiai vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei.

PrieÅ¡ sudarant sutartį notarei jos praÅ¡ymu buvo pateikti (duomenys neskelbtini) įstatai, kurių 7.6 punkte buvo įtvirtinta, jog prieÅ¡ priimdamas sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, (duomenys neskelbtini) vadovas privalo gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimÄ . (duomenys neskelbtini) įstatinis kapitalas aktualiu laikotarpiu sudarė 1 000 000 Lt, viena dvideÅ¡imtoji jo sudarė 50 000 Lt, todėl notarė nurodė (duomenys neskelbtini) atstovui pateikti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimÄ ginčo sandorio sudarymui.

Notarei buvo pristatytas (duomenys neskelbtini) 2008-06-16 VAS protokolas Nr. 0810/1, kurio darbotvarkėje penktu klausimu įtrauktas klausimas dėl ilgalaikio turto pirkimo ir pardavimo ir nuspręsta parduoti patalpas už rinkos kainÄ , nustatytÄ derybų keliu ir/arba kitais bÅ«dais ne anksčiau kaip prieÅ¡ 120 (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt dienų) iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau bet kokiu atveju už ne mažesnę kaip 1 900 000 Lt kainÄ . Buvo pateiktas Å¡io protokolo originalas su priedais – 2008 m. birželio 16 d. akcininkų registravimo sÄ raÅ¡u, praneÅ¡imu apie vyksiantį susirinkimÄ , siunčiamos paÅ¡to korespondencijos sÄ raÅ¡u bei įgaliojimu nuo J.

A. B. Pasitvirtinusi minėtų dokumentų archyvinius nuoraÅ¡us, jų originalus notarė atidavė (duomenys neskelbtini) atstovui. Dėl ieÅ¡kovo nurodomo 2008-06-16 VAS protokolo suklastojimo dėmesys atkreiptinas į tai, kad Å¡is protokolas yra vienintelis dokumentas, kuriame yra ir ieÅ¡kovo paraÅ¡as net trijose vietose akcininkų, dalyvaujančių (duomenys neskelbtini) 2008-06-16, registravimo sÄ raÅ¡e, tačiau apie šį dokumentÄ ir/ar jo klastojimÄ ieÅ¡kinyje nekalbama; taip pat 2008 m. birželio 10 d.

įgaliojime, kuriame nurodyta, kad J. A. B. AB įgalioja J. B. atstovauti kompanijÄ (duomenys neskelbtini) visuotiniame akcininkų susirinkime, įvyksiančiame 2008m. birželio 16 d. Todėl kritiÅ¡kai vertintina ieÅ¡kovo pozicija, kad 2008-06-16 (duomenys neskelbtini) VAS neva nevyko, jis Å¡ia data jokių dokumentų nepasiraÅ¡inėjo ir apie šį susirinkimÄ bei Patalpų pardavimÄ nežinojo – tai paneigia nurodyti faktai. Nesutinka su ieÅ¡kovo motyvais dėl sandorio negaliojimo pagal CK 1.82 straipsnį.

Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį ir ABÄ® 19 straipsnio 10 dalį, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais teisme per trisdeÅ¡imt dienų nuo ieÅ¡kovo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo priėmimÄ . Tuo atveju, jei akcininkų sprendimai nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, jie galioja ir jais privalu vadovautis. Nors ieÅ¡kovas tvirtina sužinojęs apie neva „suklastotÄ " 2008-06-16 VAS protokolÄ 2016 m. vasario 9 dienÄ , jis niekuomet jo neginčijo, o ieÅ¡kinio senaties terminas jų pripažinimui negaliojančiais pasibaigęs. Dėl to teismas ir bylos Å¡alys privalo vadovautis minėtu protokolu, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog ginčo sutartis prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui ir/ar laikyti, kad jÄ sudarydamas (duomenys neskelbtini) vadovas ar įgaliotas asmuo veikė virÅ¡ydamas savo įgaliojimus, ar kad sutartis jos sudarymo metu prieÅ¡taravo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei.

Trečiasis asmuo SEB bankas atsiliepime į ieÅ¡kinį pažymėjo, kad jokie materialieji teisiniai reikalavimai AB SEB banko atžvilgiu ieÅ¡kiniu nėra reiÅ¡kiami. Vadovaujantis CK 4.197 straipsnio 6 dalimi, sÄ Å¾iningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra, taip pat pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti teismo posėdžiuose banko atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys netenkintinas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų, atsakovės (duomenys neskelbtini) bankroto byloje Nr. eB2-150-413/2019, tyčinio bankroto byloje Nr. eB2-818-657/2019 esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 1992 m. sausio 15 d. Jos akcijų 50,63 procentų priklauso atsakovui E. N., 41,67 procentų ieškovui, likę 7,7 procentų priklauso Lietuvos ir Švedijos akcininkams.

Ginčo sandorio sudarymo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) užsiėmė inžinerinių sistemų montavimo, projektavimo ir pastatų sistemų aptarnavimo veikla ir nuomojo jai priklausančias komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įgytas 2003 m. (dėl šių veiklų ginčo nėra). Ieškovo teigimu, (duomenys neskelbtini) kaip išimtinis distributorius prekiavo užsienio tiekėjų (duomenys neskelbtini) įranga, atsakovai E. R. N. ir (duomenys neskelbtini) tai neigia, nes nepateiktos išimtinės distribucijos sutartys.

Teismas sprendžia, jog tiksliai to nustatyti nėra galimybės, nes (duomenys neskelbtini) bankroto byloje ir tyčinio bankroto byloje yra konstatuota, jog bankroto administratoriui nebuvo perduoti (duomenys neskelbtini) pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-397/2021 2019 m. kovo 27 d. specialisto atliktame 2008-2015 metų (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos įvertinime konstatuota, jog, be jau minėtų veiklų, pagal baudžiamojoje byloje esančius duomenis (duomenys neskelbtini) kaip distributorius prekiavo Švedijos ir Italijos įmonių (duomenys neskelbtini) įranga.

Kadangi pirminiai buhalterinės apskaitos duomenys nebuvo pateikti ir tyrimÄ atlikusiam specialistui, nagrinėjamoje byloje nėra paneigti atsakovų E. R. N. ir (duomenys neskelbtini) teiginiai, jog ginčo sandorio sudarymo laikotarpiu pagrindinės (duomenys neskelbtini) pajamos buvo gaunamos iÅ¡ inžinerinių sistemų montavimo ir pastatų sistemų aptarnavimo, t. y. statybinės veiklos (virÅ¡ 96 proc. pajamų), iÅ¡ patalpų nuomos verslo (0,74 procento), iÅ¡ projektavimo darbų apie 3 proc. Pastaruosius faktus nustatė audito įmonė UAB „Verus auditus“, atlikusi nuomos sutarčių ir (duomenys neskelbtini) 2005-2009 m. pelno nuostolių ataskaitų (viešų duomenų) patikrinimÄ .

IeÅ¡kovo pateiktais įrodymais tai nėra paneigta (ieÅ¡kovas remiasi tik minėtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-397/2021 specialisto atliktu įvertinimu, tačiau jį atliekant minėti (duomenys neskelbtini) veiklos apimčių klausimai nebuvo tirti, specialistui nebuvo pateikti tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai). 2008 m. lapkričio 20 d. įsteigta atsakovė (duomenys neskelbtini), jos vienintelis akcininkas yra atsakovas E. R. N. Atsakovo E. R. N. vadovaujama (duomenys neskelbtini) 2009 m. gegužės 6 d. jai priklausančias negyvenamÄ sias patalpas –administracines, sandėliavimo ir gamybos patalpas, pažymėtas indeksais nuo R-15 iki R-21, R-30, nuo R-159 iki R-166, nuo 2-1 iki 2-7, 2-23, esančias (duomenys neskelbtini), pardavė už 2 250 000 Lt (651 645 Eur) uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) už 2 250 000 Lt (651 645 EUR).

Kartu perleido valstybinės žemės nuomos teisę. Pirkimo-pardavimo sutartyje nėra aptartas ieÅ¡kovo nurodomo nuomos verslo perleidimas, tačiau nuosavybės teisės perleidimo metu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotų ginčo turto nuomos sutarčių (CK 6.494 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi atsakovei (duomenys neskelbtini) iÅ¡kelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-150-413/2019). 2019 m. liepos 4 d. nutartimi bankroto byla nutraukta pagal Ä®BÄ® 27 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , reglamentuojantį bylos nutraukimÄ , kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais, kurių reikalavimai buvo pareikÅ¡ti ir patvirtinti bankroto byloje.

Dėl negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sandorio prieÅ¡taravimo pardavėjos teisnumui (CK 1.82 straipsnis) Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai (Å¡io kodekso 2.74, 2.83-2.85 straipsniai). Ginčo sandorio prieÅ¡taravimu (duomenys neskelbtini) veiklos tikslui siekti pelno ieÅ¡kovas motyvuoja Å¡io sandorio ekonominiu nepagrindimu (perleidimu pardavėjai nuostolingomis sÄ lygomis už 2,5 karto dvigubai mažesnę kainÄ nei reali turto vertė, nuomos verslo perleidimu ir Å¡io verslo generuojamų pajamų netekimu, kas galiausiai įmonę privedė prie bankroto, jos akcininko ir direktoriaus E. R.

