2022-10-26 Nr. AB-25776-2-69-3-16624-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-976-789/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16624-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, (tretieji suinteresuoti asmenys R. S., O. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, (toliau – ir atsakovo atstovas, Administracija) 5 868,15 Eur neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytos žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas Departamentas nurodė, kad:

2.1. Žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas. Žemės sklypas valdomas valstybinės žemės patikėjimo teise patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). 2011 m. vasario 28 d. buvo sudarytas susitarimas dėl Žemės sklypo nuomos su fiziniais asmenimis. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 10, 11 ir 15 d. Kauno miesto miškų̨ (duomenys neskelbtini) pusamžiame medyne, vadovaujantis Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus išduotu 2017 m. kovo 9 d. leidimu saugotinų medžių̨ ir krūmų̨ kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. 36-6-241 (toliau – ir Leidimas), neteisėtai neplynai buvo iškirsti 9 vnt. miško medžių̨, kurių bendras tūris 15,22 m3.

2.2. Nors Leidime numatyta, kad suteikiama teisė kirsti 17 vnt. medžių̨, suskaičiavus visus Leidime įvardytus inventorinius medžių̨ numerius, nustatyta 16 vnt. numatytų kirsti medžių̨. Pareiškėjas 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. R2(MŪPS)-41 paprašė̇ Administracijos pateikti duomenis apie tai, kodėl dendrologo R. M. inventorizavimo kortelėje numatytas į valstybinės reikšmės mišką̨ patenkantis nukirstas medis, pažymėtas inventoriniu Nr. 165, praleistas, tačiau buvo atsisakyta suteikti prašomą̨ informaciją. Taigi pareiškėjas neturi duomenų̨ apie tai, ar Leidime kaip 17-as įvardytas kirstinas medis buvo pažymėtas inventoriniu Nr. 165, todėl nustatyta, jog, išdavus Leidimą̨, neteisėtai buvo iškirsti 8 medžiai (4 vnt. žalių̨ ir 4 vnt. sausų), kurių bendras tūris 13,49 m3.

2.3. Pagal Valstybinės miškų tarnybos Miškų̨ kadastro skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. rašte Nr. R6-2278 pateiktą informaciją, sklype esantys miško plotai buvo inventorizuoti miško žeme 1996 m., atliekant valstybinę sklypinę miškų̨ inventorizaciją. Miško žemės plotai, patenkantys į minėtą žemės sklypą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų̨ plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirti valstybinės reikšmės miškų̨ plotams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų̨ įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, miesto miškai yra valstybinės reikšmės miškai. Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus Kauno miesto miškų̨ ir parkų želdinių̨ medynų plano duomenimis, Žemės sklypo teritorija patenka į Kauno miesto miškų̨ (duomenys neskelbtini) sklypą̨.

2.4. Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus atsakingiems asmenims nesuteikta teisė išduoti leidimą̨ kirsti mišką̨, tai pripažino ir minėtas skyrius, 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. 36‑2‑1180 nurodydamas, kad padarė klaidą išduodamas Leidimą̨. Atsižvelgiant į tai, kad Leidimas nebuvo išduotas, minėtos 8 pušys iškirstos neteisėtai, tokiu būdu buvo pažeisti Miškų̨ įstatymo 9 straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką̨ išdavimo tvarkos aprašo 3.1 punkto reikalavimai bei buvo padaryta 5 868,15 Eur dydžio žala aplinkai (miškui), apskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų̨ neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 (toliau – ir 2014 m. kovo 6 d. Metodika). Administracijai buvo pateikta pretenzija su reikalavimu atlyginti savavališku miško kirtimu aplinkai padarytą žalą̨, tačiau Administracija išreiškė nuomonę, kad žala aplinkai nepadaryta. Akivaizdu, kad valstybinės reikšmės miško riba ir želdynų̨ ir (ar) želdinių̨ riba ginčo teritorijoje buvo žinoma Administracijos Aplinkos apsaugos skyriui, o atsakingi už Leidimo išdavimą̨ asmenys veikė viršydami jų̨ kompetencijai priskirtas funkcijas.

3. Atsakovo atstovas Administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, jog:

4.1. 2017 m. vasario 24 d. Administracija gavo Žemės sklypo nuomininko G. S. prašymą dėl 17 medžių kirtimo sklype, kadangi medžiai sunykę ir nudžiūvę bei kelia grėsmę kitiems šalia esantiems sveikiems medžiams, pastatams ir inžineriniams statiniams. Prie prašymo buvo pridėta Žemės sklypo plano kopija, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija ir 2017 m. vasario 15 d. Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelės kopija. Remiantis pateiktais dokumentais, Administracijos Aplinkos apsaugos skyrius išdavė Leidimą neatlygintinai iškirsti 17 medžių sausuolių. Leidimas buvo išduotas vadovaujantis Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 4.17 punktu, todėl atsakovo atstovo tarnautojai neturėjo teisinės pareigos vykti į vietą ir vertinti prašomų leisti kirsti medžių būklės natūroje. Nepaisant to, atsakovo atstovo tarnautojas ne tik patikrino gautus dokumentus, bet ir nuvyko patikrinti ir įvertinti medžių būklę natūroje: žemės sklypas buvo aptvertas vielos tinklo tvora, o medžių būklė atitiko nurodytąją̨ dendrologo pasirašytoje Želdynų̨ ir želdinių̨ inventorizavimo kortelėje. Miško teritorija negali būti tveriama, todėl, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas yra ne miškų, o kitos paskirties (naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos), želdinių inventorizacija buvo atlikta, atsakovo atstovo tarnautojams pagrįstai nekilo jokių abejonių, kad aptvertame sklype nėra jokios miško žemės.

4.2. Nagrinėjamu atveju būtent dėl paties pareiškėjo kaltės buvo padaryta klaida. Pareiškėjo pareigūnai nevykdė Miškų įstatymo priskirtos pareigos dėl neteisėto žemės sklypo aptvėrimo tvora. Administracija, išduodama Leidimą, nepadarė jokios žalos. Leidimas, nors ir netinkamo subjekto, buvo išduotas kirsti sausuoliams, kurie buvo sunykę, nudžiūvę ir griūties atveju kėlė grėsmę kitiems šalia esantiems sveikiems medžiams, pastatams ir inžineriniams statiniams, taigi akivaizdu, kad jokia žala miškui ar gamtai nebuvo padaryta. Priešingai, buvo atlikti veiksmai, siekiant išvengti žalos ateityje. Leidimas buvo išduotas tik nudžiūvusioms ir džiūstančioms pušims kirsti. Jeigu buvo iškirsta daugiau pušų ar ne tos pušys, kurioms buvo išduotas Leidimas, atsakomybė tokiu atveju kyla kirtimo darbus vykdžiusiems asmenims.

4.3. Jeigu teismas manytų, kad išduodant Leidimą kirsti buvo padaryta žala, tuomet yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės arba nuo jos atleisti Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnio 5–6 dalyse nurodytais pagrindas. Be to, siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai turi įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistos žalos dydį. Šiuo atveju Leidimas buvo išduotas nudžiūvusiems ir blogos būklės medžiams kirsti po to, kai jie buvo įvertinti kompetentingo dendrologo ir Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus tarnautojui nuvykus į vietą, taigi ginčo atveju atsakovo atstovas patikimais įrodymais paneigė pareiškėjo reikalaujamą atlyginti žalą, nes jokia žala nebuvo padaryta.

4.4. Pareiškėjo teiginys, kad O. P. neteisėtai išdavė Leidimą, iliustruoja paties pareiškėjo veiksmų nenuoseklumą ir prieštaringumą. Iš byloje pateikto Leidimo matyti, kad jį išdavė Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja, o ne šio skyriaus vyriausiasis specialistas O. P., todėl akivaizdu, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas netinkamam subjektui ir tai yra pakankama savarankiška aplinkybė, dėl kurios administracinio nusižengimo teisena negalima. Nors O. P. pripažino jam priskirtą nusižengimą, tačiau tai negali būti vertinama kaip pakankamas įrodymas, patvirtinantis atsakovo kaltę dėl reikalaujamos priteisti žalos atlyginimo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė teismo administracinę bylą spręsti savo nuožiūra.

6. NŽT pažymėjo, kad:

6.1. Pagal Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3, 5 punktų reikalavimus, teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą nuo jame nurodytos datos, leidimus kirsti mišką ginčui aktualiu laikotarpiu išdavė Valstybinės miškų tarnybos teritoriniai poskyriai.

6.2. Miškų̨ valstybės kadastras tvarkomas naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis, tarp jų Nekilnojamojo turto registro, iš kurio gaunami tokie duomenys, kaip kadastro vietovė, kadastro blokas, žemės sklypo numeris (žemės sklypo kadastrinis numeris), unikalus žemės sklypo numeris; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys; nekilnojamojo daikto, juridinių faktų įregistravimo, pakeitimo ar išregistravimo juridiniai pagrindai, įregistravimo ir išregistravimo datos. Taigi Miškų valstybės kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai, taksaciniai miško žemės sklypai. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Teisės aktuose nėra nustatyto privalomo miško naudmenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kad būtų galima identifikuoti, ar į konkretų žemės sklypą patenka miškas. Miškų kadastro paskirtis yra Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. Miškų valstybės kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotų ribas. Duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti. Tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis, yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys, tačiau, atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo Departamento skundą tenkino – priteisė pareiškėjui Departamentui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, 5 868,15 Eur turtinės žalos atlyginimą.

8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

8.1. 2017 m. vasario 24 d. Administracijoje buvo gautas Žemės sklypo nuomininko G. S. prašymas dėl 17 medžių kirtimo šiame žemės sklype, nes medžiai sunyko ir nudžiūvo bei griūties atveju kėlė grėsmę kitiems šalia esantiems sveikiems medžiams, pastatams ir inžineriniams statiniams. Prie prašymo buvo pridėta Žemės sklypo plano kopija, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija ir 2017 m. vasario 15 d. dendrologo R. M. atliktos Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelės kopija.

8.2. Valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise yra valdomas patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. 2005 m. liepos 26 d. tarp NŽT ir Žemės sklypo nuomotojų G. S. ir D. S. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. M19/2005-0184 dėl 2,2936 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuomos, o 2011 m. vasario 28 d. sudarytas susitarimas Nr. 8SŽM-22 dėl šio sklypo nuomos sutarties pakeitimo.

8.3. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 20 d. atliko neplaninį patikrinimą Žemės sklype ir 2017 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo aktu Nr. 18-G nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 10, 11 ir 15 d. Kauno miesto miškų (duomenys neskelbtini) II miškų grupės pusamžiame medyne, vadovaujantis Leidimu saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. 36-6-241, neteisėtai (Leidime neteisėtai saugotiniems priskiriant ir medžius, patenkančius į valstybinės reikšmės mišką) neplynai buvo iškirsti 9 vnt. miško medžių, kurių bendras tūris 15,22 m3.

8.4. Leidime numatyta, kad suteikiama teisė kirsti 17 vnt. medžių, tačiau, suskaičiavus visus Leidime įvardintus inventorinius medžių numerius, nustatyta 16 vnt. numatytų kirsti medžių. Pagal patikslintus duomenis, buvo nukirsta 4 vnt. žalių ir 4 vnt. sausų miško medžių, bendras tūris 13,49 m3. Remiantis Aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos Miškų kadastro skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. rašte Nr. R6-2278 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikta informacija, sklype esantys miško plotai buvo inventorizuoti miško žeme 1996 metais atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją. Miško žemės plotai, patenkantys į minėtą žemės sklypą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Pagal Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus Kauno miesto miškų ir parkų želdinių medynų planą, Žemės sklypo teritorija patenka į Kauno miesto miškų (duomenys neskelbiami) sklypą. Tokia pati situacija bei kvartalų ir taksacinių sklypų numeracija nurodyta ir 2003-2004 m. valstybės įmonės Valstybinis miškotvarkos instituto parengtame Kauno miesto miškų žemėlapyje.

8.5. Pagal želdinių inventorizavimo plane, želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelėje ir Leidime nurodytus kirstinų medžių duomenis (medžių inventorinius numerius) nustatyta, kad, vadovaujantis Leidimu, sklype esančioje miško žemėje iškirstos 8 pušys (4 žalios ir 4 sausos). Šie duomenys užfiksuoti savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenų lape Nr. 2. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui O. P., išdavusiam Leidimą, kurio pagrindu neteisėtai buvo iškirsti medžiai miško žemėje, 2017 m. gruodžio 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 281 straipsnio 6 dalį (ROIK (duomenys neskelbiami)). O. P. pripažino nusižengimo faktą, sumokėjo paskirtą nuobaudą – baudą.

9. Teismo vertinimu, bylos duomenys neginčijamai patvirtino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas O. P. neteisėtai išdavė Leidimą, kurio pagrindu buvo iškirsti 8 medžiai, t. y. 4 vnt. žalių ir 4 vnt. sausų pušų, miško žemėje. Dendrologo R. M. atlikta želdynų ir želdinių inventorizacija Žemės sklype neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl pripažintina, kad nebuvo nustatyta želdynų riba pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (Administracijos 2019 m. balandžio 24 d. pranešimas „Dėl disponavimo duomenimis Leidimo kirsti ar kitaip šalinti medžius išdavimo metu“), nes Žemės sklype esantys miško plotai buvo inventorizuoti miško žeme 1996 metais atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, o miško žemės plotai, patenkantys į minėtą žemės sklypą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams (sklypo teritorijos dalis patenka į Kauno miesto miškų (duomenys neskelbiami) sklypą). Tai, kad Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas O. P. neteisėtai išdavė Leidimą, pripažįsta ir atsakovo atstovas, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryta klaida dėl Leidimo išdavimo medžių kirtimui tvora aptvertoje teritorijoje, nes, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, tik dalis žemės sklypo (2,29 ha) nėra valstybinės reikšmės miško teritorija, likusi dalis yra valstybinis miškas (Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštas Nr. 36-2-1180 „Dėl informacijos pateikimo“). Esant minėtoms aplinkybėms, teismas pripažino, kad pareiga įvertinti medį natūroje ar atlikti želdynų ar želdinių inventorizavimą (želdynų ribų nustatymas) tenka ne asmeniui, prašančiam leidimo, bet savivaldybės institucijai, kuri nagrinėjamu atveju neįvykdė šios pareigos.

10. Teismas akcentavo, kad Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto O. P. veiksmai rodo, jog jis savo pareigas vykdė neatidžiai, nerūpestingai, t. y. ne taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojas privalėjo veikti, o tai sukėlė pagrindą atsirasti žalai. Atsakovui neteisėtai išdavus Leidimą, valstybiniame miške žemės sklypo nuomininkas neteisėtai išpjovė 4 vnt. žalių ir 4 vnt. sausų miško medžių, kurių bendras tūris 13,49 m3, ir atitinkamai buvo padaryta žala aplinkai (išpjauti medžiai ir dėl to įvyko neigiami gamtos pokyčiai) ir žala valstybinio miško valdytojo turtui bei interesams (išpjauta mediena), taigi tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir gamtai bei miško valdytojui kilusios žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas vadovavosi ginčui aktualių teisės aktų nuostatomis ir įvertino visus reikiamus kriterijus, kirtimo pobūdį ir kitas aplinkybes, todėl pagrįstai, teisingai ir teisėtai nustatė žalos aplinkai dydį. Atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, jog nuostolių dydis apskaičiuotas neteisingai. Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažino, kad byloje įrodytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, pasireiškęs neteisėtu leidimo miško kirtimui išdavimu. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei gamtai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala gamtai atsirado kaip atsakovo veiksmų rezultatas, taigi egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.

III. 12. Atsakovo atstovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo Departamento skundą. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad žala buvo padaryta, atsakovo atstovas prašo sumažinti priteistinos žalos dydį.

13. Atsakovo atstovas nurodo, kad:

13.1. Nesutiktina su teismo argumentais, jog Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausias specialistas O. P., išduodamas leidimą atliko neteisėtus veiksmus. Leidime yra aiškiai įrašytas jį išdavusio pareigūno pareigų pavadinimas ir vardas bei pavardė – Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja R. S.. Todėl teismo sprendimo argumentai prieštarauja administracinėje byloje esantiems įrodymams. ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant administracinis nurodymas negali būti surašomas. Viena iš tokių – administracinis nusižengimas, kuriuo padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta (ANK 610 str. 2 d. 4 p.). Ši nuostata yra kliūtis administracinio nusižengimo bylą baigti administracinio nurodymo surašymu, jeigu pažeidimu padaroma žala. Kadangi O. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, vadinasi, buvo laikyta, kad žala nebuvo padaryta.

13.2. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek nagrinėjant bylą teisme Administracija akcentavo, kad Leidimas buvo išduotas kirsti sausuoliams, t. y. blogos būklės medžiams, kurie buvo sunykę, nudžiūvę ir griūties atveju kėlė grėsmę kitiems šalia esantiems sveikiems medžiams, pastatams ir inžineriniams statiniams, todėl jokia žala miškui ar gamtai nebuvo padaryta. Priešingai, buvo atlikti veiksmai, siekiant išvengti žalos ateityje. Prieš medžių kirtimą atlikta inventorizacija, ją atliko dendrologas R. M.. Minėtas dendrologas nustatė, kad 10 pušų yra nudžiūvusios ir 5 pušys blogos būklės (džiūvančios). 5 pušys buvo ligotos dėl saklio, kuris yra užkrečiama liga. Šios ligos sukėlėjas yra rūdinis grybas ir pagrindinė priemonė prieš saklį yra sanitariniai kritimai.

13.3. Nors Leidimas buvo išduotas miško teritorijoje, tačiau ši faktinė aplinkybė negali būti vertinama neatsižvelgiant į faktą, jog ši teritorija yra nuomojama fizinio asmens ir todėl turi būti saugi, nuomojamoje miško teritorijoje yra gyvenamasis pastatas, miško žemė naudojama gyventojų poreikiams. Akivaizdu, jog, esant tokiai situacijai, medžių šalinimo klausimą reikėjo spręsti nedelsiant, siekiant išvengti didesnės žalos.

13.4. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – miško naudojimo apribojimai – turėjo būti įrašyti būtent NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sprendimu. NŽT, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 541 punktu, turėjo imtis veiksmų dėl specialiųjų miško naudojimo sąlygų įregistravimo nekilnojamojo turto registre, atitinkamai ir dėl jų įrašymo į 2011 m. vasario 22 d. susitarimą su G. S., kuriuo valstybinės žemės nuomos sutartis buvo išdėstyta nauja redakcija.

13.5. Kaltinimai dėl veiksmų neteisėtumo nepagrįstai nukreipti išskirtinai į atsakovą, nes ir kiti subjektai pažeidė bendrąją rūpestingumo ir atidumo pareigą. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priteistinos žalos dydis mažintinas.

14. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

15. Departamentas nurodo, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, tinkamai apskaičiavo atlygintiną žalą. Teisė kirsti sausuolius be leidimo suteikiama tik privačių miškų savininkams privačiuose miškuose, o kirtimui valstybiniuose miškuose reikalingas leidimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Ginčas byloje kilo dėl viešojo administravimo subjekto – Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, – atsakomybės dėl neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytos žalos aplinkai atlyginimo, išdavus neteisėtą leidimą kirsti medžius.

17. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 868,15 Eur žalos aplinkai atlyginimą. Teismas konstatavo, kad byloje įrodytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, pasireiškęs neteisėto Leidimo išdavimu, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei gamtai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala gamtai atsirado kaip atsakovo veiksmų rezultatas. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.

18. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo Departamento skundą atmesti, o tuo atveju, jei teismas manytų, kad žala buvo padaryta, prašo sumažinti priteistinos žalos dydį. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad Leidimas buvo išduotas kirsti sausuolius, t. y. blogos būklės medžius, kurie buvo sunykę, nudžiūvę ir griūties atveju kėlė grėsmę kitiems šalia esantiems sveikiems medžiams, pastatams ir inžineriniams statiniams, todėl žala miškui ar gamtai nebuvo padaryta. Administracija nurodo, kad dėl atsiradusios žalos kalta ir NŽT, kuri turėjo imtis veiksmų dėl specialiųjų miško naudojimo sąlygų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir dėl jų įrašymo į 2011 m. vasario 22 d. susitarimą su G. S.

19. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.

20. Byloje nustatyta, kad:

20.1. 2005 m. liepos 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi ir vėlesniais jos pakeitimais G. S. ir D. S. išnuomotas Žemės sklypas.

20.2. 2017 m. vasario 24 d. G. S. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriui prašymą leisti kirsti Žemės sklype esančius 17 medžių, nurodytus dendrologo R. M. parengtoje Želdynų ir želdinių inventorizavimo lentelėje, kurioje nurodyta, kad 10 pušų yra nudžiūvusios ir 5 pušys yra blogos būklės (džiūvančios). Prašyme nurodyta, kad nurodyti medžiai turi būti pašalinti, kadangi jie yra sunykę ir nudžiūvę bei griūties atveju kelia grėsmę kitiems šalia esantiems sveikiems medžiams, pastatams ir inžineriniams statiniams.

20.3. 2017 m. kovo 9 d. leidimu Nr. 36-6-241 Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius leido G. S. pagal pateiktą 2017 m. vasario 24 d. prašymą Žemės sklype kirsti pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo lentelę 1 vnt. liepą mažalapę (Nr. 16 plane), 1 vnt. robiniją (Nr. 20), 11 vnt. pušų paprastųjų (Nr. 37, 53, 92, 93, 97, 112, 113, 122, 128, 172), 4 vnt. pušų paprastųjų (Nr. 115, 116, 166, 168), iš viso leista kirsti 17 medžių.

20.4. 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 36-2-1180 Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius pripažino, kad padarė klaidą išduodamas leidimą kirsti medžius Žemės sklype aptvertoje teritorijoje. Minėtame rašte nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas išduotas ne visam aptvertam plotui, o tik daliai sklypo (2,29 ha), o kita dalis sklypo patenka į valstybinį mišką. Šiame rašte taip pat pažymėta, kad minėtas leidimas galioja tik ta apimtimi, kuri nepatenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją.

20.5. 2017 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo aktu Nr. 18-G Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas G. B. surašė neplaninio patikrinimo metu nuomojamame valstybės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami),. nustatytas aplinkybes. Patikrinimo akte nustatyta, kad, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, valstybinės reikšmės miškas – 0,8 ha ploto Kauno m. miškų (duomenys neskelbtini), kuris yra priskirtas II miškų grupei (miesto miškai) – patenka į Žemės sklypo teritoriją. Patikrinimo akte nurodyta, kad, patikrinimo metu apžiūrėjus Žemės sklype esantį valstybinį mišką bei apmatavus iškirstų medžių kelmus, nustatyta, kad iš viso miško žemėje yra iškirsta 19 vnt. pušų, iš kurių 14 vnt. yra žalios, 5 vnt. – sausos, minėti kirtimai padaryti neturint Valstybinės miškų tarnybos teritorinių poskyrių išduoto leidimo.

