619fdd31-128c-406e-a3f2-b79fc0baada8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-444/2013Procesinio sprendimo kategorija 110.1.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės miestelis“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5396-560/2012, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus mieto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurės miestelis“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Šiaurės miestelis“, praÅ¡ydamas:pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimÄ Nr. 1-580 „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“ įstatinio kapitalo didinimo“; pripažinti negaliojančia 2012 m. gegužės 15 d. tarp UAB „Šiaurės miestelis“ ir Vilniaus miesto savivaldybės pasiraÅ¡ytÄ UAB „Šiaurės miestelis“ akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį; pripažinti negaliojančiu 2012 m. gegužės 15 d. turto priėmimo – perdavimo aktÄ Nr. A403-23 (2.2.6.23-FN4), kuriuo Vilniaus miesto savivaldybė perdavė, o UAB „Šiaurės miestelis“ priėmė 5 059 610 Lt vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , nurodytÄ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 1-580 priede; pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 21 d.

įsakymÄ Nr. 30-983 „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“ įstatinio kapitalo didinimo ir įstatų tvirtinimo“;taikyti restitucijÄ , įpareigojant UAB „Šiaurės miestelis“ grÄ Å¾inti Vilniaus miesto savivaldybei 500 000 Lt ir nekilnojamuosius daiktus – butus bei gyvenamuosius namus, iÅ¡vardintus ieÅ¡kinio reikalavimuose nuo 6.1 iki 6.198.IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl atsakovo UAB „Šiaurės miestelis“ nuosavybės teisės į ginčo statinius perleidimo draudimo, kadangi ieÅ¡kiniu yra reikalaujama taikyti restitucijÄ .

Nurodė, kad atsakovams perleidus ginčo statinius tretiesiems asmenims ir priėmus ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ , jo įvykdymas gali iÅ¡ esmės pasunkėti, nes reikalavimai nukreipiami ne tik Å¡ios bylos atsakovams, bet ir kitiems asmenims, nedalyvaujantiems bylos nagrinėjime, o tai neabejotinai komplikuotų galimo teismo sprendimo vykdymÄ . Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimui nutarė taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – padaryti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl atsakovo UAB „Šiaurės miestelis“ nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ginčo statiniusTeismas, įvertinęs ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad yra tikslinga iki teisme bus iÅ¡nagrinėtas ginčas ir įsiteisės galutinis sprendimas, taikyti ginčo nekilnojamojo turto atžvilgiu ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones – Å¡io turto areÅ¡tÄ , padarant įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 str. 1 d. 2 p.), kadangi nesiėmus tokių laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai turi galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko bÅ«simo galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas pažymėjo, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, vertinamas ne ieÅ¡kinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės - t. y. grėsmė, jog galimas palankus ieÅ¡kovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Nagrinėjamu atveju, anot teismo, Å¡i grėsmė yra reali ir pagrįsta, todėl yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ . III. Atskirųjų skundų argumentai ir atsiliepimo į juos argumentai Atsakovas UAB „Šiaurės miestelis“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį ir atmesti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas nevertino reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumo ir galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo tikimybės. IeÅ¡kovas nei tikėtinai pagrindė reiÅ¡kiamus reikalavimus (ieÅ¡kovo nurodyti argumentai yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti), nei įrodė, jog nesiėmus priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas tik formaliai nurodė, jog sutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad atsakovui perleidus ginčo statinius tretiesiems asmenims ir priėmus ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ , jo įvykdymas gali pasunkėti iÅ¡ esmės. Be to, CK 6.146 straipsnyje yra nustatyti keli galimi restitucijos bÅ«dai - restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims.

Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais. Net ir nusprendus, jog ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas, galimai palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti įvykdytas, sumokant ekvivalentÄ pinigais – t. y. restitucija galėtų bÅ«ti atliekama sumokant perduotų objektų ekvivalentÄ pinigais.Visas perduodamas turtas nėra priskirtas socialinio bÅ«sto fondui, nes Å¡io turto bÅ«klė yra avarinė. Butai faktiÅ¡kai nėra ir negali bÅ«ti naudojami kaip socialinis bÅ«stas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo principÄ - suvaržius galimybę disponuoti perduotu turtu, yra nepagrįstai suvaržyta ne tik nuosavybės teisė, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės galimybės užtikrinti vieÅ¡ojo intereso įgyvendinimÄ , t. y. investavus į bendrovę bus kuriama ar plėtojama infrastruktÅ«ra, įgyvendinami naudingi visuomenei investiciniai projektai.Skundžiama teismo nutartis priimta, pažeidžiant civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias, jog teismo nutartis turi bÅ«ti motyvuota, todėl ji turi bÅ«ti panaikinta CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį ir atmesti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais pačiais argumentais, kokius nurodė atsakovas UAB „Šiaurės miestelis“ atskirajame skunde. Atsiliepimu į atsakovų atskiruosius skundus ieÅ¡kovas prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡o atskiruosius skundus atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartis yra motyvuota, priimta įvertinus ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, nepažeidžiant proporcingumo principo, vadovaujantis teismų praktika. Anot ieÅ¡kovo, skirtingai nei teigia apeliantai, priimant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimÄ Nr. 1-580 „Dėl UAB „Šiaurės mietelis“ įstatinio kapitalo didinimo ir vėliau sudarant sandorius, buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos, todėl ginčo turtas buvo perleistas kito juridinio asmens nuosavybėn neteisėtai.Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas.

Restitucija reiÅ¡kia negaliojančių sandorių Å¡alių grÄ Å¾inimÄ Ä¯ status quo - iki sandorių įvykdymo buvusiÄ padėtį. Tai yra, dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms pripažinus negaliojančiais administracinį aktÄ , akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį ir priėmimo - perdavimo aktÄ , taikytina restitucija, grÄ Å¾inant savivaldybės nuosavybėn sprendimo pagrindu perleistÄ turtÄ ir pinigines lėšas. Atsakovų nurodomas restitucijos bÅ«das – sumokant ekvivalentÄ pinigais, vadovaujantis CK 6.146 straipsniu, yra taikomas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai restitucijos taikyti natÅ«ra neįmanoma arba tai sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims.   Teisėjų kolegija konstatuoja:Atskirieji skundai netenkintini.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartis paliktina nepakeista. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Å ios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui.Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostatÄ , teismas dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ tenka jų imtis praÅ¡ančiam asmeniui (CPK 178 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – padaryti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl atsakovo UAB „Šiaurės miestelis“ nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ginčo statinius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ nurodė tai, kad atsakovai turi galimybę ginčo turtÄ perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko bÅ«simo galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.Apeliantai pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumÄ iÅ¡ esmės įrodinėja tuo, kad teismas nevertino reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumo ir galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo tikimybės.Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies teisiniu reglamentavimu, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma, turi preliminariai (lot.

„prima facie“) įvertinti ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimus, nustatyti, ar ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė pareikÅ¡tus reikalavimus. Preliminariai vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , pats ieÅ¡kinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės, teismas netiria ir nevertina ieÅ¡kinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, vertinamas ne ieÅ¡kinio pagrįstumas. Å iuo atveju vertinamas ieÅ¡kinio tikėtinas pagrįstumas. Tuo tarpu apeliantų argumentai, kuriais bandoma atsikirsti į ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiami pareikÅ¡ti materialiniai teisiniai reikalavimai, pradinėje civilinės bylos stadijoje, t. y. kai yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, taip pat nėra vertinami, nes tai gali bÅ«ti atliekama tik nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ esmės.Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones yra reikÅ¡minga tik tai, ar ieÅ¡kinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai tikėtinai, todėl, nesant aplinkybių, iÅ¡ kurių jau Å¡ioje stadijoje bÅ«tų akivaizdžiai matyti, kad ieÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti tenkinamas, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo  2013 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2013). Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ , detaliai iÅ¡dėstė aplinkybes ir iÅ¡vardijo teisės aktus, kuriais yra grindžiami pareikÅ¡ti reikalavimai (suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ ) ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali bÅ«ti nustatyta, tik nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje.

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡iuo atveju yra pagrindas manyti, jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai yra preliminariai tikėtinai pagrįstai.Nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad CK 6.146 straipsnyje yra nustatyti keli galimi restitucijos bÅ«dai, nepaneigia galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo tikimybės dėl žemiau nurodytų aplinkybių.Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovas be kitko pareiÅ¡kė ir reikalavimÄ taikyti restitucijÄ , įpareigojant UAB „Šiaurės miestelis“ grÄ Å¾inti Vilniaus miesto savivaldybei ginčo nekilnojamuosius daiktus, kurie pastarajai bendrovei buvo perduoti pagal Å¡ioje byloje ginčijamus administracinius aktus (sandorius).Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.146 straipsnį reikia taikyti ir aiÅ¡kinti neatsiejamai nuo CK 6.145 straipsnio.

CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba iÅ¡ viso jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, kitos pagerėtų. Restitucija paprastai atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai to neįmanoma arba tai sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2012).

Nagrinėjamu atveju prokuroras ieÅ¡kiniu praÅ¡o, panaikinus ginčijamus aktus, taikyti restitucijÄ natÅ«ra. Taigi, siekiant užtikrinti galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ (kad ateityje bÅ«tų įmanoma ginčo turtÄ grÄ Å¾inti pirminiam savininkui), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant pagrindui taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju restitucijos natÅ«ra taikymo ateityje užtikrinimo bÅ«tinybė siejama ir su vieÅ¡uoju interesu, nes pagal ginčijamus aktus perduotos patalpos, anot ieÅ¡kovo (prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ ), priklauso Savivaldybės socialinio bÅ«sto fondui (ar perduotos patalpos iÅ¡ tiesų priklauso socialinio bÅ«sto fondui, paaiÅ¡kės nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, kurios atžvilgiu jos yra taikomos, tačiau tai savaime nelemia proporcingumo principo pažeidimo. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos, nepažeidžiant ne tik proporcingumo, bet ir šalių interesų pusiausvyros bei ekonomiškumo principų – jos nėra perteklinės, yra pritaikytos tokia apimtimi, kiek reikia galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog ši nutartis turi būti panaikinta CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, t. y. nutarčiai esant be motyvų.

Nutartis yra motyvuota, nors joje yra pateikti sutrumpinti motyvai. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kodėl yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti esant absoliučiam pagrindui panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį. Šioje nutartyje iÅ¡dėstytų argumentų ir aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo iÅ¡sprendimui, taip pat iÅ¡ esmės tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinÄ sias apsaugos priemones, ir priėmė pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,n u t a r i a :Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                    Algirdas GailiÅ«nas            Donatas Å ernas            Dalia Vasarienė