6194fe59-e7f6-4e9a-9a43-c2929945b203 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1263-638/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02634-2018-6 Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.; (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4. Kauno apygardos teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės 115-osios butų savininkų bendrijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-215-1052/2019 pagal ieÅ¡kovės 115-osios butų savininkų bendrijos ieÅ¡kinį atsakovei O. J. M. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė, patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 587,23 Eur skolÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir paaiÅ¡kino, kad atsakovė O. J. M. yra daugiabučio namo, esančio(duomenys neskelbtini), butų savininkų bendrijos narė ir gyventoja. Už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimÄ , administravimÄ ir komunalines paslaugas bendrijos nariams ir gyventojams yra skaičiuojami ir renkami mokesčiai. Mokesčiai yra skaičiuojami už karÅ¡tÄ vandenį, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , bendrÄ jÄ namo elektrÄ , atlyginimus ir Sodros mokesčius, taip pat renkamos ir kaupiamos lėšos namo kapitaliniam remontui, banko sÄ naudoms.

Atsakovė jau nuo 1999 m. pradėjo dalinai neatsiskaityti su ieškove, t. y. jau 1999 m. atsakovės skola ieškovei sudarė 168,70 Lt (48,86 Eur). Atsakovės skola vis augo, kadangi atsakovė dalinai neatsiskaitydavo už tam tikrus mokesčius: 2000 m. atsakovė ieškovei buvo skolinga 98,57 Eur, 2001 m. - 148,27 Eur, 2002 m. - 198,55 Eur, 2003 m. - 247,72 Eur, 2004 m. - 297,42 Eur, 2005 m. - 346,85 Eur, 2006 m. - 396,55 Eur, 2007 m. - 446,08 Eur, 2008 m. - 495,75 Eur, 2009 m. - 534,61 Eur, 2010 m. - 532,76 Eur, 2011 m. - 532,75 Eur, 2012 m. - 589,59 Eur, 2013 m. - 585,65 Eur, 2014 m. - 585,55 Eur, 2015 m. - 599,60 Eur, 2016 m. - 628,34 Eur, 2017 m - 611,52 Eur.

Atsakovė raginama įsiskolinimo nesumokėjo. Bendrija atsakovės mokėjimus užskaitydavo už seniausiÄ skolÄ , todėl Å¡iuo metu atsakovė skolinga už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2018 m. Tokiu bÅ«du kiekvienÄ mėnesį atsakovei atsiranda nauja skola už naujai priskaičiuotus mokesčius. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl skolos priteisimo nėra suėjęs ir negali bÅ«ti taikomas.

3. A. O. J. M. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nurodė ir paaiÅ¡kino, kad ji nemokėjo už tas komunalines paslaugas, kurios buvo skaičiuojamos neteisėtai ir kurias bendrijos pirmininkė paskaičiuodavo ar padidindavo vienaÅ¡aliÅ¡kai, neorganizuodama visuotinio bendrijos narių susirinkimo. IÅ¡ ieÅ¡kinio negalima suprasti, už kurias paslaugas ir bendrijos turėtas iÅ¡laidas atsakovė nėra sumokėjusi. Atsakovė nurodė, jog nemokėjo už nepagrįstai padidintas kaupiamÄ sias lėšas nuo 1999 metų iki 2017 metų, taip pat už be pagrindo bendrijos pirmininkėms bei kitiems darbuotojams iÅ¡mokėtus atlyginimų padidinimus, taip pat už nepagrįstai reikalaujamas sumas už laiptinių langų keitimÄ .

Be to, atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pobÅ«dį, ieÅ¡kovės reikalavimas turėtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip žalos arba nuostolių padarymas bendrijai, todėl ieÅ¡kinio reikalavimams pareikÅ¡ti taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje reikalauja atlyginti jai padarytus nuostolius už 18 metų, todėl pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ji gali reikalauti nuostolių tik už paskutinius 3 metus, t. y. 2015 - 2017 m., kas sudaro 25,45 Eur (611,52-585,55=25,45 Eur).

Ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas atmesti ieškinį.

4. IeÅ¡kovė 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu atsisakė 24,29 Eur dydžio reikalavimų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ieÅ¡kovės 115-osios butų savininkų bendrijos atsakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo dalies priėmė ir civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė, ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo reikalavimams priteisti skolÄ nurodė, kad Å¡iuo atveju taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Kadangi ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytina ieÅ¡kovės sužinojimo apie atsakovės laiku neapmokėtÄ sÄ skaitÄ momentas, o į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu kreipėsi tik 2018 m. vasario 20 d., todėl deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas skoloms, susidariusioms laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2008 m. vasario mėnesio įskaitytinai. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nepriklausomai nuo skolos susidarymo mechanizmo, Å¡ioms skoloms taikytina ieÅ¡kinio senatis. Teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos skolos suvestinės matyti, jog iki 2008 m. sausio 1 d. atsakovės skola bendrijai buvo 1 540,21 Lt, kas atitinka 446,08 Eur skolÄ , todėl 446,08 Eur ieÅ¡kinio reikalavimo dalis atmestina suėjus ieÅ¡kinio senaties terminui.

7. Teismas nurodė, kad į bylÄ nėra pateikta visuotinių daugiabučių namo savininkų susirinkimų protokolų, kuriais bÅ«tų nustatytas kaupiamųjų lėšų dydis. Å iuo atveju nėra įrodyta, jog bendrijai mokėtinas kaupiamųjų lėšų dydis yra nustatytas bendrijos narių susirinkimuose. Atsakovė pripažino faktÄ , kad visuotinis daugiabučio namo savininkų susirinkimas buvo nustatęs 4,58 Lt dydžio įmokÄ Ä¯ kapitalinio remonto fondÄ (kaupiamÄ sias lėšas), todėl teismas Å¡iÄ aplinkybę laikė įrodyta.

Teismas pažymėjo, kad nors visuotinio daugiabučio namo savininkų susirinkimo protokolas teismui yra nepateiktas, tačiau iÅ¡ atsakovės pateiktų sÄ skaitų matyti, jog bÅ«tent tokio dydžio sumos buvo kas mėnesį įraÅ¡omos į atsakovei iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas. Teismas nurodė, kad iÅ¡ teismui pateiktų kas mėnesį atsakovei bendrovės teiktų sÄ skaitų ir skolos suvestinės bei atsakovės skaičiavimų matyti, jog atsakovei bendrija už 2008 metus priskaičiavo 106,8 Lt, (kas atitinka 30,93 Eur), t. y. po 8,90 Lt per mėnesį (106,8/12), kai tuo tarpu turėjo teisinį pagrindÄ priskaičiuoti 54,96 Lt (kas atitinka 15,92 Eur) per metus, taigi, nepagrįstai priskaičiuota 15,01 Eur (30,93-15,92) per 2008 metus.

AnalogiÅ¡kai bendrija skaičiavo atsakovės mokėtinÄ kaupiamųjų lėšų sumÄ ir 2009-2014 metais. Teismas nurodė, kad iÅ¡ viso per 2008-2014 metus kaupiamųjų lėšų nepagrįstai priskaičiuota 120,80 Eur (15,01x8). Teismas pažymėjo, jog 2015 metais kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo ir panaudojimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 390. Ä®statymas nenustato namo bendraturčiui teisės pasirinkti, ar mokėti jam Å¡itas iÅ¡laidas ar ne, nes įstatymas nustato, kad jos turi bÅ«ti privalomai mokamos.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrindė Å¡ių lėšų dydžio, nepateikė duomenų, kokiu pagrindu ir kokius tarifus taikydama padidino tarifÄ , todėl teismas neturi galimybės patikrinti, ar lėšos paskaičiuotos teisingai. Nuo 2015 m. atsakovė mokėjo ieÅ¡kovės priskaičiuotÄ 2,67 Eur kas mėnesį kaupiamųjų lėšų įmokÄ , todėl teismas, nors ir neturėdamas kaupiamųjų lėšų įmokos padidinimo pagrįstumÄ patvirtinančių įrodymų, remdamasis fakto pripažinimo taisykle (atsakovė pripažino 2,67 Eur kaupiamųjų lėšų įmokÄ teisėta ir jÄ mokėjo) sprendė, jog nuo 2015 metų ieÅ¡kovė pagrįstai skaičiavo 2,67 Eur kaupiamųjų lėšų įmokÄ , taigi, 2015 m. ieÅ¡kovė priskaitė 32,04 Eur kaupiamųjų lėšų, o 2016 m. metais – 73,77 Eur, su kuo atsakovė nesutiko, nes kaupiamųjų lėšų suma turėjo likti 32,04 Eur.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog turėdama teisinį pagrindÄ 2016 metais priskaitė 38,73 Eur (72,77-32,04) didesnę kaupiamųjų lėšų sumÄ . Kadangi ieÅ¡kovė neįrodė, kad kaupiamųjų lėšų įmokas padidino pagrįstai ir teisėtai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog 152,04 Eur (120,80+38,73) kaupiamųjų lėšų įmokų suma 2008-2016 metais atsakovei priskaičiuota pagrįstai ir teisėtai, o Å¡io teisinio pagrindo pakanka ieÅ¡kiniui atmesti.

8. Teismas nurodė, jog bendrijos butų savininkai 2012 m. liepos mėnesį balsuodami raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kė nepritarimÄ , kad bÅ«tų keičiami laiptinių langai ir bÅ«tų renkamos papildomos lėšos Å¡ių darbų atlikimui. Tačiau kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei teiktų sÄ skaitų, nuo 2012 m. birželio mėnesio į atsakovei iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas buvo įtraukta už langų pakeitimÄ mokėtina suma po 21,01 Lt (10 eilutė) už 2012 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio, taip pat 2013 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais iÅ¡ viso 252,12 Eur (21,01x12), o 2013 m. gegužės mėnesį už langus mokėtina suma koreguota jÄ sumažinant 69,43 Lt, taigi, atsakovei buvo priskaičiuota sumokėti už laiptinės langų pakeitimÄ iÅ¡ viso 182,69 Lt (252,12-69,43), kas atitinka 52,91 Eur.

Aplinkybę, kad langams keisti nebuvo gautas bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas patvirtino liudytoja A. R., kuri nurodė, jog žmonės nesutiko dėl langų keitimo, tačiau laikui bėgant skolas sumokėjo, tik atsakovė liko nesumokėjusi už langus. Teismas nurodė, kad iš pateiktų bendrijos valdybos posėdžių protokolų matyti, jog valdyboje buvo svarstytas klausimas dėl langų keitimo, ir, atsižvelgiant į bendrijos narių nuomonę, buvo nuspręsta langų nekeisti. Teismas sprendė, jog atsakovė, nedavusi sutikimo keisti laiptinių langus, nesant visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimo, neturi pareigos mokėti laiptinės langų pakeitimo išlaidų.

9. Teismas nurodė, kad atsakovė gynėsi nuo ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti skolÄ tuo, kad bendrijos pirmininkės be teisinio pagrindo priskaičiavo sau ir darbuotojams didesnius, nei visuotinio bendrijos narių susirinkimo nustatytus, darbo užmokesčius. Teismas, taikydamas senatį reikalavimo daliai, atsiradusiai už laikotarpį 1999 m. iki 2008 m. vasario 20 d. įskaitytinai, nurodė, kad neanalizuoja atsakovės argumentų dėl neteisėtai priskaičiuotų atlyginimų už minėtÄ laikotarpį. Teismas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2182-920/2016 yra konstatuota, jog pirmininkei I. M. buvo neteisėtai mokamas didesnis, nei 2010 m. balandžio 21 d. susirinkime nustatytas 400 Lt per mėnesį atlyginimas.

10. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pateikė teismui bendrijos patirtas iÅ¡laidas mokant pirmininkėms ir kitiems darbuotojams darbo užmokestį ir su juo susijusius privalomuosius mokesčius, patvirtinančius įrodymus: darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščius, mokesčių deklaracijas, užmokesčio mokėjimo dokumentus, taip pat ieÅ¡kovė pateikė bendrijos valdybos susirinkimų protokolus, kuriais buvo nuspręsta mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams. Teismas pažymėjo, jog į bylÄ bendrijos narių visuotinių susirinkimų protokolų, kuriuose visuotinis narių susirinkimas bÅ«tų pakeitęs įdarbintų asmenų darbo užmokesčio dydžius byloje nepateikta. Kadangi darbo užmokesčio dydžio nustatymas yra visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija, todėl teismas sprendė, jog valdyba neturėjo teisinio pagrindo keisti darbuotojų darbo užmokesčio.

11. Teismas nurodė, kad nors teismas turi pagrindÄ sutikti su atsakovės argumentais, jog pirmininkė neturėjo teisinio pagrindo mokėti savo darbuotojams didesnius, nei buvo nustatyta visuotinio bendrijos narių susirinkimo, atlyginimus, Å¡ioje byloje Å¡ie argumentai neturi esminės įtakos, nes jau įrodyta, jog dėl senaties termino ir dėl to, kad buvo neteisėtai skaičiuojamos didesnės kaupiamosios iÅ¡laidos bei įmokos už laiptinėje keistus langus, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys visiÅ¡kai atmestinas.

Be to, atsakovė savo skaičiavimų dėl neteisėtai priskaičiuotos atlyginimų sumos, įtrauktos į jos komunalinius mokesčius, nedetalizavo, pateikė apytikslius skaičiavimus, nepagrįstus konkrečiais duomenimis, todėl teismas negali patikrinti atsakovės skaičiavimo pagrįstumo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, prijungti prie civilinės bylos naujai teikiamus įrodymus: 2013 m. balandžio 30 d. bendrijos narių susirinkimo sprendimÄ Nr. 5 ir darbų planÄ už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d.

– 2012 m. gruodžio 31 d. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas neteisingai pritaikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi tiek pagal teismų praktikÄ , tiek pagal bendrÄ mokesčių įskaitymo principÄ visada yra dengiama seniausia skola, kai nėra įmanoma identifikuoti, už kokiÄ konkrečiai skolÄ moka skolininkas (Å¡iuo atveju, bÅ«tent skolininkui, norinčiam, kad bÅ«tų padengta tam tikra konkreti skolos dalis, tenka pareiga aiÅ¡kiai nurodyti, kokiÄ konkrečiai skolos dalį jis dengia), todėl atsakovei eilę metų nemokant susidariusios skolos, visuomet bÅ«davo dengiama seniausia atsakovės skola. 1.2.

Atsakovės pažeidimas buvo ne vienkartinis, o tęstinis, t. y. atsakovė sistemingai tam tikrais laikotarpiais nemokėjo dalies mokesčių, kurių nemoka ir iki Å¡iol, laikytina, kad pažeidimas buvo tęstinio pobÅ«džio, atsakovė nesirÅ«pino jai nuosavybės teise priklausančiu turtu nuo 2000 m. iki dabar, todėl nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir teigti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas. 1.3. Teismas visiÅ¡kai nevertino ir neargumentavo aplinkybių, jog esant įsiskolinimui yra dengiama seniausia atsakovės skola vadovaujantis CPK 6.55 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl skolos priteisimo nėra suėjęs, o teismas, taikydamas 10 metų ieÅ¡kinio senatį nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. 1.4.

Teismas nepagrįstai sprendė, jog nebuvo pritarta ieÅ¡kovės laiptinių langų keitimui. Teismas buvo suklaidintas į bylÄ pateiktais atsakovės įrodymais, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ ir ieÅ¡kinį dalyje dėl langų keitimo atmetė nepagrįstai. Atsakovė pateikė bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä su paraÅ¡ais, liudijantį apie atsisakymÄ mokėti papildomÄ Ä¯mokÄ už langų keitimÄ , atidedant langų keitimÄ vėlesniam laikui, kurie teismo bylos nagrinėjimo metu buvo vertinami kaip bendrijos narių balsavimas raÅ¡tu.

Nors ieÅ¡kovės patvirtintuose įstatuose tuo metu nebuvo numatyta nei balsavimu raÅ¡tu tvarkos nei buvo iÅ¡rinkta balsų skaičiavimo komisija. Todėl akivaizdu, kad surinkti bendrijos narių paraÅ¡ai prieÅ¡ laiptinių langų keitimÄ neturėjo teisinės galios. 1.5. Teismas deklaratyviai nusprendė, jog kaupiamosios iÅ¡laidos buvo padidintos nepagrįstai, nors nesurinko ir neiÅ¡reikalavo jokių įrodymų, kam kaupiamosios iÅ¡laidos buvo panaudojamos ir ar jos buvo naudojamos neteisėtai. Teismas sprendimo dalį dėl kaupiamųjų iÅ¡laidų atmetė nepagrįstai.

Kaupiamosios lėšos buvo didinamos esant poreikiui ir bendrijos nariai, iÅ¡skyrus atsakovę, tam neprieÅ¡taravo bei buvo apie tai informuoti. Teismui priėmus sprendimÄ atleisti atsakovę nuo kaupiamųjų lėšų skirtumo mokėjimo, gali bÅ«ti padaryta neproporcingai didelė žala ieÅ¡kovei, kadangi ieÅ¡kovės nariai įgijo teisę remtis prejudicija Å¡ioje byloje ir reikalauti ieÅ¡kovės grÄ Å¾inti neva tai neteisėtai sumokėtas bendrijai sumas, kurios, be kita ko, buvo panaudojamos iÅ¡imtinai tik pačių bendrijos narių poreikiams tenkinti. 1.6.

Teismas negalėjo priimti sprendimo atmesti ieÅ¡kinį ir nevertinti kitų ieÅ¡kovės pateiktų argumentų vien dėl to, jog teismas taikė ieÅ¡kinio senatį, ar kad dalis ieÅ¡kovės argumentų, pasak teismo, buvo nepagrįsti. IeÅ¡kovės nuomone, teismas turėjo vertinti aplinkybių visetÄ ir iÅ¡tirti visus į bylÄ pateiktus įrodymus, įskaitant ir dėl darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo, tačiau to nedarė, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

13. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliantė pateikė naujus įrodymus: 115 butų savininkų bendrijos 2013 m. balandžio 30 d. narių susirinkimo protokolÄ Nr. 5, kurio 6 darbotvarkės klausimu nuspręsta patvirtinti 2013 metų bendrijos darbų planÄ ; taip pat pateikė 2013 metų bendrijos darbų planÄ , kurio 5 pozicija yra sustatyti laiptinių langus, kaina 30 000 Lt (8688,60 Eur). Apeliantė praÅ¡o prijungti Å¡iuos įrodymus, nurodo, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Å¡ių įrodymų nepavyko rasti, nes keitėsi bendrijos pirmininkas, nebuvo laiku perduoti dokumentai. Å iais naujai teikiamais įrodymais ieÅ¡kovė įrodinėja, kad langai buvo keičiami esant bendrijos narių priimtam sprendimui, todėl atsakovė privalo apmokėti jai priklausančiÄ dalį už langų pakeitimÄ .

16. Naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teismas vertina, kad naujai pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču (bendrijos narių susirinkimo nutarimas ir darbų planas), galėjo ir turėjo bÅ«ti teikiami bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau siekiant visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėti ginÄÄ , į bylÄ prijungiami ir bus vertinami nagrinėjant apeliacinį skundÄ .

17. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos nario prievolės mokėti bendrijos nustatytus mokesčius ir rinkliavas, ieškinio senaties taikymo.

18. Prievolės bendrÄ ja prasme atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius ( CK 6.2 str.). Daugiabučių namų savininkų bendrija yra savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto daugiabučiuose namuose valdymo bÅ«das (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, toliau - DGNKPPSBÄ®, 3 str.). Daugiabučio namo savininkų bendrijos nario piniginė prievolė bendrijai gali atsirasti DGNKPPSB įstatymo nustatyta tvarka.

19. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė nemoka bendrijos nariui nustatytų mokesčių nuo 1999 metų. DGNKPPSB įstatymas laikotarpiu nuo 1999 metų iki 2017 metų buvo keičiamas keletÄ kartų. Å io įstatymo 11 straipsnis nustatė, kad aukščiausiasis bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas, kuris, be kita ko, turi teisę nustatyti tikslinių įmokų ir įmokų, susijusių su bendrijos veikla, dydžius, jų mokėjimo ir naudojimo tvarkÄ ; nustatyti gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimÄ ir komunalines paslaugas tvarkÄ (Ä®statymo redakcija, galiojusi nuo 1995 m. gruodžio 29 d.), vėliau pakeista į 20 str. 6 p. kuris nustatė visuotinio susirinkimo kompetencijÄ nustatyti patalpų savininkų atsiskaitymo už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimÄ , vandenį, energijÄ ir komunalines paslaugas sÄ lygas ir tvarkÄ , nepažeisdamas norminių aktų ir jais nustatytos atsiskaitymo tvarkos (redakcija, galiojusi nuo 2000 m. liepos 12 d.).

Vadinasi, kiekviena bendrijos nario piniginė prievolė bendrijai turi būti pagrįsta konkrečiu bendrijos narių visuotinio susirinkimo priimtu sprendimu.

20. To paties DGNKPPSB įstatymo 21 str. 3 d. nustatė, kad bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu į susirinkimÄ neatvyksta nustatytas narių skaičius, per dvi savaites Å¡aukiamas pakartotinis susirinkimas. Jis yra teisėtas, kai dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių. Bendrijos narių susirinkimo nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2000 m. liepos 12 d.). Ä®statymo 11 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d., nustato iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus reikalavimus visuotinio susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkai.

21. Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė nepateikė bendrijos narių visuotinių susirinkimų nutarimų, kurie nustatė bendrijos narių prievoles mokėti konkrečias įmokas už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimÄ , vandenį, energijÄ , kaupiamÄ sias įmokas ir t.t. IeÅ¡kovės pateiktas 2010 m. birželio 21 d. bendrijos valdybos susirinkimo protokolas, kuriuo valdyba nusprendė iÅ¡skirstyti po lygiai kiekvienam butui sekančius mokesčius: vandens kainos korekcija, bendro naudojimo elektra, kitos iÅ¡laidos, algos, sodra (t.1, b.l. 112), negali bÅ«ti laikomas pradiniu prievolę nustatančiu sprendimu, nes nutarimo priėmimo dienÄ galiojusios redakcijos DGNKPPSB įstatymo 23 str. 2 dalis nenumatė bendrijos valdybai kompetencijos nustatyti mokesčius ir rinkliavas bendrijos nariams.

Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikto 2013 m. balandžio 30 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimo, kurio 6 klausimu nutarta patvirtinti 2013 m. bendrijos darbų planÄ , kuriame savo ruožtu įtrauktas langų pakeitimo projektas už 30 000 Lt, negalima laikyti teisėtu, nes susirinkime iÅ¡ 112 bendrijos narių dalyvavo tik 44, t.y. mažiau negu pusė narių (t.7, b.l. 125). IeÅ¡kovės pateiktu 2016 m. rugpjūčio 4 d. visuotinio narių susirinkimo priimtu nutarimu nutarta tikslinių įmokų tarifÄ pakelti nuo 0,03 Eur/kv.m. iki 0,10 Eur/kv.m. buto ploto ( t.1, b.l. 115), tačiau kaip nustatyta byloje, ko neginčijo ir ieÅ¡kovė, nuo 2010 metų atsakovė priskaičiuotus mokesčius iÅ¡ esmės sumokėdavo ir skola neaugo.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepateikė atsakovės kaip bendrijos narės prievoles nustačiusių pradinių dokumentų (visuotinių narių susirinkimų nutarimų), kurie bÅ«tų pagrindas skaičiuoti atsakovei privalomus mokėti mokesčius ir atitinkamai reikalauti juos priteisti. IeÅ¡kovė teikė didelį kiekį įvairių bendrijos vidinių dokumentų (paslaugų metinių suvestinių, įvairių mokėjimo žiniaraščių, bendrijos ir trečiųjų įmonių sutarčių, atliktų darbų aktų, ir kt. ir t.t.), tačiau visi Å¡ie dokumentai (kai kurie iÅ¡ jų net nėra pasiraÅ¡yti, pvz. t.2 b.l. 523 priskaičiavimų ir pamokėjimų suvestinė) neįrodo, kad bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimu atsakovei bÅ«tų nustatyta prievolė mokėti tam tikras įmokas į bendrijos sÄ skaitÄ .

23. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bendrijos išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais:

1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų. Pastaruoju atveju bÅ«tina dar viena sÄ lyga – iÅ¡laidos turi bÅ«ti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais. Å ie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nurodyta kasacinio teismo praktika ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę padengti išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kitaip tariant, kad ieškovė turėjo padengti tam tikras išlaidas net ir nesant bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimo.

24. Ta aplinkybė, kad atsakovė faktiÅ¡kai mokėjo tam tikras įmokas, neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad tokia prievolė atsakovei buvo nustatyta ir atitinkamai neduoda teisinio pagrindo bendrijai reikalauti tokių įmokų priteisimo. Atsakovė tai darė savo noru ir sutikimu, tačiau tokie atsakovės mokėjimai nesukuria jai prievolės bendrijos atžvilgiu.

25. Atmestini ieÅ¡kovės argumentai dėl įmokų paskirstymo, kad kai skolininkas nepareiÅ¡kia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmokÄ , tai laikoma, kad grÄ Å¾inama seniausia skola (CK 6.55 str. 2 d.). Toks įmokų paskirstymas bÅ«tų galimas tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų įrodžiusi, kada ir kokiu pagrindu atsirado prievolė atsakovei mokėti įmokas. Nesant prievolės atsiradimo pagrindo, nėra galimybės taikyti CK 6.55 str. 2 d. atsakovės atžvilgiu.

26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra praleistas deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas skoloms, susidariusioms laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2008 m. vasario mėnesio įskaitytinai, todėl nepriklausomai nuo skolos susidarymo mechanizmo Å¡ioms skoloms taikytina ieÅ¡kinio senatis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia iÅ¡vada nesutinka ir pažymi, kad teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ .

Teisės pažeidimas gali būti nustatytas tik tuomet, kai buvo pati teisė (šiuo atveju, bendrijos teisė gauti įmokas). Šiuo atveju nebuvo nustatyta bendrijos teisė gauti įmokas (nebuvo pateikta visuotinio susirinkimo nutarimų), todėl negali būti konstatuotas ir nesamos teisės pažeidimas, nuo kurio jau būtų pagrindas skaičiuoti ieškinio senatį (CK 1.124 str.). Tačiau šie pirmosios instancijos teismo motyvai nedaro įtakos iš esmės teisingam sprendimui išnagrinėtoje byloje.

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinį santykį, todėl apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.

28. Apeliacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas nekeičiamas. IeÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos, nes skundas netenkinamas. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ neteikė, todėl iÅ¡laidų nepatyrė. Valstybė iÅ¡laidų už procesinių dokumentų siuntimÄ nepatyrė. Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Diana Labokaitė