61cd3151-3ca4-4cfc-9ef8-2aab21cc35b0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla N1-956-369/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39431-2016Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.8 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Kisinienei, advokatui Gediminui Skaisčiui, nukentėjusiajam E. B., civiliniam atsakovui J. R.,  vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:H.

R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietuvis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, 10 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p.n u s t a t ė : H. R. 2015-06-30 apie 22.00 val., vieÅ¡oje vietoje, V. Kudirkos aikÅ¡tėje, Vilniuje, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, vienÄ kartÄ sudavė E. B. kumščiu į veidÄ , ko pasėkoje jam sulaužė deÅ¡inį skruostikaulį ir nesunkiai sutrikdė E. B. sveikatÄ .

Apklaustas teisme kaltinamasis H. R. kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad 2015-06-30 apie 22.00 val. V. Kudirkos aikÅ¡tėje nebuvo ir E. B. nemušė. Tuo metu jis buvo namuose ir miegojo po atÅ¡vęsto savo gimtadienio.  Apklaustas teisme nukentėjusysis E. B. paaiÅ¡kino, kad 2015-06-30 apie 22.00 val. kartu su Tadu Žukausku bei L. K. buvo V. Kudirkos aikÅ¡tėje. Tuo metu prie jo pribėgo kaltinamasis H. R., nieko nesakęs smogė jam į veidÄ ir sulaužė skruostikaulį. Nukentėjusysis nurodė, kad H.

R. jį buvo sumušęs ir 2015-06-23, tačiau dėl Å¡io įvykio jis niekur nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡ jam pateiktų fotonuotraukų E. B. atpažino kaltinamÄ jį H. R. kaip jį sumuÅ¡usį asmenį.   Ikiteisminio tyrimo metu specialistas R. R. susipažinęs su E. B. medicininiais dokumentais, pateikė iÅ¡vadÄ , kad E. B. nustatytas deÅ¡inio skruostikaulio lūžis, galimai 2015-06-30 įvykusio įvykio metu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.  Apklausti teisme liudytojai T.

Ž. ir L. K. patvirtino, kad 2015-06-30 d. apie 22.00 val. kartu su nukentėjusiuoju E. B. buvo V. Kudirkos aikÅ¡tėje ir matė kaip jį užpuolė ir sumušė agresyviai nusiteikęs kaltinamasis H. R.. Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų minėti liudytojai atpažino H. R. kaip asmenį, kuris sumušė E. B..   Apklaustas teisme liudytojas R. Å . nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teigdamas, kad nematė, kaip buvo sumuÅ¡tas nukentėjusysis. Jis matė nubėgantį kažkokį vaikinÄ , tačiau jo vardÄ jam nurodė policijos pareigÅ«nai.

Liudytojas patvirtino, kad jis mokosi Statybininkų rengimo centre, kuriama mokosi ir kaltinamasis H. R., tačiau teigė, kad pastarojo jis nepažįsta.Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Å . patvirtino, kad 2015-06-30 apie 22.00 val., ėjo pro V. Kudirkos aikÅ¡tę, Vilniuje, kur pamatė prie suoliuko gulintį nepažįstamÄ vaikinÄ , nuo kurio nubėgo jam iÅ¡ matymo pažįstamas vaikinas, kurio vardas A. ar H..Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme nukentėjusysis E. B., liudytojai T.

Ž., bei L. K. patvirtino, kad 2015-06-30 d. apie 22.00 val. jiems bÅ«nant V. Kudirkos aikÅ¡tėje agresyviai nusitekės kaltinamasis H. R. prisiartino prie E. B. ir smogė jam į veidÄ . Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų minėti asmenys atpažino kaltinamÄ jį H. R., o atvykę į teismo posėdį patvirtino, kad teismo salėje esantis kaltinamasis H. R. sumušė E. B.. Teismas neturi pagrindo abejoti ar netikėti Å¡ių asmenų parodymais, juo labiau, kad kaltinamojo H. R. iÅ¡keltos versijos, kad įvykio metu jis buvo namuose, niekas nepatvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu H. R. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. nes nukentėjusįjį jis sumušė tyčia, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, vieÅ¡oje vietoje. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad E. B. buvo nesunkai sutrikdyta sveikata Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės paskyrimo H. R., teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 80 str., 90-91 str. nuostatomis atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltininko kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę.

H. R., bÅ«damas nepilnametis įvykdė tyčinę apysunkę nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka ir turi galiojančias nuobaudas, teigia, kad Å¡iuo metu mokosi Vilniaus statybininkų rengimo centre. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 80 straipsnio nuostatas siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, už įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas skiria baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. sankcijoje vienintelę numatytÄ bausmę - laisvės atėmimo bausmę, tačiau pritaikius baudžiamojo kodekso 92 str. jos vykdymÄ atideda teismo nustatytam laikotarpiui bei paskiria atitinkamas auklėjimo priemones. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas 1543.80 eurų civilinis ieÅ¡kinys (nukentėjusiojo E. B. gydymo iÅ¡laidos) tenkintinas pilnai, nes jis pagrįstas raÅ¡ytiniais bylos duomenimis.

Nukentėjusysis E. B. pateikė 3000 eurų civilinį ieÅ¡kinį, dėl neturtinės, moralinės žalos atlyginimo, praÅ¡ydamas Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo.Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti tiek fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai ar Å¡eiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-177-696/2015).

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik formaliai iÅ¡dėstyti, bet ir iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).Nukentėjusysis E. B. buvo sumuÅ¡tas ir jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog dėl H. R. nusikalstamų veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinį skausmÄ . Å is įvykis jį labai sukrėtė, jis patyrė stresÄ , bijo Vilniaus mieste sutikti kaltinamÄ jį, vengia žmonių susibÅ«rimų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apylinkės teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. B. turi teisę reikalauti iÅ¡ H. R. piniginės satisfakcijos ir reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Tačiau įvertinus H. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumÄ (apysunkė nusikalstama veika), atsižvelgus į E. B. padarytus kÅ«no sužalojimus, sunkių pasekmių nebuvimÄ , kaltinamojo gaunamas pajamas, tiksliau jų neturėjimÄ , bei teismų praktikÄ tokios kategorijos baudžiamosiose byloje, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. B. praÅ¡ymas iÅ¡ kaltinamojo priteisti 3000 eurus jam padarytos neturtinės žalos atlyginimui tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam priteistina 1000 Eurų neturtinei žalai atlyginti, kaip nukentėjusiajam padarytos moralinės žalos kompensavimas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:n u s p r e n d ž i a :

H. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taikyti H. R. atžvilgiu LR BK 92 str. ir 1 (vienerių) metų laikotarpiui atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 82 str. H. R. paskirti auklėjimo priemonę - elgesio apribojimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslus Vilniaus statybininkų rengimo centre ir bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti H.

R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – nepilnamečio atidavimÄ tėvams prižiÅ«rėti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl gydymo iÅ¡laidų tenkinti pilnai ir iÅ¡ H. R., o jam neturint pakankamai piniginių lėšų, iÅ¡ jo įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės J. R. priteisti 1543.80 eurų. Nukentėjusiojo E. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės, moralinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ H. R., o jam neturint pakankamai piniginių lėšų, iÅ¡ jo įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės J.

R. priteisti 1000 eurų. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                   Ovidijus Ramanauskas