2023-12-06 Nr. AB-21346-3-61-3-10100-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-557-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10100-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija (toliau – ir Komisija) svarstė pareiškėjo perkėlimo į Alytaus pusiaukelės namus klausimą. Komisija nusprendė pareiškėjo neperkelti ir siūlyme pareiškėją išvadino kitos lyties atstovu, t. y. moterimi. Pareiškėjo įsitikinimu, tai nebuvo rašymo klaida, o siekis pažeminti pareiškėją ir išjuokti jį prieš Alytaus pataisos namų direktorių.

2.2. Pareiškėjas, susipažinęs su tokiu siūlymu, patyrė šoką, pažeminimą, neturėjo galimybės kreiptis pagalbos, nes būtų išjuoktas, tačiau vėliau kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą (tuo metu – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Pareiškėjo skundas buvo atmestas, nurodant, kad netinkamas įvardis panaudotas tik aprašomojoje dalyje. Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodė, kad tenka apgailestauti ir atsiprašyti, tačiau pareiškėjas jokio atsiprašymo iš Komisijos nėra sulaukęs.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Tarnyba, gavusi pareiškėjo skundą, nustatė, kad Komisijos siūlyme, kuris buvo skirtas Alytaus kalėjimo (buvę Alytaus pataisos namai (toliau – ir Alytaus kalėjimas)) direktoriui, netinkamas įvardis buvo panaudotas tik aprašomojoje dalyje, o motyvuojančioje dalyje, kurioje dėstomi argumentai, naudojamas tinkamas įvardis. Ši korektūros klaida neturi ir negalėjo turėti esminės įtakos Alytaus kalėjimo direktoriui priimant sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo į pusiaukelės namus. Komisijai kartu su prašymu dėl perkėlimo į pusiaukelės namus pateiktoje dokumentinėje medžiagoje pareiškėjo duomenys buvo nurodyti tinkamai. Komisija, priimdama sprendimą, vadovavosi Alytaus kalėjimo pateiktos medžiagos duomenimis. Tarnyba, įvertinusi dokumentinę medžiagą, padarė išvadą, kad pagrindo nušalinti Komisiją nėra.

3.2. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių įstaigos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pareiškėjas nepateikė prašomos sumos apskaičiavimo, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius.

4. Pareiškėjas 2023 m. vasario 2 d. pateikė atsikirtimą į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovo atstovo atsiliepime pateiktu vertinimu. Pareiškėjo teigimu, vyro pavadinimas moterimi yra pažeminimas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, CK ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teismui nekvestionavo aplinkybių, susijusių su priimtais sprendimais jo neperkelti į Alytaus kalėjimą (nenurodė, kad buvo pažeistos teisės aktų nuostatos reglamentuojančios asmenų perkėlimą ir t. t.), tačiau prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą tik todėl, kad Tarnyba Komisijos siūlyme pareiškėjo įvardijimą kitos lyties atstovu, t. y. moterimi, laikė korektūros klaida.

7. Teismas, įvertinęs Tarnybos 2022 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 2S-2530 pateiktą poziciją dėl Komisijos siūlyme nurodyto netinkamo įvardžio, sprendė, kad Tarnyba pagrįstai tai vertino kaip korektūros (rašybos) klaidą. Pareiškėjas, skunde teigdamas, kad Komisija suklysti negalėjo, o tai atliko siekiu pažeminti pareiškėją, jokių papildomų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nepateikė nei Tarnybai, nei teismui. Byloje nepateikta įrodymų, kad Tarnyba yra nustačiusi Komisijos netinkamą veikimą pareiškėjo atžvilgiu, tokių argumentų ir įrodymų taip pat nepateikė ir pareiškėjas. Atsižvelgdamas į tai teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Priešingai, Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, atsakyme pareiškėjui išreiškė apgailestavimą ir atsiprašymą dėl įvykusios korektūros klaidos, todėl pareiškėjo teiginiai, kad buvo siekiama jį žeminti, negali būti laikomi pagrįstais.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei rašytinę bylos medžiagą, konstatavo, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą, veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, teismo teigimu, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, todėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti jam iš atsakovo atstovo 100 000 Eur.

10. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias aplinkybes bei pažymi, kad Tarnyba jo neatsiprašė, tik išreiškė apgailestavimą, kad jos darbuotojas pavadino pareiškėją moterimi. Aptariama klaida privalėjo būti, tačiau nebuvo pastebėta. Tai patvirtina arba netinkamą Komisijos darbą, arba siekį pažeminti nuteistą asmenį. Pirmosios instancijos teismas nenurodė įstatymo, kuriuo remiantis veikė Tarnyba. Pareiškėjui dėl aptariamų veiksmų atsirado neturtinė žala, kuri privalo būti atlyginta.

11. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Tarnyba pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti.

11.2. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, atsakyme pareiškėjui išreiškė apgailestavimą ir atsiprašymą dėl įvykusios korektūros klaidos, todėl pareiškėjo teiginiai, kad buvo siekiama jį žeminti, negali būti laikomi pagrįstais. Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų Komisijos ir Tarnybos veiksmų, atlyginimo.

13. Pareiškėjas teigė, kad Komisija 2022 m. rugpjūčio 16 d. siūlyme Nr. 1S-3119 jį pavadino kitos lyties asmeniu, t. y. pavartojo įvardį „ji“. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde teigia, kad dėl anksčiau minėtų Komisijos veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, o Komisija arba netinkamai vykdė savo pareigas, arba siekė pažeminti pareiškėją.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundų ribų.

16. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų teisinio reglamentavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo reiškiamas pretenzijas. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, o tik deklaratyviai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neginčijo Komisijos, Tarnybos ar kitų viešojo administravimo subjektų sprendimų ar aktų, tačiau kėlė klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl argumentai dėl Komisijos netinkamai atliktų pareigų nagrinėjamu atveju nevertinami.

18. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius bent vienos iš paminėtų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

19. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nesutiko (nepritarė) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

20. Pareiškėjas prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą sieja su tuo, kad, kaip jis pats teigė, Komisijos siūlyme buvo „įvardintas moterimi“, t. y. kitos lyties asmeniu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, visiškai pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, papildomai pažymi, kad ši techninio, gramatinio pobūdžio klaida buvo padaryta tik įžanginėje siūlymo dalyje, vėliau, vertinant pareiškėjo charakteristiką (t. y. dėstant konkrečius argumentus dėl jo), jis buvo įvardijamas tinkamai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši klaida nepatvirtina, kad iš pareiškėjo buvo siekiama pasityčioti, pažeisti jo teises ar teisėtus interesus, ar žeminti jo orumą. Be to, Tarnyba (tuo metu – Kalėjimų departamentas) tik patvirtino, kad pareiškėjo nebuvo siekiama įžeisti, tačiau , rengiant dokumentą buvo padaryta rašybos klaida. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas neatliko neteisėtų veiksmų.

21. Nagrinėjamoje byloje nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, nenustatyta būtinoji sąlyga kilti viešajai deliktinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį.

22. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai pasisakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.

23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nustatytų aplinkybių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius