61cf2beb-be62-4a89-9ff3-8bc390ca1636 · Akmenės rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-130-922/2012 Teisminio proceso Nr.1-51-1-00163-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.5.4.; 2.10.1.4. Â (S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 16 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbanti, iÅ¡situokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

          V. S. 2012 m. balandžio 21 d. apie 0.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, grasino savo motinai - nukentėjusiajai A. B. žodžiais „aÅ¡ tave papjausiu“ ir paėmusi bute buvusį peilį, atvirai demonstruodama, nukreipė jį į A. B. ir ėjo jos link, taip grasino nužudyti žmogų, sudarydama pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas nužudyti gali bÅ«ti tuoj pat įvykdytas.

V. S. apklausta kaip įtariamoji parodė, kad ji su savo mama A.

B. kartu gyvena visÄ gyvenimÄ . Tarp jų labai dažnai kyla žodiniai konfliktai. Supykusi ant mamos ji dažnai nesusitvardo. Kartais mama jÄ taip iÅ¡veda iÅ¡ kantrybės, kad ji jai net pagrasina, kad jÄ užmuÅ¡. Tačiau tai tėra žodžiai pasakyti iÅ¡ pykčio. Kai bÅ«na iÅ¡gėrusios jos dažniausiai abi konfliktuoja. PrieÅ¡ keturis su puse metų pas jÄ Ä¯ jos mamos butÄ atsikraustė gyventi A. B.. Nuo to laiko ji su A. B. gyvena kartu. A. B. taip pat kartais vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau jis niekada negrasino jos mamai. Kai tarp jos ir mamos kyla konfliktai A. B. užstoja

jos mamÄ ir jÄ ramina. 2012 m. balandžio 20 d. ji buvo gavusi paÅ¡alpÄ . Abu su A. B. tÄ dienÄ gėrė Å¡ampanÄ , o po to kartu iÅ¡gėrė keletÄ plastikinių 2 l talpos butelių

alaus. Mama tÄ dienÄ reikalavo, kad ji jai duotų pinigų sumokėti už

komunalines paslaugas. Å iaip ji visada mamai duodavo pinigų mokesčiams sumokėti. TÄ dienÄ supyko ant mamos ir pinigų nedavė.

Mama jai dėl to visÄ dienÄ priekaiÅ¡tavo ir jÄ nervino. Vakare ji pati buvo jau gerokai apgirtusi. Naktį, t.y. 2012-04-21, apie 1.00 val. mama galutinai iÅ¡vedė jÄ iÅ¡ kantrybės. Tačiau kiek prisimena, peiliu mamai ji negrasino. Be ji gali to neprisiminti dėl girtumo. Prisimena tik tai, kad ant mamos Å¡aukė ir jÄ iÅ¡koneveikė. A. B. jos mamai negrasino ir apskritai ant jos neÅ¡aukė ir jos nekeikė. Jis taip niekada nesielgia. Dabar dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Mama jai dėl to, jau senai atleido (87-88 b. l.).

Nukentėjusioji

A. B. parodė, kad 2012-04-21 apie 0.50 val. jos dukra V. S. jai grasino, kad „papjaus, užmuÅ¡, sudegins jÄ â€œ. Tai ne

pirmas kartas kai jai yra grasinama. Dukros sugyventinis A. B. taip pat grasina. Jie abu gyvena jos bute ir neduoda jai ramybės nei dienÄ , nei naktį. Ji jų bijo. Jos dukra V. S. pasiima peilį ir vaikÅ¡to po kambarius (18 b. l.).

Liudytoja L. V. parodė, kad V. S. yra jos sesuo. Ji kartu su A. B. gyvena motinos A. B. namuose. Jie abu dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. IÅ¡gėrę abu bÅ«na labai agresyvÅ«s. PrieÅ¡ porÄ metų V. S. metė į mamÄ peilį. Jis jai įsmigo į kojÄ . TÄ kartÄ mama jai atleido. 2012-04-21 V. S. su A. B. buvo gavę paÅ¡alpas. Abu buvo girti. V.

S. Å¡aukė mamai, kad jÄ papjaus, užmuÅ¡. Metė į mamÄ puodukÄ , bet nepataikė.

Po to pasiėmė peilį ir puolė juo mamÄ . TÄ vakarÄ , t.y. 2012-04-21 A. B. iÅ¡ jos peilį atėmė. Mamos A. B. namuose

peilius laiko paslėptus, nes ji bijo, kad V. S. nenužudytų mamos. A. B. 2012-04-21 A. B. negrasino, jis ramino V. S. (20-21 b. l.).

Liudytoja B. K. parodė, kad ji gyvena kaimynystėje su A. B.. Kartu su A. B. gyvena ir jos dukra V.

S. su savo sugyventiniu A. B.. A. B. maždaug prieÅ¡ 4 metus grįžo iÅ¡ įkalinimo vietos. Jis kalėjo už savo brolio nužudymÄ . Kai jis grįžo, jie kartu su V. S. iÅ¡tisai vartoja

alkoholinius gėrimus. Girti jie abu bÅ«na labai agresyvÅ«s, o ypatingai V. S.. Ji bÅ«dama girta nuolat grasina savo mamai A. B., kad jÄ užmuÅ¡, papjaus, Å¡aukia ant jos, grasina, kad

užmuš. V. S. ne tik šaukia grasindama A.

B. su ja susidoroti, bet ji ir imasi fizinės prievartos prieš senutę. Ji yra mačiusi, kaip ji puldavo ant senutės su peiliu rankoje šaukdama „papjausiu tave“, su plaktuku šaukdama „užmušiu“. A.

B. A. B. taip pat grasina, bet jis yra ramesnis už V. S.. Senutė jų abiejų labai bijo (22-23 b. l.).

Liudytojas A. B. parodė, kad 2008 m. jam grįžus iÅ¡ Alytaus pataisos namų, jis apsigyveno pas V. S.. Paskutinius keturis metus gyveno pas jos mamÄ bute. 2012-04-21 jam grįžus iÅ¡ darbo su V.

S. susėdo išgerti alkoholinių gėrimų, kartu buvo ir jos sesuo. Violeta pykosi su mama, nes ji davė nedaug pinigų sumokėti už komunalines paslaugas, mama norėjo daugiau, tačiau Violeta nedavė. Kas įvyko paskui jis nematė, nežino ir pasakyti negali (55-56 b. l.).

2012-04-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas esantis, (duomenys neskelbtini) (9-13 b. l.).

2012-04-21 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotos įvykio aplinkybės (14-17 b. l.). Â

Teismas ištyrė byloje esančius įrodymus. Kaltinamoji kaltę pripažino visiškai,

paaiÅ¡kino aplinkybes. (87-88 b. l.) Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad jos dukra V. S. jai grasino, kad „papjaus, užmuÅ¡, sudegins jÄ â€œ. Ne

pirmas kartas kai jai yra grasinama. Ji jos bijo. Jos dukra V.

S. pasiima peilį ir vaikšto po kambarius (18 b. l.). Byloje esantys dokumentai, įrodymai įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime

dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotos faktinės aplinkybės, liudytojų L. V., B. K. parodymai patvirtina nukentėjusiosios

paaiÅ¡kinimus.(9-17, 20-23 b. l.). IÅ¡tyrus visumÄ Ä¯rodymų teismo vertinimu kaltinamosios kaltė visiÅ¡kai įrodyta, jos veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamosios V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad visiÅ¡kai prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, iÅ¡skyrus atvejus, kai už nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebÅ«ti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar paÅ¡alina padarytÄ Å¾alÄ , jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokiÄ Å¾alÄ atlyginti ar paÅ¡alinti.

Kaltinamoji sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu (89 b. l.).

Teismas skirdamas kaltinamajai bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltÄ asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Skiriant bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį V. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Teismas skirdamas kaltinamajai bausmę atsižvelgė į jos padaryto nusikaltimo pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, į tai, kad materialinė žala nukentėjusiajai nepadaryta. Kaltinamoji administracine tvarka bausta (60-62 b. l.), neteista (58-59 b. l.), į psichikos sveikatos centro įskaitÄ Ä¯raÅ¡yta, 2012-06-25 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 99 U-135 nurodyta, kad V. S. teismo psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia (64, 70 b. l.), nedirbanti.

Atsižvelgus į visumÄ nustatytų aplinkybių, kaltinamajai skirtina prokuroro siÅ«loma laisvės apribojimo Å¡eÅ¡iems mėnesiams bausmė. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje bus pasiekti skiriant nedidelės trukmės laisvės apribojimo bausmę, taip suteikiant galimybę kaltinamajai pasitaisyti.

Išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 6 dalies 1 punktu kaltinamoji įpareigotina be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :Â

pripažinti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Ä®pareigoti per laisvės apribojimo laikÄ be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per laisvės apribojimo laikÄ Â bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti V. S. 2012-04-21 ir 2012-04-23 paskirtas kardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti bei įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

IÅ¡aiÅ¡kinti V. S., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jÄ kalta, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji Å¡ia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Baudžiamojo įsakymo kopijÄ iÅ¡siųsti V. S..

Teisėja

                                 Loreta Janiulytė