2016-11-03 Nr. AB-20930-3-62-3-00133-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-1289-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00133-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui-pataisos namams dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – ir atsakovas) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2015 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. P-4 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. Ž. skyrimo“.

Pareiškėjo įsitikinimu, tyrimo metu daugumoje atvejų remtasi išdėstytais pasvarstymais dėl neįrodomų įvykių aplinkybių, prielaidomis apie inkriminuojamų nusižengimų realumo tikimybę, nors objektyvių įrodymų kaltinimams pagrįsti nėra. Akcentavo, kad, atlikdamas tyrimą, neturėjo duomenų, apie galimą G. M. tarnybinio transporto panaudojimą asmeniniams tikslams.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. spalį atgaline data, t. y. po įvykio praėjus ne mažiau kaip mėnesiui, pasirašė ant Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. surašyto 2013 m. rugsėjo 5 d. tikrovės neatitinkančio tarnybinio pranešimo Nr. SRS-212, o vizos viršuje įrašė žodžius „neprieštarauju“ ir tokiais savo veiksmais akivaizdžiai pažeidė norminiuose teisės aktuose nustatytą dokumentų rengimo tvarką. Vėliau, t. y. atlikdamas tarnybinį tyrimą, šį tikrovės neatitinkantį dokumentą netrukus po to, kai jis jį pats pasirašė, prijungė prie tarnybinio tyrimo išvados, kurią atliko akivaizdžiai neobjektyviai, t. y. nesusipažino su visais reikiamais dokumentais ir neužtikrino tyrimui reikalingos informacijos surinkimo, už tai jam paskirta tarnybinė nuobauda.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2015 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. P-4 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. Ž. skyrimo“.

Teismas nustatė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepraleidus 3 metų nuobaudos skyrimo senaties termino, pareiškėjui inkriminuojami tarnybinio nusižengimo epizodai padaryti 2013 metų spalio–lapkričio mėnesiais.

Vertindamas ginčijamą įsakymą kartu su tarnybinio tyrimo išvada Nr. 24-148 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto A. Ž. padaryto tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), kuri yra sudėtinė įsakymo dalis, teismas nustatė, kad pareiškėjas kaltinamas tuo, jog jis, neturėdamas tam teisės, vizavo atgaline data 2013 m. rugsėjo 5 d. Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. surašytą tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą Nr. SRS-212 ir šališkai bei neobjektyviai atliko 2013 lapkričio 6 d. tarnybinį tyrimą Nr. 27-68 „Dėl 2013 m. rugsėjo 8 d. 7.26 val. kelyje Kaunas – Zarasai – Daugpilis užfiksuoto greičio viršijimo ir aplinkybių išaiškinimo“.

Dėl vizavimo, neturint tam teisės ir atgaline data, 2013 m. rugsėjo 5 d. Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. surašytą tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą Nr. SRS-212, teismas nurodė, kad Iš Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Išvados matyti, jog D. S. 2013 m. rugsėjo 5 d. surašytas tarnybinis pranešimas, kuris vizuotas A. P. ir pareiškėjo parašais, yra suklastotas, parengtas anksčiau parengto dokumento pagrindu, siekiant nuslėpti faktą, kad pareigūnas G. M. neteisėtai naudojo tarnybinį automobilį asmeniniais tikslais. Teismas akcentavo, kad tyrimo metu nepašalinta aplinkybė, jog apie dokumento suklastojimą pareiškėjui galėjo būti žinoma, kadangi jo paties parašas ir viza padaryti akivaizdžiai atgaline data, ant suklastoto D. S. tarnybinio pranešimo Nr. SRS-212, tai teismui kėlė rimtų abejonių dėl paties pareiškėjo parodymų patikimumo, kita vertus, ant tikrojo dokumento pareiškėjo parašo ar vizos nėra, todėl, teismo vertinimu, yra nepaneigta jo versija, kad jis galėjo ir nematyti to tikrojo dokumento, tačiau aplinkybės, kuriomis jo parašas ir viza, akivaizdžiai atgaline data, atsirado ant suklastoto D. S. tarnybinio pranešimo Nr. SRS-212, taip ir lieka aiškiai nenustatytos.

Dėl šališkai bei neobjektyviai atlikto 2013 m. lapkričio 6 d. tarnybinio tyrimo Nr. 27-68 „Dėl 2013 m. rugsėjo 8 d. 7.26 val. kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis užfiksuoto greičio viršijimo ir aplinkybių išaiškinimo“, teismas sprendė, kad atsakovas nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas, atlikdamas tarnybinį tyrimą, elgėsi priešingai nei nustatyta jo pareigybės aprašyme. Teismas konstatavo, jog atsakovas tarnybinio nusižengimo subjektyviosios pusės neatskleidė, pareiškėjo kaltės dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo nepagrindė. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nenustačius tarnautojo kaltės, negalima ir tarnybinė atsakomybė.

III. Atsakovas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Vadovaujasi iš esmės tomis pat aplinkybėmis, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Akcentuoja, kad pirmąjį epizodą dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo patvirtina paties pareiškėjo 2014 m. lapkričio 3 d. paaiškinimas. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo nustatyta pareiškėjo kaltė. Atsakovo įsitikinimu, visas tarnybinio nusižengimo sąlygas patvirtina byloje surinkti ir pateikti įrodymai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas byloje kilo dėl atsakovo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2015 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. P-4 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. Ž. skyrimo“, kuriuo pareiškėjui A. Ž. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu atsakovo įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad pareiškėjas, 1) neturėdamas tam teisės, vizavo atgaline data 2013 m. rugsėjo 5 d. Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. surašytą tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą Nr. SRS-212 (pirmasis tarnybinio nusižengimo epizodas) ir 2) šališkai bei neobjektyviai atliko 2013 lapkričio 6 d. tarnybinį tyrimą Nr. 27-68 „Dėl 2013 m. rugsėjo 8 d. 7.26 val. kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis užfiksuoto greičio viršijimo ir aplinkybių išaiškinimo” (antrasis tarnybinio nusižengimo epizodas) (b. l. 12–27).

Atsakovas ginčijamame įsakyme nurodo, kad šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė:

- Nuteistųjų išvedimo į ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos direktoriaus 2008 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1-140, 5 punkto nuostatas: „Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas (Socialinės integracijos į visuomenę skyriuje – vyriausiojo specialistė) tarnybiniu pranešimu įstaigos direktoriui siūlo nuteistąjį, kuris nepriekaištingai elgiasi, kartu su pataisos įstaigos pareigūnu (-ais) vykti ne į pataisos įstaigoje organizuojamus renginius (toliau – ir renginius, Renginį). Tarnybinis pranešimas derinamas su direktoriaus pavaduotoju, kuruojančiu Apsaugos ir priežiūros skyrių, direktoriaus pavaduotoju, kuruojančiu Socialinės reabilitacijos skyrių, bei Vidaus tyrimų skyriaus viršininku“;

- Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „Pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais“;

- Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas: „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“, „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių intereso konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba“;

- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 3.2 (toliau – ir Etikos taisyklės), 3.4, 3.6 punktų nuostatas: „Teisingumo principas. Vadovaudamasis teisingumo principu, pareigūnas privalo: 3.2.3 būti objektyvus, sąžiningas ir teisingas, priimdamas sprendimus, nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, pasiūlymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis“, „Padorumo principas. Vadovaudamasis padorumo principu, pareigūnas privalo“ 3.4.3 nesinaudoti kitų asmenų klaidomis ir nežinojimu“, „Atsakomybės principas. Vadovaudamasis atsakomybės principu, pareigūnas privalo: 3.6.1 teisės aktų nustatyta tvarka paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus ir veiksmus; 3.6.4 atsisakyti vykdyti neteisėtą įsakymą ar nurodymą, informuodamas apie tai bausmių vykdymo sistemos vadovus. Neteisėto įsakymo ar nutarimo vykdymas neatleidžia pareigūno nuo atsakomybės“;

- Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-78 (2013 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 1-46 redakcija) (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.3 punkto reikalavimus: „Skyriaus viršininko ar įstaigos direktoriaus nurodymu atlieka tarnybinius tyrimus. Vykdant tyrimus susipažįsta su visų įstaigos padalinių darbo organizavimu ir dokumentais, paima ir gauna jų nuorašus, daro reikiamų dokumentų išrašus, pagal tarnybos kompetenciją gauną informaciją, užtikrindamas tyrimui reikalingos informacijos surinkimą“.

Kalėjimų departamento pareigūnų atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas, 2000 m. balandžio 18 d. Nr. VIII-1631) VII skirsnis. Šiame skyriuje esančio 24 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos tarnybinės Statute numatytos nuobaudos. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką detalizuoja Statuto 26 straipsnis ir teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R–116 patvirtintos Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklės (Žin., 2010, Nr. 62–3072; toliau – ir Taisyklės).

Kaip nurodoma Statuto 26 straipsnyje, teisingumo ministras, Kalėjimų departamento direktorius arba šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktorius turi teisę inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą (1 d.). Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas nedelsiant, kai gaunamas rašytinis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pavedimas (įsakymas, rezoliucija) pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą (2 d.). Tarnybinio nusižengimo tyrimas baigiamas surašant tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai.

Konstatavus, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tyrimo išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), jo padarymo ir paaiškėjimo diena, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, ar nėra suėję Statuto 26 straipsnio 6 dalyje nustatyti nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos. Siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos nepateikiamas, jei tyrimo išvadoje nurodoma, kad yra suėję Statuto 26 straipsnio 6 dalyje nustatyti nuobaudos skyrimo terminai arba pareigūnas, įtariamas padaręs pažeidimą, yra miręs arba atleistas iš tarnybos (Taisyklių 74 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje A4-678/2004). Nenustačius tarnautojo kaltės, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2011 m. balandžio mėn. 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1366/20).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pirmojo tarnybinio nusižengimo epizodo vertinimo sutinka.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kaltinimas pareiškėjui, jog jis, neturėdamas tam teisės (viršijęs įgaliojimus), vizavo atgaline data 2013 m. rugsėjo 5 d. Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. surašytą tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą Nr. SRS-212, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis.

Atliekant ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiant pareiškėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos (dokumentų klastojimo). 2014 m. rugsėjo 4 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00101-14 (toliau – ir Nutarimas, b. l. 68–91) nurodyta, kad ant tikrojo dokumento pareiškėjo parašo nėra, todėl nepaneigta versija, kad pareiškėjas galėjo ir nematyti tikrojo dokumento, tačiau aplinkybės, kuriomis pareiškėjo parašas akivaizdžiai atgaline data atsirado ant suklastoto 2013 m. rugsėjo 5 d. D. S. tarnybinio pranešimo taip ir lieka aiškiai nenustatytos ir nėra jokių kitų ekonomiškų ir objektyviai pagrįstų būdų naujiems duomenims gauti (b. l. 88). Pažymėtina, kad kitokių aplinkybių 2015 m. sausio 9 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 24-148 nenustatė ir atsakovas (b. l. 14–27).

Bylos duomenys taip pat nepatvirtina atsakovo versijos, jog pareiškėjas neturėjo teisės vizuoti ir pasirašyti 2013 m. rugsėjo 5 d. tarnybinį pranešimą, kadangi, vadovaujantis liudytojos L. V. parodymais, 2013 metų spalio mėnesio pradžioje buvo atvejis, kai ji nebuvo tarnybos vietoje dėl giminaičio sveikatos būklės ir toks nebuvimas buvo suderintas žodžiu su tiesioginiu viršininku. Liudytoja nurodė, kad aptariamu metu Vidaus tyrimų skyriuje dirbo tik ji ir pareiškėjas, todėl, jai nesant ,pareiškėjas galėjo vykdyti skyriaus viršininkui priskirtas funkcijas, nes tokią teisę jam suteikė pareigybės aprašymas (Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. teismo posėdis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kaltė dėl pirmojo tarnybinio nusižengimo epizodo atsakovo nebuvo nei nustatyta, nei įrodyta, atskirai neaptarta ir nedetalizuota. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui už tai, kad jis, neturėdamas tam teisės, vizavo atgaline data 2013 m. rugsėjo 5 d. Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. surašytą tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą Nr. SRS-212, paskirta nepagrįstai.

Antra vertus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl antrojo tarnybinio nusižengimo epizodo.

Kaip matyti, pareiškėjas kaltinamas padaręs tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį šališku ir neobjektyviu tarnybinio tyrimo atlikimu dėl 2013 m. rugsėjo 8 d, 17.26 val. kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis užfiksuoto greičio viršijimo ir aplinkybių išaiškinimo (b. l. 38).

Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas, atlikdamas tarnybinį tyrimą, galėjo ir privalėjo susipažinti su visų įstaigos padalinių darbo organizavimu ir dokumentais, tačiau elgėsi priešingai, t. y. neišsireikalavo G. M. ir V. M. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, asmenų, turinčių teisę vairuoti tarnybinius automobilius, sąrašo, tarnybinio automobilio kelionės lapų, neapklausė visų įvykio liudininkų, prie tarnybinio tyrimo bylos prijungė savo paties pasirašytą ir atgaline data pasirašytą bei vizuotą dokumentą (b. l. 23).

Atsakovas sprendė, kad antrojo tarnybinio nusižengimo epizodo aspektu pareiškėjas veikė netiesiogine tyčia, t. y. atlikdamas tarnybinį tyrimą, pareiškėjas suvokė atliekamo tyrimo pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti neigiamų padarinių, t. y. tarnybinio transporto ir kuro panaudojimo asmeniniams tikslams pateisinamas, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (b. l. 25).

Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neatskleidė pareiškėjo, kaip įtariama, padaryto tarnybinio nusižengimo subjektyvios pusės (antrojo tarnybinio nusižengimo epizodo aspektu). Priešingai, kaip matyti, atsakovas detaliai išanalizavo pareiškėjo įgaliojimus reguliuojančius teisės aktus, nustatė svarbias faktines aplinkybes ir aptarė visus būtinus tarnybinės atsakomybės elementus, inter alia – pareiškėjo kaltę (atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas veikė netiesiogine tyčia).

Pirmosios instancijos teismas, formaliai pažymėjęs, jog atsakovas neaptarė subjektyviosios tarnybinio nusižengimo pusės, kitų tarnybinės atsakomybės sąlygų nevertino ir netyrė, t. y. dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo antrojo tarnybinio nusižengimo epizodo atveju pagrįstumo iš esmės nepasisakė. Tačiau, kaip matyti iš anksčiau aptartų atsakovų pateiktų duomenų, Išvadoje atskirai buvo aptarta tiek pareiškėjo kaltė antrojo tarnybinio nusižengimo aspektu, tiek atskirai aptarta kaltės forma – netiesioginė tyčia.

Atsižvelgus į tai, šiuo atveju yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tirti antrojo tarnybinio nusižengimo epizodo aspektu aktualias atsakovo nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus: pareiškėjo bei kitų asmenų parodymus, ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, byloje esančius tarnybinio tyrimo, atlikto pareiškėjo, dokumentus; pareiškėjo kompetenciją, atliekant tarnybinį tyrimą, reguliuojančių teisės aktų nuostatas, ir šių duomenų kontekste konstatuoti arba paneigti atsakovo kaltę padarius tarnybinį nusižengimą (antrasis epizodas). Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai pasisakant dėl esminių bylos aplinkybių, kurių netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismas, inter alia – susijusių su pareiškėjo kalte, būtų paneigta apeliacijos esmė ir asmens teisė į instancinę teisminę gynybą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas