61b69193-e34b-43da-b482-22cdfa48d90d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-276-640/2012Teisminio proceso Nr.2-01-3-07118-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 24.1; 44.5.2; 73.2.6.1; 121.1 (S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. balandžio 6 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo D. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-10-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui D.

P. dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ avarijos kaltininko D. P. 2 563,32 Lt žalos, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.             IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2008 m. balandžio 27 d. įvykusios avarijos metu buvo apgadintas S. G. priklausantis automobilis OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis eismo įvykio deklaracija, avarijos kaltininkas buvo automobilio BMW, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas atsakovas D. P.. S. G. automobiliui padarytÄ Å¾alÄ 6 408, 29 Lt atlygino ieÅ¡kovas. 2008 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovas automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojui buvo iÅ¡davęs transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties draudimo liudijimÄ . Draudimo sutartyje draudėju nurodytas E. J. – transporto priemonės savininkas. Draudimo sutartyje buvo nurodyta aplinkybė, turinti įtakos rizikos dydžiui – automobilio neturėjo vairuoti jaunesnis nei 25 metų amžiaus asmuo.

Avarijos metu D. P. buvo 22 metų amžiaus. IeÅ¡kovas 2008 m. birželio 20 d. pateikė pretenzijÄ avarijos kaltininkui D. P. dėl 3 204, 15 Lt žalos dalies atlyginimo. D. P. praÅ¡ymu žalos dydis buvo sumažintas iki 2 563, 32 Lt, tačiau žala atlyginta nebuvo. IÅ¡ieÅ¡kant žalos atlyginimÄ iÅ¡ D. P. paaiÅ¡kėjo, kad E. J. draudimo sutarties su ieÅ¡kovu nebuvo sudaręs, nes 2007 m. gruodžio 18 d. automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė, apie nuosavybės teisės perdavimÄ E. J. pranešė VÄ® „Regitra“ 2007 m. gruodžio 18 d., naujas savininkas automobilio savo vardu neužregistravo. 2008 m. kovo 31 d. transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties jÄ sudaręs asmuo nepasirašė, todėl avarijos metu ji buvo negaliojanti.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-10-20 sprendimu (b. l. 70-72) ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo D. P. 2 563,32 Lt žalos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 77,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žala S. G. priklausančiam automobiliui OPEL, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta neapdrausta atsakovo transporto priemone, tačiau atlyginta ne Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, o ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“, jam manant, kad draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokama esant sudarytai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai. Kadangi ieÅ¡kovo ir atsakovo nesiejo draudimo teisiniai santykiai, nagrinėjamu atveju taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. IeÅ¡kovas, neturėdamas teisinio pagrindo, iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui, tačiau jis neturi patirti nuostolių dėl atsakovo veiksmų, kadangi žalÄ , padarytÄ turtui privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Nurodė, kad nustačius, kad tarp šalių nebuvo susiklostę draudimo teisiniai santykiai, šiame ginče turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieškovui turint teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka, taikytina CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, nustatanti, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Taip pat nurodė, kad atsakovas, nesutinkantis su žalos dydžiu, turi teisę jį ginčyti, bet tokiu atveju įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui ir jis privalo įrodyti, kad draudimo iÅ¡mokos dydis buvo nepagrįstai apskaičiuotas (CPK 12, 178 straipsniai). Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilio remontas galėjo bÅ«ti atliktas mažesnėmis kainomis ir kad ieÅ¡kovas nepagrįstai iÅ¡mokėjo nukentėjusiam asmeniui 6 408, 29 Lt sumÄ .Atsakovas D.

P. apeliaciniu skundu (b.l. 73-75) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-10-20 sprendimÄ ir priimti kitÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad 2008-04-22 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu iÅ¡ N. B. pirko automobilį BMW 320. Kartu su automobiliu jam buvo pateiktas ir automobilio civilinės atsakomybės draudimo liudijimas LT/AEB 3132486. Draudimo liudijimas buvo iÅ¡duotas E. J. vardu nuo 2008-03-31 dienos, vienam mėnesiui. Nurodo, kad automobilis, kurio dar nespėjo įregistruoti savo vardu, buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, todėl ieÅ¡kovas AB Lietuvos draudimas, patikrinęs, kad automobilio draudimo liudijimas galiojantis iÅ¡mokėjo S. G. draudimo iÅ¡mokÄ .

Nurodo, kad teismas sumaišė dvi sÄ vokas, dėl ko klaidingai nusprendė, kad draudimas negaliojantis. Pagal transporto priemonių privalomojo civilinės atsakomybės įstatymÄ draudimo taisykles, draudžiamas automobilis, o ne vairuotojas. Sprendime teismas pats teigia, kad pagal TPVCPDÄ® 4 str. 1 dalį Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonė buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, tÄ patvirtina ir pats ieÅ¡kovas, o kas jį draudė neturi reikÅ¡mės. Nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad nurodytas civilinės atsakomybės liudijimas automobiliui BMW buvo negaliojantis, kad jis nebuvo apmokėtas.

Kadangi ieÅ¡kovas draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo vadovaudamasis tuo, kad automobilis buvo draustas, todėl ieÅ¡kinys akivaizdžiai kildinamas iÅ¡ draudiminių teisinių santykių, o ne iÅ¡ delikto, kaip teigia teismas. O reikalavimams iÅ¡ draudiminių teisinių santykių taikomas 1 metų senaties terminas. Kadangi ankstesniu teismo sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo atmestas, todėl antrÄ kartÄ kreiptis į teismÄ dėl tos pačios žalos atlyginimo, ieÅ¡kovas negalėjo, o teismas negalėjo tokio ieÅ¡kinio nagrinėti.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas teismui nepateikė įrodymų, kad A. JuÅ¡kevičiaus IÄ® yra ieÅ¡kovo įgaliotas asmuo, ieÅ¡kovas nepateikė turto vertintojų ataskaitos. Kai tuo tarpu atsakovas rėmėsi byloje pateiktais ieÅ¡kovo įrodymais, Eismo įvykio deklaracija, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu, bei papildomu transporto priemonės apžiÅ«rėjimo aktu bei remonto sÄ mata. Nurodo, kad remonto sÄ matoje pateikti tokie automobilio apgadinimai, kurie realiai negalėjo bÅ«ti padaryti, kaip pavyzdžiui automobilio pagalvių keitimas.

Taip pat nurodo, kad teismas visiÅ¡kai netyrė aplinkybių ir įrodymų dėl iÅ¡Å¡ovusių oro pagalvių ir dėl jų nepasisakė. Todėl toks teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu.IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 81-82) praÅ¡o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-10-20 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pirmu ieÅ¡kiniu (civ. byla Nr.2-1953-727/2009) ieÅ¡kovas kildino reikalavimÄ iÅ¡ draudimo teisinių santykių, t.y. ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad buvo sudaryta ir galiojo draudimo sutartis ir kad D.

P. nevykdė draudimo sutarties ir įstatymo reikalavimų - nepranešė draudikui apie rizikos padidėjimÄ . Dėl Å¡ios priežasties draudikas turi teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ draudėjo. Antru ieÅ¡kiniu (civilinė byla nr. 2-10486-781/2011) ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad negaliojo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, dėl Å¡ios priežasties avarijos metu padarytÄ Å¾alÄ turi atlyginti avarijos kaltininkas. Jei draudimo sutartis galiojo, D.

P. turi grÄ Å¾inti draudiko iÅ¡mokėtos sumos dalį pirmame ieÅ¡kinyje nurodytu pagrindu, jei sutartis negaliojo, D. P. privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ . Nurodo, kad pagal TPVCPD Ä®statymo 2 str. 19 dalį, 4 str., 43 str. draudėju gali bÅ«ti tik transporto priemonės savininkas arba asmuo, naudojantis automobilį pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį. Byloje nėra įrodymų, kad automobilio savininkė N. B. bÅ«tų sudariusi sutartį. Jei naujam savininkui perduodami sutarties sudarymÄ patvirtinantys dokumentai, naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytÄ draudimo sutartį (Ä®statymo 8 straipsnis) ir naujas savininkas nedelsiant tampa atsakingu už sutarties vykdymÄ .

Nurodo, kad buvęs automobilio savininkas nėra atsakingas už tai, kad automobilis bÅ«tų apdraustas ir po automobilio pardavimo. Taip pat nurodo, kad draudimo sutartimi draudžiama transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė bet ne pats automobilis. Reikalavimo teisę turinti AB „Lietuvos raudimas“ gali reikalauti nuostolių atlyginimo tik iÅ¡ kaltininko, kadangi regresinių reikalavimų transporto priemonių draudikų biuras netenkina (Ä®statymo 19 str 10, 11 dalys). D. P. privalo atlyginti žalÄ CK 6.263 str. numatytu pagrindu, todėl senaties terminas yra 3 metai.

Nurodo, kad 1-ių metų senaties terminas taikomas, jei draudikas reiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ Ä®statymo 22 str. numatytu pagrindu. Taip pat nurodo, kad atsakovas neįrodinėja, kad faktinės remonto iÅ¡laidos nepagrįstos, o nuostolio dydį ginčija formaliais pagrindais. Nuostolio dydžio neįtakoja apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad byloje nėra raÅ¡to, kuriuo draudikas informuojamas apie paslėptus defektus.Apeliacinis skundas atmestinas.CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , atsižvelgiant į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja vieÅ¡asis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektu.

Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 27 d. įvykusios avarijos metu buvo apgadintas S. G. priklausantis automobilis OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis eismo įvykio deklaracija, avarijos kaltininkas buvo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas atsakovas D. P.. S. G. automobiliui padarytÄ Å¾alÄ 6 408, 29 Lt atlygino ieÅ¡kovas. 2008 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovas automobilio BMW, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojui buvo iÅ¡davęs transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties draudimo liudijimÄ . Draudimo sutartyje draudėju nurodytas E. J. – transporto priemonės savininkas. Draudimo sutartyje buvo nurodyta aplinkybė, turinti įtakos rizikos dydžiui – automobilio neturėjo vairuoti jaunesnis nei 25 metų amžiaus asmuo. Avarijos metu D. P. buvo 22 metų amžiaus. IÅ¡ieÅ¡kant žalos atlyginimÄ iÅ¡ D. P. paaiÅ¡kėjo, kad E. J. draudimo sutarties su ieÅ¡kovu nebuvo sudaręs, nes 2007 m. gruodžio 18 d. automobilį BMW, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė, apie nuosavybės teisės perdavimÄ E. J. pranešė VÄ® „Regitra“ 2007 m. gruodžio 18 d. Naujas savininkas automobilio savo vardu neužregistravo. Dėl draudimo poliso galiojimo Byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovas D. P. 2007 m. balandžio 22 d. pirko automobilį BMW 320 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 900 Lt iÅ¡ N. B. (b. l. 86, prijungta c.b. Nr.2-964-727/2010). Automobilis su dokumentais perduotas pirkėjui valdyti, tačiau naujasis automobilio savininkas automobilio neužregistravo savo vardu.

Automobilio perdavimo metu, automobilis buvo draustas ankstesnio automobilio savininko E. J. vardu. Šios aplinkybės visiškai įrodytos ir šalys jų neginčija. Naujai formuojama teismų praktika nustato, kad tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-309/2010).

Lietuvos Aukščiausias teismas yra pažymėjęs, jog „atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui<...>, gali gintis sandorio sudarymo faktu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VÄ® „Regitra“ nebuvo perregistruotas kito savininko vardu, tačiau eismo įvykio metu faktiÅ¡kai buvo atsakovo nuosavybe.

Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina ir kitos faktinės bylos aplinkybės apie automobilio savininko pasikeitimÄ , t. y. byloje pateikta pirkimo – pardavimo sutartis apie 2008-04-22 įvykusį automobilio pirkimo-pardavimo faktÄ . Nors Å¡is pirkimo-pardavimo sandoris ir nėra privalomai įregistruotas, toks sandoris pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alims galioja (CK 1.75 str. 1 d., 1.94 str.) ir bÅ«tent kaip numato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., atsakovas, kaip faktinis automobilio BMW 320, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, privalėjo apdrausti šį automobilį. Ankstesni automobilio savininkai nebeturėjo jokių šio automobilio dokumentų ir pareigos apdrausti automobilį neturėjo.Kadangi šioje byloje buvo nustatyta, kad asmuo, kaltas dėl eismo įvykio, ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį yra tas pats atsakovas, tai visa ieškovo reikalaujama suma pagrįstai priteista iš atsakovo. Dėl teisinio santykio ir taikytino senaties termino CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to paties straipsnio 8 dalyje – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Siekiant nustatyti, koks konkretus ieÅ¡kinio senaties terminas taikytinas Å¡iam ginčui, pirmiausia bÅ«tina teisingai kvalifikuoti Å¡alių teisinius santykius ir nustatyti ieÅ¡kinio dalykÄ , t.y. ar pagrindinis ieÅ¡kinio dalykas yra labiau susijęs su TPVCAPD sutartimi, jos aiÅ¡kinimu ar vykdymu, ar labiau susijęs su žalos atlyginimo dėl deliktinių teisinių santykių. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių buvo susiklostę deliktiniai teisiniai santykiai, dėl ko turėtų bÅ«ti taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, teigdamas, kad tarp Å¡alių buvo susiklostė draudimo teisiniai santykiai.

Å ie apelianto argumentai atmestini, nes byloje jau yra nustatyta, kad ieÅ¡kovas draudimo iÅ¡mokÄ S. G. iÅ¡mokėjo manydamas, kad draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokama esant galiojančiai draudimo sutarčiai, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad jį su ieÅ¡kovu siejo galiojanti TPVCAP draudimo sutartis. Kadangi ieÅ¡kovo ir atsakovo nesiejo jokie draudiminiai teisiniai santykiai, konstatuotina, kad tarp Å¡alių susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai, dėl ko taikytinas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).

Kadangi ginčo dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo nėra, teismas dėl to nepasisako. Dėl ieškinio reikalavimų tapatumo CPK 137 str. 2 d. 4 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu reiškia, kad byla yra užbaigta ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami.

Kasacinio teismo nutartyse ne kartÄ yra nurodyta, kad ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus:

1) ginčo šalis;

2) ieÅ¡kinio dalykÄ ;

3) pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-476/2010). Vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das. IeÅ¡kinio pagrindÄ sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieÅ¡kinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas iÅ¡nagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V.

T. v. A. R. T., bylos Nr. 3K-3-362/2010; 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. M. D., bylos Nr. 3K-3-326/2009; kt.). Kaip matyti iÅ¡ pirmojo ieÅ¡kinio, kuris buvo pateiktas Å ilalės rajono apylinkės teismui 2009-04-01 (prijungta c.b. Nr.2-964-727/2010), ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su reikalavimu priteisti žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamo draudimo sutarties vykdymo t.y. savo reikalavimÄ kildino iÅ¡ draudimo teisinių santykių.

Å ioje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu, 2011-05-02 pateiktu Vilniaus m. 1 apylinkės teismui, praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ , padarytÄ avarijos metu, kurios kaltininku pripažintas atsakovas, įrodinėjant, kad įvykio metu Å¡alių nesiejo galiojanti draudimo sutartis.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skiriasi ieÅ¡kinio dėl žalos priteisimo, kilusios dėl netinkamo draudimo sutarties vykdymo, ir ieÅ¡kinio dėl žalos priteisimo, kai Å¡alių nesieja galiojanti draudimo sutartis, nagrinėjimo objektas, aplinkybės, todėl Å¡ie ieÅ¡kiniai nėra tapatÅ«s. Dėl žalos nustatymo, vertinimo Apeliantas, nesutikdamas su priteistu žalos dydžiu, nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė tokio dydžio žalÄ , nes ieÅ¡kovas teismui nepateikė įrodymų, kad A.JuÅ¡kevičiaus IÄ® yra ieÅ¡kovo įgaliotas asmuo, taip pat ieÅ¡kovas nepateikė turto vertintojų ataskaitos.

Šie apelianto argumentai atmestini, kadangi aplinkybė, jog byloje nėra pateiktas ieškovo įgaliojimas A.Juškevičiaus IĮ nustatinėti ieškovo klientų turtui padarytos žalos dydį, nepaneigia susidariusios žalos dydžio, kuris yra pagrįstas faktiškai patirtomis išlaidomis remontuojant automobilį (b.l. 22, prijungta c.b. Nr.2-964-727/2010). Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad civiliniame procese dominuojant rungimosi principui, apeliantas privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Kadangi apeliantas neįrodė aplinkybių, kurios nuneigtų apskaičiuotÄ Å¾alÄ , padarytÄ eismo įvykio metu, jo argumentai dėl žalos dydžio atmestini kaip nepagrįsti. Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

             Teisėja                                                                                                                           Rūta Veniulytė-Jankūnienė