2021-03-31 Nr. AB-7166-3-61-3-00604-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-811-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00604-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. P. ir A. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. 1SS-2554-(9.5.) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. lapkričio 7 d. skundą.

2. Pareiškėjai nurodė, kad 1994 m. kovo 21 d. A. P. (buvusi pavardė Č.) kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), sodo bendrijoje (toliau – ir SB) „Obuoliukas“, Mažeikiuose. 1998 m. liepos mėnesį derinant su valstybinėmis institucijomis gyvenamo namo statybos projektą ant sklypo plano Mažeikių rajono Aplinkos apsaugos agentūros viršininkas padarė įrašą „2000 m. kanalizuoti griovį ties sklypo teritorija“. 2000 m. liepos 4 d. gautas raštiškas kaimyninio žemės sklypo savininkės sutikimas išsipirkti kanalizuotą griovį ties sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba, taip pat SB „Obuoliukas“ valdybos posėdžio nutarimas, leidžiantis kanalizuoti ir išsipirkti griovį ties sklypo riba.

S. Č. 2000 m. liepos 12 d. Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui įteikė prašymą dėl tikslių žemės sklypo ribų išmatavimo, 2000 m. rugpjūčio 4 d. atlikti sklypo kadastriniai matavimai, surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas. Žemėtvarkos skyriaus komisija 2000 m. rugsėjo 7 d. priėmė geodezinių matavimo darbų perdavimo priėmimo aktą, nurodė medžiagą perduoti registruoti. Ant minėto akto yra žemėtvarkos spaudas, kad už registravimą sumokėti 7 litai ir nurodytas žiniaraštis Nr. 9, kad sumokėta. Dėl Mažeikių rajono žemėtvarkos vedėjo kaltės žemės sklypas nebuvo įregistruotas valstybinio žemės kadastro duomenų registre.

S. Č. 2000 m. spalio 6 d. Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl papildomo žemės sklypo pirkimo. (duomenys neskelbtini) S. Č. mirė. Pareiškėjos A. P. teigimu, tik 2016 m. vasario 11 d. gavusi valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenis dėl turimo nekilnojamojo turto suprato, kad 2000 metais pradėtas jų lėšomis kanalizuoto griovio pirkimo procesas visus tuos metus buvo vilkinamas. Pareiškėjai 2018 m. spalio 22 d. skundu kreipėsi į Tarnybos Mažeikių skyrių, kad būtų atlikti veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 404 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 16.1 ir 16.4 punktuose, parengiant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir jį pateikiant pasirašyti.

Pareiškėjai taip pat pažymėjo, jog 2018 m. lapkričio 7 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių dėl Tarnybos Mažeikių skyriaus vadovų ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos piktnaudžiavimo, biurokratizmo viešojo administravimo srityje. Pasak pareiškėjų, Tarnyba 2018 m. gruodžio 19 raštu Nr. lSS-2554-(9.5.) neatsakė net į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus prašyme nurodytus klausimus, atsirašinėjo biurokratiniais metodais, be to, pateikė klaidinančią informaciją dėl apskundimo tvarkos.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba nurodė, kad 2000 m. rugpjūčio 4 d. buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai bei rengiamas sklypo planas, t. y. didinamas sklypo plotas, prijungiant 0,0142 ha kanalizuoto griovio, tačiau šis žemės sklypo planas Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriuje nebuvo suderintas ir žemės sklypo ribos nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Duomenų, kad Telšių apskrities viršininkas būtų patvirtinęs S. Č. parduodamą 0,0142 ha ploto valstybinės žemės sklypą SB „Obuoliukas“, Mažeikių mieste, nėra. Taip pat nėra duomenų, kodėl Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriuje nebuvo užbaigta 0,0142 ha ploto valstybinės žemės pardavimo S. Č. procedūra. Pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas per prašymo nagrinėjimo terminą nepriėmus sprendimo buvo laikoma, kad priimtas neigiamas sprendimas. Taigi administracinė procedūra dėl 0,0142 ha valstybinės žemės ploto, esančio šalia ginčo žemės sklypo, privatizavimo buvo užbaigta neigiamu sprendimu. S. Č. neapskundus Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimo (neveikimo), 0,0142 ha valstybinės žemės ploto privatizavimo klausimas liko neįgyvendintas. Tarnyba skundžiamu raštu informavo A. P., jog tam, kad Tarnybos Mažeikių skyriuje būtų pradėta 0,0142 ha valstybinės žemės ploto pirkimo procedūra, A. P. turi pateikti prašymą organizuoti projekto rengimą, kurio tikslas būtų suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu. Parengus projektą ir žemės sklypo planą bei pateikus prašymą pirkti projekte suformuotą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, bus nedelsiant sprendžiamas klausimas dėl šio žemės sklypo pardavimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą.

6. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. liepos 9 d. iki 2002 m. gruodžio 24 d.) 31 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2.2 punktu bei šiuo nutarimu patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Pardavimo taisyklės) 2, 7, 25 punktais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės) 2.6 punktu, nustatęs, kad S. Č. Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų (neveikimo) neskundė, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad 0,0142 ha valstybinės žemės ploto privatizavimo klausimas liko neįgyvendintas.

7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Tarnyba ginčo rašte pateikė teisingą ir išsamią informaciją, kad siekiant, jog būtų pradėta 0,0142 ha valstybinės žemės ploto pirkimo procedūra, turi būti pateiktas prašymas organizuoti projekto, kurio tikslas būtų suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, rengimą, o parengus projektą ir žemės sklypo planą bei pateikus prašymą pirkti projekte suformuotą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, bus sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo pardavimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjams jau buvo pateiktas 2018 m. rugsėjo 18 d. analogiško turinio raštas Nr. 35SD-3480-(14.35.104.).

III. 8. Pareiškėjai A. P. ir A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl:

8.1. Tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. 1SS-2554-(9.5.) panaikinimo.

8.2. Tarnybos Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. 35SS-33-(14.35.45.) panaikinimo.

8.3. Pripažinimo galiojančiais 2000 m. rugpjūčio 4 d. atliktus kadastrinius matavimus.

8.4. Žemėtvarkos skyriaus komisijos 2000 m. rugsėjo 7 d. geodezinių matavimo darbų perdavimo–priėmimo akto pripažinimo sudarytu ir galiojančiu sandoriu.

8.5. 2000 m. rugpjūčio 4 d. atliktų kadastrinių matavimų ir Mažeikių rajono mero 2000 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 516 įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

8.6. Atsakovo įpareigojimo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260.

8.7. Pripažinimo, kad 2000 metais pradėta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūra buvo vilkinama dėl Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo kaltės.

9. Pareiškėjai palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytą poziciją, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime netyrė ir nevertino atsakovo raštuose išdėstytų argumentų, juos pateikė kaip savo, perrašė atsakovo atsiliepimuose išdėstytus melagingus teiginius dėl Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 2 punkto, kuris panaikintas Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gegužės 30 d. įstatymu Nr. XIII-2149. Tai įrodo teismo šališkumą ir priklausomumą. Pareiškėjai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas du kartus neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, o priėmęs – atmetė be jokių motyvų, neištyrė nė vieno pareiškėjų reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas atsainiai vertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartyse nurodytus teisinius argumentus, juos ignoravo, neatskleidė bylos esmės.

10. Pareiškėjų teigimu, nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas nekreipė dėmesio ir neįvertino aplinkybės, kad prašomame pirkti valstybinės žemės plote yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių statinių, kurie yra įrengti ne savavališkai, o vykdant valstybės pareigūno nurodymą, t. y. Mažeikių rajono Aplinkos apsaugos agentūros viršininko ant sklypo plano užrašytą pastabą: „2000 m. kanalizuoti griovį ties sklypo teritorija“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal kurį valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Kanalizuota griovio dalis yra vandens pralaida – hidrotechnikos inžinerinis statinys vandeniui praleisti, todėl yra teisinis pagrindas pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus teisei įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą realizuoti.

11. Pareiškėjai pažymi, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo planas nebuvo suderintas, prieštarauja Žemėtvarkos skyriaus komisijos 2000 m. rugsėjo 7 d. priimtam geodezinių matavimo darbų perdavimo–priėmimo aktui, kuriame nurodyta „medžiagą perduoti teisiniam registravimui“. Už registraciją buvo sumokėta, tačiau dėl Mažeikių rajono žemėtvarkos vedėjo kaltės žemės sklypas nebuvo įregistruotas valstybinio žemės kadastro duomenų registre, kaip to reikalavo tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas. Atsakovui neįvykdžius 2000 m. rugsėjo 7 d. matavimo darbų perdavimo–priėmimo akte priimto nutarimo teisiškai įregistruoti matavimus, pareiškėjai teismo prašo priimti sprendimą sandorį pripažinti galiojančiu (pareiškėjų teigimu, tai nėra naujas reikalavimas, jis išplaukia iš reikalavimo įregistruoti kadastrinius matavimus) ir įpareigoti Tarnybą per teismo nustatytą 10 dienų laikotarpį įregistruoti VĮ Registrų centre juridinį faktą apie 2000 m. rugpjūčio 4 d. atliktus ir 2000 m. rugsėjo 7 d. patikrintus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 2000 m. spalio 19 d. Mažeikių mero sprendimą, siūlantį parduoti 142 kv. m ploto žemės sklypą S. Č.

12. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią administracinė procedūra baigiama priėmus sprendimą dėl prašymo patenkinimo ar dėl jo atmetimo ir informavus apie tai pareiškėją ar kitą suinteresuotą asmenį. S. Č. nebuvo informuotas dėl prašymo patenkinimo ar dėl jo atmetimo, tokie veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi vilkinant sprendimų priėmimą. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančio S. Č. 2000 m. spalio 6 d. prašymo parduoti papildomą 142 kv. m žemės sklypą ir 2000 m. spalio 19 d. Mažeikių rajono mero sprendimo Nr. 516 siūlyti Telšių apskrities viršininkui patvirtinti parduodamą 142 kv. m žemės sklypą, įrodančio, kad buvo priimtas S. Č. palankus sprendimas. 2000 metais atlikti kadastriniai matavimai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ reikalavimus – tai matyti iš pareiškėjų 2019 m. gruodžio 10 d. paaiškinimų teismui.

13. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog už Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus ir Tarnybos Mažeikių skyriaus biurokratizmą ir vilkinimą privalo atsakyti atsakovas. Tarnyba turi tęsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 vykdymą ir užbaigti procedūras, nustatant parduodamo žemės sklypo vertę ir sudarant pirkimo–pardavimo sutartį su pareiškėja. Atsakovas interpretuoja teisės aktus tik jam naudinga linkme, teikia melagingą informaciją, turėdamas tikslą bet kokia kaina apginti jo vykdomus neteisėtus veiksmus, biurokratizmą ir vilkinimą. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad pareiškėja jau beveik 20 metų ne dėl savo kaltės negali nuosavybėn įgyti jos lėšomis ir darbu kanalizuoto žemės sklypo. Pareiškėja turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį, kad šis sklypas yra suformuotas ir perduotas jos nuosavybėn. Pareiškėjai taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Tarnyba palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pažymi, kad teismo atlikta aktualių teisės normų analizė ir ja remiantis padaryta pareiškėjams neigiama išvada negali būti vertinama kaip teismo šališkumas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad skundo dalykas buvo Tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. 1SS-2554-(9.5.), priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto pardavimo. Tarnybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 35SD-3480(14.35.10.) ir 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 35SS-33-(14.35.45.) taip pat buvo nagrinėjamas įsiterpusio valstybinės žemės ploto pardavimo klausimas. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjai dėstė argumentus, susijusius su įsiterpusio valstybinės žemės ploto pardavimu ir klausimo dėl Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo nekėlė. Tarnybos teigimu, įstatymų leidėjas įgaliojimus parduoti valstybinę žemę suteikė tik apskrities valdytojui, todėl mero sprendimas nėra dokumentas, patvirtinantis valstybinės žemės pardavimą. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, prašo dėl to kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

17. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiose bylose yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-399/2010; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2214/2011; kt.).

19. Pareiškėjai skundu pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti skundžiamą aktą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 7 d. skundą, nes skundas nebuvo pilnai ištirtas.

20. Kiekvienu konkrečiu atveju tikrinant administravimo subjekto veiksmų teisėtumą, reikšminga nustatyti nagrinėjamo ginčo ribas, kurios apibrėžiamos pagal pareiškėjo pateikto kreipimosi turinį ir jo reikalavimą administravimo subjektui. Tai reiškia, kad kreipimosi nagrinėjimo ribas nustato pats pareiškėjas savo kreipimosi turiniu, šių ribų institucija, nagrinėjanti kreipimąsi, privalo laikytis ir pateikti atsakymą ne siauresnės nei pateikto kreipimosi turinys apimties atsakymą. Ši nuostata grindžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punktu, kuriuo nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-261/2021; kt.).

21. Tikrinant, ar skundas buvo išnagrinėtas tinkamai ir visa apimtimi, būtina lyginamuoju būdu patikrinti, ar skunde nurodytas aplinkybes bei prašymus administravimo subjektas išnagrinėjo pagal savo kompetenciją ir ar visa apimtimi. Teismas nenagrinėja naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos skunde viešojo administravimo subjektui ir jo nebuvo nagrinėtos.

22. Šiuo atveju atsakovas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus persiųstą pareiškėjos 2018 m. lapkričio 7 d. skundą dėl Tarnybos Mažeikių skyriaus darbuotojų veiksmų. Skundu pareiškėja prašė įpareigoti Tarnybos Mažeikių skyrių priimti sprendimą dėl S. Č. prašymo ir spręsti dėl biurokratizmo bei piktnaudžiavimo Tarnybos Mažeikių skyriuje, taip pat dėl kaltų darbuotojų nubaudimo ar atleidimo iš pareigų (b. l. 77). Atsakovas šiuos reikalavimus išnagrinėjo visa apimtimi ir pateikė pareiškėjai informaciją, kokius veiksmus ji privalo atlikti, norėdama įsigyti įsiterpusį žemės plotą, esanti SB „Obuoliukas“, Mažeikių mieste. Atsakovo 2018 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 1SS-2554-(9.5.) išdėstytas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus (įstatymo redakcija aktuali nagrinėjamam ginčui), kadangi yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis. Atsakovas teisingai kvalifikavo ginčo situaciją, darbuotojų pažeidimų nenustatė, todėl pareiškėjos nurodytas teisės, taikytinos ginčo santykiams, aiškinimas vertinamas kaip nepagrįstas.

23. Nustačius, kad pareiškėjos skundas išnagrinėtas tinkamai ir pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos, pakartoti skundo nagrinėjimo procedūrą nėra pagrindo.

24. Ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje, todėl teismas išnagrinėjo bylą, priskirtą jo kompetencijai (ABTĮ 3 str. 1 d.), kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti nėra pagrindo.

25. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. P. ir A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė