Legislator Case Law & Legislation
61d1a2f4-d51c-4159-b7ee-28f071b1f33a AI generated

61d1a2f4-d51c-4159-b7ee-28f071b1f33a · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 61d1a2f4-d51c-4159-b7ee-28f071b1f33a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti 2007-02-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP 2007-020031, sudarytÄ tarp Singaro Gaiko (vėliau pakeitusio pavardę į „Simonaitis“) ir UAB „SEB VB lizingas“ (vėliau pakeitusios pavadinimÄ Ä¯ UAB „SEB lizingas“), negaliojančia bei taikyti restitucijÄ â€“ priteisti UAB „SEB lizingas“ naudai iÅ¡ atsakovo Singaro Simonaičio 56 500 Lt sumÄ ;

Legislator headnote

AI generated

61d1a2f4-d51c-4159-b7ee-28f071b1f33a · Vilniaus apygardos teismas: Be to, kai automobilį atsakovas pardavinėjo lizingo bendrovei automobilis buvo patikrintas Opel automobilių gamintojo atstovybėje. Pastarieji jokių kliūčių nenustatė, todėl nėra teisinio pagrindo, kuris leistų tvirtinti, kad atsakovas sandorio sudarymo metu turėjo žinoti, kad turto perleidimo sandoris prieÅ¡tarauja įstatymams. IeÅ¡kovas ir tretysis asmuo norėdami iÅ¡reikalauti turtÄ iÅ¡ kito asmens valdymo, turi įrodyti, kad arba įgijėjas yra nesÄ Å¾iningas, arba, nepaisant to, kad įgijėjas yra sÄ Å¾iningas, egzistuoja bent viena iÅ¡ aplinkybių, numatytų Lietuvos civilinio kodekso 4.96 straipsnyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-310-577/2012Teisminio proceso numeris nesuteiktas             Procesinio sprendimo kategorija: 21.6; 41; 45.1.; 121.14.; 121.21.; 121.22.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 12 d.Vilnius                          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Singaro Simonaičio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Medva“ ieÅ¡kinį atsakovui Singarui Simonaičiui, tretiesiems asmenims UAB „SEB lizingas“, Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, valstybės įmonei „Regitra“, Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonei „Avis“ ir Belgijos įmonei ARVAL BELGIUM SA/NV dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei pagal trečiojo asmens, reiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, - Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonės „Avis“ – ieÅ¡kinį dėl automobilio iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,    n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) pripažinti 2007-02-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP 2007-020031, sudarytÄ tarp Singaro Gaiko (vėliau pakeitusio pavardę į „Simonaitis“) ir UAB „SEB VB lizingas“ (vėliau pakeitusios pavadinimÄ Ä¯ UAB „SEB lizingas“), negaliojančia bei taikyti restitucijÄ â€“ priteisti UAB „SEB lizingas“ naudai iÅ¡ atsakovo Singaro Simonaičio 56 500 Lt sumÄ ;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo Singaro Simonaičio jo, ieÅ¡kovo UAB „Medva“, naudai 5 545,10 Lt nuostolių atlyginimo, penkių procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir UAB „SEB lizingas“ 2007-02-02 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis, kurios pagrindu UAB „SEB lizingas“ įsipareigojo įgyti nuosavybės teisę į ieÅ¡kovo pasirinktÄ atsakovui priklausantį automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. CCK 586.

Šį savo įsipareigojimÄ lizingo bendrovė įvykdė sudarydama ginčijamÄ sutartį; vėliau, vykdant lizingo sutartį, nurodytas automobilis buvo perduotas valdyti ir naudotis ieÅ¡kovui. 2007-07-09 raÅ¡tu policija pareikalavo ieÅ¡kovo pateikti jai automobilį, kadangi dėl jo vagystės yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Automobilis ligi Å¡iol ieÅ¡kovui nėra grÄ Å¾intas.Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad jis nėra atsakingas už tai, jog minėto sandorio metu trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ parduotas automobilis OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. CCK 586, buvo vogtas (apie tai atsakovas nežinojo).

Atsakovas yra sÄ Å¾iningas automobilio įgijėjas ir automobilio pardavėjas, todėl vienaÅ¡alė restitucija jo atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog atsakovas bÅ«tų nesÄ Å¾ininga sandorio Å¡alis.Atsiliepime į ieÅ¡kinį VÄ® „Regitra“ nurodė, kad automobilio OPEL ZAFIRA pirminės registracijos Lietuvoje metu (2006-09-22) jokių trÅ«kumų ar neatitikimų, neleidžiančių registruoti automobilio Lietuvoje, nebuvo pastebėta, tikrintose duomenų bazėse informacijos apie automobilio paieÅ¡kÄ ar kitus draudimus nebuvo.

Tik 2007 m. liepos mėn. atliktos kriminalistinės ekspertizės metu buvo nustatyta, jog automobilio kėbulo numeris yra perkaltas.Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonė „Avis“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ji yra teisėta minėto automobilio savininkė. Taip pat nurodė, kad uždarosios akcinės bendrovės „Medva“ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį palaiko. Be to, pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ (t. 2, b.l. 61-63) dėl nurodyto automobilio grÄ Å¾inimo teisėtam savininkui (t. y.

Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonei „Avis“).Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011-02-14 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – pripažino 2007-02-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP 2007-020031, sudarytÄ tarp Singaro Simonaičio ir UAB „SEB VB lizingas“, negaliojančia bei taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ - priteisė iÅ¡ atsakovo Singaro Simonaičio trečiojo asmens UAB „SEB lizingas“ naudai 50 000 Lt. GrÄ Å¾ino transporto priemonių nuomos įmonei „Avis“, automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. CCK 586, su identifikaciniu automobilio numeriu (VIN) W0L0AHM757G002579 (klastotas), W0L0AHM7562128348 (tikras).

IeÅ¡kovo UAB „Medva“ reikalavimus dėl 5 545,10 Lt nuostolių ir penkių procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo atmetė. IÅ¡ atsakovo S. Simonaičio ieÅ¡kovo UAB „Medva“ naudai priteisė 3 746,10 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų bei trečiojo asmens, reiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , - transporto priemonių nuomos įmonės „Avis“ - naudai priteisė 1 577 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2011-02-14 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį ir trečiojo asmens savarankiÅ¡kus reikalavimus atmesti.

Nurodo, kad sandorį pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo, juo labiau nėra teisinio pagrindo taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ . Automobilio savininkas UAB „SEB lizingas” pateikė savo oficialiÄ pozicijÄ , kad jis yra teisėtas ir sÄ Å¾iningas automobilio įgijėjas ir jis reikalauja ginti jo teises, o tuo tarpu lizingo gavėjas (ieÅ¡kovas), kuris neturi daugiau teisių nei lizingo davėjas (UAB „SEB lizingas”) reikalavo nuginčyti sandorį, kurį sudarė UAB „SEB lizingas” ir S. Simonaitis, todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovas negali iÅ¡eiti už lizingo gavėjui suteiktų teisių.Atsakovas nėra atsakingas už tai, kad automobilis buvo vogtas ar kitaip paimtas iÅ¡ pirmojo savininko.

IeÅ¡kovas, kaip ir atsakovas, yra sÄ Å¾iningi automobilio įgijėjai, todėl turi teisę savo turtinius interesus ginti kaip sÄ Å¾iningi įgijėjai, o esant sÄ Å¾iningam turto įgijėjui restitucija negalima. Apeliantas praÅ¡o taikyti vindikacinio ieÅ¡kinio praleistÄ senatį ir trečiojo asmens savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog faktai, kad transporto priemonių nuomos įmonė „Avis“ apie automobilio buvimo vietÄ ir apie faktinį valdytojÄ sužinojo tik Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui 2007-06-15 pradėjus ikiteisminį tyrimÄ dėl automobilio vagystės ir tai, kad minėta įmonė kreipėsi į Lietuvos teisėsaugos institucijas dėl automobilio grÄ Å¾inimo, nestabdo LR CK 4.96 str. imperatyvaus senaties termino, todėl teismas neturėjo pagrindo netaikyti senaties.

Tretysis asmuo pareiÅ¡kė vindikacinį ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikoje, todėl turi remtis ir vadovautis Lietuvos teise, o ne Ispanijos ar kitos Å¡alies teise. Nė vienas iÅ¡ bylos įrodymų neįrodo, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas turto įgijėjas. Atsakovui įgijus automobilį iÅ¡ oficialiai Belgijos registre registruoto juridinio asmens ir automobilio savininko ir jį įregistravus vieÅ¡ame registre laikoma, kad Å¡ie duomenys yra teisingi ir iÅ¡samÅ«s, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Ginčijamo pirkimo-pardavimo metu vieÅ¡ame registre nebuvo jokių apribojimų dėl parduodamo automobilio, jis nebuvo areÅ¡tuotas, jis nebuvo įkeistas ar kitaip apsunkintas, už parduodamÄ automobilį nebuvo jokių įsiskolinimų, dėl jo įregistravimo nebuvo jokių ginčų teisme. Vadinasi, atsakovas pasitikėdamas registru, kad pardavėjas yra teisėtas automobilio savininkas, nesielgė nerÅ«pestingai ar neapdairiai. Atsakovo pasitikėjimas vieÅ¡uoju registru neįrodo ir negali įrodyti, kad jis žinojo ir privalėjo žinoti, kad sutartis pažeidžia įstatymus.

Be to, kai automobilį atsakovas pardavinėjo lizingo bendrovei automobilis buvo patikrintas Opel automobilių gamintojo atstovybėje. Pastarieji jokių kliūčių nenustatė, todėl nėra teisinio pagrindo, kuris leistų tvirtinti, kad atsakovas sandorio sudarymo metu turėjo žinoti, kad turto perleidimo sandoris prieÅ¡tarauja įstatymams. IeÅ¡kovas ir tretysis asmuo norėdami iÅ¡reikalauti turtÄ iÅ¡ kito asmens valdymo, turi įrodyti, kad arba įgijėjas yra nesÄ Å¾iningas, arba, nepaisant to, kad įgijėjas yra sÄ Å¾iningas, egzistuoja bent viena iÅ¡ aplinkybių, numatytų Lietuvos civilinio kodekso 4.96 straipsnyje.

Apibendrinant apeliantas nurodo, kad siekiant iÅ¡spręsti dviejų lygiaverčių savininkų – pradinio ir sÄ Å¾iningo įgijėjo – interesų konfliktÄ , įstatymuose įtvirtinti vindikacijos apribojimai ir taisyklė, pagal kuriÄ daiktas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, taip pat CK 4.96 str. 4 dalyje nurodytais atvejais negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ jį sÄ Å¾iningai įgijusio asmens. SÄ Å¾iningu laikomas įgijėjas, kuris įsigydamas daiktÄ nežinojo ir neturėjo žinoti, kad asmuo, iÅ¡ kurio jis įsigijo daiktÄ , neturėjo teisės jo perleisti.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas yra nesÄ Å¾iningas įgijėjas, todėl Å¡is daiktas iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas, t.y. atsakovo atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma pilna restitucija.Apeliantas dėl restitucijos taikymo nurodo, kad neįrodžius S. Simonaičio neteisėtų veiksmų ir nesÄ Å¾iningumo, restitucija negalima, prieÅ¡ingu atveju tai pažeistų jo teises ir teisėtus lÅ«kesčius, nes sudarant pirkimo-pardavimo sandorį atsakovui nebuvo žinomos jokios kliÅ«tys sudaryti tokį sandorį.

Negali bÅ«ti suabsoliutinti ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens interesai, tuo bÅ«tų pažeisti turtinių santykių stabilumo, sÄ Å¾iningumo prezumpcijos, sandorių privalomumo, nuosavybės neliečiamybės ir teisėtų lÅ«kesčių principai. Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, pasekmė. Taikant restitucijÄ asmuo grÄ Å¾inamas į ankstesnę padėtį, buvusiÄ iki jo teisės pažeidimo. Restitucijos teisinis institutas negali bÅ«ti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikÅ¡mingomis bylos aplinkybėmis.

Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėties nepagrįstas ir nesÄ Å¾iningas pablogėjimas, o kitos - atitinkamas pagerėjimas. IeÅ¡kovas automobilį įsigijo su 9000 km. rida 2007-02-06, o Å¡iuo metu automobilio rida dėl ieÅ¡kovo jo eksploatavimo yra virÅ¡ 30000 km., t.y. ieÅ¡kovas gavo naudos eksploatuodamas automobilį. Byloje yra pateiktas ir nenuginčytas nepriklausomo vertintojo įvertinimas, kad Å¡ios dienos automobilio vertė yra 20300 Lt. IeÅ¡kovas eksploatavo ir naudojo automobilį kaip savo nuosavÄ ir gavo naudos iÅ¡ eksploatavimo.

Dėl to net jeigu restitucija bÅ«tų taikyta iÅ¡ atsakovo negalėjo bÅ«ti priteista ieÅ¡kovo praÅ¡oma 50000 Lt suma.IeÅ¡kovas UAB „Medva“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvais ir praÅ¡o palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimÄ . Tretysis asmuo automobilių nuomos kompanija „AVIS“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvais ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimÄ .

Bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama atsakovo Singaro Simonaičio apeliacinio skundo ribose. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus konstatuoja, kad nėra pagrindo iÅ¡ esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovo UAB „Medva“ ir trečiojo asmens UAB „SEB lizingas“ 2007-02-02 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis, kuria UAB „SEB lizingas“ įsipareigojo įgyti nuosavybės teisę į ieÅ¡kovo pasirinktÄ atsakovui Singarui Simonaičiui priklausantį automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. CCK 586.

Šį savo įsipareigojimÄ lizingo bendrovė įvykdė su atsakovu sudarydama ginčijamÄ 2007-02-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP 2007-020031; vykdant minėtÄ lizingo sutartį, lizingo davėjo įsigytas automobilis buvo perduotas valdyti ir naudotis ieÅ¡kovui. 2007-07-09 raÅ¡tu policija pareikalavo ieÅ¡kovo pateikti jai nurodytÄ automobilį, kadangi dėl jo vagystės buvo pradėtas atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tyrimo metu paaiÅ¡kėjo, kad automobilis buvo 2006-06-20 pagrobtas iÅ¡ Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonės „Avis“; 2006-09-11 įregistruotas Belgijoje Å¡ios Å¡alies įmonės ARVAL BELGIUM SA/NV vardu.

Vėliau įvežtas į LietuvÄ ir 2006-09-22 parduotas atsakovui Singarui Simonaičiui. Atsakovas nurodė, kad pirkdamas ginčo automobilį, neįtarė, jog jis yra vogtas; šį teiginį paneigiančių faktų nėra nustatyta ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje. 2006-10-03 Belgijos policija paskelbė dingusių automobilio OPEL ZAFIRA belgiÅ¡kų registracijos dokumentų paieÅ¡kÄ . Ä®tariamieji ikiteisminiame tyrime nėra nustatyti.Teisėjų kolegija pažymi, kad kai byloje yra užsienio elementas, teismas, nagrinėjantis bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia teisė taikoma ginčo teisiniam santykiui.

Užsienio teisės taikymÄ byloje gali lemti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, Å¡alių susitarimas ar Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.10 straipsnio 1 dalis). Be to, užsienio teisė byloje turi bÅ«ti taikoma tada, kai tai numato Europos SÄ jungos teisės normos (Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos SÄ jungoje“ 2 punktas). Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra susijusios su Ispanija. Lietuvos Respublika ir Ispanijos Karalystė nėra sudariusios jokių tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių taikytinos teisės civilinėse bylose klausimus.

Dėl taikytinos teisės nėra bylos Å¡alių susitarimo. Taip pat nėra Europos SÄ jungos teisės instrumento, kuris galėtų bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje (2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) taikomas tik nuo 2009 m. gruodžio 17 d., tuo tarpu nagrinėjamos faktinės aplinkybės susiklostė 2006 metais). Dėl Å¡ios priežasties teismas, nustatydamas, kokios valstybės teisė turi bÅ«ti taikoma byloje, turi remtis Lietuvos Respublikos tarptautinės privatinės teisės normomis.

CK 1.48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį daiktÄ nustatomos pagal valstybės, kurioje buvo tas daiktas jo teisinės padėties pasikeitimo metu, teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai Lietuvos teismuose pareiÅ¡kiamas vindikacinis ieÅ¡kinys dėl kilnojamojo daikto, pavogto užsienio valstybėje, iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo Lietuvoje, Å¡io daikto savininko daiktinių teisių gynimui turi bÅ«ti taikoma užsienio valstybės, kurioje tas daiktas buvo pavogtas, teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje J.

B. v. Chelmno visuotinė draudimo įstaiga, Prienų rajono policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-318/2000; 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Vokietijos draudimo bendrovės „Zurich Versicherung AG“ v. S. M., Nr. 3K-3-512/2007). Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai daikto perdavimas (perėmimas) įvyksta kitais teisėtais ar neteisėtais būdais, o savininkas Lietuvoje pareiškia ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. J.-M.

R. R. G. v. E. P. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-446/2010). Nagrinėjamoje byloje faktiniai Å¡alių teisiniai santykiai susiklostė Ispanijoje - automobilis 2006-06-20 buvo pagrobtas iÅ¡ Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonės „Avis“. Kadangi automobilis jo teisinės padėties pasikeitimo metu buvo Ispanijoje, tai, remiantis CK 1.48 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas nuosavybės į šį automobilį klausimus spręsti remiantis Ispanijos Karalystės teise. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs teismas, remdamasis Ispanijos Karalystės teise, turėjo nustatyti bylai reikÅ¡mingÄ ir CK 4.96 straipsnio 1 daliai taikyti bÅ«tinÄ aplinkybę, ar tretysis asmuo - Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonė „Avis“, yra teisėtas automobilio savininkas.

Tik nustačius, kad tretysis asmuo yra automobilio savininkas, gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl vindikacijos sÄ lygų. Ispanijos Civilinio kodekso 464 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sÄ Å¾iningai įgytas kilnojamojo turto turėjimas prilygsta dokumentui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtu straipsniu bei kitais Ispanijos Civilinio kodekso II knygos straipsniais, taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais raÅ¡ytiniais dokumentais daro iÅ¡vadÄ , jog tretysis asmuo Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonė „Avis“ yra teisėtas automobilio OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. CCK 586 savininkas.

Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad užsienio teisės, kuri parenkama pagal atitinkamas tarptautinės privatinės teisės normas, taikymas nėra absoliutus. CK 1.11 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kai užsienio teisė netaikoma. Pagal CK 1.11 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės, su kuria ginčas labiausiai susijęs, imperatyviosios teisės normos taikomos nepaisant to, kad Å¡alys savo susitarimu yra pasirinkusios kitokiÄ užsienio teisę. Spręsdamas Å¡iuos klausimus, teismas turi atsižvelgti į Å¡ių normų prigimtį, tikslus bei jų taikymo ar netaikymo padarinius.

Pažymėtina, kad nurodyta norma taikytina visais atvejais, t.y. neatsižvelgiant į tai, kur nustatytas užsienio teisės taikymas – Å¡alių susitarime, tarptautinėje sutartyje ar Lietuvos teisės kolizinėse normose. Imperatyviųjų valstybės teisės normų (angl. mandatory rules) taikymas yra pripažįstamas tiek užsienio valstybių, tiek tarptautinės, tiek Europos SÄ jungos teisės (pvz., 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 9 straipsnyje įtvirtintas virÅ¡esnių privalomų nacionalinės teisės nuostatų taikymas, kurio negali apriboti pagal reglamentÄ taikytina teisė).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sÄ Å¾iningo daikto įgijėjo teisių apsaugÄ reglamentuojanti CK 4.96 straipsnio 1 dalis yra imperatyvioji Lietuvos Respublikos teisės norma, kuri taikoma, nepriklausomai nuo to, kurios valstybės teisė taikytina savininko nuosavybės teisių turiniui ir nuosavybės teisių gynimui. Teisėjų kolegija daro tokiÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgdama į Å¡ios normos prigimtį, tikslus, jos reikÅ¡mę asmens teisių gynimui, civilinės apyvartos stabilumui, į jos sisteminius ryÅ¡ius su kitomis teisės normomis ir galimus jos netaikymo padarinius.

Pirma, CK 4.96 straipsnio 1 dalis suformuluota imperatyvia forma, ir tai yra daiktinės teisės norma, skirta apsaugoti asmens, nežinojusio ir neturėjusio žinoti, kad perleidėjas neturėjo teisės daikto perleisti, interesus. Å alys negali susitarti dėl Å¡ios normos netaikymo, t. y. sÄ Å¾iningas įgijėjas yra saugomas įstatymo pagrindu. Antra, Å¡i norma yra viena svarbiausių Lietuvos privatinės teisės normų, garantuojanti ne tik sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių apsaugÄ , bet ir civilinės apyvartos stabilumÄ .

Asmenys, sÄ Å¾iningai įsigyjantys daiktÄ , turi bÅ«ti tikri, kad Å¡is daiktas iÅ¡ jų nebus iÅ¡reikalautas; jie gali paleisti tÄ daiktÄ Ä¯ tolesnę apyvartÄ , nerizikuodami, kad perleidimo sandoris bus pripažintas negaliojančiu. Tačiau sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių apsauga netaikoma tada, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iÅ¡ kurio nors iÅ¡ jų pagrobtas arba kitaip be jų valios nustojo bÅ«ti valdomas. Tokiu reglamentavimu užtikrinama savininko ir sÄ Å¾iningo įgijėjo interesų pusiausvyra, nes daikto savininkas, be savo valios praradęs jo valdymÄ , paprastai neturi galimybės pareikÅ¡ti reikalavimÄ daiktÄ pagrobusiam (radusiam) asmeniui.

Trečia, sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių apsaugos remiantis CK 4.96 straipsnio 1 dalimi netaikymas lemtų, kad sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių apsauga taptų priklausoma nuo įvairių užsienio valstybių teisės normų, kurios gali bÅ«ti tiek palankesnės, tiek ir mažiau palankios sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių apsaugai. Skirtingų sÄ Å¾iningo įgijėjo apsaugos garantijų taikymas sukeltų rizikÄ Lietuvos Respublikoje esančių daiktų civilinei apyvartai, atsirastų teisinis netikrumas sÄ Å¾iningiems asmenims, įsigyjantiems daiktus, nes jie negalėtų bÅ«ti tikri, kurios valstybės teisės normos juos gina ir ar apskritai gina.IeÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl sandorio, kurio pagrindu įgijo transporto priemonę, pripažinimo negaliojančiu, nes apeliantas, perdavęs transporto priemonę, pats nebuvo jos savininkas ir dėl tos priežasties negalėjo perduoti nuosavybės teisės ieÅ¡kovui.

Tuo tarpu apeliantas nurodo, kad automobilio savininkas UAB „SEB lizingas” pateikė savo oficialiÄ pozicijÄ , kad jis yra teisėtas ir sÄ Å¾iningas automobilio įgijėjas ir jis reikalauja ginti jo teises, o lizingo gavėjas (ieÅ¡kovas), kuris neturi daugiau teisių nei lizingo davėjas (UAB „SEB lizingas”) reikalavo nuginčyti sandorį, tačiau ieÅ¡kovas negali iÅ¡eiti už lizingo gavėjui suteiktų teisių. Teisėjų kolegija pažymi, jog lizingo sandorio esmė yra ta, kad lizingo davėjas, kaip finansuotojas, savo lėšomis nuosavybės teise įgyja (savo arba lizingo gavėjo pasirinkimu) iÅ¡ tam tikro pardavėjo lizingo dalykÄ , kuris perduodamas (bus perduotas) valdyti ir naudotis lizingo gavėjui pagal lizingo sutartį.

Å ios sutarties pagrindu atsiranda lizingo davėjo ir lizingo gavėjo sutartiniai lizingo (finansinės nuomos) teisiniai santykiai, reglamentuojami CK XXX skyriaus nuostatų, tarp jų – pardavėjo atsakomybę įtvirtinančių CK 6.573 straipsnio normų. Å io straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad lizingo gavėjas turi teisę pareikÅ¡ti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iÅ¡ lizingo dalyko pirkimo–pardavimo sutarties (dėl turto kokybės ir komplektiÅ¡kumo, perdavimo terminų ir kt.), nurodomas pardavėjas yra asmuo, iÅ¡ kurio lizingo dalykÄ , perduotinÄ naudotis lizingo gavėjui pagal lizingo sutartį, pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu įgyja lizingo davėjas.

Lizingo gavėjas turi visas Å¡ioje knygoje numatytas teises pirkėjo teises ir pareigas, iÅ¡skyrus pareigÄ sumokėti už įsigytÄ turtÄ taip, kaip jis jas turėtų, jeigu bÅ«tų pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alis. CK 6.307 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktÄ nebÅ«damas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal savininko, valdytojo ar pirkėjo ieÅ¡kinį.

Be to bylos medžiaga nustatyta, kad tretysis asmuo UAB „SEB lizingas“ nurodė, jog sutinka su savo procesine padėtimi bei aplinkybe, kad ieÅ¡kinį dėl sandorio negaliojimo reiÅ¡kia lizingo gavėjas UAB „Medva“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neišėjo už lizingo gavėjui suteiktų teisių, pagrįstai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir todėl minėtas apelianto argumentas atmestinas.Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovas pardavė ieÅ¡kovui automobilį, kuris jam pačiam nepriklausė.

Minėtų teisėsaugos institucijų pateikta informacija patvirtina aplinkybę, kad automobilis „Opel ZAFIRA“ buvo pavogtas iÅ¡ Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonės „Avis“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl automobilio pirkimo-pardavimo sandorio, paaiÅ¡kėjus, kad automobilis vogtas, konstatavo, kad „Pardavėjas privalo parduodamÄ daiktÄ perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtÄ nuosavybės teisę į perduodamÄ daiktÄ .

Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektÄ ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai). Taigi daikto pardavimas reiÅ¡kia nuosavybės teisių į daiktÄ ir nupirkto daikto realų perdavimÄ . Tik esant Å¡iai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku. Automobilis yra kilnojamasis daiktas. Jam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktÄ patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui buvo parduotas vogtas automobilis. Nustatyta ir tai, kad nei atsakovas, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys automobilio vagystės fakto nežinojo bei neprivalėjo žinoti. Todėl pirmos instancijos teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, pagrįstai ginčijamÄ sandorį pripažino negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Kartu konstatavo, kad objektyviai neįvykdyta parduodamo daikto pardavėjo pareiga perduodant daiktÄ užtikrinti, jog jam priklauso nuosavybės teisės į daiktÄ , kurios, iÅ¡aiÅ¡kėjus automobilio vagystės faktui, nebuvo perėjusios nei ginčijamo sandorio pardavėjui, nei pirkėjui.

Aplinkybė, kad sutarties objektas (automobilis) yra vogtas, egzistavo jau sandorio sudarymo metu. Todėl atmestini apelianto argumentai dėl sandorio pripažinimo negaliojančių neteisėtume. Taip pat apeliantas nepagrįstai nurodo, kad sandorio pagrįstumÄ Ä¯rodo ginčo automobilio registracijos. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas.

Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės nuosavybės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D., D. M. v. P. V. Š., E. Š., bylos Nr. 3K-3-1158/2003). Automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis).

O automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,Automera“ v. G. M., bylos Nr. 3K-7-309/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. E. ritualinių paslaugų įmonė ,,Eglė“ (teisių perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė ,,Kelmės Eglė“) v. uždaroji akcinė bendrovė ,,Brokmida“, bylos Nr. 3K-3-310/2011).Apeliantas nurodė, kad norint iÅ¡reikalauti turtÄ iÅ¡ kito asmens valdymo, reikia įrodyti, kad arba įgijėjas yra nesÄ Å¾iningas, arba, nepaisant to, kad įgijėjas yra sÄ Å¾iningas, egzistuoja bent viena iÅ¡ aplinkybių, numatytų Civilinio kodekso 4.96 straipsnyje.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šį apelianto argumentÄ atmeta, kadangi Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalis nustato, kad iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. AiÅ¡kindamas minėtÄ Civilinio kodekso nuostatÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 4.96 straipsnis – daiktinės teisės savininko teisių apsaugos ir gynimo instituto norma, reglamentuojanti savininko teisę iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningai jį įgijusio asmens, t. y. tokio, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad jam daiktÄ perleidžiantis asmuo neturėjo teisės to daikto perleisti ir kad sisteminė CK 1.80 straipsnio 2-4 dalių, 6.145 ir 6.153 bei 4.96 straipsnių analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog CK 4.96 straipsnis taikomas tais atvejais, kai ginčo objektu esantis daiktas yra pagal kitÄ sandorį perleistas trečiajam asmeniui, kurio su buvusiu daikto savininku nesieja prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2009).

Pažymėtina, jog įstatymuose taip pat nustatyta, kad, pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktÄ dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iÅ¡ pirkėjo grÄ Å¾inamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ bei atlyginti Å¡io turėtus nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iÅ¡ kurio paimamas vogtas automobilis, reikalauti iÅ¡ pardavėjo grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ .

Å iÄ pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktÄ nebÅ«damas jo savininkas. TokiÄ pozicijÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006). Pastaruoju atveju pardavėjas, net bÅ«damas sÄ Å¾iningas, negali gintis CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, nes jam yra taikoma ne civilinė atsakomybė, bet įpareigojimas grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta vėliau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ arba iÅ¡ pardavėjo, arba iÅ¡ deliktÄ padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingÄ asmenį yra pirkėjo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Dėl nurodyto, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus apie restitucijos taikymo negalimumÄ . Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Tos aplinkybės, jog grÄ Å¾inus pavogtÄ automobilį teisėtam savininkui ir dviÅ¡alei restitucijai tapus negalimai, negalima laikyti iÅ¡imtine, kuriai esant įstatyme teismui suteikiama galimybė restitucijos netaikyti. Aptariamos situacijos pasekmės yra specialiai reglamentuotos CK 6.323 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta restitucijos negalimumo sÄ lygų. Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas, įvertino aplinkybę, kad automobilis OPEL ZAFIRA ieÅ¡kovui buvo perduotas valdyti ir naudotis 2007-02-06, o iÅ¡ jo automobilis buvo paimtas 2007-07-12.

Taigi apie penkis mėnesius automobilis ieÅ¡kovo buvo valdomas ir naudojamas jo poreikiams tenkinti. Kadangi eksploatuojamo automobilio iÅ¡liekamoji vertė mažėja, atitinkamai mažėja ir jo kaina rinkoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje I. T. v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-359/2006, kat. 21.4.2.6; 95.6.2), sprendžiant dėl restitucijos taikymo, pagal bylos duomenis, o jų nepakankant - tikimybiniu principu, turi bÅ«ti nustatyta automobilio vertė jo paėmimo iÅ¡ ieÅ¡kovo metu ir turi bÅ«ti sprendžiamas atitinkamos vertės atlyginimo klausimas.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatęs, kad automobilis ieškovui buvo perduotas su 9 000 km rida, o iš ieškovo paimtas esant 33 086 km ridai, ieškovas automobiliu naudojosi apie 5 mėnesius, todėl dėl intensyvios automobilio eksploatacijos, dėl jo naudojimo ieškovo poreikiams tenkinti ir dėl to, kad nuo automobilio pardavimo iki jo paėmimo iš ieškovo praėjo tam tikras laiko tarpas, automobilio OPEL ZAFIRA rinkos vertė turėjo sumažėti. Kadangi byloje nėra tikslių duomenų apie tai, kokia buvo ginčo automobilio rinkos vertė 2007-07-12, remiantis tikimybių principu, protingumo kriterijumi, automobilio vertę, lyginant su buvusia pardavimo metu, sumažino 6 500 Lt, t.y. iki 50 000 Lt.

BÅ«tent pastarÄ jÄ pinigų sumÄ , taikant restitucijÄ , priteisė iÅ¡ atsakovo trečiajam asmeniui UAB „SEB lizingas“. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismo priteista suma yra teisinga. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, galėjo priteisti daugiausia 20 300 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas, nustatydamas priteistinÄ sumÄ , nepažeidė LR CK normų bei formuojamos teismų praktikos, priimtas sprendimas neprieÅ¡tarauja ir apelianto minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, nurodytoms restitucijos taikymo taisyklėms.

Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jo nurodomÄ priteistinÄ 20 300 Lt sumÄ . Apeliantas praÅ¡o taikyti vindikacinio ieÅ¡kinio praleistÄ senatį ir trečiojo asmens savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį atmesti. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.96 straipsnis yra skirtas daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo reglamentavimui. Remiantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sÄ Å¾iningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti šį daiktÄ iÅ¡ įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iÅ¡ kurio nors iÅ¡ jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo bÅ«ti jų valdomas.

Taigi, Å¡i teisės norma įtvirtina savininko teisę, esant tam tikroms sÄ lygoms, iÅ¡sireikalauti jam priklausiusį turtÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo taikyti CK 4.96 str. 1 d. numatytÄ senaties terminÄ reikalavimui dėl automobilio iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo pareikÅ¡ti. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su Å¡ia teismo iÅ¡vada nesutinka ir pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymas ir ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami vertinant Å¡alių pateiktus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

S. v. Pasienio policijos departamentas, bylos Nr. 3K-3-168/1999; 1999 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-826/1999; 2000 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-509/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3160/2002; 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. I. .M., bylos Nr. 3K-3-367/2003; 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

B. v. L. B. A., bylos Nr. 3K-3-616/2003; 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-112/2004; 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. VÄ® Valkininkų miÅ¡kų urėdija, bylos Nr. 3K-3-630/2003; 2005 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Z. v. G. M., bylos Nr. 3K-7-372/2005 ir kt.). BylÄ nagrinėjantys teismai turi iÅ¡samiai analizuoti aplinkybes, reikÅ¡mingas ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymui, taip pat reikÅ¡mingas aplinkybes, kuriomis remdamiesi daro motyvuotas iÅ¡vadas, ar ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, esančių pagrindu ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti (CK 1.127, 1.131 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo apeliantas, turi bÅ«ti taikomas LR CK 4.96 straipsnis, kuriame nurodyta, kad jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sÄ Å¾iningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti šį daiktÄ iÅ¡ įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iÅ¡ kurio nors iÅ¡ jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo bÅ«ti jų valdomas.

Å iuos reikalavimus savininkas gali pareikÅ¡ti per trejus metus nuo daikto praradimo momento. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nors automobilis buvo pavogtas 2006-06-20, tačiau transporto priemonių nuomos įmonė „Avis“ automobilio buvimo vietÄ ir neteisėtÄ valdytojÄ sužinojo tik Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui 2007-06-15 pradėjus ikiteisminį tyrimÄ dėl automobilio vagystės. PirmÄ kartÄ Ä¯ Lietuvos teisėsaugos institucijas dėl automobilio grÄ Å¾inimo Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonė „Avis“ kreipėsi 2007-10-31, 2007-11-23 prokuratÅ«ra priėmė nutarimÄ grÄ Å¾inti automobilį transporto priemonių nuomos įmonei „Avis“, 2008-01-28 Å¡is nutarimas buvo panaikintas (nurodant, kad kilo civilinis ginčas dėl automobilio nuosavybės teisės), Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonė „Avis“ į civilinę bylÄ trečiuoju asmeniu buvo įtraukta 2009-10-20 ir 2010-01-14 civilinėje byloje pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl automobilio iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, kartu praÅ¡ydama atnaujinti terminÄ vindikaciniam ieÅ¡kiniui paduoti.

Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytÄ teismų praktikÄ bei į bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad terminas vindikaciniam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti atnaujintinas. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai taikė materialines teisės normas, tačiau iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė bylÄ , todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Tretysis asmuo Ispanijos transporto priemonių nuomos įmonės „Avis“ prašė priteisti jo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios sudaro 968 Lt.

Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo asmens atstovo apeliacinėje instancijoje laiko sÄ naudas – atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymas bei pateikimas, susipažinimas su byla, praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų suraÅ¡ymas bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, trečiojo asmens naudai iÅ¡ atsakovo priteisia 968 Lt.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo Singaro Simonaičio trečiojo asmens Ispanijos automobilių nuomos kompanijos „Avis“ naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 968 Lt. Kolegijos pirmininkė                                                                       Jadvyga Mardosevič                          Teisėjai                                                                                    Loreta Lipnickienė                                                                      Henrichas Jaglinskis