618c6f4f-70e2-4e27-8fc6-fab868fbacb7 · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1 –71-636/2012     Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00747-2010-3        Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.4.5 (S) MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 kovo mėn. 15 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja S. G. ,sekretoriaujant D. J. ,dalyvaujant prokurorei E. R.,nukentėjusiajai R. S. ir jos atstovei advokatei L. L.,dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N. ,dalyvaujant kaltinamojo gynėjui advokatui A.

J. ,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeA. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs , Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, vedęs, individualios įmonės "S." savininkas, gyvenantis Mažeikiuose, M., neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str.1 d ., LR BK 140 str. 2d. ir LR BK 145 str. 1d.Teismas , iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : kad kaltinamasis A.

S. nežymiai sužalojo kitÄ Å¾mogų, o bÅ«tent: 2010-10-16 apie 18:30 val., Mažeikių mieste, Algirdo g. Nr. 36a name, tyčia koja spyrė ne mažiau du kartus R. S. į abiejų kojų blauzdas ir padarė abiejų blauzdų sumuÅ¡imus ir odos nubrozdinimus, ir taip sukėlė nežymų R. S. sveikatos sutrikdymÄ , po to tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , sugriebė dukrai R. S. už deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų ir juos suko, po to sugriebęs už abiejų rankų spaudė, stumdė ir vėl sugriebęs už deÅ¡inės rankos suspaudė jÄ , taip padarė deÅ¡inės plaÅ¡takos trečio pirÅ¡to raiščių patempimÄ , kraujosruvas kairiajame/deÅ¡iniajame dilbyje, sužalojimai sukėlė nežymų R.

S. sveikatos sutrikdymÄ .Taipogi A. S. sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui, o bÅ«tent: 2010-10-16 apie 18.30 val. Mažeikių mieste, Algirdo g. Nr. 36a name, sudavė kumščiu ne mažiau tris smÅ«gis mažamečiui sÅ«nui G. S., gimusiam , į krÅ«tinę ir rankas ir taip sukėlė fizinį skausmÄ G. S..Taipogi kaltinamasis A. S. grasino nužudyti žmogų, o bÅ«tent: 2010-10-16 apie 18:30 val., Mažeikių mieste, Algirdo g. Nr. 36a namo koridoriuje, nežymiai sužalojęs dukros R. S., žmonos R.

S. sveikatÄ bei sukėlęs fizinį skausmÄ mažamečiui sÅ«nui G. S., grasino juos nužudyti, sakydamas: „užmuÅ¡iu Jus visus; nė vienas čia nebegyvensit; nužudysiu; padegsiu", tokiu bÅ«du sukeldamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.              Kaltinamasis A. S. teismo posėdyje parodė, kad 2010 1016 žmona atėjusi pas jį į kambarį, pradėjo kalbėti apie skyrybas, iki tol, kad skirsis, nebuvo nė vienas užsiminę. Ji atėjo pas jį į kambarį, kur jis žiÅ«rėjo televizorių.

Tada jis žmonÄ R. ,sėdėdamas ant fotelio, jÄ sėdinčiÄ ant sofos, koja pastÅ«mė, tai yra savo koja stÅ«mė jai į kairės kojos keliÄ . Jam buvo sugipsuota deÅ¡inės rankos plaÅ¡taka, gipso nenuimdavo. ŽmonÄ norėjo iÅ¡stumti iÅ¡ kambario, jÄ stÅ«mė rankomis. Kai žmona atsistojo nuo sofos, jai atitraukęs megztinį, už kaklo supylė kažkiek alaus. Atėjo ir jo vaikai, ir visi trys jie sukibę nuvertė jį patį ant sofos, žmona tada iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario.

Dukrai nė vieno smÅ«gio nesudavė, už rankų nebuvo suėmęs, pirÅ¡tų nesuko, todėl jos nesužalojo. Dėl dukros R. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltu neprisipažįsta. Dėl fizinio skausmo sÅ«nui Gyčiui padarymo neprisipažįsta. Jis norėjo palipti laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ , kur žmona palipo skambinti į policijÄ , o vaikai jam neleido, pro juos brovėsi, bet tiesioginių smÅ«gių nesudavė. Jį G. stÅ«mė, kad jis nepaliptų laiptais. Jis kaire ranka laikėsi įsikibęs į laiptų turėklÄ , kad nenukristi, dukra jam nagais iÅ¡kabino gabalÄ odos, bėgo kraujas, bet dėl to niekur nesikreipė.

Dėl grasinimo nužudyti kaltu neprisipažįsta, negrasino ir nė vieno iš nurodytų žodžių nepasakė. 2010-10-16 žmona atėjusi pas jį į kambarį, pradėjo kalbėti apie skyrybas, iki tol, kad skirsis, nebuvo nė vienas užsiminę. Ji atėjo pas jį į kambarį, nes pati iš miegamojo išėjo ir miegodavo kitame kambaryje, tai yra apie mėnesį, gal mažiau, jiedu miegojo atskiruose kambariuose. Tie kaltinimai jam yra išgalvoti žmonos dėl santuokoje užgyvento turto.

Ä®vykio metu buvo blaivas, tik iÅ¡gėręs kelis gurkÅ¡nius alaus.N. R. S. teismo posėdyje parodė, kad ji visiÅ¡kai patvirtina savo parodymus, anksčiau duotus teismo posėdžio metu : 2010 10 16 apie 18 val.30 min. savo namuose A.gv. , Mažeikiuose, prieÅ¡ tai perspėjusi vaikus, nuėjo pakalbėti su vyru apie skyrybas. Vyras pradėjo koja spardyti jai į kojas, į blauzdas , buvo apie 10 smÅ«gių . Ji pradėjo Å¡aukti „ KÄ tu darai“, jai skaudėjo. Jis užsimojo trenkti buteliu jai į galvÄ ,.

Bet įbėgo vaikai, ir jis supylė buteliukÄ gėrimo jai į krÅ«tinę. Butelį trenkė į žemę. Vyras Å¡aukė :“ aÅ¡ jus užmuÅ¡iu, nužudysiu, čia jÅ«s negyvensite“. Ji nubėgo į antrÄ aukÅ¡tÄ ir užsirakino, Girdėjo Å¡aukimus, klykimus,  vėliau dukra atnešė jai rankinę, ir ji vėl užsirakino. Pirmame aukÅ¡te vėl iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ Â , suprato, kad vyras iÅ¡girdo , kad ji atidarė duris , buvo girdėti riksmas, vyro grasinimai : užmuÅ¡iu, negyvensit“.

Ji paskambino į policijÄ . Vyras nevažiavo, o ji su vaikais iÅ¡važiavo į policijÄ . Važiuojant vaikai papasakojo, kad R. jis iÅ¡suko pirÅ¡tÄ , kad skauda pečiai . R. buvo strese, verkė. G. skundėsi, kad jam sudaužė rankas, krÅ«tinę. Visi dabar vartoja vaistus, gyvena baimėje ir strese. SÅ«nui buvo sužaloti bicepsai ( tarp alkÅ«nės ir peties) ir krÅ«tinė per vidurį ; dukrai virÅ¡Â alkÅ«nės , ties pečiais ir rankos pirÅ¡tais. Jai pačiai spyrė į kojas, į blauzdas nuo kelio iki kulno, nes smÅ«giai nebuvo į vienÄ vietÄ .

Spyrių metu vyras buvo su kojinėmis, be apavo. Ji asmeniÅ¡kai girdėjo grasinimÄ nužudyti kambaryje pirmame aukÅ¡te , kai vyko grumtynės. S. žodžius : „užmuÅ¡iu, nužudysiu, jÅ«s čia negyvensit“ ji suvokė tiesiogiai, iÅ¡ Å¡io žmogaus sklido didžiulė agresija, tai nebuvo tuščias pasakymas , tai buvo pasakyta su agresija , žmogus buvo persikreipęs , perkreiptu veidu, pasruvusiomis krauju akimis , visiÅ¡kai pasikeitęs, žiaurus tonas. Šį jo grasinimÄ ji suprato kaip realų .

Vyro ranka buvo be gipso ( It.b.l. 145-146 )Nukentėjusiojo  nepilnamečio G. S. parodymai, jo anksčiau duoti teismo posėdžio metu, sutinkant visiems proceso dalyviams , buvo pagarsinti : jis patvirtino, kad mama buvo perspėjusi, jog eis su tėvu kalbėti apie skyrybas. Jis iÅ¡girdo mamos Å¡auksmÄ â€ž ar baigsi“ , jis su sese nubėgo ten ir pamatė, kad tėvas tuo metu supylė butelį į mamos krÅ«tinę , tėvas buvo užsimojęs, norėjo mamai trenkti...Matėsi, kad tėvas buvo žiauriai supykęs ...

Tada jis juos beveik per pusę koridoriaus nustÅ«mė, prie laiptų jie jam neleido eiti pas mamÄ , jis tuomet trenkė jam per rankas ir krÅ«tinę...R. buvo įsikibusi į turėklÄ ir jį stÅ«mė, jis buvo užsimojęs ranka , o ta ranka buvo be gipso , deÅ¡ine ranka jau norėjo trenkti , jai suspaudė rankÄ , bet jis laikė jo deÅ¡inę rankÄ , nes jis bÅ«tų sulaužęs rankÄ . Sesė rėkė iÅ¡ skausmo , nes žiauriai suspaudė rankÄ . Tada sesė Å¡aukė „ Atvažiuoja policija“ , tai jis bumbėdamas, Å¡aukdamas:“ AÅ¡ jus užmuÅ¡iu , jÅ«s čia negyvensit“, nuėjo į savo kambarį žiÅ«rėti televizorių, kol atvažiavo policija....

Parodo, kad jis pats buvo ant laiptinės pirmo laipto, jį laikė, nes jie neleido jam lipti , jis jį laikė iÅ¡tiesęs savo rankas į priekį ir atrėmęs į krÅ«tinę , o jis ranka jam trenkė per rankas, o vėliau dar ir į krÅ«tinę . Ä® krÅ«tinę sudavė kumščiu vienÄ kartÄ , lyg tai su deÅ¡inės rankos kumščiu. K. R. pasakė, kad atvažiuoja policija, tai tėvas pasakė, kad nužudysiu, užmuÅ¡iu ir negyvensit. Nurodo, kad tuos tėvo pasakytus žodžius suprato tiesiogiai, kad gali taip ir įvykti....

Jis jiems kelis kartus pakartojo , kad visus užmuÅ¡iu, nužudysiu, negyvensit , tai jis kartojo ir kambaryje , ir koridoriuje , ir ant laiptų. Mamai jie liepė bėgti, nes mama galėjo palikti kaip paveikslas, nes yra tokia jėga , tai iÅ¡ karto jis su sese Å¡oko į tarpÄ . Tuo metu jis suėmė sesei už rankos , suko pirÅ¡tus . Jis iÅ¡ pradžių norėjo juos iÅ¡stumti iÅ¡ kambario , paskui suspaudė rankos pirÅ¡tus ir suko, o paskui suėmė už abiejų žastų ir spaudė . Jis įlindo į tarpÄ Â ir jį nustÅ«mė.

Jam buvo sumuÅ¡ta rankos ir krÅ«tinė... Jis jam trenkė per abi rankas , o paskui dar į krÅ«tinę kumščiu gavo... Jis sesei suspaudė pirÅ¡tus , kuriuos jau anksčiau buvo suspaudęs , jis buvo užsimojęs, bet jis laikė jo rankÄ , sesė rėkė, buvo streso bÅ«senoje, Å¡aukė :“ atvažiuoja policija“ , tada jis vėl pradėjo sakyti „ negyvensit, užmuÅ¡iu, nužudysiu, taip rėkdamas jis nuėjo pas save į kambarį ir dar užsidaręs savo kambaryje kartojo( It.b.l. 120-121 ).N. R.

S.  parodymai, jos anksčiau duoti teismo posėdžio metu, sutinkant visiems proceso dalyviams buvo pagarsinti :ji parodė, kad 2010 10 16 apie 18 val.30 min. mama ėjo su tėčiu pakalbėti apie skyrybas. Neilgai trukus jie iÅ¡girdo Å¡urmulį, triukÅ¡mÄ , kad mama Å¡aukia“ ar tu baigsi“ . Jiedu nubėgo į tėčio kambarį ir pamatė, kad tėvas rankoje turėjo buteliukÄ gėrimo ir supylė mamai į krÅ«tinę , buvo užsimojęs tuo pačiu buteliu jai, bet jie su G. stojosi į tarpÄ , bandė mamÄ atitraukti nuo jo , nes jis tikrai bÅ«tų trenkęs, buvo užsimojęs, bet, pamatęs, kad jie artėja, numetė jį į žemę , trenkė į žemę tokia jėga, kad Å¡ukės pasisklaidė po visÄ kambarį .

Tuomet jis pradėjo pulti ant mamos , jiedu su G. spraudėsi į tarpÄ , Å¡aukė mamai, kad bėk į antrÄ aukÅ¡tÄ , liepė kviesti policijÄ , ta jėga, kai jis stumia, tai yra nenulaikoma, jis juos su G. kaip lėles bandė į sienÄ Â Ä¯stumti. Mama tikrai bÅ«tų sumÅ«ryta į sienÄ , todėl jie ir Å¡aukė , kad tu bėk ir užsirakink kambaryje . To metu jis suėmė jai už deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų ir juos suko. Dar ir dabar tÄ plaÅ¡takÄ skauda , o tas pirÅ¡tas visÄ savaitę buvo sutinęs. Po to griebė už žastų , spaudė ir laikė ir G. dėka kaip ir atsitraukė nuo jos.

Jie jį atstÅ«mė ir staigiai iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario , uždarė duris ir bėgo koridoriumi. Jis staigiai, rėkdamas užmuÅ¡iu jus visus, nei vienas čia nebegyvensite, pradėjo juos vytis. Viduryje koridoriaus jis vėl pradėjo juos stumdyti, jie Å¡aukė mamai, kad kviestų policijÄ , o jis vis dar Å¡aukė , kad juos visus užmuÅ¡ , kad ne vienas čia jie negyvens. Tuo metu, kad jie priėjo laiptinę, jis smogė G. į rankas ir į krÅ«tinę. K. G. pasakė :“ ar tu žinai, kam tu trenkei“, jis gal susimÄ stė, atsitraukė, nuėjo į virtuvę ir pradėjo ten trankyti stalus... nuo trankymo durys yra iÅ¡laužtos...

Jis vėl atėjęs pradėjo juos stumti, koliotis, stÅ«mė taip, kad ta jėga užnešė juos iki laiptinės vidurio... Tuo metu tėvas jai dar griebė už deÅ¡inės rankos , kuri ir taip jai jau buvo skaudi, ji pasakė jam, kad jis eitų į apačiÄ , nes atvažiuos policija. Jis vėl pradėjo grasinti , kad jie nė vienas čia negyvens , sakė, kad padegs. TÄ dienÄ tėtis buvo blaivus... Jis tik sakė, kad visus užmuÅ¡.... jos broliui trenkė per rankas ir vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę.

Nuo smÅ«gio į krÅ«tinę brolis net loÅ¡telėjo atgal , nes smÅ«gis buvo stiprus. Kad užmuÅ¡, yra sakęs ne kartÄ . Kai jam užeina isterija, tai jis pastoviai tÄ kartoja (It.b.l. 123-125).Liudytojas G. P. teismo posėdyje parodė, kad tÄ dienÄ jis dirbo operatyvinėje grupėje, budėtojas davė nurodymÄ nuvykti A. gv. , kur vyko Å¡eimyninis konfliktas. Nuvykus namuose buvo S., mama , mergina ir berniukas. Mama aiÅ¡kino, kad įvyko konfliktas tarp vyro ir jos ir kad tėvas sudavė kelis smÅ«gius mažamečiui vaikui, kuris patyrė fizinį skausmÄ .

Kadangi už nepilnamečio muÅ¡imÄ yra baudžiamoji atsakomybė, buvo jiems pasiÅ«lyta vykti į policijos komisariatÄ ir paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , o paskui pas medikus. A. S. buvo sugipsuota ranka, bet jis buvo blaivus. A. S. buvo piktas , nusiteikęs piktai , bet neatrodė, kad jis pasiruošęs kÄ nors nužudyti, nes bÅ«tų veikę kitaip ir jį iÅ¡sivežę . Jis kategoriÅ¡kai atsisakė važiuoti. Patvirtina savo parodymus, duotus ankstesnio teismo posėdžio metu : mergaitė iÅ¡sigandusi verkė kÅ«kčiodama, ji aiÅ¡kino, kad tarp tėvų buvo konfliktas, kad jai sudavė smÅ«gius , berniukas buvo streso bÅ«senoje , jam buvo suduota smÅ«gių .

S. nebuvo girtas, todėl nebuvo bÅ«tinumo tampytis ir prievarta jį vežti į komisariatÄ .                           Teismas laiko , kad kaltinamojo A. S. kaltė dėl to, kad jis nežymiai sužalojo kitÄ Å¾mogų , kad sukėlė skausmÄ Â mažamečiui ir kad grasino nužudyto žmogų, yra visiÅ¡kai įrodyta teismo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais, kurie įvertinti LR BPK nustatyta tvarka : 2010 10 16 protokole – pareiÅ¡kime nurodyta informacija ( It.b.l. 4 ), 2010 10 19 protokole- pareiÅ¡kime užfiksuota informacija ( It.b.l. 5 ), 2010 10 20 protokole- pareiÅ¡kime užfiksuota informacija ( It.b.l. 6 ), 2010 10 19 apžiÅ«ros protokole  nurodytais duomenimis ( It.b.l. 7-10 ),2010 10 16 liudytojos R.

S. apklausos protokole užfiksuotais parodymais ( It.b.l. 12-13 ), 2010 10 19 liudytojos R. S. papildomos apklausos protokole užfiksuotais parodymais ( It.b.l. 14 ), 2010 10 16 nepilnamečio liudytojo G. S. apklausos protokole užfiksuotais parodymais ( It,.b.l. 20-21 ), 2010 10 16 liudytojos R. S. apklausos protokole užfiksuotais parodymais ( It.b.l. 23-24), 2010 10 20 liudtyojos R. S. papildomos apklausos protokole užfiksuotais parodymais ( It.b.l. 25 ), 2010 10 20 specialisto išvada Nr. G 294/10(13 ) , kurioje nurodyta, kad pil.

R. S. padaryti sužalojimai : dešinės plaštakos III –io piršto sumušimas , poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje , sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais , dešinės plaštakos III-as pirštas sužalotas 1 trauminiu poveikiui, kraujosruvos kairiame dilbyje galėjo būti padarytos suspaudus dilbį rankos pirštais arba 2-iem atskirais trauminiais poveikiais , sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis ir sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu , bendras darbingumas sutrikdytas laikinai ( It.b.l. 28 );2010 10 18 specialisto išvada Nr. G 291/10 (13 ), kurioje nurodyta, kad pil G.

S. nustatyta : kÅ«no sumuÅ¡imai, kraujosruvos krÅ«tinėje ir deÅ¡iniame dilbyje ; sužalojimai gavosi nemažiau 3-ų kontaktų su kietu buku daiktu metu , sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku ir sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ( It.b.l. 30 ) ;2010 10 18 specialisto iÅ¡vada Nr. G 292/10 (13 ), kurioje nurodyta, kad pil R. S. nustatyta abiejų blauzdų sumuÅ¡imai ir odos nubrozdinimai, sužalojimai gavosi ne mažiaus 2-jų kontaktų su kietu buku daiktu metu , sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku ir sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ( It.b.l. 32 );2010 10 20 įtariamojo A.

S. apklausos protokole užfiksuotais parodymais ( It.b.l. 64 ),2010 11 03 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotais kaltinamojo A. S., mažamečio G. S. , liudytojos R. S. parodymais( It.b.l. 114 -126 ); 2010 11 18 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotais R. S. parodymais ( It.b.l. 143-154 );2011 05 02 ekspertizės aktu Nr. EKG 82(163 )/11(01), kuriame nurodyta, kad specialisto išvada Nr. G291/10(13) dėl G. S. sveikatos sutrikdymo vertinama kaip nepagrįsta; specialisto išvada Nr. G 292/10 (13) dėl R.

S. yra teisinga iÅ¡ esmės; specialisto iÅ¡vada Nr. G 294/10 (13) dėl R. S. yra teisinga iÅ¡ dalies. R. S. padaryti abiejų blauzdų sumuÅ¡imai. R. S. padarytos kraujosruvos kairiame/deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inės plaÅ¡takos trečio pirÅ¡to raiščių patempimas. G. S. objektyvių kÅ«no sužalojimų nekonstatuota. R. S. abiejų blauzdų sumuÅ¡imai padaryti dėl trauminio poveikio kietais bukais daiktais (galimai nuo spyrio kojomis). R. S. kraujosruvos dilbyje padarytos kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais ir galėjo atsirasti dėl suspaudimo rankų pirÅ¡tais; deÅ¡inės plaÅ¡takos trečio pirÅ¡to raiščių patempimas galėjo atsirasti jį stvėrus ir pasukus.

R. S. ir R. S. sužalojimai atitinka nurodytas įvykio aplinkybes ir laikÄ . R. S. sužalojimai padaryti dviems trauminiais! poveikiais; R. S. sužalojimai padaryti 2 ar 3 trauminiais poveikiais. R. S. ir R. S. sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡ turimų prieÅ¡taringų duomenų negalima patvirtinti, kad G. S. 2010-10-16 buvo padaryti kÅ«no sužalojimai ( IIt.b.l. 34-41 ) , 2011 12 01 įtariamojo A. S. apklausos protokole duotais jo parodymais ( IIt.b.l. 74). Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1d. nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Å io įstatymo formuluotė tiesiogiai reikalauja, kad baudžiama bÅ«tų tik už tokį grasinimÄ nužudyti, kuris gali bÅ«ti įvykdytas.Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Å io nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ar kitokia forma praneÅ¡ant žmogui, kad jis gali bÅ«ti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata.

Grasinimas turi bÅ«ti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumÄ suprato asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Nusikaltimo sudėtis yra formali, baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Grasinimas yra bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali bÅ«ti įvairÅ«s, jie nusikaltimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi.Pagrindinė sÄ lyga atsakomybei pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį kilti yra grasinimo realumas, tai yra nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas.Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-02-02 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-26/2010 nurodė, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai.

Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. sudėtis yra formali. Nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji nusikaltimo požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.Kaltinamojo A. S. padarytos veikos atitinka nusikaltimų , numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d. , LR BK 140 str. 2d. ir LR BK 145 str. 1d. požymius ir yra visiÅ¡kai įrodytos. Kaltinamasis A. S. padarė nusikaltimus , kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai .

A. S. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.. Atsižvelgtina į kaltinamojo A. S. asmenybę : neteistas (1 t., b.l. 33), administracine tvarka per pastaruosius metus nebaustas (1 t., b.l. 35-36) psichikos sveikatos centre nesilankė(1 t., b.l. 43), jo sutuoktinės paaiÅ¡kinimu, smurtÄ Å¡eimoje, t.y. bÅ«tent prieÅ¡ jÄ , vartodavo dažnai, dėl to darytina iÅ¡vada, kad jis yra asmuo, linkęs smurtauti ir nevaldantis pykčio.Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A.

S., siekė tinkamai pritaikyti įstatymÄ konkrečiam atvejui, siekė, kad paskirtosios bausmės bÅ«tų teisingos ir kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes , į kėsinimosi dalyko vertingumÄ , padarytos žalos dydį ir mastÄ , nusikaltimo tikslus ir motyvus , nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ ir vietÄ , žalingų pasekmių turinį ir sunkumÄ , į kaltinamojo Å¡eimyninę padėtį , taipogi įvertinant kaltinamojo asmenybę.Parenkant bausmės rūšį, laikytina, kad tikslinga kaltinamajam A.

S. skirti laisvės atėmimo bausmę, atidedant bausmės vykdymÄ , nes tokiu bÅ«du bus pasiekti bausmės tikslai. Civilinis ieÅ¡kinys , pareikÅ¡tas nukentėjusiosios R. S. dėl 232,17 lt turtinės žalos ir 20 000 litų neturtinės žalos priteisimo jai iÅ¡ kaltinamojo A. S. tenkintinas dalinai. Byloje įrodyta, kad nukentėjusioji R. S. patyrė 232,17 lt turtinę žalÄ , nes pirko vaistus, kurÄ ( It.b.l. 92-93 ). Taipogi įrodyta, kad nukentėjusioji R. S. dėl padaryto jos atžvilgiu nusikaltimo patyrė depresijÄ , didžiulį stresÄ , iÅ¡gyvenimus, dėl to turėjo kreiptis į gydytojus ( It,.b.l. 94-97 ).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį , atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį , padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes , taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus .Laikytina, kad, priteisus nukentėjusiajai R. S. 5 000 lt neturtinės žalos,  tai bus reali suma ir pakankama suma, atsižvelgiant į jos atžvilgiu padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Â bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais ( LR CK 6.250 str. ); taipogi priteistinos ir nukentėjusiosios R.

S. turėtos atstovavimo išlaidos byloje – t.y. advokato išlaidos trys tūkstančiai litų ( It.b.l. 100-102 )- LR (duomenys neskelbtini) str.Nustatant neturtinės žalos dydį , atsižvelgtina į tai, kad civilinį ieškinį pareiškė tik viena nukentėjusioji R. S. , o nukentėjusieji nepilnamečiai vaikai G. S. ir R. S. civilinio ieškinio byloje nepareiškė ir civilinio ieškinio dėl vaikams kaltinamojo A. S. padarytos turtinės ir neturtinės žalos nepareiškė ir jų įstatyminė atstovė motina R.

S. , nors, turėdama atstovÄ â€“ advokatę, turėjo visas teisines galimybes tai padaryti tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu; dėl Å¡ių aplinkybių teismui nėra teisinio procesinio pagrindo priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ kaltinamasis padarė savo nusikalstamais veiksmais nepilnamečiams vaikams , nes nepilnamečiai nukentėjusieji bei jų įstatyminė atstovė R. S. civilinio ieÅ¡kinio byloje nepareiÅ¡kė.Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str. , 298 str. , 302 str. ,305 str. n u s p r e n d ė :

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos B. K. 140 str. 1 d. ir nuteisti  šeÅ¡iems mėnesiams ( 6 mėn. )laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.A. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2d. ir jį nuteisti aÅ¡tuoniems mėnesiams ( 8 mėn. ) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.A. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1d. ir jį nuteisti  šeÅ¡iems mėnesiams ( 6 mėn. )laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose . Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. , paskirtas bausmes subendrinti, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų pridedant švelnesnė bausmės dalį ir paskriti A.

S. galutinę subendrintÄ bausmę vienerius metus ( 1 m. ) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadpvaujantis LR BK 75 str., 67 str., paskirtos bausmės vykdymÄ A. S. atidėti vienerių metų ( 1 m. ) laikotarpiui ,  įpareigojant jį be institucijos, vykdančios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir dalyvauti vienerių metų ( 1m. ) smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei uždrausti jam vienerius metus prisiartinti prie nukentėjusiosios R.

S.. Bausmės pradžiÄ A. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – A. S. paikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Priteisti nukentėjusiajai R. S., (duomenys neskelbtini) gyv.  A. gv. , Mažeikiai, iÅ¡ nuteistojo  A. S. , a/k (duomenys neskelbtini) , gyv. A. gv. , Mažeikiai, du Å¡imtus trisdeÅ¡imt du litus septyniolika centų (232,17 lt)turtinės žalos, penkis tÅ«kstančius litų ( 5000 lt ) neturtinės žalos ir tris tÅ«kstančius litų ( 3000 lt ) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.G.

S. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę Nr. , R. S. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę Nr. , R. S. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę Nr. 4062, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti gydymo įstaigai.Skaitmeninę laikmenÄ su garso įraÅ¡ais palikti saugoti byloje.Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui,  skundÄ paduodant Mažeikių rajono apylinkės teisme . Teisėja                                                                                                                                   S. G.