2022-06-29 Nr. AB-17878-3-61-3-01210-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3004-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01210-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja N. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21S41770 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė, kilmės šalis) pilietė, prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė, nes (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė jau patyrusi smurtą, kankinimus ir sužalojimus, yra persekiojama dėl (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra kilmės valstybės informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

4. Pareiškėja pažymėjo, jog savo elgesiu ji niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jos paaiškinimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėja visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėja teigė dėjusi nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedina siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai, jos veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, o jos išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas saugaus gyvenimo siekio.

5. Pareiškėja teismo posėdyje papildomai pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu buvo vertinama, kad pareiškėja teikė bendro pobūdžio abstrakčią informaciją, ji buvo prieštaringa ir nesutapo su kilmės valstybės informacija, neidentifikuotas persekiotojas ir motyvai bei tikslai ją persekioti, todėl nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Kadangi visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), vietoje kur pareiškėja gyveno prieš išvykdama į Europą, nevyksta karinis konfliktas.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai buvo užduodami klausimai apie faktinę jos patirtį, priežastis, nulėmusias išvykimą iš kilmės valstybės, o Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus duomenis įvertino ir kvalifikavo bei pagrįstai priėmė Sprendimą. Pareiškėja nurodė, kad grėsmė jai kyla, nes (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų nei apie tariamą jos persekiojimą, nei (duomenys neskelbtini), o tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino, jog (duomenys neskelbtini) yra persekiojami.

9. Atsakovas vertino, jog pareiškėjos paaiškinimas nepagrindžia rizikos, jog grįžus į kilmės valstybę ji patirtų kankinimus dėl (duomenys neskelbtini), todėl jos deklaruojama baimė grįžti yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio. Migracijos departamentas Sprendime neteigė, kad pareiškėjos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra ekonominės, nors pati pareiškėja apklausos metu ir nurodė, kad atvyko čia, nes kilmės šalyje neturėjo normalių sąlygų gyventi, neturi teisių. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja, nors ir nurodė, jog jos kilmės valstybėje neužtikrinamos žmogaus teisės, tačiau šių teiginių nepatvirtina nei aktuali ir patikima kilmės valstybės informacija, nei faktinės pareiškėjos individualios aplinkybės (nenurodė, kokia konkrečiai jai yra kilusi grėsmė kilmės valstybėje, kokios jos teisės tariamai neužtikrinamos ir pan.), o vien pareiškėjos nesutikimas su priimtu Sprendimu nesudaro pagrindo jo panaikinti.

10. Atsakovas akcentavo, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjos išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pareigūnų. Šiuo atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis, pagrįsta pareiškėjos faktiniu sąmoningu elgesiu, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsižvelgęs į tai, atsakovas sprendė, jog yra tikėtina, kad pareiškėja, vengdama grąžinimo, gali pasislėpti. Todėl, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Atsakovas vertino, kad pareiškėjai nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

11. Atsakovo atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad pareiškėja keitė savo paaiškinimus, jos paaiškinimas prieštarauja kilmės valstybės informacijai.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjos N. T. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“ bei 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti jai prieglobstį, t. y. pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio, išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjai 3 metus.

14. Teismas vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų konvencija „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies 2 punktu, Įstatymo 83 straipsniu, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės grindžia tuo, kad ji negali grįžti į savo kilmės valstybę, nes (duomenys neskelbtini).

16. Įvertinęs Migracijos departamento Sprendimo turinį, bylos medžiagą teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjos paaiškinimas iš esmės neatitinka kilmės valstybės informacijos. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Teismas vadovavosi Jungtinės Karalystės vidaus reikalų biuro 2020 m. sausį išleistoje ataskaitoje pateiktais duomenimis apie (duomenys neskelbtini) pareiškėjos kilmės valstybėje, Kanados imigrantų ir pabėgėlių tarybos ataskaitoje pateikta informacija šiuo aspektu ir pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad pati pareiškėja nepriklausė (duomenys neskelbtini), teismas vertino kaip iš esmės prieštaraujančius kilmės valstybės informacijai. Teismas sutiko su atsakovu, kad mažai tikėtina, jog pareiškėjai buvo grasinama dėl (duomenys neskelbtini). Tokį įsitikinimą teismas grindė tuo, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini). Teismas abejojo, kad pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini), pareiškėjai galėtų kilti kokios nors neigiamos pasekmės, kurios reikalautų tarptautinės apsaugos.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos paaiškinimo tam tikri momentai yra nelogiški, pats paaiškinimas yra prieštaringas, neaiškus ir chaotiškas, jam trūksta nuoseklumo. Pareiškėja Migracijos departamentui teigė, kad (duomenys neskelbtini). Teismas šiuos teiginius vertino kaip turinčius logikos trūkumų, juolab, kad pareiškėja teigė, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėja painiojosi su datomis, galimais persekiotojais ir pan. Teismas nustatė, kad pareiškėja savo paaiškinimams pagrįsti nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, o, atsižvelgęs į paaiškinimų nenuoseklumą, pažymėjo, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo pareiškėjos paaiškinimams taikyti abejonės privilegiją.

18. Teismas, nustatęs, kad pareiškėja neįrodė individualių, su jos asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog ji savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika ar grėsme, sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai priėjo išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statuso, nes pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijoje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

19. Kadangi pareiškėja papildomos apsaugos suteikimą iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą, teismas, pažymėjęs, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su papildomos apsaugos pareiškėjai suteikimo galimybe, sutiko su atsakovo išvada, jog tokia apsauga pareiškėjai nepriklauso. Teismas pareiškėjos nurodomų priežasčių, susijusių su kilmės valstybėje neužtikrinamomis žmogaus teisėmis, nepripažino pagrįstomis, taip pat nenustatė, kad pareiškėja realiai galėtų tapti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo auka.

20. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas atliko pakankamą pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties jos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje būti persekiojamai dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

21. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos yra pagrįsta ir teisėta, tačiau draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo pareiškėjos išsiuntimo yra neproporcingas. Teismas šią Migracijos departamento Sprendimo dalį pakeitė, nurodė, jog pareiškėjai uždraudžiama į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus. Teismas nusprendė pakeisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir sumažino šį laikotarpį iki 2 metų nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 22. Pareiškėja N. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23. Pareiškėja teigia, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjos paaiškinimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją, nepagrįstai nustatė, jog jos prieglobsčio prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Pareiškėja pakartoja skunde nurodytą kilmės šalies informaciją ir laikosi pozicijos, jog ji sutampa su pareiškėjos paaiškinimu, kad ji realiai gali būti persekiojama kilmės valstybės (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas patenkinti jos prieglobsčio prašymą.

24. Pareiškėja taip pat pažymi, jog atsakovas, apklausos metu pareiškėjos nurodytas aplinkybes įvertinęs kaip ekonominio pobūdžio, Sprendime neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl negalima teigti, kad pareiškėjos paaiškinimas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti. Pareiškėja vadovaujasi Įstatymo 87 straipsnio 1–2 dalimis, EŽTT praktika ir teigia, jog prieglobsčio prašymo tyrimas bei įrodymų vertinimas turi būti kruopštus, o Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, perkėlė pareigą pareiškėjai teisiškai kvalifikuoti aplinkybes, netaikė pareiškėjai Europos prieglobsčio paramos biuro išskirtų padidintos rizikos asmenų profilių. Pareiškėja pažymi, kad, atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, jog pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju, pareiškėja nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėjos pagrindinės teisės ir laisvės bus pažeistos.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas atsiliepime pakartoja bylai aktualų Įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, tyrimo metu vertintą pareiškėjos prieglobsčio prašymo priežastį (duomenys neskelbtini), akcentuodamas, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė visą aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją, nereikalavo iš pareiškėjos teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją, tyrimo metu nustatytas aplinkybes (neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika) bei prieitas išvadas (pareiškėja neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų) ir papildomai nurodo, kad jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėja nepateikė, o deklaratyvūs teiginiai, kad teismas netinkamai išnagrinėjo jos skundą, vertinami išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Atsakovas nurodo, kad ESPA išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius (duomenys neskelbtini) piliečiams, tačiau pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl skunde minimi ESPA išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjos atveju nėra aktualūs ir netaikytini. Pareiškėjos noras gyventi kitoje nei kilmės valstybėje nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikio.

27. Atsakovas akcentuoja, kad civilinis karas ar kitoks konfliktas kilmės valstybėje nevyksta, todėl pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir jai pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas sutrumpino pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 28. Pareiškėja N. T. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pareiškėja norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių motyvų pareiškėja nenurodė.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas tikslu užtikrinti teisę būti tiesiogiai išklausytai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjai buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareiškėjos pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjos prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina.

V. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį pareiškėjai N. T. Lietuvos Respublikoje pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjai atvykti ir įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.

33. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, laikosi pozicijos, jog jai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymo ir jame nurodytų aplinkybių, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, surinkti duomenys yra selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių.

34. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

35. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėja apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

36. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

37. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.).

38. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

39. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, yra papildomos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.

41. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė (duomenys neskelbtini).

42. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjos paaiškinimas apie tariamai patirtą persekiojimą yra detalus tiek, kiek iš jos buvo prašoma, tačiau jis prieštarauja kilmės valstybės informacijai, pagal kurią (duomenys neskelbtini). Atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėjos paaiškinimas nepagrindžia rizikos, jog, pareiškėjai grįžus į kilmės valstybę, ji patirtų kankinimus dėl (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti vertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio. Migracijos departamentas Sprendime priėjo prie išvados, kad pareiškėjos baimė nėra visiškai pagrįsta, todėl ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjos paaiškinimus, teiktus apklausų metu, Migracijos departamento Sprendimo turinį, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus pareiškėjos persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėja baimę grįžti į kilmės valstybę grindžia tik savo subjektyviu situacijos vertinimu, individualios asmeninės grėsmės nenustatyta. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigdama, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, nenurodė ir nedetalizavo, į kokias asmenines pareiškėjos savybes atsakovas neatsižvelgė, kokių įrodymų visapusiško ištyrimo neužtikrino. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš ją kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad ji yra persekiojama, diskriminuoja, kad dėl jos individualių savybių jai neleidžiama įsidarbinti ar kt., todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas jos nurodytas aplinkybes įvertino kaip ekonominio pobūdžio ir Sprendime neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

44. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas netaikė jai ESPA išskirtų padidintos rizikos asmenų profilių. Kaip teisingai nurodyta atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą, ESPA išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reikėtų atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiams, tačiau pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl jai ESPA išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai netaikytini.

45. Atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas reikalavo teisiškai kvalifikuoti prieglobsčio prašymo aplinkybes. Byloje esanti pareiškėjos apklausos transkripcija patvirtina, kad jai buvo užduodami klausimai apie jos faktinę patirtį, o Migracijos departamentas pateiktus duomenis vertino ir kvalifikavo. Prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (Įstatymo 71 str. 4 d. 4 p.). Prieš priimant Sprendimą pareiškėja buvo apklausta laikantis nustatytų procedūrų – jai paaiškintas apklausos tikslas, suteikta galimybė laisvai paaiškinti išvykimo priežastis, užduoti patikslinamieji klausimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas atliko kruopštų ir objektyvų tyrimą ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju apskirtai nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama tuo atveju, jeigu grįžtų į kilmės valstybę.

46. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija (kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta civilinis karas ar kitoks konfliktas), pagrįstai nuspręsta, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Tokios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvados nepaneigia pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su tikimybe, jog, išsiuntus ją į kilmės šalį, pareiškėjos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

47. Visiškai nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo Sprendimu ją išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti, pareiškėjai neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai nustatyti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos laikotarpiai turėtų būti dar labiau sutrumpinti.

48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos N. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas