2020-11-25 Nr. AB-22331-3-62-3-02346-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-787-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02346-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai ir Laisvės atėmimo vietų ligoninei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. liepos 22 d. raštą Nr. 7-3373, Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. 7-815 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 2S-3229; skirti jam teismo psichologinę – psichiatrinę ekspertizę specialioms žinioms gauti; įpareigoti Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją ir/ar Laisvės atėmimo vietų ligoninę bausmės atlikimo vietos teismui pateikti teikimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 76 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies taikymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste dėl jo atleidimo nuo bausmės ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, įgyvendinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 402 straipsnio reikalavimus; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pažymėjo, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nurodė, kad specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos pareigūno veiksmus ar sprendimus, nereiškia, jog visais atvejais bausmę vykdančios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir bausmę vykdančios institucijos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kylantys iš bausmę atliekančios institucijos veiklos, kurie susiję su tokios institucijos administravimo veikla.

Nustatė, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas siekia būti atleistas nuo bausmės dėl ligos, t. y. nekelia ginčo iš santykių, susijusių su bausmę vykdančios institucijos atliekama administravimo veikla. Pareiškėjas nurodo, kad jo psichika sutriko po bausmės paskyrimo, todėl jis siekia priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, skiriant teismo psichiatrinę psichologinę ambulatorinę ekspertizę – nuteistasis prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 2S-3229, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. liepos 22 d. rašto Nr. 7-3373 ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. 7-815 buvo atmestas.

Nurodo, kad atleidimo nuo bausmės dėl ligos atvejus nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, kurio 76 straipsnis nustato, jog asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutrinka psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo.

Pažymi, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra susiję su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 359 bei 393, 394 straipsniuose, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnyje numatytomis procedūromis, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalyje ir 394 straipsnio 2 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnyje nustatytas teismingumo taisykles.

Kadangi pareiškėjas nagrinėjamu atveju kelia klausimus susijusius su baudžiamaisiais teisiniais santykiais (dėl atleidimo nuo bausmės dėl ligos), t. y. Bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnyje numatytomis procedūromis, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 6 d. nutartį, ir grąžinti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad iki pareiškimo pateikimo atsakovams dienos pareiškėjas jau kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl procedūrų, numatytų Baudžiamojo proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalyje, 394 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pradėjimo, ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. liepos 2 d. nutartimi byloje Nr. T-1238-946/2020 pareiškėjui išaiškino, kad pagal minėtų Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių nuostatas galimybė pačiam nuteistajam kreiptis į teismą su prašymu pradėti procesą nėra numatyta, šią teisę įgyvendina bausmes vykdanti institucija, kreipdamasi į teismą.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas kreiptis į teismą atsisako. Nurodo, kad šiuo atveju kelia ginčą dėl bausmės vykdymo institucijos administracinių veiksmų, kadangi institucija, turėdama duomenų, kad pareiškėjui po bausmės paskyrimo sutriko psichika, nesiima BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų veiksmų ir atsisako pareiškėjo bausmės atlikimo vietos teismui teikti teikimą dėl atleidimo nuo bausmės ir proceso taikyti priverčiamąsias medicinines priemones pradėjimo. Nurodo, kad šiuo atveju jis pagal kompetenciją kreipėsi į administracinė teismą dėl atsakovo neveikimo ir neteisėtų veiksmų, bei prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir pareikštą reikalavimą, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo keliami reikalavimai yra susiję su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl negali būti priimti nagrinėti administraciniame teisme, o keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad ginčas kilęs iš viešojo administravimo santykių, kadangi Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė nepagrįstai atsisakė pradėti procedūrą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, neskyrė jam teismo psichologinės – psichiatrinės ekspertizės, bei prašo atlyginti dėl minėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veikla (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-87/2013, 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-54/2016, 2012 m. spalio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-222/2012 ir kt.), tokios pačios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-625-629/2019; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-663-575/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju skundo reikalavimais skirti pareiškėjui teismo psichologinę – psichiatrinę ekspertizę bei pradėti procedūrą dėl jo atleidimo nuo likusios bausmės atlikimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, pareiškėjas nekelia ginčo iš santykių, susijusių su bausmę vykdančios institucijos atliekama viešojo administravimo veikla. Pareiškėjo prašo priimti nagrinėti administraciniame teisme reikalavimą įpareigoti Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją ir / ar Laisvės atėmimo vietų ligoninę skirti pareiškėjui teismo psichologinę – psichiatrinę ekspertizę specialioms žinioms gauti, bei pateikti teikimą teismui, yra susiję su nuteistojo atleidimu nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Tokio pobūdžio teikimas ir su juo susiję teisiniai santykiai reglamentuojami bausmių vykdymo įstatymų, baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų. Atleidimo nuo bausmės dėl ligos atvejus nustato Baudžiamojo kodekso 76 straipsnis. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnio 1 dalį, susirgęs sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo, pagal šio straipsnio 2 dalį – teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalimi, Baudžiamojo kodekso 76 straipsnyje numatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada. Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 1 dalimi, klausimus dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos pagal šio kodekso 359 straipsnį <...> nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Pagal šias nuostatas, atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas, t. y. bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas.

Pažymėtina, kad tiek pareiškėjo reikalavimai panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, ir Kalėjimų departamento sprendimus, tiek reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą jis sieja su Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmais pareiškėjo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos vykdymo procese, yra susiję su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl šie pareiškėjo reikalavimai nepatenka į ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-44-525/2019; 2019 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-92-520/2019; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2018). Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius