61ce9928-7230-40ec-b8f4-8cd82b1ff7cc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                          Administracinė byla Nr. eI-1168-244/2016                                                                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05423-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 29 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska             raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

M. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja V. M. praÅ¡o panaikinti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-09-27 sprendimÄ Nr. (15/1-3)10K-34071 ir pareiÅ¡kėjai priteisti darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento ir priedo už kvalifikacinę klasę.Skunde pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dirba nuo 2006 m.

Priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, nuo 2009-05-01 buvo sumažinti aukštesnių nei 14 kategorijos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginės algos koeficientai. Nuo 2009-08-01 buvo sumažinti priedai už kvalifikacinę klasę bei pakartotinai sumažinti aukštesnių nei 10 kategorijos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginės algos koeficientai. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl V.

M. nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neiÅ¡mokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis. Nurodo, kad 2013-09-25 kreipėsi į Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir prašė pateikti informacijÄ bei iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento ir priedo už kvalifikacinę klasę, tačiau jos praÅ¡ymÄ buvo atsisakyti patenkinti. Su ginčijamu sprendimu pareiÅ¡kėja nesutinka ir mano, kad jis yra neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi buvo pažeista jos teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ .

Nurodo, kad V. M. atžvilgiu priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytu sprendimu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, kadangi į teismÄ ji kreipėsi nepažeisdama įstatyme nustatytų terminų ir yra iÅ¡saugojusi galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu savo pažeistas teises teismine tvarka.Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Atsiliepime atsakovas paaiÅ¡kino, kad V.

M. nuo 2009-08-01 iki 2011-05-01 ėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio 12 kategorijos) pareigas, o nuo 2011-05-02 – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio 12 kategorijos) pareigas. Nuo 2012-02-22 pareiÅ¡kėjai buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2013-07-01 nutarimÄ , Lietuvos Respublikos Seimas įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybę parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ , todėl bÅ«tent įstatymų leidėjas įgyvendina pareigÄ per protingÄ laikotarpį nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Atsižvelgiant į tai, nesant nustatyto patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti V. M. susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ .PareiÅ¡kėja ir atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai. Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta V.

M. ir atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovui nedalyvaujant.Skundas atmestinas.Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl valstybės tarnautojos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reglamentavimo taikymo, priteisimo.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . Pagal to paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalis, pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ir kvalifikacinę kategorijÄ gali bÅ«ti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, iÅ¡skyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatymas Nr. XI-944, 2011-11-22 įstatymas Nr. XI-1721, 2012-12-20 įstatymas Nr. XII-114) nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukÅ¡tesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams bei priedų už kvalifikacines klases dydžiai.

Nuo 2009-08-01 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo dar kartÄ pakeistas (2009-07-17 įstatymas Nr. XI-363), dar kartÄ sumažinant pareiginės algos koeficientus 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams, taip pat nustatant sumažintus priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžius. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiÅ¡kėjos reikalavimui priteisti susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje (2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .PareiÅ¡kėja V. M., kurios praÅ¡oma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01, į teismÄ su skundu kreipėsi 2013-10-18. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiÅ¡kėja ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dienÄ galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jai iÅ¡mokėtas teisingai, todėl atsižvelgiant į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas Lietuvos Respublikos darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja skundÄ teismui pateikė praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams, kildinamiems iÅ¡ laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2010-10-17.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimai šioje dalyje (t. y. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2010-10-17) atmetami.Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu buvo valstybės tarnautoja, todėl dėl pasikeitusių Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatų jai buvo sumažintas darbo užmokestis. Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-10-30 pažymos apie V. M. darbo užmokestį nuo 2009-08-01 iki 2013-07-08 Nr. 4F-37 matyti, kad pareiškėjai nuo 2009-08-01 iki 2013-07-08 nebuvo išmokėta 1 603,34 Eur (5 536,03 Lt) darbo užmokesčio dalis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad įstatymų leidėjas privalo nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. įstatymu nustatyti tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atskleisdamas įstatymų leidėjo pareigos teisingai, per protingÄ laikotarpį nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ turinį, 2014-04-16 sprendime Nr. KT14-S9/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį. Ä®statymų leidėjo pareiga teisingai, per protingÄ laikotarpį nustatyti praradimų kompensavimo mechanizmÄ sukuria Å¡iuos praradimus patyrusiems asmenims teisėtÄ lÅ«kestį, kad jų praradimai bus teisingai kompensuoti be nepagrįsto delsimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad kol įstatymų leidėjas, nepažeisdamas reikalavimo be nepagrįsto delsimo nustatyti minėtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , dar nėra įvykdęs Å¡ios savo pareigos, nėra aiÅ¡ku, kiek Å¡ie praradimai turi bÅ«ti teisingai kompensuoti, kad atitiktų reikalavimÄ kompensuoti neproporcingai sumažintÄ atlyginimų dydį; nuo kada pradedant, kokiomis dalimis ir per kiek laiko realiai (įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu) įmanoma kompensuoti minėtus praradimus.

Be to, kaip iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014-04-16 sprendime, įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas) 2 straipsnio 2 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedė iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ .

Vėliau Å¡io įstatymo pakeitimo įstatymu minėtas terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime Nr. KT30-N19/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos, kuriuo atidėtas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ iÅ¡aiÅ¡kino, kad minėto įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu vienerių metų laikotarpiui pratęstas Ä®gyvendinimo įstatyme nustatytas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimo terminas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2015-09-01.

Å iame įstatyme nustatyta dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarka bei finansavimo Å¡altiniai.Sprendžiant pareiÅ¡kėjos skundo pagrįstumo klausimÄ taip pat yra aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 priimtuose 2016-02-15 sprendimuose suformuluotos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės. Minėtose bylose teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Seimas, priėmęs GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , įvykdė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ .

Teismas konstatavo, kad jau esant įstatyme nustatytam pareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Tuo tarpu pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus neproporcingus praradimus kyla darbo užmokestį mokėjusiai institucijai. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti V. M. reikalavimo ir priteisti jai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

Nustatyta, kad praÅ¡omame panaikinti 2013-09-27 sprendime Nr. (15/1-3)10K-34071 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsisakė tenkinti V. M. praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti jai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neturėjo pagrindo elgtis kitaip ir pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu, kuriuo remdamasis Lietuvos Respublikos Seimas priėmė GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , aiÅ¡kiai reglamentuojantį dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .

PraÅ¡omas panaikinti Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-09-27 sprendimas Nr. (15/1-3)10K-34071 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetÄ , atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ .

Lietuvos Respublikos Seimui GrÄ Å¾inimo įstatyme nustačius V. M. patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimÄ ir teismo sprendimu priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. PareiÅ¡kėja nepateikė argumentų, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, kompensacijų dydžiai yra netinkami ar jų iÅ¡mokėjimų terminas yra per ilgas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, aptarta V. M. skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjos V. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                             Liudmila Zaborovska