2019-08-21 Nr. AB-15894-3-61-3-03135-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3466-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03135-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 300 Eur neturtinės žalos. Skundą grindė šiais argumentais:

1.1. 2018 m. sausio 10 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjamas pareiškėjo apeliacinis skundas, teismo posėdis turėjo prasidėti 8.30 val. Pareiškėjas į teismą buvo konvojuotas nurodytu laiku, tačiau teismo posėdis laiku neprasidėjo, todėl jis buvo laikomas teismo pastate esančioje kameroje. Teismo posėdis prasidėjo apie 11.30 val., po teismo posėdžio pareiškėjas vėl buvo laikomas šioje kameroje.

1.2. Minėtoje teismo pastate esančioje kameroje tualetas nebuvo įrengtas, šioje patalpoje geriamo vandens mazgo taip pat nebuvo. Prašydamas suteikti galimybę atsigerti vandens ir pasinaudoti tualetu pareiškėjas į konvojaus pareigūną žodžiu kreipėsi du kartus, tačiau tokia galimybė jam nebuvo suteikta. Konvojaus pareigūnas žodžiu paaiškino, kad pareiškėjas pakentėtų, nes teismo posėdis gali prasidėti bet kurią minutę. Pareiškėjo manymu, pareigūnas siekė su juo žiauriai elgtis, nes dirbo aplaidžiai, nereagavo į reiškiamus prašymus. Pareiškėjas, būdamas minėtoje teismo kameroje, kentė troškulį, negalėjo pasinaudoti tualetu, dėl ko jam laikinai skaudėjo šlapimo pūslę, kilo laikinas diskomfortas, dvasinis, psichologinis ir fizinis išgyvenimas.

2. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–13) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

2.1. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Konvojavimo taisyklės), nuostatomis.

2.2. Tarnybos konvojaus pareigūnai, vykdydami Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. lA-102-202/2018, pareiškėją turėjo pristatyti į teismo posėdį, įvyksiantį Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. sausio 10 d. 11.30 val. Minėta nutartis buvo įvykdyta, Tarnybos pareigūnai, konvojuodami pareiškėją į teismo posėdį, Konvojavimo taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai.

2.3. Pareiškėjas, teigdamas, jog Tarnybos konvojaus pareigūnai jį laikė teismo patalpose esančioje kameroje, kurioje teko laukti teismo posėdžio apie 2 valandas, klaidina teismą, kadangi pareiškėjas su Tarnybos konvojumi išvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 10.40 val. ir buvo pristatytas į teismo posėdį, konvojus grįžo į Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 10 d. 12.30 val., pareiškėjas buvo grąžintas 12.33 val., konvojus iš Lukiškių TI-K išvyko 12.40 val.

2.4. Tarnybos konvojaus pareigūnai neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu skunde nurodytomis aplinkybėmis neatliko, pareiškėjo kaltinimai nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, pareiškėjas nepagrindė valstybės, atstovaujamos Tarnybos, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o jo reikalavimas atlyginti neturtinę 300 Eur žalą prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais, pareiškėjui atlyginimo.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, jog jam 2018 m. sausio 10 d. 2 valandas laukiant teismo posėdžio, kuris turėjo prasidėti 8.30 val., Lietuvos apeliacinio teismo pastate esančioje kameroje, kurioje jis buvo laikomas ir po teismo posėdžio, konvojaus pareigūnai nesuteikė galimybės atsigerti vandens ir pasinaudoti tualetu, dėl ko patyrė laikiną diskomfortą, laikinus šlapimo pūslės skausmus, dvasinius ir fizinius išgyvenimus.

6. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-102-202/2018 2018 m. sausio 3 d. priėmė nutartį pristatyti nuteistąjį G. B. (pareiškėją) į teismo posėdį, įvyksiantį Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. sausio 10 d. 11.30 val. Nutarties vykdymas pavestas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, Lukiškių TI-K direktoriui bei Tarnybos Vilniaus dalinio vadui. Pareiškėjas 2018 m. sausio 10 d. buvo konvojuotas į Lietuvos apeliacinį teismą. Pareiškėjas konvojumi iš Lukiškių TI-K išvyko 10.40 val., konvojus į Lietuvos apeliacinį teismą atvyko 11.20 val., konvojus iš Lietuvos apeliacinio teismo išvyko 12.20 val. ir į Lukiškių TI-K grįžo 12.30 val., pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo grąžintas 12.33 val.

7. Teismas nurodė, kad teismui pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina pareiškėjo skundo teiginių, jog 2018 m. sausio 10 d. teismo posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme turėjo prasidėti 8.30 val., kad šio teismo pastate esančioje kameroje jis teismo posėdžio laukė apie 2 val. ir kad po teismo posėdžio vėl buvo laikomas šioje kameroje. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skunde išdėstytus subjektyvaus pobūdžio ir nepatvirtintus jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais duomenimis teiginius pripažino nepagrįstais ir neatitinkančiais tikrovės.

8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba pareiškėjo teisių nepažeidė. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė.

9. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde (b. l. 31–32) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

11. Pareiškėjo nuomone, teismas buvo šališkas, nes neišsireikalavo iš atsakovo papildomų įrodymų – kameros, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuotraukų, taip pat konvojavimo registracijos žurnalo, kuriame būtų užfiksuotas pareiškėjo atvykimo ir išvykimo laikas.

12. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 35–36) nurodo, kad su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Pažymi, kad pateikė visus duomenis apie faktines ginčo aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, teisėtumas ir pagrįstumas.

15. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo nurodytais aspektais, t. y. nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas buvo šališkas ir neišsireikalavo visų būtinų įrodymų.

17. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia, pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), atlyginimo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo papildomų įrodymų, darytina išvada, kad teismas buvo šališkas. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t. y. bylos duomenimis pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kuomet išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, savaime negali būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3705-438/2019). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą, nes pirmosios instancijos teismas išsireikalavo tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį, tiek dokumentus iš Viešojo saugumo tarnybos bei Lukiškių TI-K, kuriuose nurodytas tiek pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K, tiek atvykimo į teismą, tiek grąžinimo į įstaigą laikas.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog atsakovas nepateikė teisingų duomenų yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo išvežtas 2018 m. sausio 10 d. 10.40 val., o grįžo 2018 m. sausio 10 d. 12.33 val. (b. l. 17) t. y. konvojavimo trukmė buvo mažesnė nei 2 valandos. Akcentuotina, kad pagal bylos medžiagą (b. l. 15) nustatyta, jog posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme buvo paskirtas 2018 m. sausio 10 d. 11.30 val. Iš baudžiamosios bylos proceso duomenų informacinėje sistemoje LITEKO matyti, kad teismo posėdis vyko nuo 11.30 iki 12.20.

20. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti atsakovo pateiktais duomenimis, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie posėdžio pradžios laiką ir buvimo Lietuvos apeliaciniame teisme trukmę yra nepagrįsti. Papildomai pažymėtina, kad pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas skundėsi dėl konvojaus veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertinami pareiškėjo teiginiai, kad pareigūnai nereagavo į jo (pareiškėjo) prašymus. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad per tokį trumpą laiko tarpą (mažiau nei 2 val.) pareiškėjui negalėjo atsirasti jo nurodomi neigiami padariniai.

21. Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo skunde nurodytais aspektais, o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, tai yra savarankiškas skundo atmetimo pagrindas, taigi teisėjų kolegija pažymi, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatinėjimas šiuo atveju yra betikslis.

22. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė