2022-09-06 Nr. AB-21762-4-28-3-00304-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3768-602/2022

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00304-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant užsieniečiui K. S. A. ir jo atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio K. S. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliečii K. S. A. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 mėnesiams iki 2023 m. sausio 29 d., bet ne ilgiau nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teikimo argumentai:

1.1. Išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 21S33509 (toliau – ir sprendimas dėl prieglobsčio) nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis šį sprendimą skundė, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu Užsieniečio skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. kovo 16 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į tai, turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

1.2. Užsienietis 2021 m. liepos 21 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, socialinių, šeiminių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Kybartų URC, kuriame apgyvendintas Užsienietis, užtikrinamos Užsieniečio sveikatą, fizinę ir socialinę aplinką bei jo poreikius atitinkančios sąlygos. Užsienietis nėra pateikęs asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir nebendradarbiavo siekiant nustatyti jo tapatybę ir pilietybę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos kriminalistikos laboratorijoje atliktos amžiaus nustatymo ekspertizės metu nustatyta, kad Užsienietis yra pilnametis asmuo. Išaiškinus savanoriško grįžimo į kilmės valstybę galimybes ir tvarką, Užsienietis kategoriškai atsisakė grįžti į kilmės valstybę. Šiuo metu pradėta Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, VSAT kreipėsi į kilmės valstybės ambasadą ir gavus dokumentus, Užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę.

1.3. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės ir netaikant judėjimo laisvės ribojimų, vengdamas išsiuntimo, Užsienietis gali pasislėpti ir / arba išvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes.

II. 2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. liepos 29 d. sprendimu teikimą tenkino, skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 mėnesiams iki 2023 m. sausio 29 d., bet ne ilgiau nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

3. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2, 3, 4, 10 punktais, 115 straipsnio 1 dalimi, 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

4. Teismas nustatė, jog Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, kad vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali pasislėpti. Be to, Užsienietis nepateikė asmens tapatybės dokumento ir dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, nebendradarbiavo ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra asmens tikslas.

5. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo metu egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 1, 2, 3, 4 ir 10 punktuose ir Užsieniečio judėjimo laisvė turi būti ribojama, kol bus įvykdytas sprendimas dėl prieglobsčio dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

III. 6. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinti Užsienietį URC netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Užsienietis yra laikomas de facto (faktiniame) sulaikyme. Užsienietis yra apgyvendintas Kybartų URC, kurio infrastruktūra savo esme nesiskiria nuo laisvės atėmimo vietoms būdingos infrastruktūros, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2022 m. sausio 24 d. ataskaitoje Nr. NKP-2021/1-4 pripažino, jog apgyvendinimo sąlygos Kybartų URC atitinka sulaikymą.

6.2. Judėjimo laisvės ribojimai neatitinka proporcingumo ir pagrįstumo reikalavimų. Byloje nepagrįsta, jog Užsienietis nebendradarbiavo nustatant jo asmens tapatybę bei pilietybę ir vien dokumento neturėjimas neturėtų būti vertinamas kaip nebendradarbiavimas. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su Užsieniečio socialinių, šeiminių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika neturėjimu negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti Užsieniečio judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nėra leidžiamas. Taip pat, Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama ilgiau nei vienus metus.

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą VSAT nurodo, jog neprieštarauja apeliacinio skundo prašymui netaikyti judėjimo laisvės ribojimai.

7.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs įstatymų ir nedaro pažeidimų, be to, Užsienietis yra sulaikytas jau ilgą laiką, jog atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 8. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog siekiant įvykdyti sprendimą dėl prieglobsčio ir išsiųsti Užsienietį į kilmės valstybę, judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti.

10. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog yra laikomas de facto sulaikyme ir nustatyti judėjimo laisvės ribojimai nėra proporcingi bei pagrįsti.

11. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsieniečio prieglobsčio byloje yra įsigaliojęs galutinis sprendimas dėl prieglobsčio, dėl to Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

12. Pirmosios instancijos teismas skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Apeliaciniame skunde Užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertins Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų pagrįstumą.

13. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

15. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsienietis 2021 m. liepos 21 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir nuo atvykimo momento, t. y. daugiau nei vienus metus jo judėjimo laisvė buvo ribojama. Byloje nesurinkta duomenų, jog per apgyvendinimo laikotarpį Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką, nesilaikęs taisyklių ar nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais.

17. Šiame kontekste primintina, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

18. Pirmosios instancijos teismas ir VSAT Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų poreikį iš esmės grindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis aplinkybėmis: jog Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant Užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

19. Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, yra įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022, 32 p.). Nagrinėjamoje byloje pateikta Užsieniečio tapatybės kortelės kopija, taip pat nesurinkta duomenų, jog Užsienietis nebūtų bendradarbiavęs siekiant ją nustatyti – sprendime dėl prieglobsčio pažymėta, jog Užsienietis teikė informaciją apie save ir savo kilmės valstybę, miestą, geografinės vietos specifiką ir pan.

20. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nurodytos aplinkybės (žr. nutarties 18 p.) gali būti vertinamos kaip pagrindas riboti asmens judėjimo laisvę. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, nurodytos aplinkybės yra įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Taigi, Įstatymas įtvirtina vertintinų aplinkybių sąrašą, kuris vertinamas byloje surinktų duomenų visumoje ad hoc (esant konkrečiai situacijai), atsižvelgiant, be kita ko, į apribojimų būtinumą, proporcingumą ir taikymo trukmę. Tačiau vien deklaratyvus nurodytų aplinkybių konstatavimas nenustačius individualaus poreikio riboti asmens judėjimo laisvę savaime negali sudaryti pagrindo šią laisvę riboti.

21. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką, ryšių Lietuvos Respublikoje neturėjimu ir pan. negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti pareiškėjo judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą nėra leidžiamas (žr. 2022 m. birželio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3177-881/2022, 21 p.).

22. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimų trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad netaikant judėjimo laisvės ribojimų Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir / arba pasišalinti iš apgyvendinimo vietos. Byloje nenustatyta išskirtinių individualių aplinkybių, dėl kurių būtų poreikis toliau riboti asmens judėjimo laisvę, kuri šiuo metu ribojama daugiau nei vienus metus, dėl to manytina, jog nurodomas tikslas – sprendimo dėl prieglobsčio įvykdymas – gali būti pasiektas neribojant vienos pagrindinių asmens teisių, judėjimo laisvės, garantuojamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio. Taigi, nagrinėjamu atveju Užsieniečiui paliekamas pirmosios instancijos teismo skirta apgyvendinimas, tačiau netaikomi nepagrįstai skirti judėjimo laisvės ribojimai (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).

23. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Užsieniečio K. S. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimą pakeisti.

Skirti užsieniečiui K. S. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 29 d., bet ne ilgiau nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė