2020-05-20 Nr. AB-10340-3-63-3-01398-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-947-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01398-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio investicijos“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio investicijos“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Anarima“, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Senamiesčio investicijos“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (4.37.)-R2-2127 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), savininkas. Bendrovė inicijavo žemės Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – pertvarkyti Sklypą, jį padalijant į du ar daugiau žemės sklypų. Dėl to buvo priimtas Administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. AD1-1159 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir gauti Administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. (12.15.)-Ž2-183 (toliau – ir Reikalavimai) bei su UAB „Anarima“ sudaryta projektavimo darbų sutartis. Taip pat buvo parengtas Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas), atliktos viešinimo procedūros. Administracijos 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. (4.37.)-R2-2127 atsisakyta suderinti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius ir nurodyta, kad Projekto rengimo metu nepilnai įvykdytas Administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. Sklypo Reikalavimų 5.3 punktas – pertvarkytiems žemės sklypams nenustatyta taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga – hidrometeorologijos stočių apsaugos zona, nes Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-25 nustatyta 200 metrų meteorologinės stoties apsaugos zona, į kurią patenka Sklypas. Teigiama, kad Sklypui galioja specialusis planas – Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 43 patvirtinta Melnragės detalaus išplanavimo schema, kurioje yra nustatyta hidrometeorologinės stoties apsaugos zona. Pareiškėjo teigimu, Sklypui nėra nustatyta ir netaikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga – „XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“ ir jam nesutikus, tokia sąlyga papildomai negali būti nustatyta, todėl Administracijos reikalavimą vertina kaip reikalavimą pažeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sklypas buvo suformuotas 2005 metais, jo kadastriniai duomenys (taip pat ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos) buvo nustatomi/ tikslinami 2014 –2017 metais. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ginčo specialiosios žemės naudojimo sąlygos niekada nenustatė, nors jai, o ne pareiškėjui, kyla tokia pareiga.

4. Teigė, kad nors Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-25 buvo patvirtinti meteorologijos ir hidrometeorologijos stočių sąrašas ir reikalavimai, kuriuose nustatyta, kad Klaipėdos meteorologinė stotis, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), yra priskirta regioninės reikšmės meteorologinėms stotims, kurioms pagal reikalavimus nustatoma Meteorologijos stoties apsaugos zona – 200 m pločio juosta aplink aikštelės ribą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakyme Nr. V-25 pažymėta, kad Lietuvoje yra tik Panevėžio HMS (Nevėžio g. 14, Dembava, Panevėžio r.), Šilutės HMS (Lakštingalų g. 39, Šilutė) ir Kauno HS (Rapsų g. Noreikiškių k. Kauno r.) hidrometeorologinės stotys, todėl tik joms gali būti nustatyti apribojimai, susiję su specialiąja žemės naudojimo sąlyga.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, 2018 m. balandžio 10 d. užregistruotą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje, bei valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcijos 2018 m. gegužės 7 d. raštą Nr. UD-9.1.4.-1274, Administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. AD1-1159 buvo pradėtas rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, planavimo organizatoriumi paskirtas Administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyrius. Administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyrius pareiškėjui išsiuntė Reikalavimus, kurių 5.3. punkte nustatytas reikalavimas nurodyti taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, kurio 81 punkte numatyta hidrometeorologijos stoties apsaugos zona – 200 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelės ribą.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-25 „Dėl hidrometeorologinių stebėjimų tinklo struktūros“ patvirtintame regioninės ir nacionalinės paskirties meteorologijos stočių sąraše yra nurodyta Klaipėdos meteorologinė stotis, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Galiojančiu Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 43 patvirtintoje Melnragės detalaus išplanavimo schemoje yra nustatyta hidrometeorologinės stoties apsaugos zona, į kurią patenka Sklypas. Pareiškėjas Sklypą įsigijo 2014 m. lapkričio 5 d. Formuojant Sklypą 2005 m., vadovaujantis Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 43 patvirtintu specialiuoju planu, buvo įrašyti visi jo atžvilgiu taikytini apribojimai.

8. Nurodė, kad iš 2018 m. rugpjūčio 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 9.6 punkto matyti, jog laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. Sklypui buvo nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga „XVII. Hidrometeorologinių stočių apsaugos zonos“, tačiau NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 13SK-14.13.111.)-340 ji buvo išregistruota, neatsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 43 patvirtintas specialusis planas yra galiojantis.

9. Atsakovas teigė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nėra teritorijų planavimo dokumentai, jie priskiriami žemėtvarkos planavimo dokumentams.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

11. Nurodė, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriuje 2014 m. lapkričio 26 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas pakeisti nustatytus Sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Almontus” parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Kartu su prašymu, kadastrinių matavimų byla bei kitais dokumentais buvo pateiktas UAB „Almontus” matininkės paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad buvo atlikti patikslinti Sklypo kadastriniai matavimai, kurie parengti vietinėje koordinačių sistemoje, taip pat nurodyta, jog šalia šio žemės sklypo esančios hidrometeorologinės stoties statusas panaikintas, todėl Sklypui panaikinta specialioji žemės naudojimo sąlyga „XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“. Taigi NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistas, atlikęs kadastrinių matavimų bylos patikrinimą, buvo suklaidintas ir 2014 m. rugsėjo 5 d. UAB „Almontus” parengta kadastrinių matavimų byla bei Sklypo planas buvo suderinti be specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 13SK-(14.13.111.)-340 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti Sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Almontus” matininkės E. M. 2014 m. rugsėjo 5 d. parengtą Sklypo kadastro duomenų bylą.

12. NŽT teigė, kad Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-25 „Dėl hidrometeorologinių stebėjimų tinklo struktūros“ Klaipėdos meteorologinė stotis, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), priskirta prie Regionines paskirties meteorologinių stočių ir priskirta prie I lygio Nacionalinės paskirties meteorologinių stočių. Pažymėjo, kad Klaipėdos meteorologinė stotis yra priskiriama hidrometeorologinių stebėjimų tinklui ir yra jo dalis, todėl Sklypui turi būti nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“, nes objektas – Klaipėdos meteorologinė stotis – nėra panaikintas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovės teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teigimu, pertvarkytiems žemės sklypams, gautiems padalijus Sklypą, netaikytina specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – hidrometeorologinių stočių apsaugos zonos. Pareiškėjo vertinimu, Administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus vedėja patvirtino Sklypo Projektą, Reikalavimų 5.3 punkto formuluotė yra neaiški.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Sklypo savininkas. Administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. AD1-1159 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo nuspręsta pradėti rengti Sklypo Projektą, kurio tikslas – žemės sklypo pertvarkymas, jį padalijant į du ar daugiau žemės sklypų. Administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus vedėja patvirtino Sklypo Projekto rengimo reikalavimus. Reikalavimų 5.3 punkte nurodyta, kad Sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“.

18. Teismas nurodė, kad iš ginčijamo Administracijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (4.37.)-R2-2127 „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ matyti, jog parengtą Sklypo Projektą atsisakyta derinti, kadangi nepilnai įvykdytas Reikalavimų 5.3 punktas – pertvarkytiems žemės sklypams nenustatyta taikytina specialioji naudojimo sąlyga – hidrometeorologijos stočių apsaugos zona.

19. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/Dl-513 (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d., toliau – ir Taisyklės), Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nuostatomis.

20. Nurodė, kad Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. sausio 17 d. potvarkio Nr. 43 1 punktu buvo patvirtinta Klaipėdos miesto Melnragės gyvenvietės detalaus išplanavimo schema, iš kurios matyti, kad Sklypas patenka į Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 43 nustatytą hidrometeorologinės stoties apsaugos zoną. Byloje esantis Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 13.6-2190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant žemę natūra, Klaipėdos mieste“ patvirtina, kad formuojant 0,6442 ha ploto žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini), ir 0,3932 ha ploto žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 ir 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1640 išdėstytas nauja redakcija sąlygas, 0,6442 ha ploto žemės sklypui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta meteorologinės stoties apsaugos zona – 6 442 kv. m.

21. Lietuvos Respublikos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. V-25 „Dėl hidrometeorologinių stebėjimų tinklo struktūros“ 1.1.2 punkte nurodyta, kad Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos hidrometeorologinių stebėjimų tinklui priskirtinos regioninės paskirties meteorologijos stotys, skirtos regioninio lygio poreikiams tenkinti ir reikalingiems stebėjimams atlikti. Tuo pačiu įsakymu patvirtintas regioninės paskirties meteorologijos stočių sąrašas, tarp kurių yra ir Klaipėdos meteorologijos stotis, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. sausio 17 d. potvarkis Nr. 43, kurio 1 punktu buvo patvirtinta Klaipėdos miesto Melnragės gyvenvietės detalaus išplanavimo schema, nėra panaikintas, nustatyta aplinkybė, kad Sklypas patenka į Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 43 nustatytą hidrometeorologinės stoties apsaugos zoną, taip pat nepaneigta, kad Reikalavimai atitinka Taisyklių 25 punkto reikalavimus. Teismas sprendė, kad Sklypo Projekto rengimo metu pertvarkomiems žemės sklypams turėjo būti pažymėta specialioji žemės naudojimo sąlyga – hidrometeorologijos stočių apsaugos zona.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus vedėjos patvirtintų Sklypo Projekto rengimo reikalavimų 5.3 punkto formuluotė neaiški, nurodė, jog ginčo dalyku yra ne Administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus vedėjos patvirtintų Sklypo Projekto rengimo reikalavimų 5.3 punkto teisėtumas ir pagrįstumas. Projekto Aiškinamajame rašte yra išdėstyti argumentai, susiję su ginčo specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos netaikymu.

23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta, jog Projekto rengimo metu nebuvo įvykdytas Reikalavimų 5.3 punktas dalyje – pertvarkytiems žemės sklypams nustatyti taikytiną specialiąją naudojimo sąlygą – hidrometeorologijos stočių apsaugos zona – sprendė, kad vadovaujantis Taisyklių 62 punktu Projektą atsisakyta suderinti pagrįstai, todėl Administracijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. (4.37.)-R2-2127 „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

III. 24. Pareiškėjas UAB „Senamiesčio investicijos“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė ir rėmėsi faktine aplinkybe, jog Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. sausio 17 d. potvarkiu Nr. 43 (toliau – ir Potvarkis) buvo nustatyta Specialioji sąlyga, kuri parodyta Schemoje. Ginčo nėra, kad Potvarkio 1 punktu buvo patvirtinta Klaipėdos miesto Melnragės gyvenvietės detalaus išplanavimo schema (toliau – ir Schema), tačiau šiuo Potvarkiu, priešingai nei nurodo teismas, nebuvo patvirtinta Specialioji sąlyga. Ginčo nėra, kad Schemos grafiniuose sprendiniuose parodyta meteorologinės stoties apsaugos zonos riba, į kurią patenka ir ginčo Sklypas, o Schemos aiškinamajame rašte nurodyta, kad pietinėje Melnragės dalyje yra hidroobservatorija, kuri turi 250 m spinduliu apsauginę zoną; šioje zonoje neleidžiama statyti naujų pastatų, vykdyti žemės darbus. Atkreipia dėmesį, kad šiais sprendiniais nėra nustatoma ši apsauginė zona, o tik aiškinamojo rašto esamoje dalyje aprašoma, kad planuojamoje teritorijoje yra hidroobservatorija su 250 m spinduliu apsaugine zona, kas prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

26. Teismas nurodo, kad galioja Schemoje nustatyta 250 m hidroobservatorijos apsaugos zona, tačiau tai netiesa, nes ši zona nebegalioja po to, kai aukštesniu teisės aktu nei Potvarkis, t. y. Lietuvos Respublikos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-25 „Dėl hidrometeorologinių stebėjimų tinklo struktūros“ (toliau – ir Įsakymas), buvo nustatyta 200 m apsaugos zona, o tai reiškia, kad Projekto sprendiniai negali prieštarauti Įsakymui ir nustatyti 250 m stoties apsaugos zoną. Be to, hidroobservatorijos statusas, atitinkantis hidrometeorologijos stoties statusą, Įsakymu buvo pakeistas į meteorologinės stoties statusą, tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) esanti stotis nebeatlieka vandens tyrimų, atlieka tik oro tyrimus, todėl neliko poreikio saugoti 200 m spinduliu šią stotį.

27. Pareiškėjas teigia, kad teismas netyrė ir neišsiaiškino labai svarbios aplinkybės, jog Schema nėra teritorijų planavimo dokumentas, nes ji nėra įregistruota galiojančių Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR), ir tai patvirtina Administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. reikalavimų Nr. (12.15.)-Ž2-183, išduotų Projekto rengimui, 3 punktas, kur nurodyti toje teritorijoje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, tarp jų nėra Potvarkiu patvirtintos Schemos. Pažymi, kad Potvarkis, kaip norminis dokumentas ar teritorijų planavimo dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka niekada nebuvo paskelbtas ir paviešintas visuomenei, todėl jis yra negaliojantis, nes Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti administraciniai aktai, be to į bylą pateiktos Schemos ištraukos yra be jokių rengėjų parašų, tik atsakovo atstovų parašai su pastabomis, todėl Schemos autentiškumo neįmanoma nustatyti, kaip ir neįmanoma patvirtinti, kad būtent į bylą pateikta Schema buvo patvirtinta Potvarkiu.

28. Nurodo, kad ypač šio ginčo sprendimui reikšminga faktinė aplinkybė, jog Projektas buvo parengtas, būtent, vadovaujantis Projektui rengti išduotais reikalavimais, kur buvo nurodyta, kokie teritorijų planavimo dokumentai daro įtaką Sklypui, todėl pagal Schemą nustačius 250 m hidroobservatorijos apsaugos zoną, būtų pažeistas Projekto rengimo reikalavimų 3 punktas, draudžiantis planuojamai teritorijai taikyti Schemos sprendinius. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 13.6-2190 Sklypui buvo nustatyta meteorologinės stoties (toliau – ir MS) apsaugos zona, tačiau nenustatė (nors byloje buvo pateikti visi duomenys) svarbiausių aplinkybių, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 13SK-(14.13.111.)-340 panaikino meteorologinės stoties apsaugos zoną ir šis sprendimas nebuvo nei ginčytas, nei nuginčytas. Be to, NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 13SK-161-(14.13.111.) patikslino Sklypo kadastro duomenis ir prieš pareiškėjos valią nustatė kitą specialiąją žemės naudojimo sąlygą „XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“. Teismas net nepasidomėjo, kodėl taip buvo padaryta. Projektu pakeitus Sklypui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir nustačius Specialiąją sąlygą būtų situaciją, kad Projekto sprendiniai prieštarautų administraciniam aktui, t. y. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymui Nr. 13SK-161-(14.13.111.), kuriuo ši Specialioji sąlyga buvo panaikinta, ir todėl toks Projektas negalėtų būti tvirtinamas.

29. Teismas visiškai netyrė aplinkybių, susijusių su pačios meteorologinės stoties egzistavimu žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini). Tam, kad meteorologinė stotis atitiktų Specialiąją sąlygą, pirmiausia turi būti jos aikštelė ne mažesnė nei 1 ha, be to, nei pačioje aikštelėje, nei už jos ribų 200 m spinduliu negali būti jokių pastatų, statinių, įrenginių ar medžių, o aikštelėje turi būti vykdomi oro matavimai, tačiau minėtas žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), visiškai tokių reikalavimų neatitinka. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra tik 0,1275 ha ploto, kai turėtų būti 1 ha, todėl vien jau dėl to jame negali būti vykdoma veikla, susijusi su hidrometeorologinėmis stotimis. Išrašo 2.1 punkte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), adresu yra žemės sklypas, kurio paskirtis – gyvenamosios teritorijos, o naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, tai reiškia, kad žemės sklypas yra skirtas ne hidrometeorologiniams stebėjimams, bet gyvenamai veiklai. Išrašo 2.2 punkte nurodyta, kad šiame žemės sklype yra 1988 m. pastatytas pagalbinio ūkio ūkinis pastatas su garažu, kuris priklauso ne hidrometeorologijos tarnybai, o fiziniam asmeniui, kuris į bylą net nebuvo įtrauktas ir nežino, jog jo sklype pagal Įsakymą turėtų stovėti meteorologinė stotis. Iš išrašo 4.1 punkto matyti, kad ūkinis pastatas 2011 metais buvo rekonstruotas ir užbaigtas statyti pagal 2011 m. balandžio 21 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą, tai rodo, kad fizinis asmuo ten vykdo gyvenamą veiklą ir netgi statybas su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos bei atsakovo pritarimu. Pateiktoje ištraukoje iš REGIA portalo matyti, kad žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), MS neegzistuoja. Žemės sklype yra pagrindinis pastatas ir keli maži pastatai, kurie net neregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o aplink (duomenys neskelbtini) žemės sklypą yra daugybė daugiabučių ir vienbučių (dvibučių) gyvenamų namų, kurių čia negalėtų būti, jei būtų 200 m hidrometeorologinės stoties apsaugos zona. Šių pastatų buvimas, jų eksploatavimas minėtoje apsaugos zonoje būtų neįmanomas, jeigu iš tikrųjų (duomenys neskelbtini) žemės sklype būtų meteorologinės stoties aikštelė.

30. Pareiškėjas taip pat teigia, kad 2018 m. gruodžio 18 d., nuvykus į vietą, buvo padaryta fotofiksacija, kurioje matyti, kad (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas yra dviejų aukštų ir jis yra gyvenamas, o šalia jo naujai pastatyti sandėliukai. Kaimyniniuose sklypuose yra gyvenamieji namai ir juose gyvena žmonės, o aplink pastatus auga aukšti medžiai. Tai patvirtina, kad realiai adresu: (duomenys neskelbtini), jau seniai nebėra jokios meteorologinės stoties, o Įsakymas ne tik kad prieštarauja Nutarimu patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 81 punktui, bet ir tikrosioms faktinėms aplinkybėms. Bet kokia specialioji žemės naudojimo sąlyga turi būti naikinama išnykus objektui, dėl kurio ji buvo nustatyta. Tokiu būdu, pirmos instancijos teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes, kad adresu: (duomenys neskelbtini), yra meteorologijos stotis, kuriai buvo nustatyta MS apsaugos zona, nes visiškai netyrė byloje esančių duomenų, ir tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

31. Pareiškėjas teigia, kad ginčas byloje yra dėl Specialiosios sąlygos nustatymo Sklypui Projektu be žemės savininko sutikimo. Pareiškėjas, būdamas Sklypo savininku, nesutinka, kad Projekto rengėjas UAB „Anarima“ atsakovo reikalavimu Sklypui nustatytų Specialiąją sąlygą, todėl kyla klausimas, ar atsakovas turi teisę to reikalauti. Projekto rengėjas Projektą rengė pagal atsakovo išduotus Reikalavimus, kuriuose nenurodyta, kad toje teritorijoje galioja Schema, bei pagal paskutinius NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymais (2014 m. lapkričio 27 d. Nr. 13SK-(14.13.111.)-340 ir 2017 m. gegužės 28 d. Nr. 13SK-161-(14.13.111.)) patikslintus Sklypo kadastro duomenis, kur Specialioji sąlyga buvo panaikinta ir vėliau tikslinant nebeatstatyta, todėl Projektas ne tik visiškai atitinka atsakovo išduotus Reikalavimus, bet ir kompetentingos institucijos galiojančius sprendimus. Akivaizdu, kad atsakovas reikalauja pažeisti minėtus NŽT įsakymus, kurie yra galiojantys ir teisės aktų hierarchijos prasme aukštesnės galios nei Potvarkis, kuriuo patvirtinta Schema. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas reikalauja, jog Projektas būtų griežtai rengiamas pagal išduotus Reikalavimus, tačiau iš kitos pusės reikalauja nesilaikyti jų tam tikrų nuostatų ir Projektą rengti ne pagal tuos teritorijų planavimo dokumentus, kurie nurodyti Reikalavimuose, o rengti pagal Schemą, kuri reikalavimuose nėra nurodyta ir kuri yra negaliojanti. Taigi atsakovas prieštarauja pats sau.

32. Pareiškėjas pabrėžia, kad jei atsakovas pastebėjo klaidą išduotuose reikalavimuose, tai turėjo juos ištaisyti, tačiau to nedarė, nes Schema nėra paskelbta kaip teritorijų planavimo dokumentas ir ji įstatymų nustatyta tvarka nėra suderinta su visuomene bei įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre. Susidarė situacija, kai atsakovas, būdamas valdžios institucija, reikalauja, kad Projekto rengėjas padarytų neįmanomą dalyką, tuo pažeisdama principą impossibilium nula obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma).

33. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovui, nurodė, kad Projektas prieštarauja Schemai, tačiau nenustatė tos aplinkybės, kad Potvarkiu patvirtinta Schema nėra teritorijų planavimo dokumentas ir jis nėra paskelbtas galiojančių Teritorijų planavimo dokumentų registre, ką patvirtina ir išduoti reikalavimai Projektui rengti, todėl juo negalima vadovautis. Neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklype egzistuojančios MS, jų netinkamas vertinimas lėmė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Tokiu būdu, byloje nėra duomenų, kad Projekto sprendiniai prieštarauja kokiam nors teritorijų planavimo dokumentui. Projekte nurodyta motyvacija, kodėl neturėtų būti nustatyta Specialioji sąlyga, yra aiški ir pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktais, todėl jokio teisės akto pažeidimo nėra.

34. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 34, kuriuo patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Specialioji sąlyga Hidrometeorologinio stebėjimo tinklo taikoma tik hidrometeorologinėms stotims, o ne meteorologinėms stotims. Iš Schemos matyti, kad adresu: (duomenys neskelbtini), esanti stotis buvo vadinama hidroobservatorija, kas pagal Įsakymą atitiktų hidrometeorologinės stoties statusą ir tai paaiškina, kodėl Schemoje buvo įvardinta, jog ji turi 250 m spinduliu apsauginę zoną, tačiau 2013 m. kovo 21 d. Įsakymu jos statusas buvo nustatytas kaip meteorologinės stoties, o tuo pačiu Įsakymu jai nustatyta ir 200 m spinduliu apsauginė zona, tai prieštarauja Nutarimu nustatytai Specialiajai sąlygai. Teismas taikė Įsakymo nuostatas, prieštaraujančias Nutarimu patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 81 punktui.

35. Pareiškėjas teigia, kad teismas byloje netinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymo 22 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis Įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Tai reiškia, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus įsakymas nepatenka į teisės aktų ratą, kuriuo būtų galima nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir taip suvaržyti nuosavybės teises. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad Įsakymu galėjo būti nustatyta Specialioji sąlyga, pažeidė ne tik Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir Civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalį.

36. Pažymi, kad rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (Žemės įstatymo 22 str. 4 d.). Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Projektu privalėjo būti nustatyta Specialioji sąlyga, kai tuo tarpu Žemės įstatymo 22 straipsnio 4 dalis reikalauja, kad Projektu būtų laikomasi jau nustatytų specialiųjų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Specialioji sąlyga turėjo būti nustatyta, o ne kad turėjo būti laikomasi jau nustatytų, neatitinka Žemės įstatymo 22 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

37. Akcentuoja, kad šiuo atveju nebuvo tenkinamas viešasis interesas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms, o Projekto rengimą inicijavo pats savininkas, todėl be pareiškėjo sutikimo jokia papildoma specialioji žemės naudojimo sąlyga negalėjo būti nustatyta. Atsakovo reikalavimas be jokio teisinio pagrindo Specialiąja sąlyga apriboti savininko nuosavybės teises yra Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimas ir tai turėjo nustatyti pirmosios instancijos teismas, tačiau to nepadarė.

38. Minėtais NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymais dar iki Projekto rengimo pradžios buvo tikslinami Sklypo kadastro duomenys ir nustatyti visi žemės naudojimo apribojimai. Pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl minėtų įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau padarė išvadą, kad Projektu būtina nustatyti Specialiąją sąlygą, tai reiškia, kad turėtų būti atliktas veiksmas, prieštaraujantis minėtiems įsakymams, kurie ir panaikino Specialiąją sąlygą. Taigi jei Projekte nustatyti Specialiąją sąlygą, Projekto nederins NŽT, nes jau 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 13SK-(14.13.111.)-340 jau buvo panaikinusi Specialiąją sąlygą, o jei nenustatyti – Projekto nederina atsakovas. Pažymi, kad nurodytais įsakymais ne šiaip sau buvo panaikinta Specialioji sąlyga, bet akivaizdu, kad dėl to, jog adresu: (duomenys neskelbtini), nebėra meteorologinės stoties, t. y. išnyko objektas dėl kurio ji buvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir netyrė ar tokia Specialioji sąlyga apskritai gali būti nustatyta, jei nebėra objekto, dėl kurio reikėtų nustatyti tokį apribojimą.

39. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas reikalauja nustatyti Specialiąją sąlygą, tačiau kompensacijos už draudimą naudotis Sklypu nesiūlo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės leido atsakovui pažeisti pareiškėjo nuosavybės teises, nekompensuojant nuostolių, ir priėmė sprendimą, kuris itin naudingas atsakovui, kaip Projekto rengimo organizatoriui, o tuo pačiu itin nenaudingas pareiškėjui, kuris yra Projekto rengimo iniciatorius. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė ne tik nuosavybės teisės apsaugos principus, bet ir proceso šalių pusiausvyros principą, taigi bylą išsprendė neteisingai, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, netinkamai taikyti teisės aktai.

40. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tik tuo, jog Projektas neatitinka Schemos, tačiau visiškai neanalizavo nei tikrųjų faktinių aplinkybių, nei teisės aktų, ypač Žemės įstatymo 22 straipsnio nuostatų, tiesiogiai darančių įtaką ginčo objektui. Pareiškėjo vertinimu, teismas nesuprato bylos esmės ir tai matyti iš labai abstrakčios teismo motyvacijos. Argumentai, kad Projektas neatitinka Schemos, nėra pakankama motyvacija, o jos trūkumas turi būti prilyginamas motyvų nebuvimui, todėl toks teismo sprendimas negali būti pripažintas pakankamai motyvuotu, kad būtų teisėtas ir pagrįstas, atitinkamai yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte (sprendimas be motyvų) ir 147 straipsnyje (materialiosios teisės normų pažeidimas) numatyti pagrindai pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

41. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

42. Atsakovas nurodo, kad teismas atidžiai vertino tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atsiliepimo motyvus bei pridėtus įrodymus, atsakovo 2018 m. rugsėjo 6 d. papildomus paaiškinimus bei pridėtus įrodymus, todėl atsakovas nekartoja savo procesiniuose dokumentuose pateiktų motyvų ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

44. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 81 punktu, UAB „Senamiesčio investicijos“ 2018 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (12.15.)-Ž2-183 išsiuntė Sklypo Projekto rengimo reikalavimus, kur 5.3 punktu nustatyta hidrometeorologinės stoties apsaugos zona – 200 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelės ribą. Minėtas reikalavimas yra įtvirtintas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-25 „Dėl hidrometeorologinių stebėjimo tinklo struktūros“, kurio 1 punkte nustatyta hidrometeorologinių stočių stebėjimo tinklo struktūra, į kurią tarp kitų stočių įeina regioninės meteorologinės stotys. Minėtame įsakyme prie regioninių ir nacionalinių paskirties stočių yra priskiriama ir Klaipėdos meteorologinė stotis, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu įsakymu yra patvirtinti reikalavimai meteorologinių stočių aikštelėms bei jų aplinkai – meteorologinės stoties apsaugos zona – 200 m pločio juosta aplink aikštelės ribą, vadovaujantis minėtu Nutarimu. Minėtas reikalavimas yra įtvirtintas ir Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 43 patvirtintame specialiame plane. Todėl vadovaujantis LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 53 punktu, sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi pertvarkomos teritorijos žemės sklypų iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygose buvo įrašytas minėtas apribojimas.

45. Teigia, kad sutinka su Administracijos teiginiu, jog pagal Nekilnojamojo turto registro 2018 m. rugpjūčio 9 d. išrašo duomenų 9.6 punktą, nuo 2005 m. birželio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. Sklypui buvo nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga „XVII. Hidrometeorologinių stočių apsaugos zona“ pagal Nutarimą. Todėl neaišku, kuo vadovaujantis ir kokiu pagrindu minėta sąlyga buvo panaikinta NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 13SK-14.13.111-340.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

47. Nurodo, kad pareiškėjas skunde nurodė klaidinančias ir neatitinkančias tikrovės aplinkybes, susijusias su Tarnybos Klaipėdos meteorologijos stoties veikla. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 81 punkte nustatyta, kad hidrometeorologijos stoties apsaugos zona – 200 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelės ribą. Hidrometeorologijos (meteorologijos) stotyse yra įrengtos stebėjimų ir matavimų aikštelės, nuo kurių ribos (tvoros) ir skaičiuojama ir taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – hidrometeorologijos stoties apsaugos zona. Hidrometeorologijos (meteorologijos) stotyse yra ir daugiau statinių ir/ar įrenginių, reikalingų Tarnybos funkcijoms vykdyti, tačiau, kaip minėta, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos skaičiuojamos aplink aikštelių ribas (tvoras).

48. Tarnyba 1999 m. spalio 18 d. sudarė sutartį Nr. PN21/99-0012 dėl valstybinės žemės panaudos su Klaipėdos apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – NŽT). Panaudos sutartis sudaryta valstybiniam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) (pakeistas sklypo su statiniais adresas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)), kuriame yra meteorologinių stebėjimų aikštelė ir aplink šios aikštelės ribą skaičiuojama hidrometeorologijos stoties apsaugos zona. Panaudos sutarties 3 punkte nurodyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos pobūdis: kitai specialiai paskirčiai (hidrometeorologinei stočiai eksploatuoti). Panaudos sutarties 4 punkte nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: 1 350 kv. m meteorologinės aikštelės (XVIII) apsauginėje zonoje, nurodytoje žemės sklypo ribų plane M 1:500, laikytis žemės naudojimo apribojimų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintose specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose. Ši panaudos sutartis sudaryta Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 2078 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suteikimo naudotis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos“ pagrindu. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 81 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 1999-10-13 įsakymo Nr. 2078 dalinio pakeitimo“ nurodyta, Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. spalio 13 d. įsakyme Nr. 2078 vietoje „(duomenys neskelbtini)“ įrašyti „(duomenys neskelbtini)“. Su skundu pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. gruodžio 17 d. išraše (toliau – ir NTR CDB išrašas) nurodytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis priklauso valstybei, patikėjimo teise valdoma NŽT ir 1998 m. vasario 17 d. sudaryta panaudos sutartis Nr. PN21/98-0003 su Tarnyba. Adresu (duomenys neskelbtini) yra administracinės paskirties patalpa, valdoma Tarnybos, reikalinga Tarnybos Klaipėdos meteorologijos stoties veiklai. Šiose patalpose dirba Tarnybos Klaipėdos meteorologijos stoties darbuotojai ir šiuo adresu gali būti priimama korespondencija.

49. Teigia, kad matavimų ir stebėjimų vietos pavadinimas ar jo pasikeitimas neturi įtakos vykdomoms funkcijoms ir paskirčiai, kuriai suteiktas žemės sklypas pagal nurodytas panaudos sutartis. Nuo sudarytų panaudos sutarčių Tarnybos veiklos pobūdis nesikeitė, perduoti naudotis žemės sklypai naudojami pagal tikslinę paskirtį – hidrometeorologinei stočiai eksploatuoti. Pagrindiniai Tarnybos uždaviniai yra nustatyti jos nuostatuose. Pareiškėjas skunde klaidingai interpretuoja Tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. V-25 „Dėl hidrometeorologinių stebėjimų tinklo struktūros“. Šiuo įsakymu direktorius nenustatė specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir nesuvaržė nuosavybės teisių, kaip teigiama skunde, juo tik nustatyta Tarnybos hidrometeorologinių stebėjimų tinklo struktūra ir klasifikacija pagal WMO praktiką.

50. Tarnybos Klaipėdos meteorologijos stoties aikštelei ((duomenys neskelbtini)) turi būti taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – „XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo”. NŽT atsiliepime į skundą pažymėjo, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistas, atlikęs kadastrinių matavimų bylos patikrinimą, buvo suklaidintas ir 2014 m. rugsėjo 5 d. UAB „Almontus“ parengta kadastrinių matavimų byla bei žemės sklypo planas buvo suderinti be specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“, taip pat NŽT teigė, kad žemės sklypui, adresu: (duomenys neskelbtini), turi būti nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“, nes objektas – Klaipėdos meteorologinė stotis – nėra panaikintas.

51. Byloje esantis Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 13.6-2190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant žemę natūra, Klaipėdos mieste“ patvirtina, kad formuojant 0,3932 ha ploto žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 ir 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1640 išdėstytas nauja redakcija sąlygas, 0,3932 ha ploto žemės sklypui adresu: (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta meteorologinės stoties apsaugos zona – 3 932 kv. m.

52. Pažymi, kad Tarnybos poreikis naudotis žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), nekito, panaudos sutartis dėl šio sklypo nebuvo nutraukta. Tarnyba apie NŽT klaidą ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos „XVII. Hidrometeorologinių stočių apsaugos zonos“ Sklypui panaikinimą sužinojo tik bylos metu ir siekia, kad Tarnyba tinkamam veiklos vykdymui reikalinga specialiosios žemės naudojimo sąlyga „XVII. Hidrometeorologinių stočių apsaugos zonos“ minėtam sklypui būtų atstatyta.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

54. NŽT nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą. NŽT palaiko poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą ir šios pozicijos nekeičia.

55. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis nustato, jog nekilnojamojo turto registro paskirtis yra nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamojo turto registre registro tvarkytojas įrašo duomenis pagal pateiktus dokumentus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis) ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti. Todėl dėl pareiškėjo apeliacinio skundo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 56. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

57. Byloje nustatyta, kad 0,3933 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosavybės teise priklauso UAB „Senamiesčio investicijos“.

58. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 10 d. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) pateikė prašymą pradėti rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

59. Administracijos direktorius 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. AD1-1159, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2018 m. balandžio 10 d. ŽPDRIS sistemoje užregistruotą prašymą bei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2018 m. gegužės 7 d. raštą, pradėjo rengti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio rengimo tikslas – pertvarkyti žemės sklypą padalijant į du ar daugiau žemės sklypų. Taip pat šio įsakymo 2 punktu nurodė formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjui įvertinti rengiamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano koncepcijos 4-os alternatyvos sprendinius, o 3 punktu pavedė Žemėtvarkos skyriui vykdyti šio įsakymo 1 punkte nurodytos teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto organizatoriaus funkcijas.

60. Administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyrius 2018 m. gegužės 15 d. pareiškėjui išdavė Sklypo Projekto rengimo reikalavimus, kurių 5.3 punkte nurodė reikalavimą nurodyti taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų”.

61. Administracija skundžiamu 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. (4.37.)-R2-2127 atsisakė derinti Projektą nurodydama, kad pertvarkytiems žemės sklypams, gautiems padalijus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), turi būti nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – „XVII. Hidrometeorologinių stočių apsaugos zonos“.

62. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 26 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių prašydamas pakeisti Sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Almontus“ E. M. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 13SK-(14.13.111.)-340 patvirtino žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Almontus” E. M. 2014 m. rugsėjo 5 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

63. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 13SK-161 (14.13.111) patvirtino žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal VĮ Žemės fondo E. S. 2016 m. birželio 16 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų formą ir žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą.

V. 64. Ginčijamas sprendimas priimtas remiantis Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) 62 punktu.

65. Taisyklių 62 punkte (2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 3D-551/D1-681 redakcija) nustatyta, kad organizatorius Projektą, išskyrus atvejus, kai visa Projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas, per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, taip pat Projektas derinamas su institucijomis, kurios nurodytos 62.1–62.9 papunkčiuose nurodytomis institucijomis. Šiuose 62.1–62.9 papunkčiuose pateiktas sąrašas nėra baigtinis.

66. Pirmosios instancijos teismas pritarė skundžiamam institucijos sprendimui, tačiau nesiaiškino, kurią teisės normą taikė nagrinėjamu atveju atsakovas.

67. Atsakovas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, savo sprendimus grindė tuo, kad pertvarkytiems žemės sklypams, gautiems padalijus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), turi būti nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – „XVII. Hidrometeorologinių stočių apsaugos zonos“. Atsakovo, kaip ir pirmosios instancijos teismo, argumentai yra susiję su tuo, jog teritorijoje, į kurią patenka žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), turėtų būti nustatyta tam tikra specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga remiantis teritorijų planavimo dokumentais ir kitais faktiniais duomenimis. Tačiau atsakovas nenurodo, o pirmosios instancijos teismas nevertino klausimo, kad yra nurodomas būtinumas nustatyti specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą suformuotame privačiame žemės sklype (kuris po pertvarkymo būtų padalintas).

68. Žemės įstatymo 22 straipsnis (2013 m. birželio 27 įstatymo Nr. XII-411 redakcija) reglamentavo klausimus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Būtent šis straipsnis nustatė atvejus, kada turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Šis straipsnis nustatė atvejus ir tvarką, kaip turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Viena iš esminių sąlygų buvo žemės savininko rašytinis sutikimas.

69. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymas privačiam žemės sklypui yra susijęs su papildomų apribojimų nustatymu, taigi ir su įsiterpimu į nuosavybę, kuri yra neliečiama pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį. Teisės aktuose nustatyta tvarka, kaip gali būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

70. Taigi institucijos, kaip ir pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su tuo, kad teritorijoje, į kurią patenka konkretus žemės sklypas, turėtų būti nustatyta tam tikra specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga remiantis teritorijų planavimo dokumentais ir kitais faktiniais duomenimis, negali pagrįsti administracinio sprendimo, kuris yra priimamas dėl privataus žemės sklypo. Minėtas administracinis sprendimas, nors ir paremtas teritorijų planavimo dokumentais ar kitais teisės aktais, negali būti priimtas neatsižvelgiant į konkretaus žemės sklypo savininko įgytas teises, taigi ir nustatytus žemės sklypo naudojimo apribojimus, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nebent tokia galimybė įsakmiai būtų nustatyta teisės aktuose.

71. Pirmosios instancijos teismas nevertino kaip atsakovas skundžiamu administraciniu aktu sprendė klausimą dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo privačiam žemės sklypui, teismas nevertino, ar atsakovo reikalavimas atitiko teisės aktuose nustatytą tvarką.

72. Teismas nevertino bylos medžiagoje esančių faktinių duomenų ir atsakovo argumentų, jog reikalaujama taikyti papildoma specialioji žemės naudojimo sąlyga nėra nauja, kad ji buvo nustatyta, tačiau pareiškėjo iniciatyva neteisėtai panaikinta 2014 metais NŽT įsakymu. Teismas nesiaiškino, ar institucijos ėmėsi veiksmų, kad, atsakovo vertinimu, neteisėti sprendimai būtų panaikinti.

73. Pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus esminių bylos aspektų, byla negali būti išnagrinėta vien apeliacinės instancijos teisme, kuris tikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 146 str. 1 d.).

74. Kadangi nėra priimamas galutinis sprendimas dėl bylos esmės, nėra sprendžiamas ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio investicijos“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius