2020-01-30 Nr. CB-1087-2-06-3-05892-2018-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-399/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05892-2018-6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. sausio 27 d. gautu ieškovo A. V. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimu pakeitus Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą tenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas: atsakovė įpareigota pašalinti vaizdo kameras nuo jai nuosavybės teise priklausančio namo. Teismas nurodė, kad vaizdo kameromis atsakovė siekia savo turto apsaugos, tačiau tai neužtikrina ieškovo teisių į privatų gyvenimą suvaržymo proporcingumo, asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymosi, taip pat adekvačios ir pakankamos apsaugos nuo piktnaudžiavimo, nes kameromis filmuojama ir bendro su ieškovu kiemo teritorija. Kitą ieškinio reikalavimą uždrausti įrengti vaizdo stebėjimo kameras be ieškovo sutikimo teismas atmetė. Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, ir ieškinį tenkinti visiškai.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo A. V. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: kasaciniame skunde teigiama, kad kadangi apeliacinės instancijos teismas priimtą sprendimą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės grindė daiktinės teisės normomis, to atsakovei nenurodžius apeliaciniame skunde, tai toks apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo ribų peržengimas pripažintinas proceso teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą. Vaizdo kameros yra skirtos vaizdo stebėjimui. Jos negali būti sumontuotos tiesiog ant bendrąja nuosavybės teise valdomo kiemo arba ant ieškovui priklausančio namo, kas leistų teismui išvestinį reikalavimą draudimą įrengti vaizdo stebėjimo kameras be bendraturčio sutikimo vertinti kaip pagrįstą daiktinės teisės normų prasme.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti ieškovo kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovui A. V. už kasacinį skundą 75 (septyniasdešimt penkis) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. sausio 24 d. Perlo terminale.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Donatas Šernas