N. nesÄ Å¾iningumu). Su Å¡iais argumentais teismas nesutinka. Teismas konstatuoja, kad svarbiausias juos paneigiantis įrodymas yra 2008 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, kuriame yra iÅ¡reikÅ¡ta ir paties ieÅ¡kovo valia parduoti ginčo turtÄ . IÅ¡ nagrinėjamoje byloje ir Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-397/2021 esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) visuotinis akcininkų susirinkimas svarstė klausimÄ dėl ilgalaikio turto pirkimo ir pardavimo ir priėmė nutarimÄ parduoti bendrovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) už rinkos kainÄ , nustatytÄ derybų keliu ir/arba kitais bÅ«dais ne anksčiau kaip prieÅ¡ 120 dienų iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau bet kokiu atveju už ne mažesnę kaip 1 900 000 (vienas milijonas devyni Å¡imtai tÅ«kstančių) litų kainÄ .

Nutarė įgalioti bendrovės direktorių E. R. N. derėtis dėl patalpų pardavimo su trečiaisiais asmenimis ir įgalioti direktoriaus pavaduotojÄ V. V. bendrovės vardu pasiraÅ¡yti patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir kitus tam reikalingus dokumentus. Susirinkimo protokolÄ pasirašė jo pirmininkas E. R. N. ir sekretorius ieÅ¡kovas. Sprendimas priimtas vienbalsiai, „prieš“ nėra, susilaikiusių nėra. Protokolas parengtas lietuvių ir anglų kalbomis (nėra ginčo, kad anglų kalba ieÅ¡kovui yra suprantama).

Kiti akcininkai susirinkime priimant šį nutarimÄ nedalyvavo. Nesutiktina su ieÅ¡kovu, kad įraÅ¡o „už“ nebuvimas reiÅ¡kia, jog akcininkų valia nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta – pagal ABÄ® 27 straipsnio 8 dalį, VAS sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau akcininkų balsų negu prieÅ¡, o Å¡iuo atveju minėtas sprendimas buvo priimtas vienbalsiai. Nebuvimas balsavusių prieÅ¡ ir susilaikiusių reiÅ¡kia, kad abu pagrindiniai akcininkai balsavo už priimtÄ nutarimÄ . Atmestinas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas Å¡iuo protokolu nesivadovauti dėl jo suklastojimo, t. y. suraÅ¡ymo atgaline data, nes 2008 m. birželio 16 d. ieÅ¡kovo nebuvo Lietuvoje, o 2008 m. birželio mėnesį įvyko tik vienas (duomenys neskelbtini) visuotinis akcininkų susirinkimas.

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) 2008-06-10 VAS protokolo matyti, kad jame svarstyta dėl turto pirkimo ir nekilnojamojo turto pardavimo ir kiti klausimai, nuspręsta parduoti bendrovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sÄ lygas įgaliojamas parengti bendrovės direktorius E. R. N. Sprendimas priimtas: „prieš“‚ nėra, susilaikė E. R. N. SprendimÄ sudaro trys puslapiai, kiekvienas jų pasiraÅ¡ytas E. R.

N. ir ieÅ¡kovo. Protokolas parengtas lietuvių ir anglų kalbomis. Taigi, savo valiÄ parduoti ginčo patalpas ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė, Å¡iame protokole nurodytų sprendimų nagrinėjamoje byloje jis nekvestionuoja, tokiÄ savo valiÄ patvirtino ir (duomenys neskelbtini) tyčinio bankroto byloje, raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodęs, kad 2008-06-10 VAS jis balsavo „už“. Nors ieÅ¡kovas neigia dalyvavimÄ 2008-06-16 VAS ir jame priimtÄ nutarimÄ , nėra ginčo dėl to, kad Å¡is VAS buvo suÅ¡auktas 2008 m. gegužės mėnesį, o jame priimtÄ nutarimÄ patvirtina ne tik protokolo bei susirinkime dalyvaujančių asmenų sÄ raÅ¡o pasiraÅ¡ymas, bet ir tai, kad 2008 m. birželio 10 d. ieÅ¡kovas pasirašė įgaliojimÄ , pagal kurį ieÅ¡kovui suteikta teisė atstovauti ir balsuoti už kitÄ bendrovės akcininkÄ juridinį asmenį J. A.

B. AB bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime, įvyksiančiame 2008 m. birželio 16 d. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2016 m. spalio 18 d. apklausiamas liudytoju, akistatos su atsakovu 2016 m. lapkričio 30 d. ieÅ¡kovas pripažino, jog 2008- 06- 16 VAS protokolÄ pasirašė, bet ne taip suprato pasiraÅ¡omo dokumento turinį – buvo tikras, kad juo pritaria kompanijos, kuri administruos (duomenys neskelbtini) pastatÄ , įkÅ«rimui, o ne Å¡io pastato pardavimui.

Atsakovo E. R. N. atstovas nagrinėjamoje byloje paaiÅ¡kino, kad 2008-06-16 VAS protokolÄ ieÅ¡kovas pasirašė 2016 m. birželio 15 d. sustojęs (duomenys neskelbtini) buveinėje (duomenys neskelbtini), nes tÄ dienÄ jis vyko iÅ¡ Vilniaus į KlaipėdÄ , pakeliui į keltÄ , nes birželio 16 d. turėjo bÅ«ti Å vedijoje. Sutiktina su atsakovais, kad toks pasiraÅ¡ymas nelemia VAS nutarimo negaliojimo. E. R. N. jį pasirašė susirinkimo suÅ¡aukimo dienÄ , nesulaukęs kitų atvykstančių akcininkų.

Baudžiamojoje byloje atliktos dvi raÅ¡ysenos ekspertizės patvirtina, kad 2008-06-16 VAS protokole yra ieÅ¡kovo paraÅ¡ai (pažymėtina, jog ieÅ¡kovas neginčija papildomai tris kartus pasirašęs (duomenys neskelbtini) 2008 m. birželio 16 d. akcininkų sÄ raÅ¡e ir 2008 m. birželio 10 d. įgaliojime dėl atstovavimo 2008-06-16 VAS), dvi dokumentų ekspertizės paneigia ieÅ¡kovo teiginius, kad 2008-06-16 VAS protokolas buvo suklastotas pasiraÅ¡ant ant tuščio lapo, nenustatyta ir atskirų dalių vėlesnio spausdinimo požymių.

Buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovo paraÅ¡as atliktas tik po teksto atspausdinimo (jei ieÅ¡kovas ir bÅ«tų pasirašęs ant tuščio lapo, pagal kasacinio teismo praktikÄ toks akcininkų veikimas prisiimamas jų rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008)). Tai, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek E. R. N., pasirašė ant kiekvieno 2008-06-16 VAS protokolo lapo, tačiau ne ant abiejų lapo pusių, nedaro protokolo niekiniu ir nesukelia abejonių jo originalumu (nėra tikslo pasiraÅ¡yti ant abiejų lapo pusių, atspausdinus tekstÄ abiejose lapo pusėse).

Tai patvirtino ir sutartį tvirtinusi notarė, nurodžiusi, kad jai buvo pateiktas 2008-06-16 VAS protokolo originalas ir kad kiekviename jo lape buvo ieÅ¡kovo paraÅ¡ai. Apklaustas baudžiamojoje byloje 2018 m. lapkričio 20 d. E. R. N. nurodė, jog 2018- 06- 10 VAS protokolas buvo suraÅ¡ytas, pasiraÅ¡ytas ir pateiktas AB SEB banko darbuotojams patikrinti, ar toks jo formatas ir turinys tinka bankui, iÅ¡ kurio reikėjo gauti leidimÄ parduoti pastatÄ . Banko darbuotojai pateikė pastabas dėl protokolo turinio, todėl 2008-06-16 VAS protokole buvo atlikti banko nurodyti pataisymai nurodant sumÄ , (duomenys neskelbtini) atstovausiantį darbuotojÄ ir kt.

Å iÄ pozicijÄ E. R. N. palaikė ir nagrinėjamoje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei per atstovÄ . Nurodė, kad bankui buvo pateiktas 2008 m. birželio 16 d. suÅ¡aukto VAS protokolas, nes 2008-06-10 VAS susirinkimo nebuvo. Nors atsakovas E. R. N. nurodė neprisimenantis vadybininko, su kuriuo tada bendravo minėtu klausimu, pavardės, be to, vadybininkai nuolat keitėsi, taip pat kad jis neiÅ¡saugojo susižinojimÄ su banku prieÅ¡ keliolika metų patvirtinančių duomenų (faktiÅ¡kai tai buvo telefoniniai pokalbiai), jo nurodomÄ kontaktavimÄ su banku patvirtina baudžiamojoje byloje esantis AB SEB banko 2017 m. sausio 13 d. atsakymas Nr. 07.04.08-351, kuriuo, be kitų dokumentų, buvo pateikti (duomenys neskelbtini) 2008-2009 laikotarpio sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, 2009 m. iÅ¡duotas informacinio pobÅ«džio raÅ¡tas dėl kredito suteikimo, ginčo pirkimo-pardavimo sutartis ir 2008-06-10 bei 2008-06-16 VAS protokolai (baudžiamosios bylos 2 tomas, b. l. 8-24).

IeÅ¡kovo teiginys, jog banko sutikimas dėl pastato pardavimo iÅ¡duotas tik kitais metais (2009 m. balandžio 22 d.), nėra reikÅ¡mingas, nes Å¡io sutikimo iÅ¡davimui pakako tuo metu galiojusio 2008-06-16 VAS protokolo. Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) 2007 metų finansinės ataskaitos yra patvirtintos 2008 m. birželio 10 d. VAS, tai yra tik jų parengimo data, Juridinių asmenų registrui buvo pateiktas tÄ finansinę ataskaitÄ patvirtinęs 2008-06-16 VAS protokolas, 2008-06-10 VAS protokolo VÄ® Registrų centre nėra.

Teismo vertinimu, nėra reikÅ¡minga aplinkybė, kad 2008 m. liepos 11 d. kreditavimo sutarties Nr. 0350007040346-06 pakeitime Nr. 11 nurodyta, kad bankui pateiktas 2008-06-10 VAS protokolas. Minėta, jog bankas yra patvirtinęs abiejų protokolų pateikimÄ . Å iuo atveju svarbu tai, kad abu Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina buvus ieÅ¡kovo valiÄ parduoti ginčo patalpas už kainÄ , ne mažesnę nei 1 900 000 Lt. Nebuvimas duomenų, kad bankas reikalavo 2008-06-10 VAS protokolÄ pataisyti, Å¡ios ieÅ¡kovo valios nepaneigia ir nesudaro pagrindo spręsti, kad 2008-06-16 VAS protokolas buvo suklastotas.

Akcininkams iÅ¡reiÅ¡kus savo valiÄ parduoti ginčo patalpas mažiausiai už 1 900 000 Lt ir jas pardavus už 2 250 000 Lt nėra pagrindo laikyti, kad jos buvo parduotos už pustrečio karto mažesnę nei rinkos kaina. MažiausiÄ rinkos kainÄ Å¡iuo atveju nustatė pats pardavėjas, ieÅ¡kovas tokios savo valios neginčijo ir neginčija Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABÄ®) numatyta tvarka. Akcininkų nustatytÄ pardavimo kainÄ iÅ¡ esmės atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodyta 1 699 000 Lt jų vertė, atsakovai pateikė ir informacijÄ apie realių sandorių rinkoje kainas 2008-2009 m. iÅ¡ dviejų nepriklausomų turto vertintojų Oberhaus ir Remax, (atsiliepimo priedai A 17-19), nepriklausomo turto vertinto LATMAS vertinimo ataskaitoje nurodyta ginčo patalpų rinkos vertė sudaro 2 118 000 Lt.

PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovas, jÄ vertintojas nustatė naudodamasis (duomenys neskelbtini) nuomos pajamų metodu. Vienas iÅ¡ Latmas ataskaitoje pasirinktų rinkos vertės vertinimo metodų buvo naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodas, kurio pagrindu ginčo patalpos buvo vertintos ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelnÄ . Remiantis Å¡iuo metodu LATMAS ataskaitoje buvo įvertintos analogiÅ¡kos paskirties (administracinės, gamybinės bei sandėliavimo) patalpos Kauno mieste pagal geografinę padėtį ir faktiÅ¡kai gaunamas nuomos pajamas (ataskaitos 10 puslapis).

Ä®vertinus pateiktus duomenis, skirtumus tarp patalpų lokalizacijos aukÅ¡tų atžvilgiu, skirtumus tarp patalpų lokalizacijos aukÅ¡tų atžvilgiu, geografinės padėties, bendrojo ploto ir bÅ«klės, buvo padaryta iÅ¡vada, jog patalpos gali bÅ«ti iÅ¡nuomotos vidutiniu įkainio koeficientu 8 Lt/1 m2. Å is patalpų nuomos koeficientas buvo panaudotas nustatyti bendrajai patalpų rinkos vertei 2009 m. 2,188 mln. Lt. Pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytÄ apskaičiavimÄ , pagrįstÄ 2009 m. galiojusių ginčo patalpų dalies nuomos sutarčių lentele, vieno kvadratinio metro patalpų nuomos kainos vidurkis yra 20,45 Lt.

Teismas sutinka su atsakovais, kad apskaičiuojant šį vidurkį ieÅ¡kovas neįvertino, jog beveik pusė patalpų (45,48 proc.) nebuvo nuomojama, todėl apskaičiuojant vieno kvadratinio metro kainÄ turi bÅ«ti įvestas atitinkamas nulinis koeficientas; kad skirtingi nuomininkai buvo iÅ¡sinuomoję nevienodo dydžio patalpas (pagal nuomos sutartis, kuo didesnis patalpų dalies plotas buvo iÅ¡nuomotas, tuo mažesnė vieno kvadratinio metro nuomos kaina konkrečiam nuomininkui buvo taikoma); taip pat neįvertino, jog administracinėms reikmėms (t. y. nuomininkų ofisams, biurams, buveinėms) naudotos iÅ¡nuomotos patalpų dalys buvo faktiÅ¡kai brangesnės, nei sandėliavimo reikmėms iÅ¡nuomotos patalpų dalys, ir į Å¡iuos skirtumus turi bÅ«ti atsižvelgiama skaičiuojant nuomos kainos vidurkį.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovai į nuomos mokesčio sumÄ neįtraukia komunalinių mokesčių, be pagrindo neiÅ¡nuomotÄ patalpų plotÄ prilygino 0 Lt/1m2 vertei, nes Å¡ias patalpas bÅ«tų buvę galima iÅ¡nuomoti. Tai paneigia E. R. N. ir (duomenys neskelbtini) su atsiliepimu pateikti įrodymai, jog neiÅ¡nuomotas (duomenys neskelbtini) patalpų plotas nebuvo pritaikytas nuomai bei apie (duomenys neskelbtini) Å¡iuo tikslu atliktas investicijas. Teismo vertinimu, prioritetas suteiktinas atsakovų apskaičiavimui, pagrįstam dviejų specialistų – UAB „Verus auditus“ ir LATMAS atliktomis analize ir skaičiuotėmis, nes ieÅ¡kovas pateikė iÅ¡ esmės tik savo nuomone paremtas nuomos kainos iÅ¡vadas (CPK 197 straipsnio 1 dalis, 180, 185 straipsniai).

Tuo remiantis darytina iÅ¡vada apie nenuginčytÄ LATMAS vertinimo ataskaitoje nurodytÄ ginčo patalpų vertę 952 000 Lt ir 1 236 000 Lt (2 188 000 Lt). IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad Å¡ioje vertinimo ataskaitoje nenurodytas turto vertinimo atvejis, todėl ja negalima vadovautis dėl vertinimo metu galiojusios TVVPÄ® redakcijos (2003 m. balandžio 3 d. įstatymas Nr. IX-1428) 23 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktų reikalavimų – 2009 m. vasario 23 d. LATMAS vertinimo ataskaitoje joje nurodytas ir vertinamas turtas su visais identifikavimo duomenimis, ir vertinimo atvejis – rinkos vertės nustatymas.

PanaÅ¡iÄ ginčo turto vertę – 695 000 Eur – retrospektyviai 2019 m. liepos mėn. nustatė ir vertintojas V. S., turintis teismo eksperto kvalifikacijÄ (tripliko priedas A35), tačiau ieÅ¡kovas pagrįstai teigia, kad Å¡ia ataskaita negalima remtis dėl neatitikimo Turto ir verslo vertinimo metodikos 43.3 punkte nustatytiems reikalavimams retrospektyvinei vertinimo ataskaitai dėl to, kad ekspertas kaip informacijos Å¡altiniais rėmėsi teisės aktais, negaliojusiais 2009 m. gegužės 6 d. (Tarptautinio vertinimo standartais 2017.

Europos vertinimo standartais 2016, kt.). Tai, kad INREAL vertinimo ataskaitoje ginčo patalpų vertė nurodyta 5 710 000 Lt, savaime neįrodo ginčo patalpų rinkos kainos pardavimo momentu. Nustatyta, kad INREAL vertinimo ataskaita buvo užsakyta AB SEB banko reikalavimu, (duomenys neskelbtini) siekiant gauti AB SEB banko leidimÄ sudaryti ginčo sandorį, o (duomenys neskelbtini) siekiant gauti AB SEB banko kreditÄ sutarties sudarymui (toks patalpų vertinimo tikslas yra nurodytas INREAL ataskaitoje). Dėl specifinės užsakymo paskirties ir tuo laikotarpiu vyravusios pasaulinės ekonominės krizės bei atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog analogiÅ¡kas turtas tuo metu buvo perkamas už 5 710 000 Lt ar (duomenys neskelbtini) ir SEB banko 2004-002-11 kredito sutarties Nr. 0360907125750-11 2008-07-11 pakeitimo Nr. 11 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose nurodytÄ 3 700 000 Lt kainÄ , ar kad buvo potencialių pirkėjų, 2008-2009 m. iÅ¡reiÅ¡kusių pageidavimÄ už tokiÄ kainÄ nupirkti ginčo turtÄ , labiau tikėtina, jog INREAL ataskaitoje nurodyta patalpų vertė buvo ne faktinė tuometinė jų rinkos kaina, o AB SEB bankui priimtina patalpų kaina, pagal kuriÄ bankas kaip įkaito turėtojas galėjo leisti sudaryti įkeisto daikto pirkimo-pardavimo sutartį ir kredituoti pirkėjÄ .

Atmestini ieÅ¡kovo argumentai, kad ieÅ¡kinio pagrįstumÄ Ä¯rodo pardavimo kainos neatitiktis ginčo turto vertei, nurodytai (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose. Remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dienÄ , sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtÄ arba verslÄ ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po Å¡io turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio Å¡alys veikia dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų, gi įmonės buhalterinėje apskaitoje turtas apskaitomas vadovaujantis verslo apskaitos standartais. 12-jo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ tikslas yra nustatyti ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarkÄ .

Standartas taikomas registruojant apskaitoje ilgalaikį materialųjį turtÄ , nustatant jo įsigijimo (pasigaminimo) savikainÄ , nusidėvėjimÄ , perkainojant jį, atliekant kitas su ilgalaikiu materialiuoju turtu susijusias Å«kines operacijas ar registruojant Å«kinius įvykius, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kiti verslo apskaitos standartai reikalauja ar leidžia šį turtÄ ar su juo susijusias Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius registruoti apskaitoje kitaip. Taigi, įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaityta ginčo turto vertė nėra tapati rinkos kainai.

Nesusijusių su 2009 m. atliktais vertinimais ar kitokių objektyvių ginčo turto rinkos vertę patvirtinančių duomenų ieÅ¡kovas nepateikė, teismo ekspertizės paskyrimo atsisakė (CPK 178 straipsnis). Nesutiktina su ieÅ¡kovu, kad parduodant patalpas į sutarties kainÄ nebuvo įtrauktos ir LATMAS ataskaitoje neva nebuvo vertintos (duomenys neskelbtini) gautos pajamos iÅ¡ su patalpų nuomininkais sudarytų nuomos sutarčių. Šį teiginį ieÅ¡kovas motyvuoja savo tuometiniu įsitikinimu, jog 2008 m. birželio mėnesį akcininkai svarstė ir sprendimÄ priėmė dėl dukterinės įmonės, administruosiančios ginčo patalpas, įsteigimo, nes akcininkai nenutarė parduoti nuomos verslo, tačiau Å¡iuos argumentus visų pirma paneigia 2008-06-10 VAS protokolas, 2008-06-16 VAS darbotvarkės turinys bei akcininkų sprendimas, iÅ¡ kurių matyti, jog dukterinės įmonės steigimas apskritai negalėjo bÅ«ti svarstomas.

Protokolas suraÅ¡ytas ieÅ¡kovui suprantama anglų kalba, be to, ieÅ¡kovas yra patyręs verslininkas, turi vadovavimo verslui patirties nuo 1988 metų, yra kelių įmonių steigėjas, akcininkas arba vadovas (duomenys neskelbtini), todėl minėti įsitikinimai ir argumentai apie jo, kaip silpnesnės Å¡alies, apgavimÄ yra niekuo nepagrįsti, juolab atsižvelgiant į tai, kad jis pats teikė neteisingus paaiÅ¡kinimus apie savo parašų suklastojimÄ ar 2008-06-16 VAS protokolo parengimÄ atgaline data. IeÅ¡kovo teiginius apie tai, kad į pardavimo kainÄ nebuvo įtrauktas nuomos verslo pardavimas, paneigia akcininkų nustatyta ne mažesnė nei 1 900 000 Lt kaina ir pirmiau aptarta LATMAS vertinimo ataskaitoje nurodytos pardavimo kainÄ atitinkančios kainos apskaičiavimas, kuriÄ vertintojas nustatė naudodamasis (duomenys neskelbtini) nuomos pajamų metodu.

Kita vertus, nutarus parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , nėra jokio protingo pagrindo manyti, jog sykiu nėra parduodamas ir Å¡io turto nuomos verslas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atmestini ieÅ¡kovo argumentai dėl ginčo sandorio ekonominio nepagrindimo ir nenaudingumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.); taip pat kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio Å¡alis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siÅ«lomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainÄ , o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016 33 punktas).

Kasacinis teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019, pažymėjo, kad sandoris gali bÅ«ti pripažintas prieÅ¡taraujančiu juridinio asmens tikslams, kai 1) jis akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas įmonei ir 2) apie Å¡iÄ Å¾alÄ buvo žinoma sandorio Å¡alims, kurios sudarydamos sandorį veikė nesÄ Å¾iningai. Nenaudingumas ir žala juridiniam asmeniui atsispindi vertinant ne tik konkretaus sandorio rezultatus, bet ir juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens vykdomÄ veiklÄ , kitus su ginčijamu sandoriu susijusius sandorius ir juridinio asmens veiksmus, galinčius atskleisti ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir aplinkybes.

Sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ atspindi objektyvÅ«s veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio Å¡alių giminystės ryÅ¡iai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvÅ«s veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumÄ juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad „CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorio negaliojimo pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda.

Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieÅ¡taraujančius juridinio asmens teisnumui, bÅ«tų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciÅ¡kai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai Å¡aliai komerciÅ¡kai nenaudingi sandoriai galėtų bÅ«ti ginčijami. Tokiu atveju svarbus civilinės teisės tikslas – užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir teisėtÄ civilinę apyvartÄ â€“ nebÅ«tų pasiektas, nes bÅ«tų sudarytos kliÅ«tys pačiai civilinei apyvartai, kaip tokiai.“ (2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-520/2012).

LogiÅ¡kas atsakovų E. R. N. ir (duomenys neskelbtini) atstovo paaiÅ¡kinimas, pagrįstas (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės duomenimis, kad dėl pasaulinės ekonominės krizės tuo metu statybinės įmonės masiÅ¡kai bankrutuodavo (Å¡i aplinkybė pagal CPK 182 straipsnio 1 punktÄ vertintina kaip visuotinai žinoma), todėl statybų rinka susiaurėjo, nebuvo naujų užsakymų, kÄ rodo ir (duomenys neskelbtini) 2008-2009 m. balansai (2008 m. (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamos siekė 17 259 426 Lt, 2009 m. sumažėjo daugiau nei 8 kartus iki 2 206 248 Lt ).

Kadangi inžinerinių sistemų montavimo ir pastatų sistemų aptarnavimo veikla buvo pagrindinė, labiau tikėtina, kad tuometinė (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis buvo kebli tiek dėl naujų užsakymų sumažėjimo, tiek dėl klientų neatsiskaitymo (pvz., per vienerius metus gautinos sumos 2008 m. sudarė 2 589 485 Lt, 2009 metais – tik 883 865 Lt). Tai matyti ir iÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (vien 2009 metais (duomenys neskelbtini) buvo 11 civilinių bylų dalyve, (Å¡eÅ¡iose bylose ieÅ¡kovė dėl skolos priteisimo ir rangos teisinių santykių, kitose – atsakovė dėl skolų priteisimo), taigi atsakovai pagrįstai teigia, jog patalpų pardavimas atitiko (duomenys neskelbtini) interesus ir turėjo ekonominę logikÄ padėti jai sumažinti nuostolingÄ veiklÄ , kuriÄ Ä¯takojo pasaulinė finansų krizė ir (duomenys neskelbtini) pagrindinės su statybų sektoriumi susijusios montavimo veiklos nuostolingumas, juolab kad patalpų nuomos veikla Å¡iai bendrovei irgi buvo nuostolinga, lyginant su sÄ naudomis patalpų įsigijimui.

PastarÄ jį faktÄ atsakovai įrodinėja UAB „Verus auditus“ atliktu vertinimu, ieÅ¡kovas tai ginčija remdamasis baudžiamojoje byloje atlikto (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos patikrinimo specialisto iÅ¡vada, tačiau pastebėtina, kad baudžiamojoje byloje nuomos verslo pajamingumas/nuostolingumas nebuvo vertintas, be to, buvo tirti 2009 metų laikotarpio balanso duomenys, o ne aktualių 2008 metų, kuomet akcininkai nutarė sudaryti ginčo sandorį, ar ankstesnio laikotarpio. IÅ¡ 2009 metų balanso matyti tik ilgalaikio ir trumpalaikio turto sumažėjimo faktas, lyginant su 2008 metais, įskaitant ir per vienerius metus gautinų sumų sumažėjimÄ , tačiau nesant pirminių buhalterinės apskaitos duomenų bei nustačius, kad pagrindinė (duomenys neskelbtini) veikla buvo susijusi su statybos darbais, negalima daryti iÅ¡vados, jos per vienerius metus gautinos sumos sumažėjo tik dėl nuomos verslo perleidimo.

FaktiÅ¡kai tai patvirtina ir specialisto, kuriam buvo pateiktas klausimas, ar ginčo pastato pardavimas 2009 metais buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingas ir turėjo tiesioginės įtakos (duomenys neskelbtini) bankrotui, iÅ¡vada. Specialistas pateikė bendro pobÅ«džio atsakymÄ , kad pardavusi komercines patalpas, iÅ¡ kurių nuomos gaudavo pastovias pajamas, ji dėl Å¡ios veiklos negavo pajamų, o iÅ¡ 2009-2014 metų ekonominių rodiklių padarė iÅ¡vadÄ , jog pardavus ginčo turtÄ Ä¯monės bÅ«klė dar buvo stabili ir neturėjo tiesioginės bei lemiamos įtakos (duomenys neskelbtini) bankrotui.

Tuo tarpu UAB „Verus auditus“ specialistas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pajamos pagal pateiktas nuomos sutartis laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2009 m. gegužės 6 d. sudarė 466 262,68 Lt (135 039,00 Eur), o jos įsipareigojimai AB Vilniaus bankui pagal 2004 m. vasario 11 d. kreditavimo sutartį tuo pačiu laikotarpiu iÅ¡ viso sudarė 297 894,72 Eur ir buvo 162 855,72 Eur didesni nei nuomos pajamų suma, t. y. patvirtino atsakovo E. R. N. nurodytÄ nuomos verslo nuostolingumÄ . Atmestini ieÅ¡kovo argumentai, kad klausimai UAB „Verus auditus“ specialistui buvo suformuluoti nekorektiÅ¡kai ir neatspindi objektyvios (duomenys neskelbtini) patalpų nuomos verslo padėties, kadangi auditoriui buvo suformuluotas klausimas dėl patalpų nuomos pajamų 2005-2009 m.; neįvertinta, kiek nuomininkų nuomojosi patalpas po jų pardavimo; nekorektiÅ¡kai apskaičiuotas (duomenys neskelbtini) pajamų procentas iÅ¡ patalpų nuomos.

Teiginiai apie klausimų nekorektiÅ¡kumÄ deklaratyvÅ«s, neatskleidžiantys, kokia klausimo formuluotės dalis yra neteisinga. Teismo vertinimu, Å¡eÅ¡i auditoriui pateikti klausimai yra visiÅ¡kai aiÅ¡kÅ«s. IeÅ¡kovas nekonkretizavo, kuo neobjektyvus yra pirmasis klausimas apie nuomos pagal nuomos sutartis pajamas nuo 2005 m. iki 2009 m. gegužės 6 d. Nesutiktina su ieÅ¡kovu, kad sprendžiant apie (duomenys neskelbtini) nuomos pajamas, turėjo bÅ«ti vertinamos nuomos pajamos ir po patalpų pardavimo. IeÅ¡kovas nepagrįstai siekia spręsti apie nuomos pajamas lyginant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiklÄ , kadangi skiriasi tiek Å¡ių įmonių veiklos metodai, tiek ir apimtis bei (duomenys neskelbtini) ginčo patalpose atliktos investicijos.

IeÅ¡kinio dalykas yra pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimas, todėl ieÅ¡kovas privalo įrodyti jos prieÅ¡taravimÄ (duomenys neskelbtini) teisnumui 2009 m., o ne 2014 m., kuomet, kaip teigia ieÅ¡kovas, (duomenys neskelbtini) bÅ«tų turėjusi 20 nuomininkų ir (duomenys neskelbtini) prilygstančias pajamas. Nors ieÅ¡kovas nesutinka, kad patalpų nuomos verstas sudarė auditoriaus nustatytÄ 0,74 proc. dalį, minėta, kad tai nuginčijančių duomenų nepateikė. IeÅ¡kovas iÅ¡kreipia pateikiamus duomenis teigdamas, kad po patalpų įgijimo (duomenys neskelbtini) 2009 m. gavo daugiau nuomos pajamų, nei sumokėjo kredito įmokų – ieÅ¡kovas nepagrįstai sutapatino bendras (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamas su nuomos pajamomis (į pardavimo pajamas yra įskaičiuojamos ne tik nuomos pajamos, tačiau ir pajamos, uždirbtos nuomininkams perparduodant komunalinių mokesčių sÄ naudas, t. y. (duomenys neskelbtini) moka komunalinius mokesčius ir juos parduoda/padalina nuomininkams), kita vertus, (duomenys neskelbtini) veiklos pelningumas jau pirmaisiais metais po patalpų įgijimo yra paneigiamas paties ieÅ¡kovo cituojamais (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentais, iÅ¡ kurių matyti, kad 2009 m. (duomenys neskelbtini) patyrė 642 Lt nuostolio.

Vertinant įrodymų pakankamumo aspektu, auditoriaus iÅ¡vada yra objektyvesnė įrodinėjimo priemonė, kurios ieÅ¡kovas nepaneigė. IeÅ¡kovas teigia, kad (duomenys neskelbtini) patalpų nuomos veikla nebuvo nuostolinga, tačiau tai grindžia ne 2005-2009 m. duomenimis, aktualiais sudarant ir vertinant ginčo sutartį, o 2010-2017 m. duomenimis. (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės duomenys rodo, jog 2008-2009 m. jos nuostolis siekė 1,7 ir 1,1 mln. Lt. IeÅ¡kovo teiginys apie nesupratimÄ , kodėl laikinÄ (duomenys neskelbtini) pagrindinės veiklos nuostolingumÄ reikėjo gelbėti įmonei perleidžiant ginčo patalpas, atmestinas sutinkant su atsakovais, kad tuo metu nei (duomenys neskelbtini), nei niekas Lietuvoje negalėjo numatyti, kada finansinė krizė baigsis ir ekonominė situacija stabilizuosis (pažymėtina, kad nurodomas teiginys prieÅ¡tarauja ir nenuginčytai paties ieÅ¡kovo valiai, iÅ¡reikÅ¡tai abiejuose minėtuose VAS protokoluose).

Tai, kad po ginčo sandorio įmonės bÅ«klė dar buvo stabili, o ginčo patalpų pardavimas nenulėmė (duomenys neskelbtini) bankroto, irgi patvirtina atsakovų teiginius, jog vietoje ginčo turto (duomenys neskelbtini) įgijo grynuosius pinigus už parduotas patalpas, kuriais atsiskaitė su kreditoriais ir atgavo apyvartines lėšas, bÅ«tinas tęsti veiklÄ . Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis teismas sprendžia, jog atsakovai E. R. N. ir (duomenys neskelbtini) įrodė, kad ginčo sandoris buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimo pagrindu, atitiko rinkos bei (duomenys neskelbtini) akcininkų nustatytas kainos sÄ lygas ir buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) interesais, siekiant iÅ¡vengti (duomenys neskelbtini) bankroto 2009 m. per pasaulinę ekonomikos krizę.

Ginčo sutarties sudarymas faktiÅ¡kai pagerino (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį ir padėjo (duomenys neskelbtini) sumažinti nuostolius 2010-2012 metais. Ä® patalpų pardavimo kainÄ buvo įtrauktos jų generuotos nuomos pajamos. Taigi ieÅ¡kovo ar (duomenys neskelbtini) interesai nebuvo pažeisti, ginčo sandoris neprieÅ¡taravo (duomenys neskelbtini) teisnumui ar veiklos tikslams. Kadangi sandoris neprieÅ¡taravo (duomenys neskelbtini) teisnumui ar veiklos tikslams, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog kita sandorio Å¡alis buvo nesÄ Å¾ininga, t. y.

žinojo, jog sandoris prieÅ¡tarauja (duomenys neskelbtini) teisnumui. Vien tai, kad atsakovas E. R. N. yra įgijėjo (duomenys neskelbtini) steigėjas ir savininkas, savaime nepaneigia ginčo sandorio naudingumo (duomenys neskelbtini) ir nereiÅ¡kia įgijėjo nesÄ Å¾iningumo, nes įstatymai nedraudžia sandorių tarp susijusių įmonių. IeÅ¡kovo teiginius apie E. R. N. nesÄ Å¾iningumo įrodymÄ , t. y. ginčo sandoriu sukeltÄ (duomenys neskelbtini) bankrotÄ , (duomenys neskelbtini) tyčinio bankroto byloje paneigia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis Nr. e2-982-370/2018, kuria byla buvo perduota iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl neatskleistos jos esmės. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tyčinio bankroto byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kaip 2009 m.

įvykęs patalpų pardavimo faktas sukėlė ar galėjo sukelti (duomenys neskelbtini) bankrotÄ , kuris įvyko tik po 7 metų (2016 m.). Pažymėtina, jog sÄ sajas tarp ginčo sandorio ir bankroto nagrinėjamoje byloje paneigia ir paties ieÅ¡kovo nurodomas dokumentas – 2019 m. kovo 27 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 04/14-2-5-3249 dėl (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos. PareiÅ¡kėja bankroto administratorė tyčinio bankroto byloje taip pat įrodinėjo, kad (duomenys neskelbtini) valdymo organai (konkrečiai – E. R.

N.) įgyvendino „fenikso schemÄ â€œ, nuo 2008 metų perkeldami tris pagrindines (duomenys neskelbtini) veiklos sritis į su jos valdymo organais susijusias įmones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien neteisėtų įmonės valdymo organų ar akcininkų veiksmų nurodymo byloje nepakanka, nes pastarieji veiksmai gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones ir tokiomis priemonėmis yra pasinaudota: Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-965-638/2018 pagal ieÅ¡kovų BUAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „Jumaida“ ieÅ¡kinį atsakovams E.R., E. R.

N., M.Z., UAB „Kondena“, A.S., UAB „Venterma“, E.N., P.J., tretieji asmenys A.B., E.B., N.G., UAB „Termodoras“, UAB „Vitaterma“, ŽŪB „Inovatyvios investicijos“, A. K., UAB „Patalpų klimato sprendimai“, UAB „Intergruotos centralizuotos sistemos“, UAB (duomenys neskelbtini), J. A. B. dėl žalos, padarytos bankrutuojančių bendrovių akcininkų ir vadovų nesÄ Å¾iningais veiksmais, priteisimo, kurioje taip pat nurodomos aplinkybės, jog buvo įgyvendinta verslo perkėlimo į kitas įmones, taip vadinama „fenikso schema“.

Pastaroji civilinė byla yra nutraukta, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį (visa Å¡ios bylos medžiaga teismo nutartimi pripažinta nevieÅ¡a). Pagal teismo nutartimi patvirtintÄ taikos sutarties 2.3 punktÄ , E. R. N., A.S, M.Z. ir UAB „Kondena“ mokėjimo įsipareigojimai ir kreditorinio reikalavimo atsisakymas pagal Å¡ios taikos sutarties 2.1 p. yra visiÅ¡kai neutralÅ«s juridiniai faktai, kurie nėra bei negali bÅ«ti aiÅ¡kinami kaip ieÅ¡kinio pripažinimas, neteisėti ar nesÄ Å¾iningi veiksmai, savarankiÅ¡kame reikalavime nurodytų aplinkybių ar žalos (ar bet kokių kitokių nuostolių kokios nors atsakomybės pripažinimas; susitarimas pasiektas Å¡alims pritaikius abipuses nuolaidas, dėl ko minėtos sumos bei kreditorinio reikalavimo atsisakymas yra Å¡alių pasiekto kompromiso rezultatas siekiant aukščiau nurodytų tikslų, o ne koks nors kaltės ar atsakomybės pripažinimas.

Formuodamas teismų praktikÄ dėl taikos sutarties paskirties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-108/2010, pažymėjo, kad „taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiÅ¡kia, kad, pirma, tarp Å¡alių yra kilęs konfliktas, antra, Å¡alys siekia jį iÅ¡spręsti. Å alys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriÅ¡kas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiÅ¡kų nuolaidų bÅ«du.

Tai reiÅ¡kia, kad gana dažnai Å¡alys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natÅ«ralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo bÅ«dų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikÅ¡mės, nes, minėta, Å¡ie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrÄ jÄ situacijÄ .

Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikÅ¡mę Å¡alių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. turi teises ir pareigas nustatančiÄ reikÅ¡mę. Ji įformina Å¡alių valiÄ suderinti skirtingas pozicijas ir bÅ«ti teisiÅ¡kai Å¡io suderinimo įpareigotomis. Tai reiÅ¡kia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama.“ Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis ir taikos sutartyje nurodytais susitarimais, teismas atmeta ieÅ¡kovo argumentus apie tai, kad Å¡ios taikos sutarties esminė sÄ lyga – E. R.

N. įsipareigojimas sumokėti (duomenys neskelbtini) 91 528,89 Eur dydžio sumÄ , tokiu bÅ«du padengiant dalies (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimus, ir Å¡ios įsipareigojimo įvykdymas – įrodo, jog tai yra besÄ lyginis E. R. N. atsakomybės prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) kreditorius pripažinimas (be kita ko, pažymėtina, jog taikos sutartimi tarpusavio įsipareigojimus (ir piniginius), prisiėmė visos bylos Å¡alys, nesusiję su nagrinėjama byla, be to, Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini) nebėra bankrutuojanti įmonė)), bei kad per žalos bylÄ atsakovas E. R.

N. siekė nutraukti tyčinio bankroto bylÄ , kurioje buvo pilnai atskleista jo įgyvendinta (duomenys neskelbtini) turto ir verslo perėmimo schema, kurios reikÅ¡minga dalimi ir buvo ginčo sandoris. Teismas pažymi, jog civilinė byla eB2-818-657/2019 dėl (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu yra nutraukta 2019 m. liepos 2 d. nutartimi priėmus pareiÅ¡kėjos bankroto administratorės UAB „Audata“ atsisakymÄ nuo pareiÅ¡kimo dėl (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau joje priimtoje 2018 m. birželio 19 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, pažymėjo, jog byloje buvo įrodinėjamas (duomenys neskelbtini) priklausančių komercinių patalpų ir jų nuomos verslo perkėlimas („fenikso schema“) į UAB (duomenys neskelbtini), tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog komercinių patalpų pirkimas-pardavimas faktiÅ¡kai įvyko, todėl turtas buvo ne perduotas, o parduotas, o faktas, jog naujasis patalpų savininkas sudarė patalpų nuomos sutartis, yra pagrįstas ekonomine logika (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

IeÅ¡kovo nurodoma akcijų byla e2-2781-800/2018 Kauno apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta 2018 m. rugpjūčio 22d., ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėta 2018 m. gruodžio 11 d. (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr.e2A-1808-260/2018), ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai. Byloje nagrinėtos aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) akcijų perleidimo atsakovui P. J. sutartimi, sudaryta 2015 m. Taigi, Å¡iuo metu nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas jo įvardijamÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ 2015 metais sieja su deÅ¡imties (dvylikos) metų senumo įvykiais 2009 m. teismas konstatuoja, kad akcijų byla ir joje vertinti 2015 m.

įvykiai bei veiksmai negali nei patvirtinti, nei paneigti atsakovo sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo 2008-2009 m., kadangi abiejose bylose nustatytos aplinkybės tarpusavyje nesusijusios, todėl negalima daryti iÅ¡vados, jog kreditorių ir akcininkų interesus pažeidžiantys sandoriai buvo Å¡iam atsakovui bÅ«dinga ir įprasta veikla, tad ir sudarydamas ginčo sandorį jis elgėsi nesÄ Å¾iningai. Kauno apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-18262-429/2018 dėl prekių ženklo yra nutraukta įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi.

Å ia nutartimi nėra nustatyti nei neteisėti, nei nesÄ Å¾iningi atsakovų veiksmai, todėl nagrinėjamai bylai prejudicinės galios ji neturi. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-397/2021 atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00550-16 dalis, pradėta pagal ieÅ¡kovo įgalioto asmens S. L. pareiÅ¡kimÄ , kuriame buvo praÅ¡oma iÅ¡tirti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vadovo E. R. N. galimai neteisėtus veiksmus ir atlyginti materialinę bei moralinę žalÄ dėl ginčo sandorio sudarymo, buvo nutraukta nenustačius sukčiavimo požymių, panaikintas J. A. B. kaip civilinio ieÅ¡kovo statusas. 2018 m. sausio 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį konstatuota, jos atlikus ikiteisminį tyrimÄ nėra nustatytas VAS suklastojimas.

Å ioje byloje priimtame 2021 m. gegužės 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nustatyta, kad nebuvo saugomi nustatytÄ laikÄ nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, už tai yra atsakingas Å«kio subjekto vadovas, tačiau nei Å¡ios aplinkybės, nei 2015 m. su akcijų perleidimu P. J., nei baudžiamojoje byloje tirti su medžiagų perdavimu ir automobilio pardavimu susiję įvykiai nėra susiję su nagrinėjamoje byloje aktualiomis aplinkybėmis.

Pažymėtina ir tai, jog siekiant patikrinti ieÅ¡kovo atstovės argumentus dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų įvertinimo nagrinėjant civilinę pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinti ieÅ¡kovo argumentus dėl VAS protokolų pasiraÅ¡ymo ir E. R. N. parodymų nenuoseklumo, prie bylos apžiÅ«rai buvo pridėta baudžiamoji byla Nr. 1-53-397/2021 ir iÅ¡analizuota visa jos medžiaga (teismas pažymi, jog 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje atnaujinti bylos nagrinėjimÄ nurodytus minėtus ir kitus ieÅ¡kovės argumentus atsakovai klaidingai interpretuoja kaip teismo vertinimus – Å¡ioje nutartyje yra padaryta tik iÅ¡vada apie tai, kad sprendžiant dėl CPK 184 straipsnio nuostatų taikymo (ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo apie įrodymo suklastojimÄ ) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo atžvilgiu, yra aktualus ne tik minėtas nutarimas, bet ir visa nutarimÄ pagrindžianti ikiteisminio tyrimo medžiaga)).

Teismas konstatuoja, kad nenuoseklių, neatitinkančių civilinėje byloje nurodytas aplinkybes, E. R. N. parodymų baudžiamojoje byloje nėra, prieÅ¡ingai – nors tuo metu, kai į ikiteisminio tyrimo bylÄ buvo pateikti kelto bilietai (baudžiamosios bylos t. 1 b. l. 69-71), nei E. R. N., nei jo atstovas negalėjo susipažinti su bylos medžiaga (Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnis, 181 straipsnio 1 dalis) ir atitinkamai modeliuoti savo parodymų, jo parodymai apie 2008-06-16 VAS susirinkimÄ ir protokolo pasiraÅ¡ymÄ nekito (2016 m. lapkričio 30 d. akistatos protokolas t. 3 b. l. 81-85).

Savo pozicijas akcininkų sprendimo parduoti ginčo turtÄ parengimo klausimu keitė ne atsakovas, o ieÅ¡kovas – pvz., 2016 m. spalio 18 d. apklaustas liudytoju jis nurodė, jog pasirašė 2008-06-10 VAS protokolÄ , tik nutarta buvo ne parduoti patalpas, o steigti dukterinę įmonę (t. 1 b. l. 84), jo paraÅ¡as 2008- 06-16 VAS protokole yra padirbtas, Å¡io protokolo ir 2008-06-16 VAS dalyvių registracijos sÄ raÅ¡o nėra matęs, tačiau ant tuščių lapų jis pasiraÅ¡inėdavęs tik iki 1995 metų ( t. 3 b. l. 82-83); tyčinio bankroto byloje jis raÅ¡tu patvirtino, jog 2008 m. birželio 10 d. balsavo už patalpų pardavimÄ , o nagrinėjamoje byloje laikėsi pozicijos, jog pasirašė ne ant kiekvieno 2008-06-16 VAS protokolo puslapio ir kad jis suklastotas.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodomų aplinkybių kaitaliojimas, baudžiamojoje byloje konstatuotas protokolų autentiÅ¡kumas ir nagrinėjamoje byloje nustatyta ieÅ¡kovo valia parduoti ginčo patalpas aiÅ¡kiai rodo, jog ieÅ¡kovas dalyvavo priimant sprendimÄ parduoti ginčo turtÄ už 2008-06-16 VAS protokole nurodytÄ kainÄ ir tokiÄ savo valiÄ patvirtino. Dėl ginčo sandorio prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „vieÅ¡oji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. VieÅ¡oji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiÅ«riu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sÄ Å¾iningumo ir nesÄ Å¾iningumo) sampratÄ .

Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimÄ , apsaugoti ekonomiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti keliÄ piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį sutarties Å¡alių ketinimai turi svarbiÄ reikÅ¡mę. Remiantis CK 1.81 straipsniu turi bÅ«ti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties Å¡alių ketinimas buvo skirtas tikslui, prieÅ¡ingam vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius Å¡alių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdÅ«s, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

IeÅ¡kovo teigimu, pagrindinis ir vienintelis ginčo sandorio Å¡alių (atsakovų E. R. N. ir (duomenys neskelbtini)) ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei pasiekimÄ , nes juo buvo siekiama su bendraisiais teisės principais nesuderinamų tikslų – perleisti pelningÄ (duomenys neskelbtini) nuomos verslÄ Ä¯ naujai tam tikslui įsteigtÄ (duomenys neskelbtini), siekiant iÅ¡vengti pelno dalijimosi tarp (duomenys neskelbtini) akcininkų (2020 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-6-915/2015, iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsnių nuostatos, kuriose įtvirtintos Å¡alių pareigos elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu yra imperatyvaus pobÅ«džio, tačiau nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant Å¡ioje normoje įtvirtintÄ Ä¯sakmų reikalavimÄ arba draudimÄ ir ar Å¡io pažeidimas lemia bÅ«tent sandorio negaliojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalį, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teise bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. CK 6.4 straipsnis nustato analogiÅ¡kas prievolės Å¡alių pareigas, o pagal CK 6.158 straipsnio 1 dalį kiekviena sutarties Å¡alis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai. Teismas sprendžia, kad nustačius, jog ginčo sandoris buvo sudarytas paties ieÅ¡kovo valia, kad patalpų perleidimas (duomenys neskelbtini) nepažeidė jokių imperatyvių teisės normų (jų ieÅ¡kovas ir neįvardijo) ir neprieÅ¡tarauja (duomenys neskelbtini) teisnumui, o už perleistÄ turtÄ su (duomenys neskelbtini) buvo adekvačiai atsiskaityta, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog 2009 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams.

IeÅ¡kovo teiginiai apie sÄ moningÄ atsakovų tikslÄ perimti turtÄ , siekį iÅ¡vengti pelno dalijimosi, žinojimÄ , kad su ginčo sandorio sudarymu susiję veiksmai žlugdo (duomenys neskelbtini) verslÄ , yra nepagrįsti įrodymais. Vien aplinkybė, jog ginčo turtas buvo parduotas E. R. N. priklausančiai įmonei, nesudaro pagrindo spręsti apie geros moralės pažeidimÄ â€“ anot atsakovo, tokio iÅ¡ankstinio ketinimo jis neturėjo, pirkėjų buvo ieÅ¡koma beveik metus, dėl ekonominės krizės niekas daugiau to turto nepirko.

Nėra pagrindo netikėti Å¡iuo atsakovu, kad pirkėjų paieÅ¡kos įrodymai (skelbimai, telefoniniai pokalbiai, paieÅ¡ka per verslo kontaktus) dėl savo specifikos ir laiko tarpsnio (praėjo 13 metų) nėra iÅ¡likę. IeÅ¡kinyje dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu aptariamu pagrindu nurodyti teiginiai apie (duomenys neskelbtini) įrangos pardavimų verslo perkėlimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) yra paneigti baudžiamojoje byloje atliktos (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos tyrimo 2019 m. kovo 27 d. specialisto iÅ¡vada atsakant į 7-8 klausimus, be to, teiginiai apie prekių ženklo pasisavinimÄ , kaip ir argumentai apie projektavimo ir įrangos montavimo verslo perkėlimÄ , E. R.

N. nuteisimÄ baudžiamojoje byloje pagal LR baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 19 d.) su bylos nagrinėjimo dalyku nėra susiję, pernelyg nutolę nuo bylos nagrinėjimo dalyko ir negali bÅ«ti vertinami kaip atsakovo E. R. N. nesÄ Å¾iningo, geros moralės principų neatitinkančio elgesio įrodymas vertinant ginčo sandorį. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimuose nurodomi duomenys iÅ¡ teisminės mediacijos proceso nevertintini dėl mediacijos konfidencialumo (Mediacijos įstatymo 17 straipsnis).

Nors ieÅ¡kovas pažymi, kad atsakovų pateikiamas susiraÅ¡inėjimas pristatomas kaip tariamo spaudimo ar Å¡antažo E. R. N. įrodymas, tačiau iÅ¡ pateiktų elektroninių laiÅ¡kų turinio galima spręsti tik apie tai, kad E. R. N. buvo suinteresuotas taikiu bÅ«du iÅ¡spręsti konfliktÄ sumokant atitinkamÄ sumÄ mainais į tai, kad bÅ«tų nutrauktas jo atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas, paneigtas straipsnis spaudoje ir ateityje nebÅ«tų reiÅ¡kiamos pretenzijos dėl (duomenys neskelbtini), jos akcininkams ar kreditoriams padarytos žalos atlyginimo (pvz., 2016 m. birželio 9 d. laiÅ¡ke E. R.

N. nurodė: „<...> susitarėme, kad jis (advokatas - ieÅ¡kovo pastaba) suraÅ¡ys susitarimÄ (susitarimo projektÄ ), kuriame bus numatyta kiek jÅ«s gaunate iÅ¡ manęs pinigų ir kÄ aÅ¡ už tai gaunu: - kad paneigsite straipsnį laikraÅ¡tyje „Kauno diena“, atsiimsite pareiÅ¡kimus iÅ¡ generalinės prokuratÅ«ros ir Kauno vyriausiojo policijos komisariato, kad ateityje man nebus reiÅ¡kiamos jokios pretenzijos iÅ¡ jÅ«sų pusės <...>“). Vadovaujantis visomis nurodytomis nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ginčo sandoriu nebuvo pažeistas (duomenys neskelbtini) teisnumas, vieÅ¡oji tvarka, nėra pagrindo daryti ir iÅ¡vadÄ apie (duomenys neskelbtini) turto perkėlimÄ Ä¯ kitÄ atsakovui E. R.

N. priklausančiÄ Ä¯monę ir ginčo sandorio prieÅ¡taravimÄ bendriesiems geros moralės principams. Dėl žalos atlyginimo ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas akcininko iÅ¡vestinio ieÅ¡kinio institutas suteikia akcininkui teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ant atlyginti žalÄ , kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių neteisėtų veiksmų, todėl pasisakytina dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti žalos atlyginimÄ â€“ 48 955,49 Eur (duomenys neskelbtini) gautÄ pelnÄ iÅ¡ ginčo patalpų nuomos – iÅ¡ buvusio (duomenys neskelbtini) vadovo E. R.

N. Juridinio asmens valdymo organų narių pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Lietuvos teismų praktikoje Å¡ios pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo pagrįstos pareigos. Jų santykis yra fiduciarinis juridinio asmens atžvilgiu, nes jie yra svetimo turto valdytojai. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovas privalo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai ir bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 1-3 dalys).

Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Paneigti kaltės prezumpcijÄ yra atsakovų pareiga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ginčo sandoris buvo verslo sprendimas, tačiau tÄ sprendimÄ priėmė ne (duomenys neskelbtini) vadovas, o akcininkai, t. y. ir ieÅ¡kovas. Akcininkų sprendimas parduoti ginčo turtÄ nepažeidė jokių ieÅ¡kovo nurodytų įstatymų reikalavimų, yra teisėtas ir galiojantis, už parduotÄ turtÄ pardavėjai yra teisingai atlyginta, ginčo sandoris pardavėjai buvo naudingas, todėl vien tai, kad turtas buvo parduotas (duomenys neskelbtini) vadovui priklausiusiai įmonei ir Å¡ios aplinkybės iki sandorio sudarymo ieÅ¡kovui E. R. N. neatskleidė, teismo vertinimu, nereiÅ¡kia nei jo interesų konflikto, nei lojalumo bendrovei (duomenys neskelbtini) pažeidimo, nes Å¡iuo atveju jo asmeniniai interesai neprieÅ¡tarauja juridinio asmens (duomenys neskelbtini) interesams.

Nenustačius neteisėtų atsakovo E. R. N. veiksmų, nėra aktualios kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos, tačiau pažymėtina, jog atsakovai pagrįstai teigia apie neįrodytÄ Å¾alÄ , kildinamÄ iÅ¡ 48 995,49 Eur (duomenys neskelbtini) gauto pelno. IeÅ¡kovas neįrodė, kad (duomenys neskelbtini), vykdžiusi patalpų nuomos veiklÄ , tÄ pelnÄ bÅ«tų gavusi. Be to, nurodomus nuostolius ieÅ¡kovas nepagrįstai sieja su E. R. N. Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2017 m. gavo 48 000 Eur grynojo pelno, neįrodo, kad tokio dydžio naudÄ gavo ir E. R.

N. kaip fizinis asmuo (jo gautos naudos dydžio ieÅ¡kovas neįrodinėjo). IeÅ¡kovas neįrodė ir priežastinio ryÅ¡io tarp jo įvardijamų veiksmų ir žalos – nustatyta, kad patalpų nuomos verslas nebuvo pelninga (duomenys neskelbtini) veikla, jas pardavus finansinė padėtis pagerėjo, nėra ryÅ¡io tarp (duomenys neskelbtini) bankroto ir pablogėjusios finansinės padėties bei patalpų pardavimo. Kadangi akcininkui nesuteikta teisė reikalauti priteisti bendrovei padarytos žalos atlyginimÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų, iÅ¡skyrus iÅ¡ bendrovės valdymo organų ir jų narių, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atmestinas dėl reikalavimo teisės nebuvimo (ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vien finansinis akcininko interesas nėra pakankamas įmonės savarankiÅ¡kam teisiniam subjektiÅ¡kumui paneigti. PrieÅ¡ingu atveju įmonės akcininkai galėtų reikÅ¡ti ieÅ¡kinius iÅ¡ esmės dėl bet kokio įmonės teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019, 26, 27 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Jei ir bÅ«tų galima laikyti, kad apie ginčo sandorį ieÅ¡kovas sužinojo tik 2016 m. vasario 9 d., ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo 2019 m. kovo 13 d. jis pateikė praleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2019 m. vasario 9 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Visgi byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas apie ketinimÄ parduoti patalpas žinojo nuo 2008-06-16 VAS sprendimo priėmimo, turėjo žinoti iÅ¡ kasmet tvirtinamų (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės duomenų, ginčo sandorio iÅ¡vieÅ¡inimo Nekilnojamojo turto registre, iÅ¡ dalyvavimo įvairiuose minėtuose (duomenys neskelbtini) teisminiuose procesuose, taigi ieÅ¡kinys dėl nuostolių priteisimo iÅ¡ atsakovo E. R.

N. atmestinas ir Å¡iuo pagrindu. Dėl sprendime nepaminėtų Å¡alių nurodytų aplinkybių Visi kiti Å¡alių argumentai nagrinėjamam ginčui teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl baudos pagal CPK 95 straipsnį už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis Atsakovai E. R. N. ir (duomenys neskelbtini) praÅ¡o skirti baudÄ ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, nes jis vilkino bylos nagrinėjimÄ :

1) nurodė ieškinyje, kad 2008-06-16 VAS yra suklastotas (ieškovas negalėjo nežinoti apie tai, kad protokolas įvertintas atlikus keturias ekspertizes, nutylėjo, kad jo valia buvo sudaryti ginčo sandorį;

2) nuolat reiÅ¡kė praÅ¡ymus pristabdyti bylos nagrinėjimÄ nekonkrečiais pagrindais, neįvykdė teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties reikalavimų dėl tokio praÅ¡ymo trÅ«kumų paÅ¡alinimo, 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ ;

3) ieÅ¡kovas sekė baudžiamosios bylos eigÄ ir žinojo, kad 2019 m. spalio 11 d. prokuroro nutarimu jos dalis yra nutraukta (aplinkybės susiję su ieÅ¡kovo buvimu civiliniu ieÅ¡kovu), tačiau, nors dėl to nebuvo pagrindo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimo, 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė tokį praÅ¡ymÄ ; 4) 2020 m. vasario 4 d. pateikė trečiÄ praÅ¡ymÄ pristabdyti bylÄ , nors Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi paliko galioti prokuroro nutarimÄ dėl dalies baudžiamosios bylos nutraukimo;

5) nuolat teikė prašymus priimti selektyviai dozuotus dokumentus iš baudžiamosios bylos, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti;

6) teismui 2019 m. spalio 4 d. nutartimi pasiÅ«lius pasirÅ«pinti atstovavimu, tai padaryti atsisakė, tačiau po keturių mėnesių tokį pageidavimÄ pareiÅ¡kė, teismo posėdis buvo atidėtas dėl naujo atstovo;

7) teismo posėdis buvo atidėtas dėl nepagrįstai pareikšto nušalinimo teisėjai;

8) visa tai sistemingai piktybiÅ¡kai didino atsakovams bylinėjimosi kaÅ¡tus. IeÅ¡kovo atstovė praÅ¡o atmesti atsakovų praÅ¡ymÄ . IeÅ¡kovo vertinimu, tai tik siekis nukreipti teismo dėmesį nuo bylos esmės. IÅ¡ esmės atsakovai ieÅ¡kovo naudojimÄ si CPK 42 straipsnyje numatytomis procesinėmis teisėmis laiko piktnaudžiavimu. IeÅ¡kovas iÅ¡kėlė nagrinėjamÄ civilinę bylÄ , todėl nėra protingas atsakovų teiginys, kad ieÅ¡kovas vilkina bylÄ . Vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali vesti teisme savo bylas patys arba per atstovÄ .

Tai, kad ieÅ¡kovas siekė bylÄ vesti, pats negali bÅ«ti vertinama nei kaip piktnaudžiavimas procesu, nei kaip bylos vilkinimas. Piktnaudžiavimu negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas stabdyti bylÄ , kol bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla, ar praÅ¡ymai dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo. 2020 m. vasario 10 d. teismas pripažino svarbia ieÅ¡kovo neatvykimo į teismo posėdį priežastį, atsižvelgiant į jo buvimo vietÄ . 2020 m. kovo 2 d. posėdis vyko ir jame ieÅ¡kovas dalyvavo. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali bÅ«ti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis toks byloje dalyvaujantis asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pateikė nepagrįstÄ procesinį dokumentÄ arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ar iÅ¡sprendimÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-210-330/2018 ir kt.). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga).

Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sÄ moningai sukelti nepatogumų kitai Å¡aliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymÄ ), toks elgesys negali bÅ«ti toleruojamas ir turi bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimÄ Å¡ia teise, turi bÅ«ti nustatytas aiÅ¡kiai nepagrįstas Å¡ios teisės įgyvendinimas.

Vadovaudamasis Å¡iomis nuostatomis ir atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo amžių, sveikatos bÅ«klę bei tai, kad dalis bylos proceso vyko COVID-19 pandemijos ir karantino metu, kad ieÅ¡kovas yra kitos valstybės pilietis, klaidingai įsivaizdavęs atstovavimo galimybes Lietuvos teismuose ir bylÄ ketinęs vesti per aukÅ¡tojo teisinio iÅ¡silavinimo neturintį asmenį S. L., į tai, kad faktiÅ¡kai jos dėka ieÅ¡kovas, nors ir labai uždelsdamas, pasinaudojo teismo siÅ«lymu pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, teismas sprendžia, kad atsakovų atstovo nurodytas ieÅ¡kovo procesinis veikimas (neveikimas) nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Pažymėtina, kad teisėjo nuÅ¡alinimo teisė įtvirtinta civilinio proceso teisės normose, piktnaudžiavimas nuÅ¡alinimo teise byloje nekonstatuotas. Remdamasis visais nurodytais faktais teismas sprendžia, kad, nors dėl atsakovų atstovo nurodytų priežasčių bylos procesas ir užtruko, Å¡iais veiksmais (neveikimu) ieÅ¡kovas sÄ moningai nesiekė piktybiÅ¡kai didinti bylinėjimosi kaÅ¡tų ir sukelti nepatogumų kitoms Å¡alims, todėl praÅ¡ymas dėl baudos paskyrimo netenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu; Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovas (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 16 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-36600), 2020 m. rugsėjo 14 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-23323) ir 2020 m. spalio 13 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-26289) praÅ¡ymais praÅ¡o priteisti 15 933,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (10 168,41 Eur sudaro iÅ¡laidos teisininkų pagalbai apmokėti, 2135,38 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 3 630,00 Eur iÅ¡laidos ekspertui V.

S. už atliktÄ ekspertinį tyrimÄ ), pateikė jų apmokėjimÄ pagrindžiančius įrodymus: PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LPB Nr. 47280, mokėjimo nurodymÄ Nr. 0237420191213000400413625 (6500 Eur); PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ AV Nr. 19-935, mokėjimo nurodymÄ Nr. 0237420190717000100134253 (1500 Eur), mokėjimo nurodymÄ Nr. 02374201901290002003501 14 (2130 Eur); 2020 m. rugsėjo 3 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija LPB Nr. 49461 ir 2020 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 802 (3371,67 Eur); PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LPB Nr. 49699 ir 2020 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 820.

PraÅ¡oma priteisti advokato pagalbos iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas eksperto V. S. atliktu ekspertiniu įvertinimu nesiremia dėl įvertinimo trÅ«kumų, Å¡iam ekspertui (duomenys neskelbtini) sumokėta 3 630 Eur suma nekompensuotina.

Likusi 12 303,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma atitinka atsakovo (duomenys neskelbtini) byloje patirtas iÅ¡laidas, todėl Å¡iam atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina. Valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 28,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. A. B. (duomenys neskelbtini) 12 303,79 Eur (dvylika tÅ«kstančių tris Å¡imtus tris eurus 79 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir 28,45 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 45 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, sumokant priteistÄ sumÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėja Virginija Gudynienė