618bbcf4-10d1-4a80-92ae-ded911258e53 · Vilniaus apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-342-574/2022 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. gruodžio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo T. G. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. G. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-260 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, panaikinimo, n u s t a t ė:

1. T. G. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ bei 284 straipsnio 1 dalį (tuo metu galiojusi teisės akto redakcija). Bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, o Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda.

2. T. G. bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 14 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 2/3 bausmės – 2021 m. spalio 14 d.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 58-260 nuteistajam T. G. atsisakė taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisijos sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, jog laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, jo nuostatos į darbinę veiklÄ neigiamos. Nevykdo prievolės atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis Å¡iuo metu skolingas 13022,39 Eur.

T. G. nuostatos į jo atžvilgiu vykdomÄ priežiÅ«rÄ ir apribojimus neigiamos, bausmės atlikimo metu nepasižymi nuosekliu disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų laikymusi. Skatintas 6 kartus, 17 kartų baustas drausmine tvarka. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dėjo pastangas siekdamas įgyti vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir profesinę kvalifikacijÄ , tačiau Å¡ios kvalifikacijos nerealizuoja atliekant realius darbus, todėl deklaratyvus noras laisvėje užsidirbti realiais bÅ«dais ir pažyma apie bÅ«simÄ darbovietę nėra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis galės tinkamai reintegruotis ir įsitraukti į darbo rinkÄ .

Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pastaruoju metu pasižymi didesne motyvacija dalyvauti tikslinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių poreikių valdymÄ , tačiau daliai kriminogeninių poreikių reikalingi tęstiniai nuteistojo veiksmai.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis T. G. pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau 2022 m. spalio 27 d. nutartimi, pritariant Komisijos nutarime iÅ¡dėstytoms iÅ¡vadoms, nuteistojo skundas buvo atmestas.

5. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis T. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį ir Komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimÄ ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skundžiama nutartimi yra sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintiems principams prieÅ¡taraujantis precedentas, taigi skundžiama nutartis privalo bÅ«ti panaikinta. Nesant reikiamo teisinio reglamentavimo, teismas privalo vadovautis konstituciniais principais, bendraisiais teisės principais, teisės analogija, leidėjo ketinimais, teleologiniais (tikslingumo) motyvais.

Konstitucijos 29 straipsnio (diskriminacijos draudimo) prasme itin kritikuotinas yra Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos pateiktas teisės aiÅ¡kinimas, esÄ â€žvertintina nuteistojo asmenybė“ – tai sudaro prielaidas diskriminacijai, nes siÅ«loma atsižvelgti ne į objektyvias aplinkybes (asmens elgesį), o į subjektyvų asmens charakterio vertinimÄ . 5.2. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje (non bis in idem principo) ir Lietuvos Respublikos Teismų Ä®statymo 33 straipsnyje (aukÅ¡tesnės instancijos teismų precendentų) prasme kritikuotinas yra Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos pateiktas teisės aiÅ¡kinimas, esÄ â€žvertintinas padaryto nusikaltimo pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis“ – Å¡ias aplinkybes jau kartÄ Ä¯vertino teismas skiriantis bausmę ir pakartotinas Å¡ių aplinkybių vertinimas iÅ¡ esmės yra laikomas baudimu antrÄ kartÄ .

Teismas taip pat rėmėsi tuo, kad jis anksčiau yra teistas, nors bausmes už Å¡iuos nusikaltimus yra pilnai atlikęs. Be to atkreipia dėmesį, jog pavyzdžiui Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi patenkinęs skundÄ dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį, lygtinį paleidimÄ pritaikė 6 kartus teistam asmeniui (byla Nr. 1S-854-133/2012). 5.3. Jam atlikus didelę bausmės dalį nėra pagrindo teigti, kad jis nebuvo nubaustas arba nubaustas nepakankamai griežtai, kad iÅ¡ jo nebuvo atimta galimybė daryti nusikaltimus, arba kad jis nepakankamai paveiktas nedaryti nusikalstamų veikų.

Progresyvaus bausmės atlikimo (vykdymo) principas yra apibrėžtas BVK 9 straipsnyje. Pagal šį principÄ , nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymÄ si, požiÅ«rį į darbÄ ir mokymÄ si, reagavimÄ Ä¯ psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, BK, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatyta tvarka gali bÅ«ti Å¡velninama arba griežtinama.

Taigi lygtinis paleidimas bÅ«tent ir yra viena iÅ¡ nuteistojo teisinę padėtį Å¡velninančių procedÅ«rų, tačiau lygtinis paleidimas nėra atleidimu nuo bausmės – lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visÄ teismo paskirtÄ bausmę, su nuteistiems asmenims taikomais atitinkamais elgesio apribojimais ir draudimais, t. y. atitinkamu bausmės atlikimo režimu. 5.4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad jis iÅ¡laikė glaudžius socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Turint tokius glaudžius socialinius ryÅ¡ius, yra žymiai lengviau adaptuotis laisvėje, bei daugiau motyvacijos nenusikalsti ateityje.

Skundžiamos teismo nutarties teiginys, kad lygtinis paleidimas Å¡iuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, tiesiogiai prieÅ¡tarauja BK 41 straipsnio 2 daliai ir Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai. Pirmasis tikslas – sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, jau yra pasiektas priėmus jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį. Antrasis tikslas taip pat yra įgyvendintas, nėra jokio pagrindo teigti, jog iÅ¡ jo nebuvo atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ar jis nėra pakankamai paveiktas, jog Å¡ių nedarytų ateityje.

Skiriančiam bausmę teismui BVK 157 straipsnio nuostatos buvo žinomos, teismas skyrė bausmę atsižvelgdamas į įstatymo numatytÄ galimybę asmeniui bÅ«ti lygtinai paleistam. Todėl revizuoti galiojantį teismo nuosprendį ir teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti prieÅ¡ daugiau kaip 2 metus teismo sprendimu realizuotus bausmės tikslus, nėra jokio pagrindo. Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį įgyvendintas bei užtikrintas teisingumo principas. 5.5. Atsižvelgus į skundžiamÄ nuosprendį lieka neaiÅ¡ku kokius bÅ«tent neigiamus bruožus ar savybes turi pakeisti ar kokiu nors veikimu/neveikimu turi pasiekti/atitikti kriterijų, kad teisme lygtinis paleidimas bÅ«tų taikytinas.

Teismas nemotyvavo kokiais argumentais atmeta Komisijos nustatytas, jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ir tokiu bÅ«du pažeidė baigiamajam teisės aktui keliamus aiÅ¡kumo reikalavimus. Nurodo, jog 2015-06-23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-09-01 d. numato taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus, skundžiama nutartimi nustatyta, jog jis atitinka formaliuosius reikalavimus, tačiau teismas vis tiek nepatvirtino Komisijos nutarimo, nepateikiant daugiau jokių konkrečių teisinių argumentų, kurie neleistų teismui taikyti lygtinio paleidimo jo atžvilgiu. 5.6.

Pateikia teismų praktikos pavyzdžius, kai esant daugiau asmenis neigiamai apibÅ«dinančių aplinkybių, nuteistiesiems buvo taikytas lygtinis paleidimas, pavyzdžiui baudžiamoji byla Nr. 1S-610-870/2016. Be to, Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi (byla Nr. 1S-806-175/2012) patenkinęs skundÄ dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį pažymėjo, kad labai sunkaus nusikaltimo padarymas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi jei įstatymo leidėjas bÅ«tų kitos nuomonės, nuteistojo padaryta nusikalstama veika bÅ«tų įtraukta į sÄ raÅ¡Ä nusikaltimų, kuriuos padariusiems asmenims lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikomas.

Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartyje papildomai nurodė, jog sprendžiant klausimÄ , ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , t. y. ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas turi visapusiÅ¡kai įvertinti nuteistojo asmenybę (byla Nr. 1S-796-658/2012). Taigi Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais (bendrasis teisės principas non bis in idem) darančiais įtakÄ lygtinio paleidimo taikymui – precedentai bylose Nr. 1 S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854-133/2012. 5.7.

Teismas nepaneigė faktų, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sÄ lygos, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra pateikęs Komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti, bei nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios teismo daromÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra galimybių mane toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Taigi stebimas neargumentuotas ginčas, kuriame neigiama įstatymo leidėjo nuomonė, tačiau nepateikiama jokių kontrargumentų.

Pirmosios instancijos teismas bÅ«damas pasyvus ir įvertinęs tik Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos Komisijos pateiktus klaidinančius, neaiÅ¡kius dokumentus padarė klaidÄ ir nustatė, kad jis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, dėl skunde pateiktų argumentų visiÅ¡kai nepasisakė, todėl yra pagrindai patikrinti 2022 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį visa apimti. 5.8. Atsiliepimų į skundÄ negauta.

Skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkių metų laisvės atėmimo, gali teikti praÅ¡ymus atlikę du trečdalius paskirtos bausmės.

7. T. G. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, du trečdalius laisvės atėmimo bausmės, leidžiančiÄ jam taikyti lygtinį paleidimÄ , taip pat, yra pateikęs praÅ¡ymÄ Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl, sprendžiant dėl jo lygtinio paleidimo vertinta tai, ar nuteistojo pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi. Komisija vienbalsiai konstatavo, jog nuteistasis nepadarė reikÅ¡mingos pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , ir nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos nutarimui pritarė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris konstatavo, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga T. G. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

8. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali bÅ«ti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti lygtinio paleidimo institutÄ , nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika turi bÅ«ti žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuo pat pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atlikto 2015 m. rugpjūčio 28 d. T. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra stabili ir nesikeičia viso bausmės atlikimo metu, taigi nėra realios pažangos jÄ mažinant. Nors konkretus balų skaičius nepateikiamas, pažangos buvimas/nebuvimas vertinamas naudojantis T. G. kriminogeninių ir apsauginių veiksnių santykiu. Statiniai kriminogeniniai veiksniai yra stabilÅ«s ir nesikeičiantys, nepriklausantys nuo nuteistojo elgesio, tuo tarpu dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra kintantys ir nuteistasis turi dėti pastangas juos sumažinti.

10. Darbinė veikla įkalinimo įstaigose yra svarbi sėkmingos integracijos prielaida, todėl aplinkybės susijusios su nuteistųjų darbine veikla įkalinimo įstaigoje ir požiÅ«ris į tai yra itin svarbÅ«s vertinant ar nuteistasis jau yra pasiruošęs resocializuotis ir grįžti į visuomenę. 2021 m. rugsėjo 19 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neigiama nuostata į darbinę veiklÄ , neturėjimas darbo patirties, lėšų įgijimo ir paskirstymo įgÅ«džių stoka, gyvenimo bÅ«do neigiami aspektai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, agresyvus elgesys, problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių nenumatymas, kriminalinės nuostatos, neigiamos nuostatos į priežiÅ«rÄ ir apribojimus, neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes.

Apsauginiai veiksniai – formaliai patvirtinta galimybę įsidarbinti ir turėti gyvenamÄ jÄ vietÄ . 2022 m. kovo 25 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje likę visi tie patys kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, nustatytas apsauginis veiksnys – įgyta profesinė kvalifikacija. 2022 m. rugsėjo 10 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytas dar vienas kriminogeninis veiksnys – sudėtinga materialinė padėtis dėl turimų skolų, tačiau ji teismo nevertintina kaip nauja ir papildoma, kadangi T. G. visÄ bausmės laikotarpį turėjo prievolę atlyginti priteistÄ Å¾alÄ , tačiau tai darė minimaliai.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, matyti, jog nuteistasis T. G. nedaro pažangos mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl tai neatitinka formalių lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygų. Nors nuteistasis teigia, jog jo ryÅ¡ys su artimaisiais nepakankamai įvertintas, tačiau Å¡ios aplinkybės, Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje įvertintų aplinkybių kontekste, teismo iÅ¡vadų nekeičia.

11. Nuteistasis skunde akcentuoja, jog Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec.(2003)22 valstybėms narėms yra privalomo, o ne rekomendacinio pobūdžio ir, iš esmės teigia, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos, nuteistajam atitinkant formalius (minimalius) reikalavimus, visais atvejais privalomas, antraip yra pažeidžiami jo teisėti lūkesčiai, kurie kyla iš tarptautinių sutarčių. Kaip jau konstatuota aukščiau, T. G. neatitinka numatytų formalių reikalavimų, o net jeigu ir atitiktų, Europos Tarybos Ministrų Komitetas, nors ir teikia rekomendacijas narių vyriausybėms siekiant, jog būtų įgyvendintas minėtas organizacijos tikslas, šios rekomendacijos nėra privalomos, jos apibrėžia valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų.

12. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigų sÄ lygos ir tvarka yra aiÅ¡kiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis Å¡ių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutÄ Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ , o kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai. Kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti aplinkybių visetÄ : nuteistojo asmenybę, jo elgesį visÄ bausmės atlikimo laikÄ , taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiÅ«rį į darbÄ , nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ , socialinius ryÅ¡ius ir kitas svarbias aplinkybes.

Å ie kriterijai, be kita ko, parodo, ar yra įstatyme nustatyta sÄ lyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ pakankama manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Lygtinio paleidimo institutas Lietuvoje yra siejamas su pozityvia individualia prognoze ir netaikomas „automatiÅ¡kai“.

13. Nuteistasis skunde teigia, jog pateiktas teisės aiÅ¡kinimas, esÄ â€žvertintina nuteistojo asmenybė“ – sudaro prielaidas diskriminacijai, nes siÅ«loma atsižvelgti ne į objektyvias aplinkybes (asmens elgesį), o į subjektyvų asmens charakterio vertinimÄ . Tačiau, tiek Komisijos nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje yra akcentuojami T. G. elgesio, o ne asmenybės aspektai, tokie kaip atsisakymas dirbti, civilinių ieÅ¡kinių nedengimas, drausminiai pažeidimai, taip pat ir teigiami – mokymasis, paskutiniu metu padidėjusi motyvacija dalyvauti tikslinėse priemonėse.

14. Sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , teismų praktikoje visapusiÅ¡kai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamo veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kurį paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

15. Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistojo padaryta nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamÄ pokytį, tačiau tai negali bÅ«ti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali bÅ«ti vienu iÅ¡ esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

16. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ankstesnių teistumų skaičius, nusikalstamų veikų, už kurias asmuo atlieka bausmę, pavojingumas ir sunkumas, yra kriterijus, padedantis įvertinti jo asmenybę. Kaip jau minėta, taikant lygtinį paleidimÄ , atsižvelgiamÄ Ä¯ aplinkybių visumÄ : ar asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos kriterijus (Å¡iuo atveju Komisija ir pirmos instancijos teismas vertino, kad neatitinka), ar jo elgesys pataisos įstaigoje buvo tinkamas, ar buvo pasiekti bausmės tikslai. IÅ¡ nuteistojo nurodytos bylos, kurioje asmuo buvo paleistas lygtinai, nors praeityje yra 6 kartus teistas, matyti, jog nuteistasis teistas už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, nei T. G., pataisos įstaigoje mokėsi, dirbo visuomeniniais pagrindais, yra tik 1 kartÄ baustas ir 4 kartus skatintas. Taigi, nagrinėjamu atveju, remtis Å¡ia nutartimi nėra pagrindo, kadangi nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės esminiai skiriasi.

17. Nuteistasis skunde nurodo, jog turėtų bÅ«ti vadovaujamasi BVK 9 straipsnyje numatyto progresyvaus bausmės atlikimo principu, pagal kurį nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymÄ si, požiÅ«rį į darbÄ ir mokymÄ si, reagavimÄ Ä¯ psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, BK, BPK ir BVK nustatyta tvarka gali bÅ«ti Å¡velninama arba griežtinama. Pastebėtina, jog pats T. G. nurodo, jog priimant sprendimus dėl nuteistojo teisinės padėties yra atsižvelgiama į jo elgesį, požiÅ«rį į darbÄ ir kitus aspektus.

Jo teigimu, lygtinis paleidimas bÅ«tent ir yra viena iÅ¡ nuteistojo teisinę padėtį Å¡velninančių procedÅ«rų. Su Å¡iuo nuteistojo teiginiu taip pat galima sutikti pabrėžiant, jog tai yra vienas iÅ¡ aspektų. BVK 68 straipsnyje taip pat numatyta, jog asmenys gali bÅ«ti perkeliami į lengvÄ jÄ grupę. Taigi nuteistojo teisinė padėtis gali bÅ«ti Å¡velninama, paskiriant atlikti bausmę lengvosios grupės sÄ lygomis, ar bÅ«ti perkeltam į Pusiaukelės namus. Kaip matyti iÅ¡ asmens bylos, T.

G. atlieka bausmę paprastosios grupės sÄ lygomis, kas rodo, kad jis nedaro pažangos mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

18. AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentais dėl privalomumo vadovautis precedentais, bei pateiktais atitinkamų bylų pavyzdžiais, tačiau atkreipia dėmesį, jog lygtinio paleidimo atveju, precedentų taikymas yra apribotas, kadangi kiekvienu iÅ¡ atvejų, individualios nuteistuosius apibÅ«dinančios aplinkybės yra itin skirtingos. Pažymėtina, jog nuteistasis turėtų įvertinti ne tik jam naudingus teismų argumentus, tačiau ir aplinkybių, dėl kurių tie argumentai yra nurodomi, visumÄ , Byloje Nr. 1S-806-175/2012 nuteistasis anksčiau neteistas, bausmės vykdymo metu iÅ¡reiÅ¡kė norÄ dirbti ir dirbo, 17 kartų skatintas, 1 kartÄ padaręs nežymų tvarkos pažeidimÄ , už kurį net nebuvo nubaustas, neturintis antstolių vykdomųjų raÅ¡tų; byloje Nr. 1S-796-658/2012 nuteistasis per visÄ bausmės atlikimo laikÄ nei karto nebuvo baustas, du kartus skatintas, dirbo; 1S-202-337/2018 bausmės atlikimo laikotarpiu nebausta, mokėsi ir dirbo; 1S-845-593/2018 nuteistajam bausmės atlikimo laikotarpiu skirtos 3 nuobaudos ir 18 paskatinimų, mokėsi, dirbo; 1S-11-337/2019 nuteistoji nebausta, mokėsi, atliko Å«kio darbus; 1S-1006-478/2012 nuteistasis per visÄ bausmės vykdymo laikotarpį nebaustas, 10 kartų skatintas, dirbo, neturėjo civilinių ieÅ¡kinių; 1S-854-133/2012 nuteistasis mokėsi, dirbo visuomeniniais pagrindais, 4 kartus skatintas, 1 kartÄ baustas; 1S- 610-870/2016 nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, asmuo rodė norÄ dirbti, mokėsi.

19. Taigi nuteistojo nurodomose bylose buvo nustatyta reikÅ¡mingesnių nuteistuosius teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, nei jų yra nagrinėjamu atveju. T. G. teigiamai charakterizuojantys duomenys, t. y., kad jis mokosi, baigė pagrindinę ir po to vidurinę mokyklas, įgijo du profesinius iÅ¡silavinimus, 2022 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi dėl psichologinių paslaugų suteikimo, 2022 m. birželio 27 d. ir 2022 m. rugpjūčio 20 d. atliko gerbÅ«vio darbus viso bausmės atlikimo metu 6 kartus skatintas, už gerÄ mokymÄ si, aktyvų dalyvavimÄ visuomeninėse veiklose, dalyvavimÄ parodoje, buvo įvertintos tiek Komisijos posėdyje, tiek skundžiamoje nutartyje.

Bausmės vykdymo metu nuteistasis 17 kartų baustas drausmine tvarka, byloje yra duomenų ir apie nutarimus skirti papeikimÄ , kas į Å¡iÄ statistikÄ nepatenka. Padaryti pažeidimai įvairÅ«s: buvimas ten, kur lankytis draudžiama, atsisakymas vykdyti duotus nurodymus, per tvorÄ permetinėjami paketai į kitos brigados pusę, atsisakymas dirbti bet kokį pataisos įstaigos siÅ«lomÄ darbÄ , pramiegojimas rytinio patikrinimo, įtarus jog yra apsvaigęs, atsisakymas tikrintis blaivumo, 2019 m. liepos 25 d. kėlė masinius neramumus.

20. Nors nuteistasis yra pateikęs duomenis, patvirtinančius, jog lygtinai paleistas bus įdarbintas, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip neįtikinamus, kadangi praeityje, prieÅ¡ pradėdamas vykdyti Å¡iuo nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, nuteistasis, bÅ«damas 28 metų, niekur oficialiai nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, situacija nepasikeitė ir pataisos įstaigose – atsisakė dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiÅ«lytÄ darbÄ .

21. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo T. G. skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Jurgita Mačionytė