61d3f5f2-cfaf-4c36-8fe8-7844e24b95df · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-3092-345/2013Teisminio proceso Nr. 2-48-02638-2012-1                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.6.1.; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo E. M. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-247-239/2013 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovui E. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė              PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau tekste ir Biuras) prašė iÅ¡ atsakovo E. M. priteisti 10 158 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Savo reikalavimus ieÅ¡kovas grindė tuo, kad 2011 m. gruodžio 14 d. atsakovas, vairuodamas jam priklausančiÄ transporto priemonę Opel Vectra, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste ir Opel Vectra), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste ir Toyota RAV4). Kadangi atsakovo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovas privalo sumokėti ieÅ¡kovui pastarojo UADB „ERGO Lietuva“ kompensuotÄ draudimo iÅ¡mokÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

             Teismas nustatė, jog 2011 m. gruodžio 14 d. atsakovas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonės Toyota RAV4. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo vairuoto automobilio valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, teismas pripažino, jog ieÅ¡kovas pagrįstai kompensavo UADB „ERGO Lietuva“ iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui. Teismas pabrėžė, jog atsakovo nuosavybės teisės į automobilį Opel Vectra nėra paneigtos, o jas patvirtina 2011 m. gruodžio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartis.

Atsakovo pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovui pastarojo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ teismas grindė ir tuo, jog bÅ«tent atsakovas sukėlė eismo įvykį (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste ir TPVCAPDÄ®) 23 straipsnio 1 dalis). Nurodęs, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų automobiliui Toyota RAV4 dėl eismo įvykio sukeltos žalos dydį, teismas konstatavo, jog praÅ¡omos priteisti sumos pagrįstumas nėra paneigtas.

             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovas E. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti; panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.              Skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino bei tinkamai nesiaiÅ¡kino aplinkybės, kad automobilis Opel Vectra priklauso ne apeliantui, bet liudytojui M.

L.. Pagal TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 3 dalį bÅ«tent M. L., leidęs apeliantui vairuoti neapdraustÄ automobilį, yra atsakingas už sukeltÄ Å¾alÄ . Anot apelianto, teismas taipogi tinkamai neįvertino fakto, kad pagal M. L. ir UAB „PZU Lietuva“ sudarytos Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį draudiminė apsauga galiojo iki 2012 m. gegužės 8 d. Kadangi suraÅ¡ant techninės apžiÅ«ros protokolÄ apeliantas nedalyvavo, todėl jis turėjo bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai.

                          IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              IeÅ¡kovas teigia, jog byloje buvo pateikta automobilio Opel Vectra tarp apelianto ir M. L. 2011 m. gruodžio 1 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuri nebuvo nuginčyta. Å io automobilio draudimo sutartis galiojo tik iki 2011 m. lapkričio 9 d.

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad eismo įvykio metu sužalotos transporto priemonės defektai būtų buvę netinkamai nustatyti ar įvertinti.              IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados              Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys), byla apeliacine tvarka nagrinėtina apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų sudarytose ribose (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinio proceso objektÄ sudaro apeliaciniame skunde iÅ¡kelti teisės ir fakto klausimai.             Ginčas byloje yra kilęs dėl ieÅ¡kovo atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį įgyvendinimo apimties bei sÄ lygų.              TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .              Byloje nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 14 d. dėl apelianto, vairavusio automobilį Opel Vectra, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis – Toyota RAV4 (b. l. 4-5).

Automobilis Opel Vectra minėto eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė apeliantui, kurį jis įgijo pagal 2011 m. gruodžio 1 d. su M. L. sudarytÄ Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 6). Nors eismo įvykio dienÄ automobilio Opel Vectra perleidimo faktas Kelių transporto priemonių registre nebuvo registruotas, tačiau nuosavybės teisės į šį automobilį apeliantui perėjo nuo pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo momento (CK 4.49 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.317 straipsnis).

Nuosavybės teisių į automobilį Opel Vectra iki ginčo eismo įvykio perleidimÄ atsakovui taipogi patvirtina tiek automobilio faktinio valdymo perdavimas apeliantui, tiek liudytojo M. L. parodymai (b. l. 114).              Eismo įvykio metu automobilio Opel Vectra valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta nebuvo. IÅ¡ apelianto į bylÄ pateiktos tarp M. L. ir UAB DK „PZU Lietuva“ 2011 m. gegužės 9 d. sudarytos Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. AYAS 01 8002777 (b. l.

67) sÄ lygų aiÅ¡ku, jog draudimo apsauga automobiliui Opel Vectra galiojo iki 2011 m. lapkričio 9 d. (1.2.1., 1.5.2. punktai), bet ne iki 2012 m. gegužės 8 d. kaip teigia apeliantas. Tokį draudiminės apsaugos laikotarpį patvirtina ir draudimo sutarties liudijimas bei UAB DK „PZU Lietuva“ 2012 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tas Nr. 05-3409 „Dėl draudimo sutarties AYAS 8002777“ (b. l. 81). Ä®rodymų, kad sudarydamos draudimo sutartį Å¡alys bÅ«tų derėjusios dėl kitokios draudimo apsaugos trukmės, byloje nėra pateikta.             2011 m. gruodžio 15 d.

Biuro parengtas automobilio Toyota RAV4 techninės apžiÅ«ros protokolas (b. l. 17-33), automobilio Toyota RAV4 remonto darbų sÄ mata, parengta naudojantis AUDATEX sistema (b. l. 34-38), Biuro 2011 m. gruodžio 21 d. parengta iÅ¡vada apie automobilio Toyota RAV4 likutinę vertę, UAB „JUVELDA“ 2011 m. gruodžio 14 d. pinigų priėmimo kvitas dėl 100 Lt sumokėjimo už automobilio Toyota RAV4 nutempimÄ (b. l. 42-43) patvirtina, jog dėl apelianto sukelto eismo įvykio automobilio Toyota RAV4 savininkas patyrė 10 158 Lt dydžio nuostolį, kurį jam kompensavo UADB „ERGO Lietuva“ (b. l. 45), o pastarajai minėtÄ sumÄ apmokėjo ieÅ¡kovas (b. l. 46).

Ä®rodymų, galinčių pagrįsti, jog bÅ«tų buvusi netinkamai atlikta žalos sureguliavimo procedÅ«ra, apeliantas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Kitaip tariant, nėra pagrindo abejoti ieÅ¡kovo iÅ¡mokėto žalos atlyginimo pagrįstumu (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas keldamas abejones dėl automobiliui Toyota RAV4 sukeltos žalos dydžio turėjo teikti konkrečius įrodymus, kurie galėtų pagrįsti, kad dėl automobilio Toyota RAV4 apgadinimų iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka bÅ«tų buvusi klaidingai apskaičiuota, t.y. kurie nuginčytų ieÅ¡kovo pateiktus reikalavimÄ paremiančius įrodymus, bet ne savo procesinę pozicijÄ grįsti asmeniniais svarstymais (CPK 12, 178 straipsniais).

             Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kaip teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, patvirtina esant visas sÄ lygas ieÅ¡kovo regresinio reikalavimo patenkinimui, t.y. 2011 m. gruodžio 14 d. eismo įvykį vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančiÄ neapdraustÄ transporto priemonę sukėlė apeliantas ir eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalis).

Keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:              Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                     Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                  Jadvyga Mardosevič                                                                                                                      Zita Smirnovienė