2016-03-30 Nr. AB-7084-3-61-3-06051-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-183-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06051-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. gruodžio 29 d. buvo gautas pareiškėjos L. V. (toliau – ir pareiškėja) skundas, paštu išsiųstas 2015 m. gruodžio 22 d., kuriame prašoma:

1) pripažinti atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) veiksmus, surašant 2015 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. 4-01-8380, neteisėtais;

2) panaikinti STT 2015 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. 4-01-8380;

3) įpareigoti STT priimti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą procesinį sprendimą pagal pareiškėjos 2015 m. spalio 30 d. pateiktą skundą dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) darbuotojų veiksmų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, jog pareiškėja, kuriai 2015 m. kovo 27 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, STT pateikė detalius duomenis apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, jame dalyvaujančius asmenis ir pareigūnus, nurodė, kad jos paminėtų asmenų veiksmai yra neteisėti, todėl atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228, 229 ir 300 straipsniuose esančius požymius; prašė pradėti pareiškėjos paminėtų asmenų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą ir pripažinti pareiškėją nukentėjusiąja. Skundžiamame STT atsakyme pareiškėjai suteikiama informacija apie ikiteisminį tyrimą ir prokuroro priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, apie galimybes skųsti prokuroro nutarimą ir baudžiamojoje byloje, kuri perduota teismui, kelti klausimus dėl įrodymų leistinumo. Padaryta išvada, kad skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-1216-552/2015. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti ginčus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (sprendimų), susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, nes tai nėra viešasis administravimas. Teismui pateiktu skundu pareiškėja siekia skųsti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu, nes pareiškėja konkrečiai nurodo, kad STT privalėjo priimti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taigi STT veiksmus pareiškėja skundžia kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, todėl pareiškėjos skundas negali būti priimtas nagrinėti administraciniame teisme, skundas patenka į ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies išimtį. Pirmasis pareiškėjos reikalavimas negali būti priimtas administracinio teismo ir dėl to, kad administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl teisės, bet jam nepavesta konstatuoti juridinę reikšmę turinčių faktų. Trečiasis reikalavimas yra išvestinis iš antrojo, todėl jis taip pat nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

II. Pareiškėja L. V. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja išdėsto ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nurodo, jog į teismą kreipėsi dėl valstybinio administravimo subjekto – STT – priimto teisės akto ir veiksmų teisėtumo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jos skundą. Pirmosios instancijos teismo nutartimi jai buvo užkirstas kelias į teisminę gynybą, kuri yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtinta ir tai, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Pagal ABTĮ, administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., 3 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas šios nuostatos atitiktį tam tikroms Konstitucijos nuostatoms, 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalykas negali būti tokia veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, jog skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Pareiškėja skundu nesutinka su STT 2015 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 4-01-8380 ir vertina jį kaip atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš byloje esančių dokumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjos netenkina šios tarnybos veiksmai, susiję su pareiškėjos 2015 m. spalio 30 skundo nagrinėjimu, kuris buvo paduotas dėl, anot pareiškėjos, neteisėtų Kalėjimų departamento darbuotojų veiksmų ir kuriuo STT buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą bei pripažinti pareiškėją nuteistąja.

Kaip teisingai įvertinęs pareiškėjos skundą nustatė pirmosios instancijos teismas, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti ginčus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (sprendimų), susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Iš pareiškėjos skundo turinio darytina išvada, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu pareiškėja siekia skųsti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes pareiškėjos skunde reiškiami reikalavimai nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, teisingai taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodė pakankamai argumentų, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl jos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan