6197cbb0-df0a-4c33-9d8d-cb81eedd3a54 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpartizanų ryÅ¡ininkai ir rÄmÄjai; 2) 1940â1990 m. veikusių ir siekusių atkurti Lietuvos nepriklausomybÄ pogrindinių organizacijų nariai, pogrindžio spaudos leidÄjai, bendradarbiai ir platintojai; taip pat pasiprieÅ¡inimo akcijų dalyviai ir asmenys, kitokiais bÅ«dais ar veiksmais dalyvavÄ kovoje už Lietuvos nepriklausomybÄ.              Pagal Lietuvos Respublikos pasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 5 straipsnį taip pat laisvÄs kovų dalyviams prilyginami asmenys yra pripažįstami:
Legislator headnote
AI generated6197cbb0-df0a-4c33-9d8d-cb81eedd3a54 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: asmenys, kurie organizavo ar dalyvavo GULAGâo politinių kalinių masiniuose streikuose ir streikų malÅ¡inimo metu žuvo arba po numalÅ¡inimo buvo nuteisti papildoma bausme ar perkelti į uždaruosius kalÄjimus ar kitus ypatinguosius lagerius.             Pagal bendrÄ Ä¯rodinÄjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklÄ, konkreÄiu atveju asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas nutarimas, turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinanÄius ginÄijamo teisinio santykio buvimÄ , ir faktus, liudijanÄius, kad jo teisÄ arba įstatymu saugomas interesas pažeisti.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr                                                                                                        AdministracinÄ byla Nr. I-3717-189/2010                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-02862-2010-4                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 38. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gruodžio 9 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Liudos ArlauskienÄs, Violetos BalÄytienÄs, Broniaus JanuÅ¡kos (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui J.
G. ir atsakovo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui Algirdui Adomui StankeviÄiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo J. G. skundÄ atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dÄl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.             TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä:              pareiÅ¡kÄjas skundu (b.l. 1-6) kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:
             1) panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2010-09-07 sprendimÄ Nr. 38R-r-1660, kuriuo buvo pareiÅ¡kÄjas informuotas, jog nÄra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kÄjui laisvÄs kovų dalyvio teisinio statuso (b.l. 5-6);             2) įpareigoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ (toliau â Lietuvos GGRTC) priimti sprendimÄ dÄl LaisvÄs kovų dalyvio teisinio statuso pareiÅ¡kÄjui pripažinimo.             PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄjas į LaivÄs kovų dalyvio statusÄ pretenduoja ne kaip vaikas, o kaip 14-15 metų jaunuolis, kadangi kartu su visa Å¡eima kovojo už Lietuvos laisvÄ.
NurodÄ, kad kartu su kitais savo Å¡eimos nariais teikÄ pagalbÄ Lietuvos partizanams, todÄl turÄtų bÅ«ti pagrįstai pripažintas kaip laisvÄs kovų dalyvis. PaaiÅ¡kino, kad pagalbÄ partizanams teikÄ per pareiÅ¡kÄjo žemÄs sklype stovÄjusiÄ pirtį, kadangi taip buvo labai patogu. PažymÄjo, kad po tÄvo mirties pareiÅ¡kÄjas du metus nelankÄ mokyklos, nes reikÄjo padÄti Å¡eimai, iÅ¡ gautų pinigų už parduotus skolintus maisto produktus maitinosi patys, bei maitino partizanus, o medikamentus partizanams gaudavo iÅ¡ sesers G.
D. ir per pirtį perduodavo partizanams. FaktÄ , kad pareiÅ¡kÄjas padÄjo ir bendradarbiavo su partizanais, pareiÅ¡kÄjo nuomone, patvirtina ir tai, kad pareiÅ¡kÄjas žinojo jų slapyvardžius, su jais bendraudavo. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄjo sesuo L. U. apie jo ryÅ¡ius su partizanais bei jiems teikiamÄ pagalbÄ per pareiÅ¡kÄjo minÄtÄ pirtį, neužsiminÄ savo teiktuose dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose Lietuvos GGRT centrui, kadangi sesuo jau sena ir galbÅ«t jau pamirÅ¡o.              Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas J.
G. nurodÄ, kad palaiko skunde iÅ¡dÄstytus motyvus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad yra keli bendražygiai, kurie patvirtino pareiÅ¡kÄjo veiklÄ .             Atsakovas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime į skundÄ (b.l.
49) nurodÄ, kad nesutinka su skundu ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad laisvÄs kovų dalyvių sÄ voka yra apibrÄžta LR PasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatyme. LaisvÄs kovų dalyviais laikomi neginkluoto pasiprieÅ¡inimo dalyviai, t.y. ryÅ¡ininkai ir rÄmÄjai bei 1940-1990 m. veikusių ir siekusių atkurti Lietuvos nepriklausomybÄ pogrindinių organizacijų nariai, pogrindžio spaudos leidÄjai, bendradarbiai ir platintojai; taip pat pasiprieÅ¡inimo akcijų dalyviai yra ir asmenys, kitokiais bÅ«dais ar veiksmais dalyvavÄ kovoje už Lietuvos nepriklausomybÄ.
PažymÄjo, kad PasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija (toliau â Komisija), iÅ¡nagrinÄjusi visÄ archyvinÄ medžiagÄ ir liudytojų parodymus, bei remdamasi minÄtu įstatymu konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjas nepriklausÄ neginkluoto pasiprieÅ¡inimo struktÅ«roms.             Teismo posÄdžio metu atsakovo atstovai nurodÄ, kad palaiko atsiliepimo į skundÄ motyvus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovo 2009-11-27, 2010-06-29 ir 2010-09-07 raÅ¡tais pareiÅ¡kÄjui buvo iÅ¡samiai paaiÅ¡kinta, jog Komisija pilnai iÅ¡nagrinÄjo visÄ tyrimo medžiagÄ ir nustatÄ, jog nÄra surinkta pakankamai įrodymų, kad pareiÅ¡kÄjas buvo laisvÄs kovų dalyvis.
Taip pat pažymÄjo, kad vaikai nÄra įtraukiami į ginkluotÄ pasiprieÅ¡inimÄ .              Skundas atmestinas.             PareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä panaikinti atsakovo Lietuvos GGRTC generalinÄs direktorÄs 2010-09-07 sprendimÄ Nr. 38R-r-1660 dÄl laisvÄs kovų dalyvio teisinio statuso ir įpareigoti suteikti jam LaisvÄs kovų dalyvio teisinį statusÄ . Taip pat nurodÄ, kad atsakovas netinkamai įvertino jo, kaip partizanų ryÅ¡ininko ir rÄmÄjo veiklÄ ir nepagrįstai atsisakÄ suteikti laisvÄs kovų dalyvio teisinį statusÄ .
Tiek skunde, tiek teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, kad apie jo vykdytÄ rezistencinÄ veiklÄ paliudijo liudytojai V. S., A. K. ir S. K.              Pagal Lietuvos Respublikos pasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 4 straipsnį, laisvÄs kovų dalyviai yra neginkluoto pasiprieÅ¡inimo (rezistencijos) dalyviai:
1) partizanų ryÅ¡ininkai ir rÄmÄjai; 2) 1940â1990 m. veikusių ir siekusių atkurti Lietuvos nepriklausomybÄ pogrindinių organizacijų nariai, pogrindžio spaudos leidÄjai, bendradarbiai ir platintojai; taip pat pasiprieÅ¡inimo akcijų dalyviai ir asmenys, kitokiais bÅ«dais ar veiksmais dalyvavÄ kovoje už Lietuvos nepriklausomybÄ.              Pagal Lietuvos Respublikos pasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 5 straipsnį taip pat laisvÄs kovų dalyviams prilyginami asmenys yra pripažįstami:
1) Lietuvos Respublikos atsargos karininkai, buvÄ vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nai, sukarintų organizacijų nariai, taip pat valstybÄs civilinių įstaigų pareigÅ«nai ir tarnautojai, mokslo ir kultÅ«ros veikÄjai, visuomeninių ir politinių organizacijų nariai bei kiti Lietuvos Respublikos pilieÄiai, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. veikÄ stiprindami Lietuvos valstybÄs nepriklausomybÄ, teritorijos vientisumÄ ir konstitucinÄ santvarkÄ ir dÄl Å¡ios veiklos pirmosios sovietų (1940â1941 m.) okupacijos metu buvo suimti, įkalinti ar nuteisti mirties bausme ir mirties bausmÄ Ä¯vykdyta arba buvo nužudyti, žuvo, mirÄ Ä¯kalinimo metu;
2) asmenys, kurie organizavo ar dalyvavo GULAGâo politinių kalinių masiniuose streikuose ir streikų malÅ¡inimo metu žuvo arba po numalÅ¡inimo buvo nuteisti papildoma bausme ar perkelti į uždaruosius kalÄjimus ar kitus ypatinguosius lagerius.             Pagal bendrÄ Ä¯rodinÄjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklÄ, konkreÄiu atveju asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas nutarimas, turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinanÄius ginÄijamo teisinio santykio buvimÄ , ir faktus, liudijanÄius, kad jo teisÄ arba įstatymu saugomas interesas pažeisti.
GinÄo Å¡alių nurodytos aplinkybÄs patvirtinamos tiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiÅ¡kai patvirtinanÄiais arba paneigianÄiais turinÄių bylai reikÅ¡mÄs aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (LR ABTÄ® IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).             Atkreiptina, jog negali bÅ«ti įrodymo Å¡altinis asmens pareiÅ¡kimas (t.y. tuo paÄiu nepateikiant tiesioginių įrodymų aplinkybÄms patvirtinti), adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kuriÄ nors bylai turinÄiÄ reikÅ¡mÄs aplinkybÄ.
             IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovas, priimdamas sprendimÄ dÄl pareiÅ¡kÄjui laisvÄs kovų dalyvio statuso suteikimo, vertino visus surinktus raÅ¡ytinius įrodymus bei liudytojų parodymus.              IÅ¡ Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktų pažymų apie partizanų žūtį UkmergÄs apskrityje, (duomenys neskelbtini) kaime bei apie V. G. žūtį (b.l. 24;
75) matyti, kad pažymose yra pateikiama informacija apie pareiÅ¡kÄjo brolio V. G. partizaninÄ veiklÄ . Lietuvos ypatingojo archyvo medžiagoje užfiksuota, jog veikÄ LenkaiÄio vadovaujamas partizanų bÅ«rys, kuriame buvo partizanas V. G., slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) valsÄiuje, (duomenys neskelbtini) kaime. 2008-09-17 pažymoje (b.l.
75) taip pat pateikiama informacija, kad UkmergÄs apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsÄiuje gyveno J. G. (pareiÅ¡kÄjo tÄvas), kurio namuose dažnai apsilankydavo âAlgioâ bÅ«rio partizanai. G. buvo aktyvus partizanų rÄmÄjas, o duktÄ buvo partizanų ryÅ¡ininkÄ. Taip pat pažymoje nurodyta, kad agentas âTrofimovasâ 1948-11-11 praneÅ¡Ä, kad minÄtame valsÄiaus (duomenys neskelbtini) kaime gyveno mergina pavarde L. G., 18 metų amžiaus, jos brolis buvo partizanų bÅ«rio dalyvis, nužudytas vykdant operacijÄ .
L. G. partizanams rinko žvalgybinio pobÅ«džio informacijÄ , taip pat stebÄjo kariuomenÄs judÄjimÄ . PažymÄtina, kad minÄtose Lietuvos archyvo pažymose nÄra užsiminta apie pareiÅ¡kÄjo J. G. partizaninÄ veiklÄ .              IÅ¡ liudytojų V. S., A. K. ir S. K. pateiktos informacijos (b.l. 13; 76; 77, 78; ) matyti, kad V. S. buvo žinoma apie tai, jog V. G. buvo partizanas-kulkosvaidininkas ir turÄjo slapyvardį â(duomenys neskelbtini)â. Taip pat nurodÄ, kad mirus pareiÅ¡kÄjo tÄvui J.
G., namuose liko pareiÅ¡kÄjo mama V. G. su 18 metų dukra L. ir 10 metų sÅ«numi J. (pareiÅ¡kÄju). A. K. atsakovui pateiktoje informacijoje (b.l.
77) nurodÄ, kad gerai pažinojo savo kaimynÄ ir bendraamžį V. G. (slapyvardis â(duomenys neskelbtini)â), su kuriuo 1945 metais iÅ¡Äjo į miÅ¡kÄ pas partizanus. Taip pat papildomoje informacijoje Lietuvos GGRTC (b.l.
78) paaiÅ¡kino, kad po pareiÅ¡kÄjo brolio V. G. žūties, bunkeriu naudojosi kiti partizanai. NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo sesuo L. G. kartu su pareiÅ¡kÄju į bunkerį miÅ¡ke partizanams neÅ¡davo maistÄ . S. K. taip pat nurodÄ, kad gerai atsimena partizanÄ V. G., slapyvardžiu â(duomenys neskelbtini)â. PažymÄjo, kad jo tÄvai parÅ«pindavo jiems maisto, kurį į bunkerius per kareivių užkardas, atneÅ¡davo partizano sesuo L. kartu su broliu J., o sesuo G. pasirÅ«pindavo medikamentais.
PažymÄjo, kad sesuo L. buvo partizanų ryÅ¡ininkÄ. TaÄiau apie platesnÄ pareiÅ¡kÄjo partizanų rÄmÄjo ar panaÅ¡iÄ veiklÄ informacijos nepateikta.              IÅ¡ pareiÅ¡kÄjo seserų L. U. ir G. D. pateiktos informacijos matyti, kad pareiÅ¡kÄjas kartu su seserimi L. perduodavo partizanams maistÄ bei medikamentus, gautus iÅ¡ sesers G., kuri mokÄsi Kauno medicinos seserų mokykloje. NurodÄ, kad pagalbÄ partizanams teikÄ per Å¡alia Å¡ulinio įrengtÄ bunkerį, į kurį buvo galima patekti iÅ¡ Å¡ulinio.
PažymÄjo, kad jų Å¡eimai priklausanÄiame žemÄs sklype buvo pastatyta pirtis, Å¡alia kurios buvo riÅ¡ami gyvuliai, todÄl pasikeisdami su broliu, pirtyje įrengtoje slÄptuvÄje, palikdavo viskÄ , kÄ reikÄdavo perduoti partizanams. Visai tai tÄsÄsi iki 1953 metų, kai pareiÅ¡kÄjas, jau buvo iÅ¡augÄs (L. U. 2009-12-22 ir 2010-07-21 informacija, b.l. 15; 20, G. D. 2010-07-29 informacija, b.l. 22).              Atkreiptina, kad atsakovui 2009-01-30 paskelbus âTremtinyjeâ asmenų, pretenduojanÄių į kario savanorio ir laisvÄs kovų dalyvio teisinį statusÄ , sÄ raÅ¡Ä , 2009-02-05 (b.l.
66) ir 2009-02-12 (b.l.
68) raÅ¡tu buvo gauta informacija apie pretendentus, esanÄius minÄtame sÄ raÅ¡e. MinÄtuose raÅ¡tuose nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjas J. G., bÅ«damas 7 metų, negalÄjo bÅ«ti partizanų rÄmÄju. NurodÄ, kad ryÅ¡ininkais galÄjo bÅ«ti mažiausiai 12 metų sulaukÄ vaikai, jeigu Å¡eimoje buvo daugiau ryÅ¡ininkų ar partizanų, tuo tarpu 1945 metais J. G. buvo vos 6-7 metai.             Taip pat pažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas yra gimÄs (duomenys neskelbtini) (b.1. 39).
Laikotarpiu iki 1950 metų pareiÅ¡kÄjas buvo mažametis, todÄl negalÄjo savarankiÅ¡kai dalyvauti rezistencinÄje kovoje kaip ryÅ¡ininkas ar rÄmÄjas. Ä®vertinus pareiÅ¡kÄjo amžių ir vertindama pareiÅ¡kÄjo pateiktus įrodymus, vadovaudamasi protingumo kriterijais, atsakovo PasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija, 2009-11-11 ir 2010-06-16 posÄdžių metu, padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nesant pakankamai įrodymų dÄl pareiÅ¡kÄjo rezistencinÄs veiklos, siÅ«lyti Lietuvos GGRTC generaliniam direktoriui nepripažinti J.
G. laisvÄs kovų dalyvio teisinio statuso.              PareiÅ¡kÄjo ryÅ¡iai su partizanais, jo tÄvų nurodymų vykdymas nuneÅ¡ti maistÄ ar medikamentus partizanams vertintini kaip pagalba, kuriÄ teikdavo daugelis asmenų. TaÄiau individualizavus pareiÅ¡kÄjo veiklÄ partizaninÄs kovos metu nÄra pagrindo jam pripažinti laisvÄs kovų dalyvio statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-06-12 nutartis adm. byla Nr. A11-579-02). Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuotina, kad atsakovas, nagrinÄdamas pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ , tinkamai įvertino įrodymus, todÄl skunde nurodytais motyvais atsakovo sprendimo naikinti nÄra pagrindo, todÄl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.             TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d Ä:
             atmesti J. G. skundÄ kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinÄs instancijos teismui. TeisÄjai                                                                                                                                               Liuda ArlauskienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Violeta BalÄytienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Bronius JanuÅ¡ka