2021-10-20 Nr. AB-21879-4-49-3-00166-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4030-438/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00166-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant Užsieniečio atstovui advokatui Romui Jonuškai,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio B. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio B. I. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio B. I. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. gruodžio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio prašytojo byloje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 3 d., veikdamas 27 asmenų grupėje. (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose buvo sulaikytas, kadangi neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Migracijos departamentas nagrinėja prieglobsčio prašymą skubos tvarka.

Teikime pažymima, jog Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ir paslaugomis. Nurodė, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo. Sulaikytas Užsienietis paaiškino, jog išvyko iš savo šalies į Europą, kur Vokietijos Federacinėje Respublikoje gyvena jo broliai ir seserys. Užsienietis teikė miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės tikslo bei dokumento praradimo aplinkybių.

Dėl minėtų aplinkybių, Užsienietis vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos gali pasislėpti arba net nelaukdamas sprendimo dėl teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno zonos valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. 2021 m. birželio 30 d. Užsienietis buvo sulaikytas nedaugiau nei 48 valandoms. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas Centre iki 2021 m. rugsėjo 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį.

Migracijos departamentas išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą skubos tvarka 2021 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti į kilmės šalį. Užsienietis 2021 rugpjūčio 10 d., kaip pats nurodo, pateikė savo dokumento kopijos nuotrauką. Pareiškėjas akcentavo, jog Užsieniečio veiksmai, kuomet, kaip nurodė Užsienietis, pateikė dokumento kopijos nuotrauką tik po Migracijos departamento sprendimo, taip pat Migracijos departamento padaryta išvada, jog Užsienietis nėra (duomenys neskelbtini) pilietis, yra traktuojama kaip nebendradarbiavimas su kompetentingomis valdžios institucijomis, trukdymas nustatyti asmens tapatybę bei vengimas būti grąžintam į kilmės šalį.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi socialinių, ekonominių ar šeimyninių ryšių.

3. Užsieniečio atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nes jis yra prieglobsčio prašytojas, nebandė pabėgti iš Lietuvos Respublikos. Pažymėjo, jog Užsieniečio sulaikymas trunka per ilgai – tris mėnesius.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečio sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ir Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Užsienietis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2021 m. birželio 13 d. kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Užsienietis neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas Centre iki 2021 m. rugsėjo 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą skubos tvarka, 2021 m. liepos 14 d, priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį į kilmės šalį.

6. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti sulaikymo pagrindai.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, yra priimtas sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį į kilmės šalį. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė nėra nustatyta. Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 10 d. pateikė, jo teigimu, asmens dokumento kopijos nuotrauką. Migracijos departamentas 2021 liepos 14 d. sprendime pažymėjo, kad, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymo motyvus ir atlikęs tyrimą, daro išvadą, jog Užsienietis nėra (duomenys neskelbtini) pilietis, o galimai yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Tokie užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką be jokio tapatybės dokumento ir prisistačiusio klaidingais tapatybės duomenimis, veiksmai traktuojami kaip nebendradarbiavimu su kompetentingomis valdžios institucijomis, trukdymu nustatant jo asmens tapatybę bei vengimu būti grąžintam į kilmės šalį. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika.

III. 8. (duomenys neskelbtini) pilietis B. I. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą – pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Užsieniečio tapatybės tikslus nenustatymas per se (pats savaime), negali būti laikomas kliūtimi taikyti alternatyvias sulaikymui priemones. Šeimyninių, ekonominių ryšių neturėjimas Lietuvos Respublikoje nėra siejamas su būtinumu taikyti sulaikymą ar netaikyti alternatyvių sulaikymui priemonių. Užsienietis būdamas Lietuvos Respublikoje laikėsi sulaikymo ir apgyvendinimo taisyklių. Pabrėžiama, jog Užsienietis yra pateikęs savo asmens dokumentų kopijas. Nurodoma, jog Užsienietis dalyvavo visose procedūrose, teikė duomenis, todėl negalima vertinti, kad jis nebendravo su kompetentingomis institucijomis. Užsienietis savo elgesiu nėra parodęs, kad ketintų pažeisti apgyvendinimo tvarką ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįstas tolimesnis Užsieniečio buvimas sulaikyme. Teismo keliamą tikslą galima pasiekti Užsieniečiui taikant alternatyvią sulaikymui priemonę. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

10. Pareiškėjas Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti.

11. Centras nurodo, jog Užsienietis kreipėsi į Centro administraciją su prašymu padėti savanoriškai sugrįžti į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini). Užsienietis užpildė prašymo formą grįžimo pažymėjimui gauti. (duomenys neskelbtini) ambasadai išdavus kelionės dokumentą, Migracijos departamentas 2021 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą dėl Užsieniečio grąžinimo į (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo jį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Pažymima, jog Užsieniečio reikalavimas negali būti svarstomas, kadangi Užsieniečio nėra Lietuvos Respublikoje. Esant minėtoms aplinkybėms apeliacinis procesas nebeturi teisinės reikšmės

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2021 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ir Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.

13. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, Lietuvos Respublikoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, todėl Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

14. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog sulaikymas per griežta priemonė ir yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės ribojimų, nes Užsienietis neketina išvykti iš Lietuvos Respublikos ar kitu būdu pažeisti nustatytą apgyvendinimo tvarką, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nepažeidė sulaikymo tvarkos.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pastarosiose nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

17. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 punktas) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 punktas). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, įvertinus tai, kad Užsienietis nėra pateikęs asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, prašymą suteikti prieglobstį pateikė po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, teikia miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės tikslo bei dokumentų praradimo, yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį, kurie nėra išnykę.

19. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio tapatybę, prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų. Be to pažymėtina, jog Užsienietis yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.

20. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio B. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius