N-575-1203-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Pranešėjas A

Administracinė byla Nr. N575-1203/2012

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00466-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Margaritai Šakalytei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Aleksandrui Kislovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo G. M. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu netenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) teikimą dėl užsieniečio G. M. sulaikymo pratęsimo. Teismas nustatė, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. (15/6-3)-15PR-100, kuriuo nuspręsta nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir išsiusti iš Lietuvos Respublikos į Gruziją G. M., nėra įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi skundas yra priimtas. Todėl teismas sprendė, kad G. M. yra prieglobsčio prašytojas ir nebegali būti sulaikytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (Įstatymo 23 str. 1 d. 7 p.).

II. Apeliaciniu skundu Užsieniečių registracijos centras prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą. Nurodo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismui 2012 m. balandžio 13 d. priimant sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, Migracijos departamento 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas dar nebuvo įsigaliojęs. Mano, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai priėmė sprendimą sulaikyti G. M.. Teigia, kad užsienietis Šalčininkų rajono apylinkės teismui 2012 m. balandžio 13 d. sprendimo neskundė. Mano, kad G. M. piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą G. M. su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Byloje nustatyta, kad yra priimtas Migracijos departamento 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. (15/6-3)-15PR-100 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Gruzijos piliečiui G. M. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Gruziją“. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu G. M. sulaikė Užsieniečių registracijos centre iki 2012 m. gegužės 12 d. Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio G. M. sulaikymo pratęsimo, skundžiamu 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu jo netenkino, nustatęs, kad užsieniečio sulaikymo pagrindas išnykęs.

Kaip matyti iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimo motyvų, užsieniečio G. M. sulaikymas skirtas iš esmės Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad užsienietis gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, išskyrus atvejus, kai jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog G. M. į Lietuvos Respubliką atvyko ir buvo joje neteisėtai, nėra ginčijama, tačiau Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas eksplicitiškai numato, kad jis yra netaikomas, kai užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Analogiška prieglobsčio prašytojo sąvoka yra pateikiama ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 2 straipsnio d punkte. Iš minėtų nuostatų matyti, kad užsienietis prieglobsčio prašytojo teisinį statusą įgyja nuo prašymo pateikimo momento ir netenka, kai yra priimamas galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį.

Nors Migracijos departamentas 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. (15/6-3)-15PR-100 nusprendė užsieniečiui G. M. prieglobsčio nesuteikti ir, įsigaliojus šiam sprendimui, išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į Gruziją, iš bylos duomenų matyti, kad G. M. minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundą priėmė. Kadangi Migracijos departamento 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas apskųstas teismui ir byla neišnagrinėta, jis nelaikytinas galutiniu sprendimu Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme. Taigi užsienietis G. M. prieglobsčio prašytojo teisinio statuso nėra praradęs.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad užsieniečio G. M. sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra išnykęs ir tolimesnis jo judėjimo laisvės apribojimas yra negalimas.

Įstatymo 118 straipsnio 1 dalis nustato, kad išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o užsieniečio sulaikymą inicijavusi institucija nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Įstatymo 119 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad išnykus sulaikymo pagrindams, užsienietis remiantis įsigaliojusiu teismo sprendimu nedelsiant paleidžiamas iš sulaikymo vietos.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, priėmė teisingą sprendimą, todėl pagrindo naikinti ar keisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinio skundo netenkinti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas