61c86233-d7fd-487d-92c3-e93ffdcb50c1 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                           Civilinė byla Nr. 2KT-53-267/2015                                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01481-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos 94.4; 98.1                          (S)   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. gegužės 26 d.Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Danutė Burbulienė, susipažinusi su Šiaulių apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-10-776/2015 pagal ieškovės A.

G. ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šiaulių rajono savivaldybei, V. G. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė :              Bylos aplinkybėsŠiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-10-776/2015, iškelta pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šiaulių rajono savivaldybei, V.

G. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo. Å iÄ bylÄ nagrinėja teisėjas Erminijus Baziulis. 2015-05-21 Å iaulių apygardos teisme gautas ieÅ¡kovės A. G. skundas dėl Å iaulių apylinkės teismo, kuriuo praÅ¡oma civilinę bylÄ Nr. 2-10-776/2015 perduoti nagrinėti kitam Å iaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui. Ä®vertinus Å¡io skundo turinį, laikytina, kad Å¡iuo procesiniu dokumentu reiÅ¡kiamas nuÅ¡alinimas bylÄ nagrinėjančiam teisėjui Erminijui Baziuliui ir visiems Å iaulių apylinkės teismo teisėjams.

NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas motyvuojamas tuo, kad ieÅ¡kovė nepasitiki Å iaulių apylinkės teismu, nes anot pareiÅ¡kėjos, byla vedama tendencingai, Å¡aliÅ¡kai. IeÅ¡kovės teigimu, bylÄ nagrinėjantis teisėjas Erminijus Baziulis bei teismo pirmininkė Gema JanuÅ¡ienė yra suinteresuoti bylos baigtimi, dėl ko teisėjas Erminijus Baziulis piktavaliÅ¡kai nesilaiko įstatymu nustatyto proceso, akivaizdžiai pažeidinėja ieÅ¡kovės teises, netenkindamas josios praÅ¡ymų dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, ekspertizės skyrimo, o teismo pirmininkė jį palaiko nenuÅ¡alindama teisėjo nuo civilinės bylos nagrinėjimo.

Be to, ieÅ¡kovė teigia, kad teisėjas E. Baziulis akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas ieÅ¡kovės atžvilgiu dėl pastarosios neprocesinių skundų Nacionalinei teismų administracijai bei Lietuvos Respublikos Prezidentei. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡ioje byloje teisėja Rasa Milvydaitė pati nusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo, o teismo pirmininkė besÄ lygiÅ¡kai palaiko teisėjus, nagrinėjančius Å¡iÄ bylÄ , todėl dėl esamo pavaldumo kiti Å iaulių apylinkės teismo teisėjai taip pat negali nagrinėti Å¡ios bylos.

 Todėl ieÅ¡kovei susiformavo nusistatymas prieÅ¡ Å¡io teismo teisėjus, jais nebegali pasitikėti, mano, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, taigi reiÅ¡kia jiems nuÅ¡alinimÄ . Teismas konstatuoja.Apylinkės teismui pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ sprendžia apygardos teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 35 str., 69 str.). Å iuo aspektu pažymėtina, kad nuÅ¡alinimo teisė yra svarbi asmens teisės į tinkamÄ procesÄ garantija. Teisėjui (teisėjams ar teismui) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.).

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais duomenimis, arba vieÅ¡ai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis. NuÅ¡alinimas negali bÅ«ti grindžiamas jį pareiÅ¡kusių asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti nuÅ¡alinamas (nuÅ¡alinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne vien tik esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, bet tik tuomet, kai egzistuoja faktiniais duomenimis pagrįstos abejonės dėl jo (jų) neÅ¡aliÅ¡kumo.

Esant absoliučių nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) pagrindų ir kitais iÅ¡imtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ne tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 67 str. 1 d.). IeÅ¡kovės A. G. skundo turinys byloja, kad nuÅ¡alinimas reiÅ¡kiamas visiems Å iaulių apylinkės teismo teisėjams (in corpore).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra garantuota žmogaus teisė turėti neÅ¡aliÅ¡kÄ ginčo arbitrÄ . Asmens teisė į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra konstitucinė, ir bÅ«tina Å¡alinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti abejonių dėl teisėjo ar teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, plėtodamas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo doktrinÄ , 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra nurodęs, kad asmens konstitucinė teisė į jo bylos iÅ¡nagrinėjimÄ neÅ¡aliÅ¡ko teismo reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu, sÄ lyga.

Vadinasi, turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant bei aiÅ¡kinant Å¡ias garantijas įtvirtinančias procesinės teisės normas.Pagal CPK 64-66 straipsnius teisėjas turi nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios objektyviai kelia abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Kartu primintina, kad, kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nuÅ¡alinimo teise negali bÅ«ti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). O teismai, vykdydami teisingumÄ yra nepriklausomi, o nagrinėdami bylas privalo klausyti tik įstatymo (Konstitucijos 109 straipsnis). Grįžtant prie bylos faktų, aukÅ¡tesnės instancijos teismas, analizuodamas pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo argumentus, konstatuoja, jog jie yra pagrįsti tik subjektyviomis ir jokiais duomenimis nepagrįstomis ieÅ¡kovės A. G. prielaidomis dėl teisėjo Erminijaus Baziulio ir visų kitų Å iaulių apylinkės teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo Å¡ioje byloje, kurios negali bÅ«ti pagrindu teisėjus nuÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais praÅ¡ymas nuÅ¡alinti Å iaulių apylinkės teismo teisėjus netenkinamasSprendžiant pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo pagrįstumÄ , analizuojant jo teisinius argumentus, bÅ«tina pažymėti, kad teismo ar teisėjo negali įtakoti bylos sudėtingumas ar procese dalyvaujančių asmenų prieÅ¡iÅ¡kumas arba nusistatymas vienas kito atžvilgiu.

Teisėjas visais atvejais privalo iÅ¡likto orus įstatymo ir žmogaus teisių gynėjas, nesuteikti prioriteto vienai Å¡aliai, neturėti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos nuomonės apie sprendžiamÄ ginÄÄ , tačiau privalo užtikrinti, kad byloje dalyvaujantys asmenys vykdytų Konstitucijos jiems priskirtÄ pareigÄ â€“ gerbti teismo priimamus procesinius sprendimus, įstatymus ir kitų konstitucines teises. Tai turi bÅ«ti užtikrinama tinkamai vadovaujant teismo procesui, griežtai vykdant įstatymo reikalavimus.

Jeigu to negalima efektyviai padaryti kartais dėl nepalankiai susidėjusių aplinkybių arba iÅ¡ anksto suformuotos ar susiformavusios neigiamos nuomonės apie konkretų teismÄ dėl įvairių, nebÅ«tinai su nagrinėjama byla susijusių aplinkybių, siekiant proceso efektyvumo ir pasitikėjimo teismais apskritai gerinimo, byla iÅ¡imtinais atvejais gali bÅ«ti perduodama nagrinėti kitam teismui. Taigi vertinant ieÅ¡kovės pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo motyvus, atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė savo argumentais reikÅ¡dama nepasitikėjimÄ teismu, iÅ¡ esmės nenurodė jokių įstatyme numatytų pagrindų, tik pateikė tik savo subjektyvų matymÄ ir manymÄ , kurį suformavo iÅ¡ankstinis nepasitikėjimas konkrečiu teismu.

Tačiau to Å¡iuo konkrečiu atveju ir Å¡ioje konkrečioje byloje nepakanka. Todėl spręsti ir daryti prielaidÄ , kad teisėjai nagrinėdami bylÄ gali bÅ«ti neobjektyvÅ«s vien dėl ieÅ¡kovės nurodytų motyvų, bÅ«tų neobjektyvu ir neteisinga. Toks iÅ¡ankstinis nusistatymas, nepasitikėjimas – yra neteisingai formuojama visuomenėje nepasitikėjimo teismais ir valstybe apskritai tendencija, kelianti pavojų demokratijai, valstybės stabilumui, teisės virÅ¡enybės principui. Teisėjas klauso tik įstatymo.

Tai Konstitucinė nuostata. Teisėjo beÅ¡aliÅ¡kumas turi ir objektyvųjį aspektÄ , t.y. turi bÅ«ti nustatyta, ar yra kokių nors objektyviai egzistuojančių faktų ar aplinkybių, kurie, vis dėlto, kelia abejonių teismo beÅ¡aliÅ¡kumu. Å iuo požiÅ«riu tokių faktų ieÅ¡kovė neatskleidė, jų nenustatyta ir bylos procesiniuose dokumentuose. IeÅ¡kovės apeliacija ir argumentai į tai, kad, jos manymu, procesas nėra objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas, negali bÅ«ti pakankamu pagrindu teisėjus nuÅ¡alinti, todėl jie teisiÅ¡kai nėra svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi.

Taigi objektyviuoju požiÅ«riu negalima prieiti iÅ¡vados, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog Å iaulių apylinkės teismo teisėjai yra Å¡aliÅ¡ki ar suinteresuoti bylos baigtimi, ar jų dalyvavimas nagrinėjant bylÄ gali kelti nepasitikėjimÄ teismu apskritai. Jokių subjektyvių argumentų ieÅ¡kovė nenurodė. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ nėra. Nesant įstatyme numatytų nuÅ¡alinimo pagrindų, nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas atmetamas.Kartu, iÅ¡sprendęs klausimÄ dėl teismo visų teisėjų nenuÅ¡alinimo, aukÅ¡tesnės instancijos teismas grįžta prie Å¡ioje nutartyje suformuluotos nuostatos, kad iÅ¡imtinais atvejais, netgi nenuÅ¡alinus teismo nuo bylos nagrinėjimo ji gali bÅ«ti perduodama kitam teismui, kai yra aplinkybių, kurios lemia ir sÄ lygoja tarsi užprogramuotÄ konfliktinę situacijÄ .

Å iuo aspektu teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatymas reikalauja, kad bylos bÅ«tų iÅ¡nagrinėjamos teismuose be bereikalingo vilkinimo, operatyviai per protingÄ terminÄ . Å iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad Å¡ioje byloje prieÅ¡ tai bylÄ nagrinėjusiai teisėjai Rasai Milvydaitei pareikÅ¡ti keturi nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimai, o Å¡iuo metu bylÄ nagrinėjančiam teisėjui Erminijui Baziuliui pareikÅ¡ti jau penki nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimai. Todėl siekiant proceso ekonomiÅ¡kumo, operatyvumo ir tikslu iÅ¡vengti galimų naujų, nors ir nepagrįstų reikalavimų nuÅ¡alinti Å iaulių apylinkės teismo atskirus teisėjus nuo Å¡ios bylos nagrinėjimo kitais pagrindais, taip pat siekiant panaikinti bet kokias nepagrįstas spekuliacijas dėl Å iaulių apylinkės teismo teisėjų nagrinėjamų bylų ir siekiant didinti visuomenės pasitikėjimÄ teismais ir teismų sistema apskritai, yra pagrindas nenuÅ¡alinant Å iaulių apylinkės teismo nuo Å¡ios bylos nagrinėjimo, bylÄ perduoti nagrinėti kitam tos pat grandies Å iaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam teismui – Å¡iuo atveju – Kelmės rajono apylinkės teismui, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta esant visiÅ¡kam pasitikėjimui teismu, greitai ir operatyviai (CPK 3 str.1 d., 3 str. 6 d., 7 str., ir 35 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 69 straipsniu, Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė n u t a r i a: Netenkinti ieÅ¡kovės A. G. 2015 m. gegužės 21 d. nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo Å iaulių apylinkės teismo teisėjams (teismui) civilinėje byloje Nr. 2-10-776/2015. Civilinę bylÄ Nr. 2-10-776/2015 perduoti nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui.Apie bylos perdavimÄ informuoti byloje dalyvaujančius asmenis ir Å iaulių apylinkės teismÄ . Civilinių bylų skyriaus pirmininkė                                                                 Danutė Burbulienė