2021-03-10 Nr. AB-5063-3-62-3-01477-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-804-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01477-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 7.2.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja O. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Panevėžio skyriaus 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (7.7)DV_S-14999 „Dėl O. K. privalomojo sveikatos draudimo įmokų“ bei Valdybos 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (9.8)I-4121 „Dėl Fondo valdybos Panevėžio skyriaus veiksmų“.

2. Pareiškėja pažymėjo, kad Valdyba 2019 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. (9.8)I-4121 nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl Valdybos Panevėžio skyriaus 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (7.7)DV_S-14999 panaikinimo ir nurodė, jog pareiškėja privalo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokas (826,23 Eur). Pareiškėjos teigimu, pažyma iš darbovietės patvirtina, jog nuo 2014 metų pareiškėja yra nuolatinė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Nanokompozitas“ darbuotoja, todėl PSD įmokas apskaičiuoti ir sumokėti privalo darbdavys. Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog neapmokamos atostogos jai buvo suteiktos UAB „Nanokompozitas“ iniciatyva, be pareiškėjos sutikimo.

3. Atsakovai Valdybos Panevėžio skyrius ir Valdyba atsiliepimuose į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovai nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenimis, pareiškėja nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvo UAB „Nanokompozitas“ darbuotoja. Nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. UAB „Nanokompozitas“ teikė socialinio draudimo pranešimus apie pareiškėjos nedraudiminius laikotarpius ir per šį laikotarpį nepriskaičiavo valstybinių socialinio draudimo įmokų. Todėl nuo 2017 m. birželio 1 d., kai pareiškėja negavo pajamų kaip dirbantis asmuo, nevykdė jokios kitos ekonominės veiklos ir nebuvo draudžiama PSD valstybės lėšomis, ji privalėjo mokėti PSD įmokas savarankiškai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja PSD įmokų nustatytais terminais nemokėjo, per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą 2019 m. vasario 27 d. buvo pateiktas mokėjimo nurodymas dėl 239,40 Eur PSD įmokų skolos dalies išieškojimo, 2019 m. vasario 28 d. išieškota 239,40 Eur PSD įmokų, kurios užskaitytos pagal prievolę nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., liko 586,96 Eur PSD įmokų skola.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjos O. K. skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. sausio 1 d. fiksuotas pareiškėjos, dirbusios UAB „Nanokompozitas“, nedraudiminis laikotarpis; Valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. VRE_SPIE-3913 Registre (kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių nustatyta, kad draudėjas UAB „Nanokompozitas“ veiklos nevykdo) buvo įrašyta pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo pabaiga – 2019 m. sausio 1 d.; Valdybos Panevėžio skyrius nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d., nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. pareiškėjai priskaičiavo 826,36 Eur PSD įmokų, už 2019 metų sausio mėnesį pareiškėjai, kaip savarankiškai besidraudžiančiam asmeniui, priskaičiuota 38,74 Eur.

7. Vadovaudamasis Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (2017 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 346 redakcija) 55 punktu, taip pat aplinkybe, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. pareiškėja negavo pajamų kaip UAB „Nanokompozitas“ pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, nevykdė kitos ekonominės veiklos ir nebuvo draudžiama PSD valstybės lėšomis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jai 2017 m. birželio – 2019 m. sausio laikotarpiu atsirado prievolė pačiai mokėti PSD įmokas.

8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Registre įrašius apdraustosios O. K. valstybinio socialinio draudimo pabaigą – 2019 m. sausio 1 d., pareiga nuo 2019 m. vasario mėnesio mokėti socialinio draudimo įmokas jai kilo pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalį, nes pareiškėja nepateikė ir byloje nėra surinkta duomenų, kad pareiškėja galėtų būti priskiriama asmenims, išvardintiems Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2–10 dalyse, taip pat šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims.

9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal 2019 m. vasario 27 d. pateiktą mokėjimo nurodymą iš pareiškėjos pagrįstai išieškota 239,40 Eur PSD įmokų suma už 2017 m. birželio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį bei pateiktas nurodymas sumokėti 586,96 Eur PSD įmokų sumą už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. vasario 1 d. – 2019 m. gegužės 31 d. laikotarpį (už 2019 m. sausio mėnesį pareiškėjai priskaičiuotų 38,74 Eur PSD įmokų sumokėjimo terminas yra 2020 m. gegužės 1 d., todėl mokėjimo nurodymas dėl šios sumos sumokėjimo pareiškėjai nėra pateiktas).

10. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad nemokamos atostogos jai buvo suteiktos UAB „Nanokompozitas“ iniciatyva, be pareiškėjos sutikimo, nėra reikšminga sprendžiant nagrinėjamą ginčą. Pareiškėja, manydama, kad nemokamos atostogos jai yra suteiktos neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso normas, savo teises gali ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

III. 11. Pareiškėja O. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą ir priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 17 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtinta pareiga PSD mokėti asmenims, esantiems neapmokamose atostogose. Pareiškėjos teigimu, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta PSD įmokų apskaičiavimo tvarka, t. y. kad PSD įmokos apskaičiuojamos nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Asmuo, esantis neapmokamose atostogose, pajamų negauna, todėl jam nekyla pareiga mokėti PSD įmokas. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies normą ir nepagrįstai taikė Taisyklių 55 punkto nuostatas. Pareiškėja taip pat pažymi, jog Taisyklės sukūrė naują teisės normą dėl pareigos mokėti PSD įmokas asmenims, esantiems neapmokamose atostogose, o Lietuvos Respublikos Konstitucija nepripažįsta deleguojamosios įstatymų leidybos.

13. Atsakovai Valdybos Panevėžio skyrius ir Valdyba atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

14. Atsakovai nurodė, kad priešingai, nei teigia pareiškėja, pareiga mokėti PSD įmokas jai atsirado pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1–2 dalis, o ne pagal Taisykles. Be to, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad šios teisės nuostatos įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Ginčas šioje byloje kilo dėl Valdybos Panevėžio skyriaus 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (7.7)DV_S-14999, kuriuo pareiškėjai O. K. apskaičiuota 826,36 Eur PSD įmokų, taip pat dėl Valdybos 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (9.8)I-4121, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Valdybos Panevėžio skyriaus sprendimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė nustatęs, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. pareiškėja negavo pajamų kaip UAB „Nanokompozitas“ pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, nevykdė kitos ekonominės veiklos ir nebuvo draudžiama PSD valstybės lėšomis, todėl jai 2017 m. birželio – 2019 m. sausio laikotarpiu atsirado prievolė pačiai mokėti PSD įmokas.

17. Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad Sveikatos draudimo įstatyme nenustatyta pareiga mokėti PSD įmokas neapmokamose atostogose esančiam asmeniui, todėl tokia pareiga nepagrįstai nustatyta poįstatyminiu teisės aktu – Taisyklėmis.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Sveikatos draudimo įstatymas, kuriame nustatyta, kad PSD įmokos – draudžiamųjų ir (arba) jų draudėjų mokamos šio įstatymo nustatyto dydžio įmokos ( str. 3 d.). PSD mokėtojai ir įmokų mokėjimo tvarka nustatyta Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, jog asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio PSD įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.

Šių asmenų PSD įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (1 ir 2 d.). Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad asmenys, nepriskiriami šio straipsnio 2–10 dalyse (asmenys, turintys darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, kurių PSD apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka; asmenys, gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį, pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, taip pat asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis; asmenys, kurie verčiasi individualia ne žemės ūkio veikla, taip pat individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai; asmenys, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus; draudėjai (individualios įmonės, ūkinės bendrijos ir mažosios bendrijos), mokantys PSD už individualių įmonių savininkus, ūkinių bendrijų tikruosius narius ir mažųjų bendrijų narius; mažųjų bendrijų vadovai, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai; asmenys kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 2 ekonominio dydžio vienetai; asmenys, gaunantys Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą mokamas išmokas, iš kurių turi būti išskaitomas gyventojų pajamų mokestis; draudėjai (paslaugų gavėjai), gaunantys pagal paslaugų kvitą teikiamas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas) ir šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims (valstybės lėšomis draudžiami asmenys), kas mėnesį moka už save 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas (iki 2017 m. gruodžio 31 d.

– 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas (Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 9 d.)).

20. Pažymėtina, jog pirmiau aptartos Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio nuostatos iš esmės atkartotos Taisyklių 55 punkte, nustatant, kad jeigu pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims už kalendorinį mėnesį nėra apskaičiuota pajamų, nuo kurių skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir jeigu šie asmenys nevykdo jokios kitos veiklos, dėl kurios atsirastų prievolė patiems (už juos) mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas kaip kitai draudžiamųjų asmenų kategorijai priklausantiems asmenims, ir jie nėra priskiriami prie asmenų, išvardytų Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, šie asmenys už kalendorinį mėnesį kaip asmenys, nepriskiriami išvardytiems Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1–7 ir 9–10 dalyse ir šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje asmenims, iki kitų metų gegužės 1 d. privalo sumokėti 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

21. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog pareiškėja ginčo laikotarpiu nebuvo priskirtina asmenų, įtvirtintų Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje bei 17 straipsnio 2–10 dalyse, ratui, todėl atitiko Sveikatos draudimo įstatymo 11 dalies (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 9 d.) nuostatas, pagal kurias turėjo savarankiškai mokėti nustatyto dydžio PSD įmokas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčo laikotarpiu pareiškėja UAB „Nanokompozitas“ negavo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka būtų apskaičiuotas ir sumokėtas PSD. Šios aplinkybės, taip pat to, kad pareiškėja neatitiko jokios kitos Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 3–10 dalyse nurodytos asmenų kategorijos, pakanka tam, kad būtų galima konstatuoti pareiškėjos prievolę mokėti PSD įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalį. Priežastys, dėl kurių tam tikrą laikotarpį draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka neapskaičiuoja ir nemoka PSD įmokų (pvz., pareiškėjos nurodytos nemokamos atostogos), sprendžiant dėl pareiškėjos pareigos šiuo laikotarpiu savarankiškai apskaičiuoti ir sumokėti PSD įmokas, nėra teisiškai reikšmingos.

22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nepagrįstais laiko pareiškėjos teiginius, esą Sveikatos draudimo įstatyme nenustatyta konkreti pareiga mokėti PSD įmokas nemokamose atostogose esantiems asmenims. Pažymėtina, kad tiek Sveikatos draudimo įstatymas, tiek jo pagrindu patvirtintos Taisyklės yra norminiai teisės aktai. Norminio reglamentavimo tikslas yra sureguliuoti tam tikras bendras teisinių santykių sritis (šiuo atveju PSD įmokų apskaičiavimą ir mokėjimą bei su tuo susijusį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymą), o ne aptarti visus įmanomus tokių teisinių santykių variantus ir aspektus. Nemokamos atostogos, t. y. laikotarpis, kai pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui nėra apskaičiuota pajamų, nuo kurių skaičiuojamos PSD įmokos, tokiam asmeniui nevykdant kitos veiklos, dėl kurios atsirastų prievolė pačiam mokėti PSD įmokas (išskyrus atvejus, kai asmuo draudžiamas valstybės lėšomis), patenka į Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio reguliavimo sritį.

23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė