61ba2e32-70a2-4365-89ad-242269a3e990 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-3631-283/2021 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-01129-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; (S) 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 6 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai PetuÅ¡kinienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas D. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir D. A.) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, ir atsakovės atstovas, ir pataisos įstaiga) priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų per 2019 m. vasario 19 d.

– 2020 m. kovo 30 d. laikotarpį (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginti (1 t., b. l. 1-5). Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-4677-279/2020 pareiÅ¡kėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas (1 t., b. l. 140-145). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dalį tiek, kiek ja atmestas pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl to, kad jam nebuvo leista įsigyti akinių, panaikino ir perdavė bylÄ Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kitÄ Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dalį paliko nepakeistÄ .

Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. sausio 13 d. nutarties 23 punkte konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjo skunde suformuluoto reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ jis kildino iÅ¡, jo nuomone, neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, neleidžiant už savo lėšas įsigyti gydytojo iÅ¡raÅ¡ytų akinių (I t., b. l. 172-178). Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį, konstatuojama, kad nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra D.

A. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl to, kad per 2019 m. vasario 19 d. - 2020 m. kovo 30 d. laikotarpį, atliekant bausmę Marijampolės PN, jam iÅ¡ asmeninių lėšų nebuvo leista įsigyti akinių. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos K. T. 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinė žala kilo dėl to, kad Marijampolės PN administracija neleido iÅ¡ asmeninių lėšų įsigyti akinių, dėl ko suprastėjo regėjimas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicininę pagalbÄ . Bausmių vykdymo kodekso 166 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji turi Å¡io Kodekso 92–103 ir 106–109 straipsniuose nustatytas specialiÄ sias teises. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas sutuoktiniams, sugyventiniams bei artimiesiems giminaičiams ir pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no leidimu – kitiems asmenims.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d., toliau – ir Taisyklės) 18 priedo „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡o“ 4.15 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems su savimi leidžiama turėti akinius, kontaktinius lęšius, jiems skirtas dėtuvės ir kontaktinių lęšių priežiÅ«ros priemones.

Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) III skyriuje „Nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai“, kuriame numatyta, jog visoms nuteistųjų grupėms leidžiama įsigyti ir su savimi turėti akinius, kontaktinius lęšius, jiems skirtas dėtuves ir kontaktinių lęšių priežiūros priemonių (tamsinti akiniai leidžiami tik rekomendavus gydytojui).

Byloje esančių medicininių dokumentų duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui 2019 m. rugsėjo 11 d. pasiskundus dėl suprastėjusio regėjimo, 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo užsakyta oftalmologo konsultacija, kuri pareiÅ¡kėjui buvo suteikta 2019 m. gruodžio 3 d., jos metu buvo iÅ¡raÅ¡yti akiniai toliui (1 t., b. l. 85). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutarties 25 punkte nurodė, kad Lietuvos valstybei atstovaujantys Marijampolės PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė jokių argumentų dėl aukščiau nurodyto pareiÅ¡kėjo teiginio ir dokumentų, kaip buvo sprendžiamas akinių iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjui klausimas ar klausimas dėl to, kad pareiÅ¡kėjui pačiam (ar per kitus asmenis) bÅ«tų leista įsigyti akinius (1 t., b. l. 177).

Teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi įpareigojo Marijampolės PN pateikti paaiškinimus apie tai, kaip 2019 m. vasario 19 d. – 2020 m. kovo 30 d. laikotarpiu buvo sprendžiama dėl akinių išdavimo D. A. ar dėl leidimo pareiškėjui pačiam (ar per kitus asmenis) įsigyti jam tinkančius akinius, ir pareiškėjo teiktus prašymus aprūpinti jį akiniais, leisti akinius įsigyti pačiam ar leisti kitiems asmenims jam perduoti akinius ir parengtus atsakymus į juos (1 t., b. l. 181–182). Marijampolės PN atstovas 2021 m. kovo 3 d. raštu Nr. 9/07-2517 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad:

1) pareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 19 d. – 2020 m. kovo 30 d. laikotarpiu raÅ¡tu į Marijampolės PN administracijÄ dėl leidimo įsigyti akinius už savo asmenines lėšas, nėra kreipęsis, be to, Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nesikreipė ir dėl leidimo kitiems asmenims jam perduoti akinius;

2) kiti asmenys akinius galėjo atsiųsti paÅ¡tu, ir jie bÅ«tų perduoti pareiÅ¡kėjui‘ 3) gavus nuteistųjų praÅ¡ymus nupirkti akinius iÅ¡ jų asmeninių lėšų, pataisos įstaiga nuteistiesiems direktoriaus leidimu akinius nuperka per Marijampolės PN veikiančiÄ vaistinę, tačiau pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu praÅ¡ymo nupirkti akinius nepateikė; o tuo atveju, kai nuteistieji asmeninėse sÄ skaitose neturi lėšų, nuteistieji gali kreiptis raÅ¡tu į pataisos įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymu, kad bÅ«tų skiriama paÅ¡alpa gydytojo skirtiems akiniams įsigyti; 4) 2019 m. spalio 7 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ su praÅ¡ymu, kad K.

A. iÅ¡ jo asmeninės sÄ skaitos bÅ«tų pervesta 200,00 Eur, kurie direktoriaus leidimu minėtam asmeniui ir buvo pervesta ( 2 t., b. l. 4–5). D. A. 2019 m. rugsėjo 24 d. parengto praÅ¡ymo duomenimis, pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN administracijai skundėsi, kad jam neleidžiama disponuoti savo piniginėmis lėšomis, įsigyti reikalingų daiktų, tarp jų - ir akinių (b. l. 75). Teismas vertina, kad nei Å¡iame praÅ¡yme, nei teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, kaip buvo iÅ¡reikÅ¡tas draudimas disponuoti asmeninėmis piniginėmis lėšomis.

Be to, byloje nustatyta, kad gydytojas akinius pareiÅ¡kėjui iÅ¡rašė 2019 m. gruodžio 3 d., t. y. po to, kai pareiÅ¡kėjas teikė 2019 m. rugsėjo 24 d. praÅ¡ymÄ (I t., b. l. 85). Minėta, kad atsakovės atstovas 2021 m. kovo 3 d. raÅ¡tu Nr. 9/07-2517 „Dėl duomenų pateikimo“ paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Marijampolės PN direktorių praÅ¡ymu leisti už savo lėšas įsigyti ir/ar pataisos įstaiga nupirktų akinius, kuriuos iÅ¡rašė Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojas, nesikreipė.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, nuteistiesiems leidžiama pinigines lėšas siųsti sutuoktiniams, sugyventiniams bei artimiesiems giminaičiams ir pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no leidimu – kitiems asmenims. Minėta, kad pareiÅ¡kėjui akiniai buvo iÅ¡raÅ¡yti 2019 m. gruodžio 3 d. oftalmologo konsultacijos metu (1 t., b. l. 78, 85). Atsakovės atstovas pateikė 2019 m. spalio 7 d. D. A. praÅ¡ymÄ , reg. Nr. 300, adresuotÄ Marijampolės PN direktoriui, kuriuo pareiÅ¡kėjas prašė pervesti 200,00 Eur jo tėvui K.

A.; ant nurodyto praÅ¡ymo esanti žyma patvirtina, kad praÅ¡ymas buvo patenkintas 2019 m. spalio 11 d. pavedimu Nr. 28/12-5501 (2 t., b. l. 7). Pataisos įstaiga nurodė, kad pareiÅ¡kėjas apie tai buvo informuotas 2019 m. spalio 16 d. raÅ¡tu Nr. 20/07-1530, ir pateikė šį praneÅ¡imÄ (2 t., b. l. 6). Be to, Å¡iuo raÅ¡tu pareiÅ¡kėjui buvo praneÅ¡ta, kad Marijampolės PN Turto valdymo skyrius neturi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, kuriuo administracija neleistų pagal pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pervesti pinigus jo nurodytiems asmenims.

Pareiškėjo 2020 m. kovo 15 d. pasiaiškinimo (taip nurodyta originale) duomenimis, D. A. atsakovės atstovui, be kitų nusiskundimų, nurodė ir tai, kad jam neleidžiama išsiųsti turimus pinigus kitam asmeniui, kad šis jam nupirktų akinius (1 t., b. l. 76–77). Išanalizavus bylos dokumentus, daroma išvada, kad joje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų teikęs pataisos įstaigos administracijai prašymus pervesti pinigines lėšas ir kitiems asmenims ir kad pataisos įstaigos direktorius būtų netenkinęs tokio pareiškėjo prašymo.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kada konkrečiais tokiais praÅ¡ymais kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ . Minėta, kad Marijampolės PN administracija 2019 m. spalio 11 d., tenkindama pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , iÅ¡ jo sÄ skaitos pareiÅ¡kėjo tėvui K. A. pervedė 200,00 Eur. Pateiktų nuteistojo pasimatymų, gautų paÅ¡to bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės duomenimis, D. A. adresuotų siuntų su akiniais nebuvo gauta (2 t., b. l. 8-12).

Atsižvelgus į atsakovės atstovo 2019 m. spalio 16 d. atsakymÄ pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, daroma iÅ¡vada, kad D. A. asmeninėje sÄ skaitoje piniginių lėšų turėjo ir turėjo finansinę galimybę įsigyti akinius už savo asmenines lėšas. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ ir prašęs, jog pataisos įstaiga iÅ¡ jo asmeninių lėšų nupirktų akinius. Be to, teisės aktai nustato, kad nuteistieji turi teisę gauti paÅ¡alpas iÅ¡ Socialinės paramos nuteistiesiems fondo.

Å ių paÅ¡alpų skyrimo ir mokėjimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 430 redakcija) patvirtintas Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as). ApraÅ¡o 7.1. punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos direktorius iÅ¡ Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpas bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamÄ jį mėnesį asmeninėje sÄ skaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ .

Konkretų paÅ¡alpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Pagal ApraÅ¡e įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , paÅ¡alpos ir iÅ¡mokos nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamos tik pagal jų raÅ¡ytinius praÅ¡ymus. Nagrinėjant bylÄ , nenustatyta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu į Marijampolės PN direktorių dėl piniginės iÅ¡mokos skyrimo iÅ¡ Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų akiniams įsigyti.

Minėta, kad valstybės vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis), nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma iÅ¡vada, kad byloje Marijampolės PN ir jos pareigÅ«nų neteisėtų veikų, susijusių su D. A. aprÅ«pinimu jam skirtais akiniais, nenustatyta. Nenustačius vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais bÅ«tų pažeista pataisos įstaigoje bausmę atliekančio nuteistojo teisė įsigyti akinius, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo tenkinti D. A. skundÄ dėl neturtinės žalos, pareiÅ¡kėjo teigimu, kilusios 2019 m. vasario 19 d. - 2020 m. kovo 30 d. laikotarpiu Marijampolės PN neleidus iÅ¡ asmeninių lėšų įsigyti akinių, priteisimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia : pareiÅ¡kėjo D. A. skundÄ dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ tesiės įsigyti akinius pažeidimo, atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus. Teisėja Dalytė Zlatkuvienė