2020-12-02 Nr. AB-22687-4-45-3-00301-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-5278-492/2020

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00301-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant vertėjai A. K.,

užsieniečiui V. K.-K. ir jo atstovui advokatui P. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei S. S.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio V. K.-K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus respublikos ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl V. K.-K. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) pateikė teikimą, kuriuo prašė sulaikyti užsienietį Centre iki 2021 m. sausio 14 d., bet ne ilgiau, kol bus priimti reikiami sprendimai ir jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Centras teikime nurodė, kad:

1.1. Užsienietis 2018 m. rugsėjo 17 d. pirmą kartą grąžintas iš Vienos į Lietuvos Respubliką pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, (toliau – ir Reglamentas). Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. (15/6-3)15PR-199 nagrinėti užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės. Užsienietis buvo informuotas, kad, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, jis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, o priešingu atveju jis iš Europos Sąjungos valstybės narės bus perduotas Lietuvos Respublikai, kuri yra atsakinga už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Migracijos departamentas priėmė 2019 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (15/6-11)12PR-35 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo), su šiuo sprendimu užsienietis nesutiko. Užsienietis, išėjęs iš Centro 2019 m. rugpjūčio 30 d., į jį negrįžo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. priėmė galutinį procesinį sprendimą (t. y. 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5033-525/2019), pripažindamas Migracijos departamento Sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo teisėtu ir pagrįstu. Vis dėlto nebuvo galima buvo priimti sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo (grąžinimo į kilmės valstybę), kadangi jis pabėgo iš Lietuvos Respublikos. Antrą kartą užsienietis 2020 m. spalio 13 d. grąžintas iš Austrijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Atvykęs į Lietuvos Respubliką užsienietis 2020 m. spalio 14 d. dar kartą pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Centras 2020 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 4T-411 sulaikė užsienietį iki 48 val.

1.2. Užsieniečio sąmoningas, priešingas nustatytoms taisyklėms elgesys vertintinas kaip atsisakymas bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais, kadangi jis pasislėpdamas sutrukdė Migracijos departamentui priimti jo atžvilgiu sprendimą dėl išsiuntimo (grąžinimo), tuo pačiu išvengė išsiuntimo (grąžinimo). Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nėra tikslinga, kadangi jis nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. slapstėsi nuo Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų, pažeisdamas laikino išvykimo iš Centro tvarką. Duomenų apie užsieniečiui išduotą Lietuvos Respublikos asmens dokumentą ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamąją vietą nėra, jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio Lietuvoje, nėra saistomas jokiais ryšiais su Lietuva.

II. 2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. spalio 16 d. sprendimu Centro teikimą patenkino – sulaikė užsienietį Centre iki 2021 m. sausio 14 d.

3. Teismas nustatė, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Jis, 2018 m. rugsėjo 17 d. būdamas grąžintas iš Vienos į Lietuvos Respubliką pagal Reglamentą, pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Užsienietis buvo apgyvendintas Centre. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo. Užsieniečiui buvo išaiškinta, kad, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, jis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Užsienietis, turėdamas teisę laisvai judėti, 2019 m. rugpjūčio 29 d. išvyko Centro ir iki nustatyto laiko (2019 m. rugpjūčio 30 d.) negrįžo, išvyko į Austriją. Teismo posėdyje užsienietis paaiškino, kad jis, susipažinęs su Migracijos departamento priimtu Sprendimu dėl prieglobsčio nesuteikimo bei teismo procesiniu sprendimu, kuriuo jo skundas dėl Sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo buvo atmestas, suprato, jog jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), todėl pasišalino iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis Austrijoje yra padaręs nusikalstamas veikas ir atlikęs bausmę, 2020 m. spalio 13 d. grąžintas iš Austrijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pagal Reglamentą. Užsienietis, grąžintas į Lietuvą, pateikė dar vieną prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo.

4. Teismo vertinimu, toks užsieniečio elgesys leidžia daryti prielaidą, jog užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir pateikdamas prieglobsčio prašymą siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti galimą sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos. Antrasis užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo neišnagrinėtas, t. y. galutinis sprendimas byloje dėl šio prašymo nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išsiaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti.

5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Pripažintina, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindą. Todėl teismas patenkino Centro teikimą.

III. 6. Užsienietis padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. Centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant jam alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Centre netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

6.1. Nėra ginčo, kad užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu, nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų (visų ar dalies), vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę (išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos). Užsieniečių prašymų dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nagrinėjimas yra priskirtas Migracijos departamento kompetencijai (Įstatymo 76 str. 2 d.). Byloje, kurioje priimtas skundžiamas teismo sprendimas, nėra jokių duomenų ir (ar) įrodymų, kad kompetentinga valstybės institucija, t. y. Migracijos departamentas, būtų kreipęsis į Centrą ir nurodęs, kad yra būtina sulaikyti užsienietį, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios būtinumą sulaikyti užsienietį, todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo grįsti užsieniečio, kuris yra prieglobsčio prašytojas, sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje 2 punkte numatytu pagrindu.

6.2. Atsižvelgiant į tai, kad pats užsienietis teismo posėdžio metu pareiškė, jog pasižada daugiau nepažeisti įstatymų (taip pat nustatytos išvykimo iš Centro tvarkos), kol nebus išnagrinėtas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, sulaikymo priemonė šiuo atveju yra neproporcinga. Tų pačių tikslų nagrinėjamu atveju buvo ir vis dar galima pasiekti užsieniečiui pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę.

6.3. Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Migracijos departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 15PR-128 užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo yra priimtas nagrinėti iš esmės (Įstatymo 76 str. 1 d.), t. y. Migracijos departamentas nenustatė jokių aplinkybių, numatytų Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, taip pat ir Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 6 punkte, dėl kurių užsieniečio prieglobsčio prašymas turėtų būti nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Dėl nurodytų priežasčių teismas nepagrįstai nustatė nebendradarbiavimo faktą, konstatuodamas, jog užsieniečio prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą užsienietį grąžinti į kilmės valstybę ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikt galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Nagrinėjamu atveju užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bus nagrinėjamas iš esmės (įprasta tvarka), o klausimas dėl užsieniečio grąžinimo nėra ir nebus sprendžiamas.

6.4. Užsieniečio tapatybė yra žinoma, nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai, o, be kita ko, užsienietis teikia pagalbą nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Todėl užsieniečiui turėjo būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Centras atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o užsieniečio apeliacinį skundą atmesti. Centras atsiliepime nurodo, kad:

7.1. Teismas skundžiamame sprendime nurodė aplinkybes, dėl kurių darytina prielaida, jog užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir pateikdamas prašymą suteikti prieglobstį siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti galimą sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos. Pirma, užsieniečio atžvilgiu Lietuvos Respublikoje teismams pripažinus Migracijos departamento Sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo teisėtu ir pagrįstu, turėjo būti pradėta vykdyti užsieniečio išsiuntimo (grąžinimo) procedūra. Tačiau dėl susiklosčiusios situacijos – užsieniečio pasislėpimo – Migracijos departamentas neturėjo galimybės priimti sprendimo dėl jo grąžinimo (išsiuntimo). Iš „Eurodac“ duomenų matyti, kad užsienietis 2018 m. birželio 4 d. pasiprašė prieglobsčio Austrijos Respublikoje, po to 2018 m. rugsėjo 17 d. grąžintas pagal Reglamentą atsakingai už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą valstybei – Lietuvos Respublikai. Užsienietis 2018 m. rugsėjo 17 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje. Vengdamas išsiuntimo (grąžinimo) jis, 2019 m. rugpjūčio 30 d. pasinaudodamas laisvų judėjimo režimu, pabėgo iš Centro ir neteisėtai išvyko į Nyderlandų Karalystę bei šioje valstybėje 2019 m. rugsėjo 3 d. pasiprašė prieglobsčio. Vengdamas grąžinimo nenustatytu laiku užsienietis neteisėtai atsidūrė Austrijos Respublikoje, padarė nusikaltimą, bei po bausmės atlikimo antrą kartą 2020 m. spalio 13 d. grąžintas Lietuvos Respublikai. Taigi akivaizdu, kad nebūdamas sulaikytas užsienietis nevaržomai keliauja po Šengeno erdvę, piktnaudžiauja prieglobsčio prašytojams suteikiamomis teisėmis, garantijomis, nebendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, sprendžiant jo grąžinimo į kilmės valstybę klausimą, bei savo aktyviais veiksmais kelia nelegalios migracijos grėsmę.

7.2. Užsienietis virš metų slapstėsi nuo kompetentingų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų atstovų vengdamas perdavimo į Lietuvos Respubliką. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad, vertinant užsieniečio elgesį, sulaikymas šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti, t. y. užsieniečio dar kartą pateikto prieglobsčio prašymo motyvų išaiškinimui ir atitinkamo sprendimo priėmimui. Vien užsieniečio pasižadėjimas daugiau nepažeisti įstatymų neturėtų būti pagrįstas argumentas vertinant galimybę taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas tinkamai pritaikė Įstatymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio V. K.-K. sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą sulaikyti užsienietį Centre iki 2020 m. sausio 14 d. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu. Užsienietis paduotu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) nėra ginčo, kad užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau nėra duomenų, kad kompetentinga valstybės institucija, t. y. Migracijos departamentas, būtų kreipęsis į Centrą ir nurodęs, kad yra būtina sulaikyti užsienietį, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje; 2) atsižvelgiant į tai, kad pats užsienietis teismo posėdžio metu pareiškė, jog pasižada daugiau nepažeisti įstatymų (taip pat nustatytos išvykimo iš Centro tvarkos), kol nebus išnagrinėtas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, sulaikymo priemonė šiuo atveju yra neproporcinga; 3) teismas nepagrįstai nustatė nebendradarbiavimo faktą, konstatuodamas, jog užsieniečio prieglobsčio prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą užsienietį grąžinti į kilmės valstybę ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bus nagrinėjamas iš esmės (įprasta tvarka), o klausimas dėl užsieniečio grąžinimo nėra ir nebus sprendžiamas; užsieniečio tapatybė yra žinoma, nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai, o, be kita ko, užsienietis teikia pagalbą nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje; 4) užsieniečiui turėjo būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

12. Remiantis užsieniečio byloje esančiais duomenimis (užsieniečio byla, b. l. 1, 4, 5, 8, 15–17, 19, 20–26, 27–28, 29, 52–54, 83–84) bei Centro teikime ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, nustatyta, kad: užsienietis 2018 m. birželio 4 d. pasiprašė prieglobsčio Austrijos Respublikoje, po ko 2018 m. rugsėjo 17 d. pagal Reglamentą grąžintas už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakingai valstybei – Lietuvos Respublikai; užsienietis, iškart grąžintas į Lietuvą, 2018 m. rugsėjo 17 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje;

Migracijos departamentas priėmė 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. (15/6-3)15PR-199 nagrinėti užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės; užsienietis buvo informuotas, kad, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, jis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, o priešingu atveju jis iš Europos Sąjungos valstybės narės bus perduotas Lietuvos Respublikai, kuri yra atsakinga už jo prieglobsčio prašymų nagrinėjimą;

Migracijos departamentas priėmė Sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, su šiuo sprendimu užsienietis nesutiko; užsienietis nustatytu laiku 2019 m. rugpjūčio 30 d. negrįžo į Centrą, o neteisėtai išvyko į Nyderlandų Karalystę ir šioje valstybėje pasiprašė prieglobsčio; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. priėmė galutinį procesinį sprendimą (t. y. 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5033-525/2019), pripažindamas Migracijos departamento Sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo teisėtu ir pagrįstu; vis dėlto nebuvo galima priimti sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo (grąžinimo į kilmės valstybę), kadangi jis pabėgo iš Lietuvos Respublikos; užsienietis, vengdamas grąžinimo, vėl nukeliavo į Austrijos Respubliką, kurioje padarė nusikaltimą, o po bausmės atlikimo užsienietis 2020 m. spalio 13 d. vėl grąžintas iš Austrijos Respublikos į Lietuvos Respubliką (2020 m. spalio 14 d. atvyko į Lietuvą); atvykęs į Lietuvos Respubliką užsienietis 2020 m. spalio 14 d. dar kartą pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje; užsienietis 2020 m. spalio 14 d. buvo laikinai sulaikytas iki 48 val., o skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 16 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas iki 2021 m. sausio 14 d.;

Migracijos departamentas vis dar nėra baigęs išnagrinėti užsieniečio 2020 m. spalio 14 d. pateikto prašymo, kurį nagrinėja iš esmės.

13. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

14. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punktą, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, be kita ko, jog užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarką.

15. Teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, kad vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 2 dalimi ir 116 straipsnio 1 dalimi dėl užsieniečio sulaikymo ilgiau kaip 48 valandoms pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno teikimą turi teisę spręsti tik teismas, t. y. tik teismas turi diskreciją nuspręsti, ar yra pagrindas sulaikyti užsienietį ilgiau kaip 48 valandoms Įstatyme įtvirtintais pagrindais ir tam nereikia gauti jokių kitų institucijų (įstaigų) (tarp jų – Migracijos departamento) pozicijų (nurodymų).

16. Sprendžiant, ar yra pagrindas sulaikyti užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai nėra išsiaiškinti. Įvertinus šios nutarties 12 punkte nurodytas aplinkybes, t. y., kad užsienietis ne pirmąjį kartą slapstėsi tiek nuo Lietuvos Respublikos, tiek kitų užsienio valstybių kompetentingų institucijų, sprendžiančių dėl jo teisinio statuso, darytina išvada, kad užsienietis taip pat gali elgtis ir ateityje. Dėl to yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali ir pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vėl bandydamas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad užsienietis teismo posėdžio metu pareiškė, jog pasižada daugiau nepažeisti įstatymų (taip pat nustatytos išvykimo iš Centro tvarkos), kol nebus išnagrinėtas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, atsižvelgiant į aptartą ankstesnį jo elgesį (žr. šios nutarties 12 p.), nepaneigia minėtos rizikos, kad užsienietis, būdamas nesulaikytas, vėl sieks slapstytis. Taigi įvertinus, kad nėra išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai ir yra pagrindas manyti, kad užsienietis bandydamas neteisėtai vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę (išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos), pripažintina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sulaikyti užsienietį vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, t. y. siekiant išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai (t. y., kad užsienietis bendradarbiauja su Migracijos departamentu dėl jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo; šis prašymas nagrinėjamas iš esmės (t. y. vertinamas jo pagrįstumas); klausimas dėl užsieniečio grąžinimo nėra sprendžiamas; užsieniečio tapatybė yra žinoma; nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai) taip pat nepaneigia išvados, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sulaikyti užsienietį vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nes yra nustatytos šios nuostatos taikymo sąlygos.

17. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamą tikslą – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus. Skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę kiltų reali rizika nepasiekti minėto tikslo.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai tenkino Centro teikimą sulaikyti užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytu pagrindu iki 2021 m. sausio 14 d., t. y. teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis užsieniečio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio V. K.-K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė