2016-01-05 Nr. ATPB-19-4-06-3-01963-2015-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-21-648/2016

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01963-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2; 2.7.4.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Eligijaus Gladučio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Artūro Pažarskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. gynėjo advokato Dovydo Cvetkovo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Artūro Pažarskio pranešimą ir susipažinusi su byla,

n u s t a t ė:

I. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015 m. gegužės 20 d. 10.46 val. degalinės „Statoil“ teritorijoje Klaipėdoje, Vilniaus pl. 1A, automobiliu „Renault Fluence“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo iki gale stovėjusios kliūties ir į ją atsitrenkė bei apgadino, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimu I. P. nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 28 Eur bauda, 130 straipsnio 1 dalį 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi I. P. atstovo advokato D. Cvetkovo apeliacinis skundas netenkintas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. liepos 28 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalimis, administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. atstovo advokato prašymas priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Pareiškėjas atsakomybėn patrauktos I. P. atstovas advokatas D. Cvetkovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį, taikyti ATPK 301 straipsnį ir paskirti I. P. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pareiškėjas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad I. P. padarytas pažeidimas buvo visiškai nepavojingas visuomenei ir kelių eismo dalyviams, nes eismo įvykis įvyko ne kelyje, o degalinės aikštelėje, jo metu nebuvo apgadinta kita transporto priemonė, tik degalinėje stovėjusi šiukšlių dėžė, padaryta žala nėra didelė; eismo įvykis įvyko 5 val. ryto, kai degalinės aikštelėje žmonių ir judančių automobilių nebuvo (tai matyti iš vaizdo įrašo, o protokole nurodytas pažeidimo laikas 10.46 val. yra pranešimo apie pažeidimą registravimo policijoje laikas);

I. P. anksčiau nebuvo bausta už KET pažeidimą, nesislėpė ir nevengė atsakomybės. Be to, I. P. viena augina neįgalią (duomenys neskelbtini) metų dukrelę, šiuo metu nagrinėjama jos santuokos nutraukimo byla. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas nutartyje nurodė, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį ir kad nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą. Taigi teismai tinkamai neįvertino I. P. asmenybės ir tinkamai neindividualizavo jai skirtinos nuobaudos.

Pareiškėjas pažymi, kad I. P. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus vieniša motina, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, penkerių metų vairavimo stažą, o per šį laikotarpį nepadarė nė vieno administracinio teisės pažeidimo, dirba (duomenys neskelbtini) ir vidutiniškai keturis kartus per savaitę tarnybiniu automobiliu privalo vykti į jai priskirtas (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaigas, šis darbas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, darbe ji apibūdinama puikiai. Pareiškėjas teigia, kad I. P. paskirta 868 Eur bauda taip pat yra per didelė ir jai sunkiai pakeliama, nes vidutinis jos darbo užmokestis per paskutinius tris mėnesius pagal byloje pateiktą pažymą sudarė 458,26 Eur (1374,78 Eur per tris mėnesius), dėl to ji turėtų dirbti ne vieną mėnesį, kad sumokėtų paskirtą baudą.

Teismai nenustatė I. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors ji pripažino savo kaltę, gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimą, nes pati kreipėsi į degalinę ir policiją (ATPK 31 straipsnio 1 punktas), žala degalinei buvo atlyginta, nes tarnybinė transporto priemonė buvo apdrausta (ATPK 31 straipsnio 2 punktas). Taip pat teismai neįvertino degalinės veiksmų, nes kliudyta šiukšlinė buvo pastatyta viduryje nubraižytos automobilių parkavimo vietos, o tai klaidina vairuotojus ir prisideda prie rizikos eismo įvykiui kilti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigalios Administracinių nusižengimų kodeksas, iš esmės švelninantis atsakomybę už šią veiką, numatytą šio kodekso 426 straipsnyje, nes teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bus papildoma administracinio poveikio priemonė. Apibendrindamas pareiškėjas teigia, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas neteisinga ir pernelyg griežta nuobauda I. P. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad nuobaudos tikslai I. P. nebus pasiekti skiriant jai baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. gynėjo advokato D. Cvetkovo prašymą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas R. Š. prašo prašymo netenkinti, palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį.

Pareigūnas nurodo, kad bylos duomenys ir prašyme nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda I. P. turėtų būti švelninama. Prašyme nurodytos aplinkybės, jog I. P. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo, ji augina neįgalią (duomenys neskelbtini) metų dukterį, kurią nuolat reikia vežti pas gydytojus, teigiamai apibūdinama darbe, nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas I. P. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Šiuo atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant I. P. sankcijoje numatytą nuobaudą, nes kitaip nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. atstovo advokato D. Cvetkovo prašymas tenkintinas.

Dėl pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos ir 301 straipsnio taikymo

Pareiškėjas atsakomybėn patrauktos I. P. atstovas advokatas D. Cvetkovas prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nurodė, kad teismai tinkamai neįvertino I. P. padaryto pažeidimo pobūdžio, jos asmenybės bei neindividualizavo jai skirtinos nuobaudos, prašė taikyti ATPK 301 straipsnį ir paskirti I. P. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Šioje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2015 m. birželio 9 d. nutarime motyvuodamas nuobaudų paskyrimą I. P., nurodė, jog nenustatė pažeidėjos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį (nepranešusi apie sukeltą eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos), pažeidėjos asmenybę (nebausta administracine tvarka) ir padarė išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti I. P. paskyrus minimalias baudas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose, su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones minimaliam terminui. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, padarė išvadą, kad pažeidėjai paskirtos nuobaudos nėra per griežtos, nurodė, jog byloje nėra jokių ypatingų bei išskirtinių aplinkybių, dėl kurių I. P. nuobauda turėtų būti švelninama, o pažeidėjos darbo pobūdis ir gaunamas atlygis, šeiminės aplinkybės (neįgali duktė), teigiamas darbdavio apibūdinimas, nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą (visos apimties), o skiriant mažesnę nuobaudą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad I. P. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, padarytas degalinėje atbuline eiga parkuojant automobilį, ir nesukėlė sunkesnių padarinių (degalinei padaryta turtinė žala nesiekia 1 MGL dydžio), pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nepasunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus KET pažeidimus, byloje yra duomenys, jog pažeidėja tą pačią dieną paskambino į degalinę, pati nuvyko į policiją. I. P. savo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, ji viena augina neįgalų mažametį vaiką, administracinėn atsakomybėn patraukta pirmą kartą, dirba, darbdavio apibūdinama teigiamai, transporto priemonės vairavimas susijęs su tinkamu darbo funkcijų atlikimu, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi I. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 868 Eur dydžio bauda kartu su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 301straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, I. P. asmenybę, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą I. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas – sumažinti baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį I. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Taikyti ATPK 301 straipsnį, panaikinti I. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams ir sumažinti jai paskirtą baudą iki 300 Eur.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę administracinę nuobaudą I. P. paskirti 300 Eur baudą.

Kitas nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Alvydas Pikelis

Artūras Pažarskis