61a6265c-35d2-4bed-ab91-703bbd9cedfb · Å ilalės rajono apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr                                Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1-220/2013                                                                Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00579-2012-9                                      Procesinio sprendimo kategorija Nr. 45.4.4.; 45.4.5.; 52.5. (N) ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2013 m. vasario 15 d.ŠilalėŠilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Ritai Tverijonienei, dalyvaujant nukentėjusiajam M.

J., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L., jos atstovei advokatei S. J., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, dirbančios kirpėja, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , N U S T A T Ė:             2012-10-11 A. L. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2012-10-11, 20.05 val., Å ilalės r. sav., Å ilalės m., Lokystos g. 2, prie „Maxima“ prekybos centro, stovėjimo aikÅ¡telėje vairuodama automobilį Peugeot 206, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į už galo stovėjusį automobilį BMW 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotoja iš eismo įvykio vietos pasišalino nenusibraižiusi eismo įvykio schemos ir apie tai nepranešusi policijos pareigūnams. Tokiais veiksmais A. L. pažeidė KET 4, 5, 9, 106, 119, 232, 234 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Administracinėn atsakomybėn traukiama A.

L. kalta dėl nurodytų pažeidimų   neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad ji, vairuodama automobilį Peugeot 206  atbuline eiga, aikÅ¡telėje neatsitrenkė į kitÄ automobilį. Jokio susidÅ«rimo su kitu automobiliu ji nejuto. Tik jos tėvas sėdėjęs jos automobilyje, bijodamas, kad ji neatsitrenktų į kitÄ automobilį, jai sustojus buvo iÅ¡lipęs  pažiÅ«rėti ir pasakė jai, kad dar iki kito automobilio yra nedidelis tarpas. Kai pas jÄ vakare atvyko policijos darbuotojas ir pasakė, jog ji atsitrenkė į kitÄ automobilį, tai ji išėjusi apžiÅ«rėti savo automobilio suabejojo, jog jos automobilio galinis deÅ¡inysis bamperis yra įbrėžtas. Tačiau ji su policijos pareigÅ«nu nesiginčijo, nes negalvoja, kad su jais reikia ginčytis.

Po to jie abu nuvažiavo prie parduotuvės į įvykio vietÄ , kur ji pamatė ant BMW markės automobilio bamperio juodÄ dėmę. Ji policininkui sakė, kad ant automobilio BMW yra dėmė, kuri gali ir nusivalyti, tačiau jis sakė, kad nenusivalys. Su rankomis M. J. dėmės nelietė. Dėmė atrodė taip, kad lyg tai bÅ«tų per linoleumÄ batu perbraukta. Mintis apie tai, kad dėmė gali nusivalyti jai kilo, kai ji rašė policijos maÅ¡inoje paaiÅ¡kinimÄ . Taip pat tÄ dienÄ ji davė paaiÅ¡kinimÄ ir policijos komisariate, tačiau tada jau paaiÅ¡kinimÄ rašė policijos pareigÅ«nas.

Kai ji rašė pareiÅ¡kimÄ , tai abejojo ar ji buvo atsitrenkusi į automobilį, tačiau policininkas sakė, kad atsitrenkė, todėl ji taip ir paraÅ¡iusi. Taip pat ji norėjo raÅ¡yti ir tai, kad jos tėvas buvo iÅ¡lipęs ir apžiÅ«rėjo automobilius, tačiau policijos pareigÅ«nas sakė jai tėvo nekiÅ¡ti prie Å¡io įvykio ir plačiau raÅ¡ant paaiÅ¡kinimÄ Â nesiplėsti. Po kiek laiko pas jÄ atvyko M. J. , kurio ji anksčiau nepažinojo, ir pasakė, kad dėmė nusiplovė ir apie tai pranešė draudimui.

Taip pat prie jos namų jis padarė savo automobilio nuotraukÄ . Ji neklausė jo kokia buvo dėmė kuri nusivalė. Vėliau ji prisiminė, kad jos automobilio deÅ¡inio bamperio įbrėžimas buvo atsiradęs nuo autoįvykio įvykusio prieÅ¡ metus, kai jos tėvas su savo automobiliu įbrėžė jos deÅ¡inės pusės bamperį, todėl ji teismui ir pateikė šio autoįvykio deklaracijÄ . Dėl Å¡io autoįvykio į draudimÄ nesikreipė, nes buvo nedideli pažeidimai, be to tėvui bÅ«tų reikėję mokėti didesnį draudimÄ .

Teismo posėdžio metu ji galutinai pareiÅ¡kia, kad ji neneigia, kad gal galėjo atsiremti į kitÄ automobilį, tačiau atsitrenkimo nejuto, laiko, kad kitam automobiliui apgadinimų nepadarė, nes dėmė nusivalė.Nukentėjusysis M. J. parodė, kad jis buvo pasistatęs prie parduotuvės „ Maxima“ savo BMW markės automobilį, o kai  grįžo iÅ¡ parduotuvės, tai jam vienas asmuo pasakė, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kurio valstybinius numerius užsirašė. Jis pamatė ant savo automobilio galinio bamperio juodÄ dėmę ir paskambino policijai.

JuodÄ dėmę rankomis palietė, tačiau jos netrynė, įtarė, kad bamperis galėjo bÅ«ti pažeistas, manė, kad tai įbrėžimas. Atvykęs policijos darbuotojas tik pažiÅ«rėjo į jo automobilio juodÄ dėmę ir nuvažiavo ieÅ¡koti kito automobilio. Atvykęs policijos darbuotojas su moterimi matavo aukščius, žiÅ«rėjo dėl pažeidimų sutapimo. Mano, kad jeigu pareigÅ«nai rašė protokolÄ , tai turbÅ«t bamperių pažeidimų aukščiai atitiko. Kad jie visi trise bÅ«tų apžiÅ«rėję savo automobilius, tai taip nebuvo. A.

L. sakė, jog ji nejuto automobilių susidÅ«rimo, bet ji sutiko, kad galėjo įvažiuoti į jo automobilį. Kadangi jam atrodė, kad yra pažeisti bamperio dažai, todėl jis taip paaiÅ¡kinime ir parašė. Gal kitÄ dienÄ jis kreipėsi į draudimÄ dėl žalos atlyginimo, buvo nuvažiavęs į servizÄ , kur automobilį apžiÅ«rėjo ir nupaveikslavo. Servize kažkÄ tai surašė ir jis kažkur tai paraÅ¡Ä padėjo. Po to parvykęs namo plovė automobilį Å¡ampÅ«nu ir dėmė nusiplovė.

Apie tai jis pranešė A. L. ir parašė draudimui. Nenori, kad žmogus neteisėtai nukentėtų, nes jo automobilis nebuvo apgadintas. Jis tos bamperio vietos, kur buvo dėmė nedažė, o tik nuplovė. Po nuplovimo jokio pažeidimo neliko.Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, ji kalta dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 127 str. 2d ir 130 str. 1d.,  neprisipažino. Teismo posėdžio metu ji teigė, kad iš vis neatsitrenkė į automobilį BMW, nes, kai jis sustojo, iš jos automobilio buvo išlipęs tėvas, kuris parodė, jog atstumas iki kito automobilio dar buvo apie 20 cm.

Be to, kai nukentėjusysis M. J. jai pasakė, jog juoda dėmė nuo jo automobilio bamperio nusiplovė, ji prisiminė, kad kažkoks tai įbrėžimas jos automobilio deÅ¡iniajame bamperio Å¡one galėjo bÅ«ti dėl prieÅ¡ vienerius metus įvykusio autoįvykio, kurio metu tėvas įvažiavo į jos automobilį. Dėl Å¡io įvykio ji su tėvu užpildė įvykio deklaracijÄ , tačiau į draudimÄ nesikreipė, nes buvo padaryti nežymÅ«s automobilio apgadinimai, o be to jos tėvui bÅ«tų reikėję daugiau mokėti už automobilio draudimÄ .

Todėl laiko, kad juoda dėmė užfiksuota ant automobilio BMW galinio bamperio, galėjo atsirasti ne nuo kontakto su jos automobiliu. Tačiau paskutinio teismo posėdžio metu ji nurodo, kad neneigia jog galėjo atsitrenkti į automobilį, tačiau jam apgadinimų nepadarė. Iš A. L. ranka rašyto paaiškinimo( b.l.

8) matyti, kad ji pripažįsta, jog iÅ¡važiuodama automobiliu Peugeot 206 atbuline eiga  iÅ¡ stovėjimo vietos atsitrenkė į prieÅ¡ingos aikÅ¡telės pusėje stovėjusį automobilį BMW bei nurodo, kad sustojusi ir pasižiÅ«rėjusi apgadinimų nematė, todėl ir nuvažiavo. TÄ pačiÄ dienÄ ji, jau policijos komisariate duodama paaiÅ¡kinimÄ ( b.l.

7) suraÅ¡ytÄ policijos pareigÅ«no, nurodo, kad  atsitrenkė į automobilį bei, apžiÅ«rėjusi apgadintÄ automobilį, iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino, tačiau tai, jog ji nejuto susidÅ«rimo, nenurodo. Savo duotus skirtingus parodymus ji paaiÅ¡kino tuo, kad policijos pareigÅ«nas sakė jai neiÅ¡siplėsti dėl aplinkybių bei ji abejojo, jog atsitrenkė į kitÄ automobilį, tačiau vis dėlto tai parašė, nes nenorėjo ginčytis su policijos pareigÅ«nu. Teismas laiko, kad nėra paneigta Å¡i A.

L. versija dėl skirtingų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų davimo ir nėra pagrindo jos visiÅ¡kai atmesti, nes, kaip matyti iÅ¡ liudytojo V. J. paaiÅ¡kinimo, nustatyta, jog tikrai, atsitrenkus jos vairuojamam automobiliui į kitÄ automobilį, iÅ¡ jo iÅ¡lipo ne pati vairuotoja, o Å¡alia sėdėjęs keleivis, tai yra jos tėvas, tačiau ji Å¡ios aplinkybės savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime ir duodama paaiÅ¡kinimÄ policijos pareigÅ«nui nenurodo, be to antrame paaiÅ¡kinime ji jau pripažįsta, kad apgadintÄ automobilį apžiÅ«rėjusi ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusi, nors pirminiame savo paaiÅ¡kinime tai neigė.

Kaip teigia nukentėjusysis M. J., atvykus A. L. ir policijos pareigūnui prie parduotuvės, A. L. sutiko, jog galėjo įvažiuoti į jo automobilį, tačiau aiškino, kad ji to susidūrimo nejutusi. Tačiau vertinant liudytojo V. J. raštiškus parodymus( b.l.

20) ir jo parodymus teismo posėdžio metu, matyti, kad jis matė, kaip po susidÅ«rimo automobilis BMW kažkiek tai sujudėjo, o po to iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio keleivio vietos vyriÅ¡kis apžiÅ«rėjo automobilius ir ranka numojęs, grįžęs į automobilį, nuvažiavo. Tai rodo, kad A. L. juto, jog ji atsitrenkė į kitÄ automobilį, nes tokio atsitrenkimo, kada stovintis automobilis sujuda, negalima nejusti, be to, kaip tik dėl Å¡io atsitrenkimo ir buvo iÅ¡lipęs automobilius apžiÅ«rėti jos tėvas.

Netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo, nes jie atitinka jo paaiškinime duotas aplinkybes. Tai, kad automobilis susidūrimo metu sujudėjo, paneigia jos ankstesnius parodymus, taip pat ir jos tėvo liudytojo A. M. parodymus, jog A. L., važiuodama atbuline eiga, nedavažiavusi iki automobilio ir bijodama atsitrenkti į jį, sustojo, o išlipęs jos tėvas parodė, jog iki susidūrimo dar liko apie 20cm. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teismas laiko, kad A. L. pateikta teismui eismo įvykio deklaracija( b.l.

33) dėl 2011-11-03 įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti jos ir jos tėvo automobilių galiniai deÅ¡inieji bamperiai, yra jos noras paneigti ant jos automobilio Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matomÄ apibrozdinimÄ ( nutrynimÄ ), mėginant įrodyti, jog jos automobilis nekontaktavo su automobiliu BMW ir negalėjo dėl to atsirasti ant jos automobilio bamperio toks nutrynimas(b.l. 108). Jeigu jau bÅ«tų anksčiau buvusi Å¡is nubrozdinimas, tai jai aiÅ¡kinantis su policijos pareigÅ«nu ne tik jam bÅ«tų pasakiusi, kad automobilis buvo pirktas su kairės pusės bamperio apgadinimu, bet bÅ«tų paaiÅ¡kinusi tÄ autoįvykį, kada jos tėvas įvažiavo į jos automobilį, o ne ginčijusi dėl padarytų nubrozdinimų deÅ¡inėje bamperio pusėje.

Taip pat ji Å¡ias aplinkybes bÅ«tų aiÅ¡kinusi ir prie parduotuvės aikÅ¡telėje aiÅ¡kinantis susidÅ«rimo ir bamperių pažeidimo aplinkybes. Kažkodėl apie šį įvyki ji prisiminė tik praėjus kažkuriam laikui, o be to draudimo deklaracijÄ nepateikė draudimo įmonei. Be to, kad A. L. automobilis buvo apgadintas bÅ«tent dėl susidÅ«rimo su BMW automobiliu, matosi iÅ¡ nukentėjusiojo M. J. parodymų, kuriuose jis nurodo, kad atvažiavus A. L. ir policijos pareigÅ«nui buvo matuojamas automobilių apgadinimų aukÅ¡tis nuo žemės, taip buvo atliekami ir kiti matavimai.

Kadangi matavimai atitiko apgadinimus, todėl policijos pareigÅ«nas ir surašė A. L. protokolÄ . Taip pat ir iÅ¡ policijos pareigÅ«no V. P. parodymų matyti, kad A. L. sutiko, jog ant jos automobilio liko nubrozdinimai. Ä®vertinus ir iÅ¡analizavus visas Å¡ias aplinkybes, laikytina, kad byloje yra įrodyta, jog A. L. juto jos automobilio susidÅ«rimÄ Â su BMW automobiliu. Dėl automobilio susidÅ«rimo buvo nubrozdintas jos galinio bamperio deÅ¡inysis kampas. Jos aiÅ¡kinimas, kad važiuojant atgal ji neatsitrenkė į automobilį BMW, o tik sustojo jo neprivažiavus bei deklaracijos teismui pateikimas, yra jos gynimosi bÅ«das siekiant įrodyti, kad tarp automobilių kontakto nebuvo, tačiau, kaip matyti, ji paskutiniame teismo posėdyje pakeitė savo pozicijÄ ir nurodo, kad neneigia automobilių susidÅ«rimo, tačiau nelaiko, kad BMW automobiliui nuo to buvo padarytas apgadinimas.

Tik bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad automobilio Peugeot 206 galinis bamperis nėra plastmasinis, o yra guminis. Tai patvirtino liudytojas V. P. bei A. L.. RaÅ¡ytiniuose medžiagos dokumentuose- automobilio apžiÅ«ros protokoluose( b.l. 18), nei kituose dokumentuose, to niekur nėra užfiksuota. Teismo posėdžio metu apklausiant liudytojÄ V. P., jis pasakė, kad aikÅ¡telėje jis apžiÅ«rėjo automobilio BMW nubrozdinimus ir nustatė, kad buvo nubrozdinti BMW galinio bamperio dažai. Tačiau toliau iÅ¡siaiÅ¡kinus ir nustačius, kad automobilio Peugeot 206 galinis bamperis yra guminis, jis nurodė, kad jis nėra ekspertas ir pasakyti ar tie nubrozdinimai atsirado nuo gumos ar ne – negali pasakyti. Todėl, nors ir policijos pareigÅ«no V.

P. apžiūros akte nustatyta , jog autoįvykio metu buvo nubrozdinti automobilio BMW galinio bamperio dažai, negalima teigti, jog būtent šiuo aktu įrodyta, jog ir buvo nubrozdinti automobilio bamperio dažai. Taip pat nukentėjusysis M. J. savo rašytiniame paaiškinime( b.l.

6) yra nurodęs, kad yra nubrozdinti jo automobilio bamperio dažai. Tačiau savo rašytiniuose pareiškimuose teismui ( b.l 27), taip pat ir Draudimo bendrovei rašytame rašte( b.l.

45) jis nurodė, jog jam dėl autoįvykio nėra padaryta žala, nes jis ant automobilio buvusiÄ juodÄ dėmę, praėjus keletui dienų nuo įvykio, nuplovė ir jokios žymės neliko, ir nebuvo nubraižyti dažai. Tai jis patvirtino ir teismo posėdžio metu. Teismui nėra pagrindo teigti, kad M. J. pradiniame raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės dėl to, kad jo automobilio dažai buvo nubrozdinti, yra teisingos ir jomis reikia tikėti, nes tai yra pradiniai parodymai, kurie dažniausiai atitinka tikrovę, o vėliau yra iÅ¡kraipomi.

Bet teismo posėdžio metu jis nurodė, kad iÅ¡ pradžių ir jis pats galvojo, jog yra nubrozdinti bamperio dažai ir tai galvojo po draudimo eksperto apžiÅ«ros, tačiau po to pradėjus automobilį plauti jis tÄ dėmę nuplovė ir neliko jokio apgadinimo. Ä®vertinus Å¡iuos jo parodymus ir nustačius, kad automobilio Peugeot galinis bamperis buvo guminis, nesant draudimo kompanijos atstovo, kuris apžiÅ«rėjo BMW automobilį, suraÅ¡yto automobilio apžiÅ«ros akto( b.l. 97,102), iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti apie automobilio apgadinimÄ , nukentėjusiajam paaiÅ¡kinus, kad jis dėmę nuplovė ir jokio apgadinimo neliko, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pakankamai surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog automobilių susidÅ«rimo metu buvo apgadintas M.

J. priklausantis automobilis. Tai, kad M. J. teigia, kad jis po autoįvykio iki automobilio bamperio nuplovimo atmestinai apžiÅ«rėjo savo automobilį ir galutinai neįsitikino, nors tam turėjo pakankami laiko, ar tai buvo guminio bamperio įbraukimo palikti pėdsakai, ar tai buvo nubrozdinti bamperio dažai, kad atrodo keistai, jog draudimo atstovas A. J. dėl neaiÅ¡kių priežasčių nesurašė automobilio patikrinimo akto, negalima laikyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis susitarę siekia paneigti automobilio BMW apgadinimo faktÄ . Tai yra tik prielaida ir teismas ja negali vadovautis.

Taip pat iš teismo posėdžio metu pateiktų Draudimo bendrovės nuotraukų ( b.l. 86-90), Tauragės AVPK Šilalės rajono PK pateiktų spalvotų nuotraukų(b.l.106, 107) negalima, prie nustatytų bylos aplinkybių, teigti, kad juoda dėmė, esanti ant BMW automobilio galinio bamperio, yra dažų nubrozdinimas, o ne nuo A. L. automobilio guminio bamperio likusi juoda dėmė, kuri susidūrimo metu liko ant bamperio dažų. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija.

Kadangi iÅ¡analizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus kyla abejonių dėl automobilio BMW apgadinimo, o visos abejonės ir neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl negalima laikyti, jog neginčijamai yra įrodyta, jog autoįvykio metu automobilis BMW buvo apgadintas(žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Teismas laiko, kad apgadinimas ar sugadinimas tai yra tam tikras daikto vertės sumažėjimas ar praradimas dėl ko jam atkurti bÅ«tinos kokios nors materialios sÄ naudos.

Kadangi byloje nėra įrodyta, kad susidÅ«rimo metu buvo pažeisti BMW automobilio bamperio dažai, o M. J. teigia, kad jis tÄ maÅ¾Ä dėmelę su Å¡ampÅ«nu, be ypatingų pastangų, nuplovė ir pasirodė, kad dažai nėra pažeisti( b.l. 28), Å¡i jo versija taip pat liko nepaneigta, negalima laikyti, jog Å¡is automobilis įvykio metu buvo apgadintas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. nurodyta, kad „ Eismo įvykis – įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas“.

Laikytina, kad dėl A. L. automobilio apgadinimo eismo įvykis buvo. Tačiau neįrodyta, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas ar apgadintas M. J. automobilis, todėl negali atsirasti atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2d. , nes Å¡io pažeidimo požymis yra kito asmens, o ne A. L. automobilio apgadinimas. Nors ir įrodyta, kad A. L. juto automobilių susidÅ«rimÄ , tačiau nesant kito automobilio apgadinimui, ji nuvažiuodama iÅ¡ autoįvykio vietos nepažeidė Kelių eismo taisyklių 232p. ir 234 p. reikalavimų, nes apie tai nereikėjo praneÅ¡ti policijai.

Dėl Å¡ių priežasčių laikytina, kad ji nepažeidė nei ATPK 130 str. 1 d. Todėl teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, vertindamas įrodymus ir nustatytas aplinkybes pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, laiko, kad administracinės bylos teisena A. L. atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 2d. ir ATPK 130 str. 1d. nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties( ATPK 250 str. 1d. 1p.).

Vadovaudamasis  Lietuvos ATPK 287 str. 1d. 2p., teismas N U T A R I A:Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ Â Â A. L. atžvilgiu, pagal ATPK 127 str. 2d. ir ATPK 130 str. 1d,.nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo   įvykio ir sudėties. Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Å ilalės rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                          Edmundas Žukauskas