20.6. 2017 m. gruodžio 12 administracinio nusižengimo protokolu O. P. skirta 45 Eur bauda už ANK 281 straipsnio 6 dalies pažeidimą, nustačius, kad 2017 m. kovo 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vyr. specialistas O. P. išdavė leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, pažeisdamas aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 m. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo reikalavimus. Paskirta bauda buvo apmokėta 2017 m. gruodžio 13 d.

20.7. 2018 m. sausio 24 d. raštu Nr. S-2K-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba pasiūlė Administracijai gera valia atlyginti 6 620,70 Eur padarytą žalą aplinkai dėl Žemės sklype iškirstų 9 medžių. Rašte nurodyta, kad Administracijos specialistas O. P. neteisėtai išdavė Leidimą, iškirtus medžius pagal neteisėtai išduotą Leidimą, atsirado pasekmės – buvo padaryta žala aplinkai (miškui).

20.8. 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. R6-2278 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba informavo Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinį poskyrį, kad Žemės sklype esantys miško plotai buvo inventorizuoti miško žeme 1996 m., atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, 2005 m. gegužės 13 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-5512 bei 2003 m. liepos 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi nustatyti saugotinų medžių ir krūmų želdinių apribojimai. Rašte pažymėta, kad miško žemės plotai, patenkantys į Žemės sklypą, yra priskirtini valstybinės reikšmės miškų plotams.

20.9. 2019 m. kovo 12 d. raštu Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto Miškotyros mokslų daktaras Ž. P., atsakydamas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos paklausimą, akcentavo, kad Žemės sklypas, kuriame iškirsti medžiai, patenka į Kauno m. miškų (duomenys neskelbiami) sklypą, priskiriamą II miškų grupei (miesto miškai); šiai miškų grupei priskiriami padidintos vertės, lyginant su ūkiniais miškais, sklypai ir jiems keliami žymiai aukštesni aplinkosaugos ir kitokie reikalavimai. Negyva mediena, į kurios apibrėžimą (sudėtį) įeina ir sausuoliai, yra vienas iš svarbiausių miško struktūros elementų palaikyti stabilią, visapusiškai gyvybingą, ilgai išliekančią ekosistemą. Rašte akcentuojama, kad kadangi nukertant sausuoliai nebuvo patikrinti, tai neatmestina galimybė, kad juos galėjo būti įsikūrusios ir retos saugomos rūšys, kurių buveinės buvo sunaikintos.

20.10. 2019 m. balandžio 4 d. pareiškėjas atliko žalos aplinkai (miškui) patikslintą apskaičiavimą ir nustatė, kad, perskaičiavus ir patikslinus neteisėtai iškirstų sausų pušų (išbraukiant sausą pušį Nr. 165) likvidinį tūrį, kuris, remiantis 2019 m . balandžio 4 d. Biržės taksavimo lapo Nr. 5 duomenimis, yra 7,91 m3, o bendrasis likvidinis tūris (iškirstų sausų ir žalių pušų) yra 13,49 m3, bei atsižvelgiant į 2014 m. kovo 6 d. Metodikos nuostatas bendras žalos aplinkai dydis sudaro 5 868,15 Eur.

21. Nagrinėjamu atveju keliamas žalos, atsiradusios dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimas.

22. Viešojo administravimo įstatymo (taikoma redakcija galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d.) 42 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

23. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

24. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008).

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kildina žalą aplinkai iš Administracijos neteisėtai išduoto Leidimo kirsti medžius.

26. Remiantis Aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos Miškų kadastro skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. R6-2278, nustatyta, kad Žemės sklypo plotai, kuriuose buvo iškirsti medžiai, inventorizuoti kaip miško žemė 1996 metais, atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, šie plotai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Byloje nėra ginčo, jog iškirstos pušys (4 sausos ir 4 žalios) pateko į valstybinės reikšmės miško teritoriją.

27. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2020 m. balandžio 9 d.) (toliau – ir Aprašas) 3.1 punktas nustato, kad teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą nuo jame nurodytos datos. Leidimus kirsti mišką išduoda Valstybinės miškų tarnybos teritoriniai poskyriai (Aprašo 5 p.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad dėl iškirstų medžių valstybinės reikšmės miške, kuris patenka į Žemės sklypo teritoriją, nebuvo gautas Valstybinės miškų tarnybos teritorinio poskyrio leidimas.

28. Išanalizavusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto savivaldybės administracija neteisėtai, neturėdama įgaliojimų ir viršydama teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, išdavė G. S. Leidimą, kurio pagrindu buvo iškirsti medžiai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra įvykdyta viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (medžiai buvo iškirsti išdavus neteisėtą Leidimą). Minėta, kad Administracija 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 36-2-1180 iš esmės pripažino, kad padarė klaidą išduodama Leidimą.

29. Kita būtinoji viešosios atsakomybės už žalą aplinkai sąlyga – žala (žalos padarymo faktas ir dydis), t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimas.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, pasisakydamas dėl atsakomybės už žalą aplinkai aspektų, pažymėjo, jog siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius.

31. Teisėjų kolegijos atmeta kaip nepagrįstus ir kaip gynybinę poziciją atsakovo atstovo argumentus, kad ginčo atveju iškirstais medžiais nepadaryta žala aplinkai. Nagrinėjamu atveju neteisėtai išdavus Leidimą, šio Leidimo pagrindu buvo iškirsti medžiai valstybinėje miško žemėje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju žalos aplinkai faktas yra įrodytas.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju žalos aplinkai dydis nustatomas pagal Žalos gamtai atlyginimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249, (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. sausio 24 d.).

33. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė žalos, kurios dydžio apskaičiavimas pateiktas pareiškėjo 2019 m. balandžio 4 d. žalos aplinkai (miškui) patikslintame apskaičiavime, atlyginimą. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo pateikto žalos dydžio apskaičiavimo.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu teisėjų kolegija nustatys, kad žala aplinkai buvo padaryta. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 konstatavo, jog teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą sumažinti priteistinos žalos dydį.

35. Nustatant, ar nagrinėjamu atveju yra viešosios atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, kurioje pažymėta, kad, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, teisiškai reikšmingu ir pakankamu gali būti ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žala, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo veiksmai netiesiogiai sąlygojo žalos aplinkai atsiradimą. Atsakovo atstovas, rūpestingai ir atsakingai vykdydamas savo funkcijas, patikrindamas duomenis, galėjo ir privalėjo nustatyti, kad Žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją ir kad Leidimas negali būti išduodamas. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad informacija apie tai, jog Žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją, nebuvo žinoma Žemės sklypo nuomininkams, kad ši informacija nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, taip pat nekeičia vertinimo, kad atsakovo atstovas savo funkcijas vykdė aplaidžiai ir nepagrįstai išdavė Leidimą kirsti medžius.

36. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentais, kad Leidimas buvo išduotas, be kita ko, dėl pareiškėjo ir NŽT kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas pripažino, jog, pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055, 5 punktą, leidimus kirsti mišką išduoda Valstybinės miškų tarnybos teritoriniai, poskyriai ir kad ginčijamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius, išduodamas Leidimą, viršijo kompetenciją. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad informacija apie Žemės sklypo dalies priklausymą valstybinės reikšmės miško teritorijai nebuvo nurodyta Nekilnojamojo turto registre, nekeičia vertinimo, kad Leidimas buvo išduotas neteisėtai .

37. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis