A-822-2612-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr. A822-2612/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02674-2011-6;

Procesinio sprendimo kategorija 3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo A. S. atstovei advokatei Laurai Gumuliauskienei,

atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Rasetai Medutienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (15/6-9)15PR-356, kuriuo jam nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis bei prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti Migracijos departamentą jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.

Pagrįsdamas savo reikalavimą, pareiškėjas nurodė, kad nesuprato apklausos metu turintis pateikti išsamius paaiškinimus dėl negalėjimo likti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nesuprato turintis teisę į nemokamą advokato pagalbą, nes nežinojo, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba reiškia būtent nemokamą advokato pagalbą. Tokiais veiksmais Migracijos departamentas pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 82 straipsnio 1 dalį.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. 1. 12-13) su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Migracijos departamentas paaiškino, kad, vadovaujantis Įstatymu ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punktu, prieglobsčio prašytojas privalo iš karto pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje. Jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje. Prieš apklausą prieglobsčio prašytojas supažindinamas su jo teisėmis, apklausos tikslu, konfidencialumo principu, pareigomis bei jų nevykdymo padariniais. Pirmajame pirminės apklausos protokolo lape, 4.4. punkte, nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas privalo kartu su prieglobsčio prašymu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prieglobsčio prašymo motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių, 3.1. punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, t. y. jeigu prieglobsčio prašytojas pageidauja, į apklausą pakviečiamas teisininkas. Pareiškėjo parašas tvirtina, kad pirminės apklausos metu jis buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0477 (b. 1. 4))), apklausa buvo atlikta pareiškėjui suprantama rusų kalba. Vadinasi, pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad jis turi pateikti visą su prieglobsčio prašymu susijusią informaciją ir turi teisę į teisinę pagalbą.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, skunde apsiriboja bendro pobūdžio informacija, nenurodo nei vienos aplinkybės, nors iš dalies pagrindžiančios jo prašymą, nepateikia papildomos informacijos, susijusios su jo prašymu, kuri tariamai nebuvo pateikta Migracijos departamentui. Visa informacija, kurią užsienietis norėjo atskleisti Lietuvos Respublikos pareigūnams, buvo pateikta bei užfiksuota tinkamai, nepažeidžiant prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedūrinių reikalavimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu 2011 m. lapkričio 9 d. (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0477 (b. 1. 4-12))) nurodė, jog: yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini); gimtoji kalba – (duomenys neskelbtini), rusų kalba laisvai kalba, tik nemoka rašyti; politinėms organizacijoms nepriklauso; išsilavinimas – vidurinis, profesijos neturi, nėra dirbęs; iš kilmės valstybės išvyko 2011 m. spalio 28 d., priežastis – prašyti prieglobsčio; norėjo vykti į Lietuvą prašyti prieglobsčio; (duomenys neskelbtini) jis neturi darbo, neturi savo gyvenamojo ploto, turi ekonominių problemų; su valdžios atstovais jokių problemų neturi; į Lietuvą atvyko 2011 m. lapkričio 9 d.; grįžti į kilmės valstybę nepageidauja, nes ten turi ekonominių problemų; dėl prieglobsčio kitose valstybėse kreipėsi: 2009 m. rugsėjo 15 d. Lenkijoje, kur po 1,5 mėn. atsisakė suteikti prieglobstį ir jis išvyko, 2009 m. spalio 20 d. Austrijoje, kur atsisakė suteikti prieglobstį ir deportavo. Pareiškėjas prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole pasirašytinai patvirtino, kad yra susipažinęs su prieglobsčio prašytojo teisėmis, nurodytomis 3 punkte – teise naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, teise naudotos nemokamomis vertėjo paslaugomis, taip pat pareigomis, nurodytomis 4 punkte, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų reikalavimų (4.1 punktas), kartu su prieglobsčio prašymu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prieglobsčio prašymo motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių (4.4 punktas). Taip pat pasirašytinai patvirtino, kad protokolas surašytas teisingai ir perskaitytas pareiškėjui suprantama rusų kalba (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0477 (b. 1. 4-12))).

Ginčijamu sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio pareiškėjui nesuteikimo, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, paskelbti Šengeno informacinėje sistemoje perspėjimą, siekiant uždrausti pareiškėjui atvykti pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį dvejiems metams nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Sprendimo Nr. (15/6-9)15PR-356 pagrindas – Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011 m. lapkričio 9 d. išvada Nr. (15/6-9)-19PR-356RN (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas (asmens byla (b. 1. 27-30))).

Pareiškėjas su skundžiamu sprendimu pasirašytinai supažindintas 2011 m. lapkričio 23 d. (Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. (15/6-4)10K-34528 „Dėl informacijos“ (b. l. 6)).

Skunde pareiškėjas nurodė nesupratęs, kad jo teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reiškia teisę turėti advokatą, todėl, pasak pareiškėjo, buvo pažeistos Įstatymo 82 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas pirminės apklausos metu 2011 m. lapkričio 9 d. (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0477 (b. 1. 4-12))) buvo pasirašytinai supažindintas su savo teisėmis (minėto protokolo I skyriaus 3 punktas), be kita ko, minėto protokolo I skyriaus 3.1 punkte nurodyta teise, kad pareiškėjas turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba. Taigi, pirminės apklausos protokolo I skyriaus 3.1 punkto formuluotė paraidžiui (lot., expressis verbis) atitinka Įstatymo 82 straipsnio 1 dalies formuluotę. Pareiškėjas supranta rusų kalbą ir jam minėta teisė buvo išaiškinta rusų kalba, nes pirminės apklausos metu dalyvavo vertėjas iš rusų kalbos/ į rusų kalbą (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0477 (b. 1. 4-12))), todėl teismas vertino, jog Įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiškėjo teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nebuvo pažeista.

Skunde pareiškėjas taip pat nurodė nesupratęs, jog turi atsakovui išsamiai paaiškinti visas aplinkybes, kodėl negali likti (duomenys neskelbtini). Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas pirminės apklausos metu 2011 m. lapkričio 9 d. (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0477 (b. 1. 4-12))) buvo pasirašytinai supažindintas su savo pareigomis (minėto protokolo I skyriaus 4 punktas), be kita ko, minėto protokolo I skyriaus 4.4 punkte nurodyta pareiga, kad pareiškėjas privalo kartu su prieglobsčio prašymu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prieglobsčio motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių, tačiau šios pareigos pareiškėjas neįvykdė. Minėta teisė buvo išaiškinta jam suprantama rusų kalba, nes pirminės apklausos metu dalyvavo vertėjas iš rusų kalbos/ į rusų kalbą (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0477 (b. 1. 4-12))). Teismas ypač pabrėžė, kad pareiškėjas pirminės apklausos metu pateikė argumentus, kodėl jis siekia palikti savo kilmės valstybę (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) jis neturi darbo, neturi savo gyvenamojo ploto, turi ekonominių problemų, su valdžios atstovais jokių problemų neturi (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0477 (b. 1. 4-12))).

Teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjas pirminės apklausos metu pateikė argumentus, kodėl jis siekė palikti savo kilmės valstybę (duomenys neskelbtini), tai, kad teismo posėdžio, įvykusio 2012 m. balandžio 2 d., metu pareiškėjas pateikė visai priešingus argumentus, kodėl jis siekė palikti (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) iš jo atimtas namas, pareiškėjas sulaukė grasinimų iš policijos ir valstybės, taip pat tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio, įvykusio 2012 m. vasario 22 d., metu sakė netiesą, jog jis nesupranta rusų kalbos, o teismo posėdyje, įvykusiame 2012 m. balandžio 2 d., paneigė argumentus dėl rusų kalbos nemokėjimo, darė išvadą, kad pareiškėjas vengė sakyti priežastis, dėl ko jis paliko (duomenys neskelbtini), taip pat darė išvadą, kad pareiškėjas sako netiesą apie tai, jog jį persekiojo (duomenys neskelbtini) valdžios pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį – toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teismo vertinimu, pareiškėjo radikaliai priešingi argumentai dėl prieglobsčio suteikimo, pateikti 2012 m. balandžio 2 d. teismo posėdyje, lyginant su argumentais dėl prieglobsčio suteikimo, pateiktiems pirminės apklausos metu (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0477 (b. 1. 4-12))), yra paremti apgaule, todėl Migracijos departamentas skundžiamame sprendime Nr. (15/6-9)15PR-356 visiškai argumentuotai pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo įvertino kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas atsakovui Migracijos departamentui dėl 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. (15/6-9)15PR-356 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu, prašo panaikinti šį sprendimą ir Migracijos departamento sprendimą Nr. (15/6-9)15PR-356 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš naujo (b. l. 56-57).

Apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtais sprendimais buvo nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjui negali būti suteiktas pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad Migracijos departamentas aplaidžiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, t. y. iš esmės netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, dėl kurių jis prašė prieglobsčio, netinkamai atliko pareiškėjo apklausą ir neišsiaiškino visų aplinkybių, dėl kurių bijoma grįžti į (duomenys neskelbtini), buvo užduodami trumpi klausimai ir reikalauta trumpų atsakymų, todėl negalėta atskleisti visų aplinkybių. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jis neranda darbo, jam nėra teikiamos jokios socialinės pašalpos, todėl pareiškėjas yra priverstas skursti. Teigia, kad pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teismui, jog jo prašymo nagrinėjimas būtų perduotas iš naujo nagrinėti Migracijos departamentui, kuris visapusiškai, pilnai ir objektyviai, be jokio išankstinio nusistatymo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu išnagrinėtų pareiškėjo prašymą, buvo nepagrįstai atmestas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės visapusiškai išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrįstumo, nes nebuvo surinkti visi duomenys, patvirtinantys jo nurodomas faktines aplinkybes ir priežastis, dėl kurių jis negali grįžti atgal į (duomenys neskelbtini). Mano, kad jam nepagrįstai buvo taikomos akivaizdžiai nepagrįsto prieglobsčio prašymo teisinės pasekmės bei, kad teismas nepagrįstai laiko pareiškėjo nurodytas išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis nesudarančiomis pagrindo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti (b. l. 62-63).

Pažymi, kad pareiškėjas nenurodo jokių turinčių įrodomąją galią aplinkybių, kuriomis turėtų būti pagrįstas reikalavimas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą. Nurodo Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą akivaizdžiai nepagrįsto prašymo suteikti prieglobstį sąvoką bei tai, kad tarptautinė apsauga suteikiama, kai prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 ar 87 straipsniuose nustatytus kriterijus. Teigia, kad pareiškėjas klaidingai supranta prieglobsčio suteikimo procedūros reikalavimus, manydamas, jog vien prieglobsčio prašymo pateikimas savaime pagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumą. Nurodo, kad tarptautinės apsaugos poreikį Įstatymo 86 ar 87 straipsnių reikalavimais sąlygoja visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga dėl besikreipiančiojo tautybės, rasės, religijos, politinių įsitikinimų ar priklausymo socialinei grupei bei su tuo susijusiu persekiojimu ar smurto veiksmais. Pažymi, kad ši baimė turi būti ne tik subjektyvaus pobūdžio, bet ir objektyvaus pobūdžio, taip pat, kad įrodinėjimo priemonių našta tenka prieglobsčio besikreipiančiam asmeniui. Teigia, kad apelianto teiginys dėl neva esamo Migracijos departamento nusistatymo (duomenys neskelbtini) piliečių atžvilgiu yra visiškai nesuprantamas ir absurdiškas. Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas pagal kompetenciją nagrinėdamas prieglobsčio prašymą laikosi individualumo kriterijaus ir šiuo atveju, priimdamas skundžiamą sprendimą, tiksliai įvykdė Tvarkos aprašu apibrėžtus reikalavimus, kai tuo tarpu pareiškėjo skundo argumentacija, kad Migracijos departamentas aplaidžiai išnagrinėjo jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra niekuo nepagrįsta, juo labiau kad byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir šis teismas jokių procedūrinių pažeidimų nenustatė. Mano, kad pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, bandydamas sudaryti įspūdį, jog yra tam tikrų lemiamų aplinkybių, į kurias tiesiog nebuvo atsižvelgta ar kuriuos nebuvo išnagrinėtos, nors visa informacija, kurią užsienietis norėjo atskleisti Lietuvos Respublikos pareigūnams, buvo pateikta bei užfiksuota tinkamai, nepažeidžiant prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedūrinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčijamu 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. (15/6-9)15PR-356 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ nuspręsta nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje motyvuojant tuo, jog jo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas, bei nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad prieglobsčio prašymas išnagrinėtas aplaidžiai.

Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

Papildomos apsaugos suteikimo sąlygos reglamentuotos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir prieglobsčio prašytojo suvokiama individualiai, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

Įstatymo 77 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Akivaizdžiai nepagrįsto prašymo suteikti prieglobstį sąvoka pateikta Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, jog tai yra toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuris atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (toliau – ir Direktyva) 4 straipsnį (pagal šį straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti), prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Analogiškai, pagal Tvarkos aprašo 7 punktą prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5 punkte, jeigu prieglobsčio prašytojas atsisako nurodyti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus, toks prašymas nagrinėjamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

Pareiškėjas persekiojimo egzistavimą ir baimę grįžti į kilmės šalį grindžia prasta savo ekonomine padėtimi ir tariamai esamais policijos ir valstybės grasinimais, atsiradusiais dėl jo šeimos parašyto skundo, siekiant atgauti atimtus namus (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0477 (b. 1. 4-12))). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir skundžiamame sprendime Nr. (15/6-9) 15PR-356 pateiktais argumentais, kad minėti pareiškėjo teiginiai tėra tik prielaidos, kad jie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė pareigos pateikti tikrovę atitinkančius visapusiškus paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, o nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis išvyko iš savo kilmės valstybės, nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Tuo tarpu Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

Atsižvelgusi į byloje pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių persekiojimo Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais pavojų. Maža to, pareiškėjas nurodė skirtingas išvykimo ir nenoro grįžti į (duomenys neskelbtini) priežastis pirminės apklausos metu, t. y. kad (duomenys neskelbtini) jis neturi darbo, neturi savo gyvenamojo ploto, turi ekonominių problemų, su valdžios atstovais jokių problemų neturi (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0477 (b. 1. 4-12))) bei teismo posėdžio, įvykusio 2012 m. balandžio 2 d., metu, t. y. kad (duomenys neskelbtini) iš jo atimtas namas, jis sulaukia grasinimų iš policijos ir valstybės, taip pat teismo posėdžio, įvykusio 2012 m. vasario 22 d., metu pareiškėjas sakė netiesą, jog jis nesupranta rusų kalbos, o teismo posėdyje, įvykusiame 2012 m. balandžio 2 d., paneigė argumentus dėl rusų kalbos nemokėjimo, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas klaidina tyrimą, jį vilkina bei yra akivaizdūs prieštaravimai tarp jo nurodytų faktų, kurių pareiškėjas nepagrindžia jokiais dokumentais.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos medžiaga neleidžia nustatyti konkrečių faktinių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo persekiojimo galimybę jo kilmės valstybėje, kas yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai dėl tariamos grėsmės būti persekiojamam jo kilmės valstybėje. Nėra jokio pagrindo manyti, kad sunkumai, susiję su gyvenamojo ploto bei darbo neturėjimu, apie kurias užsiminė pareiškėjas pirminės apklausos metu, būtų sąlygojami darbo ieškančių asmenų rase, išpažįstama religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Pareiškėjo nurodytos negalimumo gyventi kilmės šalyje priežastys iš esmės yra ekonominio pobūdžio ir dėl to neatitinka priežasčių, nurodytų Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatose.

Pareiškėjas teigia, jog jį apklausiant nedalyvavo advokatas, kad jis nesuprato kai kurių savo teisių. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos 2011 m. lapkričio 9 d. protokole pareiškėjas nurodė, jog moka rusų kalbą, protokole yra įrašas, kad apklausos protokolas yra išverstas į jam suprantamą rusų kalbą; pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad yra informuotas apie tai, jog pateikdamas prašymą suteikti prieglobstį jis, kaip prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje, turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba (protokolo I dalies 3.1 punktas, žr. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolą (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0477 (b. 1. 4))). Pareiškėjas apie norą apklausos metu turėti advokatą nepareiškė, 2012 m. balandžio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu taip pat nereikalavo būti atstovaujamas advokato.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė – Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė