61b74fbb-5589-4bbd-a352-e19320bce604 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3945-624/2011(Proceso Nr. 3-61-3-02098-2011-6)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui O. P., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«ros ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato, atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O.

P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«ros ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo,                                                                     n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas O. P. skunde, kurį patikslino 2011-10-24, teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«ros ir Visagino policijos komisariato 10 000 Lt neturtinės žalos.

Nurodo, kad jo motinÄ A. P. mirtinai sužalojo automobilis. Jis tuo metu buvo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydamas supažindinti jį su motinos mirties aplinkybėmis, tačiau jam visÄ laikÄ buvo atsakoma, kad dėl įvykio kalta jo motina. Jis 2011 m. rugpjūčio mėn. vėl kreipėsi į Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu supažindinti jį su motinos mirties aplinkybėmis, tačiau gavo atsakymÄ , kad baudžiamoji byla sunaikinta.

Motina jam buvo vienintelis artimas žmogus, kitų artimųjų jis neturi. Jis bandė du kartus žudytis. Dėl to, kad Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«ra ir Visagino policijos komisariatas 16 metų nesakė jam tiesos ir slėpė motinos mirties priežastis, nesiskaitė su juo, jis patyrė psichologinę traumÄ , dėl to praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ â€“ 10 000 Lt (b. l. 1, 6).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad jam nebuvo praneÅ¡ta apie motinos žūtį, automobilio vairuotojas, kuris mirtinai sužalojo jo motinÄ , žalos neatlygino.

Jis buvo įkalintas 1995-07-18, o paleistas 1997-06-24. Jis kreipėsi informacijos į prokuratÅ«rÄ , tačiau ji jam nebuvo suteikta. 1997 m. pabaigoje vėl buvo įkalintas ir iÅ¡ įkalinimo įstaigos išėjo 2000-09-28, po to – vėl įkalintas ir 2003 m. iÅ¡leistas. Laisvėje buvo apie 1.5 mėn., po to vėl pateko į įkalinimo įstaigÄ . Paskutinį kartÄ buvo įkalintas 2010 m. Seserų ar brolių neturi. Mano, kad jam padaryta žala dėl prokuratÅ«ros ir komisariato pareigÅ«nų veiksmų, o bÅ«tent – kad jis nebuvo supažindintas su motinos mirties aplinkybėmis.

Jis patyrė traumÄ , stresÄ , du kartus bandė žudytis.Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«ros, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad CK 1.125 str. numatytas bendrasis senaties terminas deÅ¡imt metų. Å is senaties terminas taikytinas ir žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no prokuroro ar teismo veiksmų, atlyginimui. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog apie motinos A.

P. mirtį sužinojo 1995-10-24, po ko kreipėsi į Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ ir Visagino miesto policijos komisariatÄ norėdamas sužinoti savo motinos mirties aplinkybes, kurios, pasak pareiÅ¡kėjo, nuo jo buvo slepiamos. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog 16 metų kreipėsi tiek į policijÄ tiek į prokuratÅ«rÄ tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. CK 1.127 str. numato, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Å iuo atveju tai laikytina 1995-10-24, taigi, ieÅ¡kinio senaties terminas suėjo 2005-10-24. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, jog visus 16 metų kreipdavosi į prokuratÅ«rÄ ir policijÄ dėl informacijos pateikimo ir iÅ¡ to galima bÅ«tų spręsti apie tęstinį pažeidimÄ tačiau Å¡iuo atveju nebuvo pateiktas nei vienas dokumentas, patvirtinantis Å¡ias aplinkybes, kaip ir nepavyko rasti informacijos apie Å¡io asmens kreipimÄ si į Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ todėl ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 1995-10-24 ir pareiÅ¡kimas turėtų bÅ«ti atmestas dėl suėjusio senaties termino.

Jei teismas laikytų, kad senaties terminas nėra praleistas, mano, kad byloje netinkamas atsakovas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«ros ir Visagino miesto policijos komisariato 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi, pasak pareiÅ¡kėjo, Å¡eÅ¡iolika metų kreipėsi į Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ ir Visagino miesto apylinkės komisariatÄ , kad bÅ«tų supažindintas su jo motinos mirties aplinkybėmis eismo įvykio metu, bet nuo jo buvo slepiama tiesa ir su O.

P. buvo nesiskaitoma. O. P. žalÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«ros ir Visagino miesto policijos komisariato, nors Å¡iuo atveju, vadovaujantis LR CK 6.272 žalÄ turėtų atlyginti Lietuvos valstybė. Vadovaujantis CK 6.273 str., bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog nuolat kreipėsi į Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ siekdamas susipažinti su savo motinos mirties aplinkybėmis, tačiau duomenų, patvirtinančių jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ iki 2011-03-31, nėra. 2011-03-31 gavus pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl informacijos apie jo motinos A. P. mirties aplinkybes pateikimo, buvo gauta informacija, jog 1995-12-19 baudžiamoji byla Nr. 49-1-0185-95 nutraukta Visagino PK tardymo poskyrio tardytojo nutarimu, bei gauta informacija iÅ¡ LR VRM bendrojo departamento, jog baudžiamoji byla Nr. 49-1-0185-95 2010-08-16 buvo sunaikinta, apie tai 2011-04-28 Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«ros raÅ¡tu Nr. R5-1169 (1.9) buvo informuotas pareiÅ¡kėjas.

Pažymėjo, kad Å¡ioje byloje prokuratÅ«ra neturėtų bÅ«ti traukiama atsakovo atstove, kadangi veiksmų, dėl kurių žalÄ galimai patyrė pareiÅ¡kėjas, prokuratÅ«ra ir jos pareigÅ«nai neatliko, bylÄ pagal tuo metu galiojusį baudžiamojo proceso įstatymÄ nutraukė tardymÄ atlikusios institucijos tardytojas, o minėtas nutarimas nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo. Be to Å¡iuo atveju kyla pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«ti pripažintam nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje klausimas, bei iÅ¡vestinės nukentėjusiojo teisės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga klausimas, pažymėtina, jog parengtinio tardymo atlikimo metu 1995 metais, Å¡ie klausimai turėjo bÅ«ti sprendžiami parengtinį tardymÄ atliekančio tardytojo, o ne prokuroro ir tardytojas turėjo spręsti dėl asmens procesinės padėties bei leidimo jam susipažinti su surinkta baudžiamosios bylos medžiaga.

Dėl to žala galimai pareiÅ¡kėjui padaryta neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmais (pagal dabartinę sampratÄ ), todėl atsakovu yra tik Lietuvos Respublika, atstovaujama Policijos departamento prie LR VRM. Nepakeitus atsakovo, pareiÅ¡kėjo skundas turėtų bÅ«ti atmestas. Prievolė atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ atsakovui kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti: jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių - žalos;

žalÄ padaręs asmuo yra kaltas. Pagal CK 6.272 str., valstybė atlygina žalÄ tik esant neteisėtiems veiksmams, taip pat minėtas straipsnis pateikia baigtinį sÄ raÅ¡Ä neteisėtų veiksmų, už kuriuos kyla Å¡iame straipsnyje įvardintų neteisėtai besielgusių subjektų atsakomybė. PanaÅ¡i nuostata įtvirtinta ir CK 6.271 str., kuriame nurodoma, jog atsakomybė kyla tik už žalÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Å iuo atveju kaip matyti iÅ¡ 1995-12-19 nutarimo nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , tuo metu O.

P. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju Å¡ioje baudžiamojoje byloje, kadangi nebuvo žinoma apie nusikalstama veika jam padarytÄ Å¾alÄ bei nebuvo tokio jo praÅ¡ymo, ko reikėjo atsižvelgiant į 1995 metais galiojusio BPK 154 str. reikalavimus. Taip pat Å¡io kodekso 234 str. numatė kam ir kaip turi bÅ«ti praneÅ¡ama apie baudžiamosios bylos nutraukimÄ bei Å¡io proceso sprendimo apskundimo tvarkÄ . Kita vertus, BPK 225 str. numatė baigtinį subjektų sÄ raÅ¡Ä kurie gali bÅ«ti supažindinti su bylos medžiaga.

Todėl minėti tardytojo veiksmai negali bÅ«ti neteisėti. Prokuroro veiksmai, kuriuos skundžia pareiÅ¡kėjas, yra teisėti, nes prie savo skundo pareiÅ¡kėjas nepridėjo jokių dokumentų, įrodančių skunde minimas aplinkybes - kreipimÄ si į prokuratÅ«rÄ dėl motinos A. P. mirties aplinkybių sužinojimo bei atsakymų į juos gavimÄ . Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«roje duomenų, kad minėtas asmuo bÅ«tų kreipęsis iki 2011-03-31 į prokuratÅ«rÄ minėtu klausimu nėra.

Todėl neaiÅ¡ku kaip gali kilti atsakomybė už veiksmus bei galima vertinti Å¡ių veiksmų teisėtumÄ , jei nėra žinoma, ar Å¡ie veiksmai iÅ¡ viso buvo atliekami, o pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų dėl Å¡ių veiksmų atlikimo. Pažymėjo, kad žalÄ padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sÄ lyga, iÅ¡skyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigÄ atlyginti žalÄ padarytÄ teisėtais veiksmais, todėl Å¡ios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytÄ Å¾alÄ kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ negali bÅ«ti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobÅ«džio turtinės prievolės egzistavimÄ ir vien dėl to skundas turėtų bÅ«ti atmestas.

Neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir pareiÅ¡kėjui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Savaime vien galimai neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasini sukrėtimÄ emocinę depresijÄ pažeminimÄ pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms - asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan. Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir dydį turi įrodyti pareiÅ¡kėjas (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (2003-02-24 nutartis, civ. byloje Nr. 3K-3-29412003, 2006-05-17 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pagrindinis kriterijus, leidžiantis konstatuoti, kad padarius neteisėtus veiksmus, padaryta ir neturtinė žala, yra galimai neteisėtais veiksmais sukeltos pasekmės, kurios turi būti įrodytos, o ne preziumuojamos. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio, laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Iš pareiškime paminėtų aplinkybių tokios neturtinės žalos nustatymo kriterijų negalima konstatuoti, todėl mano, kad ieškovas neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto.

Pareiškėjas nurodo, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau iš pareiškimo turinio aišku, jog šie išgyvenimai susiję su jo motinos mirtimi, o ne su neteisėtais prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nesant neturtinės žalos padarymo fakto ir nesant neteisėtų ikiteisminių tyrimų pareigÅ«nų veiksmų, neinformuojant pareiÅ¡kėjo apie jo motinos mirties aplinkybes, nėra pagrindo pasisakyti dėl priežastinio ryÅ¡io (b. l. 11-14). Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad neturtinę žalÄ sudaro asmens dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Dėl CK 6.250 str. 2 d. nuostatų taikymo yra pasisakiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, jog neturtinės žalos priteisimas yra vienas iÅ¡ asmens pažeistų teisių gynimo bÅ«dų.

Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais.

Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir tÄ aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis turi įrodyti pareiÅ¡kėjas. Baudžiamoji byla Nr. 49-1-0185-95 vadovaujantis Nutrauktų baudžiamųjų bylų ir baudžiamųjų bylų, kuriose nutrauktas ikiteisminis tyrimas, saugojimo, naudojimo ir naikinimo instrukcija, patvirtinta 2004-03-12 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-68 „Dėl nutrauktų baudžiamųjų bylų ir baudžiamųjų bylų, kuriose nutrauktas ikiteisminis tyrimas, saugojimo, naudojimo ir naikinimo instrukcijos bei baudžiamųjų bylų, kuriose nutrauktas ikiteisminis tyrimas, saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ nuostatomis buvo sunaikinta 2010-08-16.

Bylos sunaikinimo akto Nr. 1VL-310. Byla įstatymo tvarka buvo saugoma Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento archyvų skyriuje. Be to, pareiÅ¡kėjas 2011-08-31 siuntė raÅ¡tÄ Utenos AVPK Visagino PK dėl informacijos apie motinos žūties aplinkybes pateikimo. Utenos AVPK Visagino PK į šį raÅ¡tÄ atsakė 2011-09-08 raÅ¡tu Nr. 89-49-S-8686 ir paaiÅ¡kino, dėl to, kad byla sunaikinta, negali pateikti iÅ¡samios informacijos apie 1995-10-19 Visagine įvykusį eismo įvykį.

Ä® pakartotinį pareiÅ¡kėjo 2011-10-03 raÅ¡tÄ buvo atsakyta 2011-10-13 raÅ¡tu Nr. 89-S-9642. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas 2011-09-19 teikė praÅ¡ymÄ apie bylÄ LR VRM Bendrojo departamento archyvų skyriui. Ä® praÅ¡ymÄ buvo atsakyta 2011-09-26 raÅ¡tu Nr. 1D-6603, kuriame nurodytos tos pačios aplinkybės kaip ir Utenos AVPK Visagino PK atsakymuose. Pažymėjo, kad 1995 metais pareiÅ¡kėjui O. P. buvo suėję 16 metų, pagal CK 2.5 str. 1 d. - fizinio asmens veiksnumas atsiranda visiÅ¡kai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aÅ¡tuoniolika metų.

Pagal anksčiau galiojusius įstatymus, taikytina ta pati taisyklė. Mano, kad 1995 m. Visagino PK neturėjo informuoti apie bylos aplinkybes nepilnametį. PareiÅ¡kėjas turėjo turėti savo atstovÄ , kuris jam atstovautų, tačiau Å¡ia teise pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo. Nutarime nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ yra nurodoma, kad O. P. motinÄ partrenkė automobilis. Nutarime nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad jos atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pripažintas Å¡ioje byloje nukentėjusiuoju.

Pagal LR BPK 234 str. (galiojusį tuo metu), tardytojas priėmęs nutarimÄ nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , Å¡io nutarimo nuoraÅ¡Ä privalėjo raÅ¡tu informuoti nukentėjusįjį apie bylos nutraukimÄ , o pastarasis tardytojo sprendimÄ per 5 d. nuo nutarimo gavimo dienos galėjo apskųsti prokurorui. Tačiau Å¡ios bylos nutarime nėra minimas O. P. bei, kad jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. LR BPK 234 str. yra nurodoma, kad tik nukentėjusysis bei kiti Å¡iame straipsnyje minimi asmenys gali susipažinti su nutrauktos bylos duomenimis.

Todėl tikėtina, kad O. P. neturėjo teisės susipažinti su nutraukta byla ir joje esančiais duomenimis, kadangi jis nebuvo pripažintas Å¡ioje byloje nukentėjusiuoju. O. P. galėjo pateikti skundÄ prokurorui, kad Å¡is patikrintų, ar tardytojas, iÅ¡tyręs bylÄ , priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Tačiau duomenų ar O. P. kreipėsi į prokurorÄ neturi. Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jis dėl informacijos negavimo ar dėl nežinojimo apie motinos žūties aplinkybes susirgo, patyrė traumÄ ir pan. Skunde iÅ¡sakyti dvasiniai iÅ¡gyvenimai ar suicido bandymai nebÅ«tinai gali bÅ«ti susiję su minėtomis aplinkybėmis dėl motinos žūties, todėl pareiÅ¡kėjas turėtų tai įrodyti raÅ¡ytiniais įrodymais (pažymos iÅ¡ gydymo įstaigų ir pan.). PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė duomenų dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos sužalojimo dėl Visagino PK pareigÅ«nų kaltės ar kitų aplinkybių, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti (b. l. 26-28).Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.Skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ , kaip nustatyta jo skundu ir paaiÅ¡kinimu teismo posėdyje, sieja su prokuratÅ«ros ir policijos pareigÅ«nų veiksmais, dėl kurių jis nebuvo supažindintas su motinos mirties aplinkybėmis. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų įrodymų, 2011-02-28 pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjas O. P. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę D. Grybauskaitę, praÅ¡ydamas padėti gauti duomenis apie jo motinos A. P. mirties priežastis ir aplinkybes autoįvykio, įvykusio 1995-10-19, metu, kadangi Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«ra, motyvuodama galimu kerÅ¡to siekiu, atsisako tai padaryti, taip pat A.

P. laidojusios organizacijos, kuriai nori padėkoti, duomenis bei laikraščius, kuriuose buvo raÅ¡oma apie A. P. mirtį (b. l. 19). Šį pareiÅ¡kėjo O. P. raÅ¡tÄ Lietuvos Respublikos PrezidentÅ«ra persiuntė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai, kuri jį persiuntė Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai, o pastaroji – Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«rai, su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti pareiÅ¡kėjÄ O. P. (b. l. 16-18). Atsakovė Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ra, gavusi duomenis iÅ¡ Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK Visagino PK) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento (toliau – ir VRM Bendrasis departamentas), kur buvo saugoma baudžiamoji byla (b. l. 20-24), 2011-04-28 raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad 1995-10-19 Tardymo poskyryje prie Visagino policijos komisariato iÅ¡kelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 4 d. dėl A.

P., gim. (duomenys neskelbtini) žūties eismo įvykio metu, buvo nutraukta, o pati baudžiamoji byla sunaikinta 2010-08-16, todėl išsamios informacijos apie A. P. mirtį nėra galimybės suteikti (b. l. 25). Iš esmės analogiška informacija pareiškėjui O. P. buvo pateikta ir Utenos AVPK Visagino PK 2011-09-08 ir 2011-10-13 (b. l. 30, 32), taip pat VRM Bendrojo departamento 2011-09-26 raštais (b. l. 34), į kuriuos pareiškėjas vėliau kreipėsi dėl duomenų apie A. P. mirties aplinkybes pateikimo (b. l. 29, 31, 33).

Kaip matyti iÅ¡ VRM Bendrojo departamento, Utenos AVPK praÅ¡ymu pateiktų duomenų, 1995-10-19 Tardymo poskyryje prie Visagino policijos komisariato iÅ¡kelta baudžiamoji byla Nr. 49-1-185-95 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 4 d. dėl A. P., gim. (duomenys neskelbtini), žūties eismo įvykio metu, buvo nutraukta 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 5 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. veikoje nesant nusikaltimo sudėties, pati byla, kurios saugojimo terminas 10 metų, kaip matyti iÅ¡ 2010-08-16 naikinti atrinktų bylų (dokumentų) akto Nr. VL-1310, sunaikinta 2010-08-16, paliekant nutarimÄ nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ (b. l. 38-42).

Ä®rodymų, kad pareiÅ¡kėjas O. P. iki 2011 m. vasario mėnesio bÅ«tų kreipęsis į Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ ar Utenos AVPK Visagino PK dėl duomenų apie baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡keltÄ dėl A. P. žūties, nėra pateikta. Nutrauktų baudžiamųjų bylų ir baudžiamųjų bylų, kuriose nutrauktas ikiteisminis tyrimas, saugojimo, naudojimo ir naikinimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-03-12 įsakymu Nr. 1V-68 (toliau – ir Instrukcija), be kita ko, numato:

Vidaus reikalų ministerijos Archyvų skyriaus archyve saugomos bylos, kurios iÅ¡keltos ir nutrauktos iki 2003 m. gegužės 1 d., taip pat bylos, kurios iÅ¡keltos iki 2003 m. gegužės 1 d., bet ikiteisminis tyrimas jose nutrauktas po 2003 m. gegužės 1 d (Instrukcijos 4.1 p.); bylų, kurios iÅ¡keltos ir nutrauktos iki 2003 m. gegužės 1 d., saugojimo terminus nustato dokumentų ekspertų komisija, kuri atlieka dokumentų vertės ekspertizę atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (Žin., 2000, Nr. 89-2741) nustatytÄ apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį (Instrukcijos 7.1 p.); kiti asmenys (proceso dalyviai, kiti fiziniai bei juridiniai asmenys) su byloje esančia medžiaga susipažinti jos saugojimo vietoje ar gauti nutrauktoje byloje esančių dokumentų kopijas gali tik gavę prokuroro leidimÄ Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003-04-18 įsakymu Nr. I-58 (Žin., 2003, Nr. 39-1807), nustatyta tvarka bei raÅ¡ytinį padalinio vadovo (arba jo įgalioto asmens) leidimÄ raÅ¡tu pateiktame praÅ¡yme, jeigu byla saugoma padalinio archyve, arba Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento direktoriaus raÅ¡ytinį leidimÄ raÅ¡tu pateiktame praÅ¡yme, jeigu byla saugoma Vidaus reikalų ministerijos Archyvų skyriuje (Instrukcijos 18 p.).

Kadangi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«ra ar Utenos AVPK Visagino PK, teikdami duomenis apie 1995-10-19 Tardymo poskyryje prie Visagino policijos komisariate iÅ¡keltÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 49-1-185-95 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 4 d. dėl A. P., gim. (duomenys neskelbtini), žūties eismo įvykio metu, pažeidė teisės aktų nuostatas, t. y. pareigÅ«nai vieÅ¡ojo administravimo srityje neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus turėjo veikti, nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtos veikos, atitinkamai – žalos atlyginimas negalimas jau vien dėl Å¡ios priežasties.

Pažymėtina, kad Å¡ioje administracinėje byloje sprendžiamas ginčas tik dėl žalos, pareiÅ¡kėjo O. P. teigimu, padarytos Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«ros ar Utenos AVPK Visagino PK pareigÅ«nų veiksmais vieÅ¡ojo administravimo srityje, t. y. teikiant duomenis iÅ¡ baudžiamosios bylos: administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.), todėl policijos ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų veiksmų, atliktų tiriant baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėtumo klausimas, nėra Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:pareiÅ¡kėjo O.

P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                      ArÅ«nas Dirvonas             Â