2021-02-10 Nr. AB-2917-3-62-3-02706-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-33-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02706-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.2; 43.9.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. M. ir K. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir K. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui dėl rašto (sprendimo) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai A. M. ir K. M. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno skyrius, atsakovas) 2020 m. spalio 6 d. raštą (sprendimą) Nr. 8SD-4690-(14.8.125 E.); 2) įpareigoti atsakovą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį pagal pareiškėjų K. M. ir A. M. prašymą ir sudaryti naują nuomos sutartį ar sudarytos nuomos sutarties pakeitimą dėl papildomos 0,125 ha valstybinės žemės, išnuomotos pagal 2005 m. gegužės 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2005-0123 (2015 m. vasario 26 d. susitarimas Nr. 8SŽN-54), kuri reikalinga įsigytai iš N. Ž. ½ daliai pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ daliai kitų inžinerinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), eksploatuoti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas iš pareiškėjų skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų nustatė, kad iki 2020 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjai buvo ½ dalies pastato-sandėlio ir ½ dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai, todėl nuomojosi 0,125 ha tuo pačiu adresu esančio valstybinį žemės sklypą. Pirkimo-pardavimo-sutarties pagrindu pareiškėjai įsigijo kitas (po ½ ) nekilnojamojo turto objektų dalis, todėl ketina nuomotis ir buvusiai šio nekilnojamojo turto dalių savininkei N. Ž. anksčiau išnuomotą valstybinės žemės sklypo dalį. Pareiškėjams papildomo valstybinės žemės sklypo nuoma reikalinga tinkamam viso nuosavybės teise turimo pastato ir inžinerinių statinių eksploatavimui.

Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį, 17 straipsnį ir 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, t. y. ginčus, kylančius iš viešosios teisės normų reguliuojamų santykių ir nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Teismas nurodė, kad nors pareiškėjų reikalavimas nėra pakankamai aiškus ir konkretus (nėra aišku, ar prašo įpareigoti atsakovą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį ar sudaryti naują nuomos sutartį), tačiau akivaizdu, jog jis keliamas iš esmės dėl žemės sklypo dalies, reikalingos nusipirktam nekilnojamajam turtui eksploatuoti. Ginčijamas atsakovo atsakymas grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklų (toliau – ir Taisyklės) 2.2 ir 8 punktais (kurių taikymas nurodomas Taisyklių 28 ir 33 punktuose). Skundo motyvuose pareiškėjai nurodo, kad nėra teisinio pagrindo neišnuomoti jiems valstybinės žemės dalies, kuri buvo išnuomota iki nekilnojamojo turto dalies įsigijimo buvusiai šios dalies nekilnojamojo turto savininkei. Ginčo dėl valstybinio žemės sklypo, kurį pareiškėjai ketina išsinuomoti, formavimo procedūrų byloje nėra.

Teismas, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktika sprendė, kad ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, susijusių su valstybinės žemės sklypo nuoma, kuriuose atsakovas veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, todėl jis nėra mišrus ir nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS858-860/2013) įvertinęs tai, jog nuomos teisiniai santykiai, nepriklausomai nuo nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad nuomos sutarties dalyku yra atitinkami valstybinės žemės sklypai, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis, konstatavo ir tai, jog, kai pareiškėjo inicijuojamo ginčo nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, šis ir turėtų spręsti ginčą inicijuojančio procesinio dokumento priėmimo klausimą.

Kadangi ginčas nepriskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo kompetencijai, teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti ( ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Išaiškino, kad pareiškėjai turi teisę pareikšti ieškinį bendros kompetencijos teisme pagal žemės buvimo vietą, t. y. Kauno apylinkės teismui.

Teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, taip pat grąžino sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėjai A. M. ir K. M. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, įpareigojo atsakovą iki 2020 m. lapkričio 20 d. pateikti papildomus dokumentus (pareiškėjų prašymą). NŽT reikalaujamus dokumentus pateikė 2020 m. lapkričio 18 d., tačiau teismas skundo priėmimo klausimą išsprendė nesulaukęs reikalaujamų dokumentų. Ši aplinkybė patvirtina, kad neturėdamas dokumentų, teismas neįsigilino į konkrečias aplinkybes ir priėmė neteisingą nutartį, dėl to ji naikintina.

Pažymi, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano. kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi, nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo manytų, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Atitinkamai ta aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės ar įstatymų saugomi interesai iš tikrųjų buvo pažeisti, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 p.). Tai, kad ginčas turi būti nagrinėjamas būtent administraciniame teisme, nurodė ir NŽT , priimdama skundžiamą sprendimą.

Pareiškėjai nurodo, kad yra suinteresuoti, jog skundžiamas sprendimas būtų panaikintas ir NŽT įpareigota atlikti veiksmus, t. y. sudaryti naują nuomos sutartį arba pakeisti sudarytą nuomos sutartį dėl papildomos 0,125 ha valstybinės žemės išnuomojimo.

Pareiškėjai teigia, kad skundžiamas raštas ne tik pažeidžia jų teises, bet ir prieštarauja bendriesiems teisingumo ir protingumo principams. Todėl to rašto pripažinimas neteisėtu ir panaikinimas galėtų būti tinkama teisminės gynybos priemone, apsauganti įstatymų saugomus pareiškėjų interesus.

Pareiškėjai teigia, kad nors teismas nurodo, jog santykis yra nemišrus, tačiau, pareiškėjų nuomone, teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.). ABTĮ nenumato galimybės tokiu atveju ginčo šalims teisės pasirinkti, kokiame teisme – administraciniame ar bendrosios kompetencijos, bus nagrinėjamas tarp jų kilęs ginčas. Jeigu pareiškėjai NŽT 2020 m. spalio 6 d. rašto neskųs, tokiu atveju teismas, priimdamas sprendimą, konstatuos, jog NŽT raštas nebuvo ginčijamas, jis yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to nėra pagrindo sudaryti nuomos sutarties.

Pareiškėjai nesutinka su teismo motyvais, kad ginčas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl mano, jog teismas nepagrįstai priėmė nutartį, kurioje atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nes administracinėje teisėje savaime niekas nepasinaikina, todėl skundžiamas raštas turi būti panaikintas. Be to pareiškėjai papildomai nurodo, kad po teismo nutarties priėmimo gavo geodezininkų raštą, kuriame neaišku kodėl yra kviečiamas suderinti pastatų funkcionavimo dalių nustatymo planą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjai atskiruoju skundu skundžia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatyti pagrindai, kuriems esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, kai byla nenagrinėtina administracinių teismų, t. y. kai ginčas nepriskirtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 2 dalimi, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį arba sudaryti naują nuomos sutartį, t. y. ginčas keliamas iš esmės dėl žemės sklypo dalies, reikalingos nusipirktam nekilnojamajam turtui eksploatuoti, nuomos, taigi ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, susijusių su valstybinės žemės sklypo nuoma, kuriuose atsakovas veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, todėl ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai su prašymu 2020 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į NŽT, prašydami pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą 2015 m. vasario 26 d. su N. Ž., pagal galiojančius teisės aktus. NŽT skundžiamame 2020 m. spalio 6 d. rašte Nr. 8SD-4690-(14.8.125 E.) nurodė, kad spręsti dėl žemės sklypo dalies nuomos galės tik tada, kai bus suderintas žemės sklypo funkcinių dalių nustatymo planas ir nustatytos žemės sklypo dalys pastatų (statinių savininkams (naudotojams), t. y. skundžiamu raštu NŽT iš esmės šiuo metu atsisakė pakeisti minėtą valstybinės žemės nuomos sutartį ar sudaryti naują sutartį.

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos teisiniai santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-125/2015, 2016 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2016, 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2016, 2021 m. sausio 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2021).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjai šiuo atveju ir nėra minėtos valstybinės žemės nuomos sutarties šalys (valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta tarp N. Ž. ir NŽT), tačiau jie siekia išsinuomoti iš valstybės papildomą 0,125 ha žemės sklypą jų įsigytam pastatui eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skunde keliamas antrasis reikalavimas, kuris nors ir nepakankamai aiškiai (alternatyviai) suformuluotas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, susijęs būtent su naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymu arba sudarytos žemės nuomos sutarties pakeitimu dėl papildomo žemės sklypo (0,125 ha) nuomos, t. y. pagrindinis ginčas yra kilęs iš su civilinių sandorių sudarymu susijusio reikalavimo, todėl yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Tai, kad pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjai skundžia NŽT raštą, nekeičia vyraujančio ginčo pobūdžio. Ginčijamu raštu atsakovas išreiškė savo pozicija ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip valstybės, kaip civilinės teisės subjekto, patikėtinis valstybinės žemės valdymo procedūrose. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgdama į Specialiosios teisėjų kolegijos suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, kad pareiškėjų keliamas ginčas yra mišrus, tačiau jame vyrauja civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai ir todėl jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjai atskirajame skunde dėsto argumentus, susijusius su teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, taip pat su skundžiamo rašto neteisėtumu ir pan.

Teisėjų kolegija nekvestionuoja, kad pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau, kaip jau buvo minėta, teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Šiuo atveju skundžiama nutartimi pareiškėjų teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos niekaip nėra ribojama, kadangi nutartimi neeliminuojama pareiškėjų teisė kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą, ką skundžiamoje nutartyje pareiškėjams ir išaiškino pirmosios instancijos teismas.

Kiti pareiškėjų atskirojo skundo argumentai (skundo priėmimo klausimą teismas išsprendė nesulaukęs iš NŽT reikalaujamų dokumentų, po nutarties gavo geodezininkų raštą ir pan.) taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimų pagrįstumo, nesudaro pagrindo kitaip vertinti bylos rūšinį teismingumą, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Aplinkybė, kad ginčijamame NŽT rašte nurodyta jo apskundimo tvarka administraciniam teismui, taip pat nedaro įtakos šioje byloje keliamo ginčo rūšiniam teismingumui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjai pateikė prašymą priteisti 330 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų atskirasis skundas netenkinamas, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjų A. M. ir K. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė