61a40ccb-efb8-4f3d-8f90-7ef90ad4bfc2 · Kelmės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-74-322/2017Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01180-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.16.8.; (S)  KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 16 d.Kelmė              Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams R. M. ir advokatui Virgilijui JanuÅ¡kai,atsakovo atstovams S. B. ir advokato padėjėjui Edgarui Karaliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo žemės Å«kio bendrovės „Žemila“ ( toliau - ŽUB „Žemila“) ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šimšė“( toliau – UAB „Šimšė“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad 2016 m. sausio 12 d. UAB „Žemila“ su žemės sklypų savininkais B. G. M., J. M. ir J. Å .( atstovaujama J. M.) sudarė tris privačios žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Nuomos sutarčių sudarymo faktas buvo įregistruotas vieÅ¡ame registre, tačiau 2016 m. birželio 16 d. ieÅ¡kovas gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ UAB „Šimšė“( naujojo nuomojamų žemės sklypų savininko), kad UAB „Šimšė“ nuo rapsų derliaus nuėmimo dienos nutrauks visas tris 2016 m. sausio 12 d. sudarytas žemės sklypų nuomos sutartis, dėl sekančių priežasčių: sklypų riboženklių sunaikinimas; nuomos sutarčių sÄ lygų netenkinimas;

žemės sklypai yra netoli gyvulininkystės pastatų, todėl reikalingi gyvulininkystės plėtrai. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimu prieÅ¡ terminÄ , pateikė atsakovui pretenzijÄ vykdyti iÅ¡ buvusių žemės savininkų perimtus įsipareigojimus pagal Žemės sklypų nuomos sutartis ir netrukdyti ŽŪB „Žemila“ vykdyti žemės Å«kio veiklÄ iÅ¡sinuomotose žemės sklypuose. Tačiau atsakovas į pateiktÄ pretenzijÄ nereagavo ir ieÅ¡kovui nuėmus rapsų derlių, nebeleidžia ieÅ¡kovui naudotis ir vykdyti žemės Å«kio veiklÄ iÅ¡sinuomotose žemės sklypuose.

IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas, nupirkęs žemės sklypus, perėmė buvusių žemės sklypų savininkų teises ir pareigas, atsiradusias pagal privačios žemės nuomos sutartis. Terminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ teisinis reglamentavimas numato, kad terminuota žemės nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta tik esant įstatymo numatytiems specialiems nutraukimo pagrindams arba konstatavus esminių sutarties pažeidimų. Atsakovas 2016m. birželio 16d. praneÅ¡ime pateikė bendro pobÅ«džio argumentus dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo prieÅ¡ terminÄ , kurie nesudaro pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti žemės sklypų nuomos sutarčių, todėl atsakovas, netinkamai vykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti ieÅ¡kovui patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

IeÅ¡kovo 2016 m. birelio 2 d. paraiÅ¡ka paramai už žemės Å«kio naudmenų ir kitus plotus gauti patvirtina, kad 2016 metais ieÅ¡kovas žemės sklypuose augino rapsus, o 2017 metais ieÅ¡kovas privalo taikyti sėjomainÄ , todėl ketino sėti grÅ«dines kultÅ«ras (žieminius kviečius), tačiau atsakovui nepagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus Žemės nuomos sutartis, ieÅ¡kovas nebegali vykdyti žemės Å«kio veiklos, todėl patiria ir ateityje patirs nuostolius. Taip pat ieÅ¡kovas neteks Europos SÄ jungos tiesioginių iÅ¡mokų žemės Å«kiui už Å¡iuos Žemės sklypus.

Vadovaujantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skaičiuokle pradiniame ieškinyje ieškovas prašė priteisti 11 532,96 Eur nuostolių( pagal skaičiuoklę kviečių standartinė vertė yra 681,19 Eur/ha, ieškovo nuostolis už derlių iš nuomojamų plotų už 2017 – 2018 metus būtų buvęs 5 777,85 Eur (681,19 Eur/ha x 8,482 ha x 1 metai); už 2018 – 2021 metus būtų buvęs 5 755,11 Eur (681,19 Eur/ha x 2,8162 ha x 3 metai). Be to, ieškovas prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo patirto nuostolio sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas UAB „Šimšė“ pateikė atsiliepimÄ , su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kovė ŽŪB „Žemila“ su trimis fiziniais asmenimis - B. G. M., J. M., J. Å . – buvo sudariusi terminuotas trijų žemės Å«kio paskirties žemės sklypų nuomos sutartis, tačiau galiojant nuomos sutartims pasikeitė ieÅ¡kovės nuomojamų žemės sklypų savininkas, t. y. juo tapo UAB „Šimšė“, kuri 2016m. birželio 2d. nupirko ieÅ¡kovo nuomojamus žemės sklypus ir 2016m. birželio 16d. pranešė ieÅ¡kovuii, kad nutraukia žemės sklypų nuomos sutartis, nes ŽŪB „Žemila“ iÅ¡ esmės pažeidė žemės sklypų nuomos sutarčių sÄ lygas, nes naudodama nuomojamus žemės sklypus sunaikino jų ribas žyminčius riboženklius, tokiu bÅ«du pažeisdama ne tik atsakovo, bet ir gretimų žemės sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus.

Riboženklių sunaikinimas yra administracinės teisės pažeidimas, riboženklių sunaikinimo faktÄ patvirtina UAB „GeometrÄ â€œ Å iaulių skyriaus vadovės 2016-12-13 iÅ¡duota pažymÄ , kurioje pažymima, kad Å¡i bendrovė ieÅ¡kovės nuomojamuose žemės sklypuose atstatė sunaikintus riboženklius.Teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovas nurodė tas pačias, kaip ir ieÅ¡kinyje yra nurodytos, faktines aplinkybes, tačiau ieÅ¡kinį dalyje dėl nuostolių atlyginimo sumažino iki 6822, 78 Eur.Atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieÅ¡kinį atmesti.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ŽŪB „Žemila“ 2016 m. sausio 12 d. sudarė tris privačios žemės Å«kio paskirties žemės nuomos sutartis:

1) penkerių metų laikotarpiui su B. G. M. dėl 2.8162 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2) dviejų metų laikotarpiui su J. M. dėl 2.8284 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 3) dviejų metų laikotarpiui su J. Š. dėl 2,8374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarčių sudarymo faktas buvo įregistruotas viešame registre, nurodytas faktines aplinkybes patvirtina privačios žemės nuomos sutartys ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. 2016m. liepos 2d. pagal pirkimo- pardavimo sutartis ieškovo nuomojamus žemės sklypus įsigijo atsakovas - UAB „Šimšė“, kuris 2016 m. birželio 16 d. pranešimu „Dėl sutarčių nutraukimo“  pranešė ŽŪB „Žemila“, kad nuo rapsų derliaus nuėmimo dienos nutrauks su ŽŪB „Žemila“  2016m. sausio 12d. sudarytas žemės nuomos sutartis dėl sekančių priežasčių:

„sklypų riboženklių sunaikinimas; nuomos sutarčių sÄ lygų netenkinimas; žemės sklypai yra netoli gyvulininkystės pastatų, todėl reikalingi gyvulininkystės plėtrai“. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su atsakovo praneÅ¡imu, pareiÅ¡kė atsakovui pretenzijÄ , reikalaudamas vykdyti perimtus įsipareigojimus pagal Žemės sklypų nuomos sutartis ir netrukdyti ŽUB „Žemila“ vykdyti žemės Å«kio veiklÄ iÅ¡sinuomotose žemės sklypuose, tačiau Å¡alys kompromiso nerado, nes 2016m. rugsėjo 16d. atsakovas UAB „Šimšė“ pateikė praÅ¡ymÄ Valstybės įmonei Registrų centas dėl nuomos sutarčių su UAB „Žemila“ iÅ¡registravimo ir žemės nuomos sutartys buvo iÅ¡registruotos, kÄ ir patvirtina atsakovo UAB „Šimšė“ teismui pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as.

IeÅ¡kovas taip pat patvirtino, kad po rapsų derliaus nuėmimo nebesinaudoja žemės sklypais ir nebevykdo žemės Å«kio veiklos.IeÅ¡kovas reikalavimÄ grindžia tuo, kad atsakovui be teisinio pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukus žemės sklypų nuomos sutartis, ieÅ¡kovas iÅ¡sinuomotose žemės sklypuose nebegalėjo vykdyti žemės Å«kio veiklos ir taip patyrė nuostolius.Atsakovas gi nurodė, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė žemės sklypų nuomos sutartis su ieÅ¡kovu, nes ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė žemės sklypų nuomos sutarčių sÄ lygas, nes naudodamas nuomojamus žemės sklypus sunaikino jų ribas žyminčius riboženklius, tokiu bÅ«du pažeisdamas ne tik atsakovo, bet ir gretimų žemės sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 47 straipsnį ( galiojo iki 2017m. sausio 1d.) riboženklių sunaikinimas yra administracinės teisės pažeidimas.

Dėl esminio nuomos sutarčių sÄ lygų pažeidimo.Atsakovas įgijo nuosavybės teisę į ieÅ¡kovo nuomojamus tris žemės sklypus 2016m. birželio 2d. pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu. Pažymėtina, kad pagal CK 6.559 straipsnio nuostatas sudaryta nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso( toliau - CK) 6.564 straipsnio 1 dalį Žemės nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu gali bÅ«ti nutraukta:

1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka;

3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.Be Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nustatytų pagrindų( nagrinėjamo ginčo atveju netaikomi), 3 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , sprendžiant ginÄÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi kitų įstatymų normomis, reglamentuojančiomis žemės nuomos sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu. Sutarties Å¡alių teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį nepažeidžia sutarties laisvės principo, jeigu Å¡alis Å¡iÄ teisę įgyvendina teisės normose ar sutartyje nustatyta tokios teisės įgyvendinimo tvarka ir sÄ lygomis.

Kasacinio teismo suformuotoje vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarčių nutraukimo praktikoje pažymima, kad dėl tokio nutraukimo pažeidimas turi bÅ«ti kvalifikuojamas kaip esminis, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas sutartinių santykių stabilumo principas. Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , kad siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iÅ¡ esmės, bÅ«tina sistemiÅ¡kai remtis CK 6.217 straipsniu, reglamentuojančiu sutarčių pabaigÄ . Esminis sutarties pažeidimas nustatomas vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J.

Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Å . ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-227/2009 ir kt.) Å ioje byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeidęs žemės sklypų nuomos sutarties sÄ lygas ir Å¡tai dėl ko: atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Å¾emės sklypų nuomos sutarčių nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ motyvavo vieninteliu pagrindu - kad ieÅ¡kovas naudodamas  nuomojamus žemės sklypus sunaikino jų riboženklius, kas traktuotina kaip administracinės teisės pažeidimas ir užtraukia administracinę atsakomybę.

Kaip matyti iÅ¡ atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimo, riboženklių sunaikinimÄ 2016m. birželio mėnesį aptiko atsakovo UAB „Šimšė“ agronomas A. B. ir traktorininkas A. R., todėl ŽŪB „Žemila“ 2016m. birželio 16d. buvo iÅ¡siustas praneÅ¡imas, kad nuo rapsų derliaus nuėmimo dienos UAB „Šimšė“ žemės nuomos sutartis su ŽŪB „Žemila“ nutraukia. Liudytojas A. B., paaiÅ¡kino, kad nuvykus apžiÅ«rėti ŽŪB „Žemila“ nuomojamų sklypų ribų, nerado trijų riboženklių.

Apie tai informavo UAB „Šimšė“ direktorių, kuris parašė ŽŪB „Žemila“ praneÅ¡imÄ , kad yra sugadinti riboženkliai ir dėl to yra nutraukiamos nuomos sutartys. Vėliau, apie rugsėjo mėnesį, įmonės vadovas nuvyko į VÄ® „Registrų centras“ ir iÅ¡registravo nuomos sutartis. Apie tai, kad riboženklius sunaikino ŽŪB „Žemila“ sprendžia iÅ¡ to, kad riboženklių vietoje buvo užsodinti rapsai. Apie sugadintus riboženklius iÅ¡ karto buvo praneÅ¡ta ŽŪB „Žemila“ vadovui ir praÅ¡oma juos atstatyti, tačiau į Å¡iuos raginimus niekaip nebuvo sureaguota.

Liudytojas A. R. paaiškino, kad 2016 metų birželio mėnesį su UAB „Šimšė“ agronomu A. B. nuvyko prie žemės sklypų sužiūrėti riboženklius, tačiau nerado trijų riboženklių. Viso turėjo būti penki. Matė, kad žemės sklypuose augo rapsas, kieno tai buvo rapsas tiksliai nežino, mano, kad „M.“. Jis važiavo apžiūrėti žemės sklypų, nes rudenį, nuėmus derlių, turėjo arti žemę. Toje vietoje, kur turėjo būti riboženkliai buvo suaugę, užžėlę rapsai.

Liudytojas S. B. UAB „Šimšė“ direktorius, paaiÅ¡kino, kad 2016m. balandžio mėnesį, sužinojo, kad trys žemės sklypai Naujamiesčio kaime, kuriuos iki tol nuomojosi UAB Å imšė“, yra iÅ¡nuomoti kitam nuomininkui - ŽŪB „Žemila“. Tuomet jis pasikalbėjo su žemės savininkais( G. M., J. M.) ir visus tris žemės sklypus nupirko. Su Å¡ios žemės nuomininku ŽŪB „Žemila“ nuomos sutarčių vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti neketino, tačiau kai pamatė, kad sunaikinti sklypų riboženkliai, parašė praneÅ¡imÄ Å½ÅªB „Žemila“, kad sunaikinti riboženkliai ir prašė iÅ¡spręsti Å¡itÄ klausimÄ .

IÅ¡ ŽŪB „Žemila“ gavo tik atsakymÄ , kad nesutinka su praneÅ¡imu, tačiau iki pat rugsėjo mėnesio riboženklių neatstatė. Jei bÅ«tų atstatę riboženklius ir sudarę naujÄ nuomos sutartį, joje nurodant naujÄ jį žemės savininkÄ , sutarčių nebÅ«tų nutraukęs. Nesulaukęs jokio atsakymo iÅ¡ ieÅ¡kovo, nuvyko į VÄ® Registrų centras ir nuomos sutartis su ŽŪB „Žemila“ iÅ¡registravo. Jis asmeniÅ¡kai buvo susisiekęs su M.i (vadovu) ir prašė atstatyti sunaikintus riboženklius, tačiau jam buvo atsakyta, kad jokių riboženklių netvarkys, naujų sutarčių nepasiraÅ¡inės. Pažymėtina, kad be liudytojų parodymų, riboženklių sunaikinimo faktas, jo nustatymo data ir aplinkybės niekaip nėra užfiksuoti.

Nesurašytas joks aktas, neinformuotos jokios kompetetingos institucijos, nors teigiama, kad riboženklių sunaikinimas yra administracinis nusižengimas. Atsakovas pateikė įrodymus, kad UAB „Geometra“ 2016m. gruodžio 13d. atstatė sunaikintus riboženklius, viso 4 vnt., vienok riboženklių atstatymo faktas pats savaime nepatvirtina ieškovo kaltės, juo labiau, kad riboženkliai atstatyti praėjus pusei metų po to, kai, atsakovo atstovų teigimu, buvo aptiktas jų sunaikinimo faktas. Aplinkybė, kad ŽŪB „Žemila“ nuo 2016m. balandžio mėnesio naudojosi žemės sklypais, todėl sunaikino riboženklius vėlgi yra tik atsakovo atstovų daroma prielaida, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

IÅ¡ ieÅ¡kovo atstovo MilaÅ¡iaus paaiÅ¡kinimo matosi, kad ŽŪB „Žemila“ ketino pirkti nuomojamus žemės sklypus, bet juos nupirko UAB „Šimšė“, tapusi žemės savininke - nutraukė vienaÅ¡aliÅ¡kai nuomos sutartis ( nuėmus rapsų derlių nebeleido sėti žieminių kviečių), tačiau nei žodžiu nei raÅ¡tu atstatyti riboženklius UAB „Šimšė“ nereikalavo. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo neįrodė, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeidęs žemės sklypų nuomos sutarties sÄ lygas – sunaikinęs nuomojamų žemės sklypų riboženklius, atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip atitinkančios CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus.

Pastebėtina, kad atsakovo atstovo S. B. teiginiai, kad parašė ŽŪB „Žemila“ praneÅ¡imÄ ir prašė atstatyti riboženklius, kad nuomos sutartis nutraukė, nes iki pat rugsėjo mėnesio nesulaukė jokio UAB „Žemila“ atsakymo - neatitinka tikrovės, kadangi 2016-06-16 praneÅ¡ime UAB „Žemila“ informuojama apie nuomos sutarčių nutraukimus nuo rapsų derliaus nuėmimo dienos, nurodomos sutarčių nutraukimo priežastys, jokio reikalavimo atstatyti riboženklius Å¡iame praneÅ¡ime nėra.

Dėl nuostolių atlyginimo.Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl sutarties pabaigos, aktualÅ«s tik sutarčių pabaigos padariniai. IeÅ¡kovas praÅ¡o netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai specialÅ«s įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus  teisėjų kolegijos 2007m. gegužės 8d. nutartis byloje Nr. 3K-3-199/2007).

             Tačiau netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena iÅ¡ priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iÅ¡ tikrųjų jie realiai padaryti.              Atsakovui nutraukus nuomos sutartis, ieÅ¡kovas nebegalėjo vykdyti žemės Å«kio veiklos. IeÅ¡kovas pateikė detalų nuostolių paskaičiavimÄ , nurodė, kad bendrai nuomojamame 8,482 ha žemės plote bÅ«tų buvę auginami žieminiai kviečiai.

IeÅ¡kovo paskaičiavimu, nuostolis už derlių iÅ¡ nuomojamo ploto už 2017-2018 yra 3,418 Eur( 403 Eur/ ha x 8,482 ha x 1 metai). IeÅ¡kovas atliko detalų nuostolių paskaičiavimÄ , kurį pagrindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais: 2016m. birželio 2d. paraiÅ¡ka paramai už žemės Å«kio naudmenis ir kitus plotus gauti, 2016 metų pardavimo suvestine bei buhalterinėmis pažymomis). Nekyla teismui abejonių, kad ieÅ¡kovo nurodyti nuostoliai yra realÅ«s ir pagrįsti, ir kad ieÅ¡kovas juos patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, tai yra nepagrįsto vienaÅ¡aliÅ¡ko nuomos sutarčių nutraukimo.

Tuo tarpu ieÅ¡kovo, kaip žemės nuomininko kaltės, vykdant žemės nuomos sutarčių sÄ lygas ir reikalavimus, teismas neįžvelgia.              Tačiau teismas sprendžia, kad pagrįstas ir tenkintinas tik reikalavimas priteisti negautas pajamas už vienerius metus( 2017-2018 m.). Tokia iÅ¡vada darytina, atsižvelgiant į nuomos sutarčių 8 punktÄ , kad sutartis gali bÅ«ti nutraukiama abipusiu susitarimu, įspėjus ne vėliau kaip prieÅ¡ vienerius metus laiko.

IÅ¡ to seka, kad kiekviena iÅ¡ sutarties Å¡alių, nepriklausomai nuo to kuriam terminui sudaryta sutartis, įspėjusi ne vėliau kaip prieÅ¡Â vienerius metus, bÅ«tų galėjusi nutraukti sutartį, todėl reikalavimas priteisti nuostolius už paskesnius metus( 2018-2021 metus) yra netenkintinas. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 2 dalį kai sutarties šalys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ mokamos 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas iÅ¡ atsakovo taip pat yra pagristas ir tenkintinas.                          Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Kadangi ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, todėl atsižvelgiant į patenkintų (50 proc.) ir atmestų (50 proc.) reikalavimų proporcijas, atitinkamai Å¡alims paskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis.)Tiek ieÅ¡kovas tiek atsakovas pateikė praÅ¡ymus dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo, atitinkamai ieÅ¡kovas dėl 360 Eur ir atsakovas dėl 350 Eur, Å¡alys pateikė šias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. mokėjimo nurodymÄ , sÄ skaitÄ ( ieÅ¡kovas), pinigų sumokėjimo kvitÄ ( atsakovas).

Å ie įrodymai patvirtina tiek susidariusių iÅ¡laidų dydį, pagrįstumÄ , tiek ir jų realumÄ , t. y. Å¡alys faktiÅ¡kai atsiskaitė su kiekvienos jų interesus atstovavusiu advokatu. Dėl to, atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 50 procentų, o praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2, 7, 8.2, 8.5, 8.6 ir 8.19 punktai) atstovavimo iÅ¡laidos priteistinos sekančiai: ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina – 180 Eur (360 x 50 proc.), atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina – 175 Eur (350 x 50 proc.).

Be to, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinas žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo tenkinamo reikalavimo sumos 76,90 Eur (3418 x 3 proc. x 75 proc.) Atlikus šalių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo užskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 81,90Eu (180+76,90)-175) bylinėjimosi iÅ¡laidos. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.             Liudytojos B. G. M. paaiÅ¡kinimai apie žemės nuomos sutarčių sudarymo su ŽŪB „Žemila“ aplinkybes teismas neanalizuoja ir nevertina, nes nuomos sutartys nėra ginčijamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu ir 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :              IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti žemės Å«kio bendrovei „Žemila“ iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Šimšė“ 3418 Eur ( tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų) nuostolių atlyginimo, 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016-11-30) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 81,90 Eur ( aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 90 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                  Laima Borkovskienė