2021-05-05 Nr. AB-9694-3-63-3-01949-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-938-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01949-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 53.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. (šalies vardas buvo klaidingai nurodomas kaip R., todėl šis rašymo apsirikimas ištaisomas) skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. EK-8 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti teismo sprendimo rezoliucinę dalį Klaipėdos rajono savivaldybės tinklapyje adresu www.klaipedos-r.lt (naujienų rubrikoje). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu pripažinta, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nuspręsta Sprendimo kopijas išsiųsti pareiškėjui ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir VTEK) bei Sprendimą paskelbti Klaipėdos rajono savivaldybės interneto svetainėje. Pareiškėjas rėmėsi Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas jis eina nuo 2011 metų ir paskutinį kartą, pasikeitus Įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nurodytiems pagrindams, privačių interesų deklaraciją tikslino tiek 2017 m. kovo 18 d., tiek ir 2019 m. liepos 25 d. Kadangi niekas iš Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų duomenų nepasikeitė, pareiškėjo manymu, nebuvo pagrindo iš naujo teikti privačių interesų deklaraciją. Pareiškėjas teigė, kad Komisija tik formaliai atliko tyrimą, kadangi nevertino jo paaiškinime nurodytų aplinkybių, kada buvo pateiktos deklaracijos, kas jose buvo pakitę, kokiu pagrindu jos buvo tikslintos. Be to, Sprendime nėra nurodyta, kokios teisės normos pažeistos, kokiais įrodymais grindžiamos Komisijos išvados ir argumentai tiriant faktą, nepasisakyta dėl paaiškinime pateiktų aplinkybių, netirtas deklaracijų pokytis nuo 2017 kovo 18 d. iki 2019 m. liepos 25 d. Pareiškėjas darė išvadą, kad buvo pažeistas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T11-25 patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos veiklos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 25 punktas, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir Nuostatų 33, 34 punktų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, jog buvo pažeisti ir Nuostatų 8, 9 punktai, kadangi nesilaikyta juose nustatytų tyrimo pradžios ir pranešimo dėl pradėto tyrimo pateikimo terminų; pažeistas Nuostatų 13.3 papunktis, kadangi baigus tyrimą nebuvo tenkintas ar pateiktas motyvuotas atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga; pažeistas Nuostatų 25 punktas, kadangi jis nebuvo informuotas apie Komisijos posėdžio datą, kuriame priimtas Sprendimas.

3. Atsakovas Komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas eina nuo 2011 metų, nėra tikslus, nes, išrinkus pareiškėją į naują savivaldybės tarybą, jis turėjo pareigą per 30 kalendorinių dienų nuo naujos savivaldybės tarybos susirinkimo į pirmąjį posėdį dienos patikslinti privačių interesų deklaraciją. Atsakovas nurodė, kad Komisija, gavusi VTEK prašymą įgyvendinti Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę ir patikrinti, ar Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai Įstatymo nustatytais terminais pateikė privačių interesų deklaracijas, 2019 m. rugpjūčio 21 d. posėdyje nusprendė pradėti tarnybinį veiklos tyrimą dėl pareiškėjo privačių interesų deklaracijos nepateikimo įstatymo nustatytu terminu, o apie šio tyrimo pradėjimą pareiškėjas buvo informuotas 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštu. Atsakovas rėmėsi Nuostatų 8.3, 13.2 papunkčiais ir pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. elektroniniu laišku pareiškėjas buvo informuotas apie 2019 m. rugsėjo 5 d., o 2019 m. rugsėjo 10 d. elektroniniu laišku – apie 2019 m. rugsėjo 12 d. vyksiantį Komisijos posėdį. Atsakovo vertinimu, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir Nuostatų 34 punkto reikalavimus, nes jame nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat tai, kad prie pareiškėjo 2019 m. balandžio 15 d. paaiškinimo buvo pateikta 2017 m. kovo 18 d. privačių interesų deklaracijos kopija, kuri yra pateikta gerokai anksčiau, nei pareiškėjas įgijo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario įgaliojimus.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės neginčija aplinkybių, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario įgaliojimus įgijo 2019 m. balandžio 15 d. ir kad per 30 kalendorinių dienų nuo šio momento deklaracijos neteikė. Teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus, kad šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 straipsnio 1-4 dalimis ir pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo atžvilgiu Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos išimtys netaikytinos. Teismo vertinimu, nesant Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų išimčių, šios dalies nuostatos imperatyviai įpareigoja savivaldybės tarybos narį per 30 kalendorinių dienų nuo šių įgaliojimų pradžios elektroninėmis priemonėmis VTEK nustatyta tvarka pateikti deklaraciją. Teismas nurodė, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato savarankišką pagrindą tikslinti deklaraciją ir niekaip nekeičia Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi nustatytos pareigos.

7. Teismas vertino Sprendimo turinį ir darė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) – pareiškėjo, kaip naujos savivaldybės tarybos nario, įgaliojimai prasidėjo 2019 m. balandžio 15 d. ir pareiškėjas per 30 kalendorinių dienų nuo šių įgaliojimų pradžios elektroninėmis priemonėmis VTEK nustatyta tvarka nepateikė deklaracijos. Pareiškėjas nei teismui, nei Komisijai nepateikė duomenų, kad per nustatytą terminą objektyviai neturėjo galimybių įvykdyti minėtos pareigos. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas pagrįstas teisės aktų normomis, ir sutiko su Komisijos vertinimu, jog pareiškėjas, nesilaikydamas Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, pažeidė tiek šią Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, tiek Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad privaloma deklaruoti privačius interesus šio Įstatymo nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Įvertinęs Sprendimo formą ir turinį, teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka Nuostatų 33-34 punktų reikalavimus.

8. Teismas rėmėsi Nuostatų 8.1-8.3, 9, 13.1-13.3, 25 punktais, nustatė, kad VTEK 2019 m. gegužės 28 d. raštu Nr. S-2099(2.6) savivaldybių tarybų etikų komisijas įpareigojo įgyvendinti Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę ir patikrinti, ar savivaldybių tarybų nariai Įstatymo numatytais terminais pateikė deklaracijas. Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. EKs-14 pareiškėjui nurodyta, kad Komisija 2019 m. rugpjūčio 21 d. posėdyje nagrinėjo klausimą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių viešųjų ir privačių interesų deklaravimų, pakartojo Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, paaiškino, jog Komisija nustatė, kad Įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjas pavėluotai pateikė viešųjų ir privačių interesų deklaraciją, todėl Komisija nusprendė pradėti tarnybinį veiklos tyrimą dėl pareiškėjo viešųjų ir privačių interesų deklaracijos nepateikimo įstatymo nustatytu laiku, prašė pareiškėjo iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikti Komisijai paaiškinimą raštu apie viešųjų ir privačių interesų deklaracijų nepateikimo įstatymo nustatyta tvarka priežastis.

Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikė paaiškinimą kartu su 2017 m. kovo 18 d. privačių interesų deklaracija Nr. ID001. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymu prašė leisti susipažinti su tyrimo medžiaga bei leisti dalyvauti Komisijos posėdyje, kuriame bus svarstomi klausimai, susiję su jo asmeniu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 4 d. elektroniniu laišku buvo informuotas apie 2019 m. rugsėjo 5 d. Komisijos posėdį, o 2019 m. rugsėjo 10 d. elektroniniu laišku buvo informuotas apie 2019 m. rugsėjo 12 d. vyksiantį Komisijos posėdį.

Teismas konstatavo, kad tyrimo metu pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, su visa tyrimo medžiaga pareiškėjas buvo iš esmės susipažinęs, kadangi Sprendimo priėmimo pagrindą sudarė aplinkybės, kurios pareiškėjui turėjo būti žinomos (pareiškėjas turėjo žinoti, kada jam buvo naujai suteikti savivaldybės tarybos nario įgaliojimai, taip pat turėjo žinoti, ar nuo šio momento per 30 kalendorinių dienų pateikė deklaraciją), pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti Komisijos posėdyje, pareiškėjui nebuvo paneigta teisė į teisminę gynybą, taip pat nebuvo pažeisti terminai, per kuriuos galima atlikti tyrimą – nuo pažeidimo padarymo nepraėjo daugiau kaip 1 metai, tyrimas buvo baigtas anksčiau nei per 30 dienų nuo tyrimo pradžios.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, o pareiškėjo nurodyti galimi pažeidimai laikytini formaliais ir mažareikšmiais. Pareiškėjas teismui pateikė 2019 m. liepos 25 d. deklaraciją, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas nei tyrimo metu, nei teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių aplinkybes, kad pareiškėjo, kaip naujos savivaldybės tarybos nario, įgaliojimai prasidėjo 2019 m. balandžio 15 d. ir kad pareiškėjas per 30 kalendorinių dienų nuo šių įgaliojimų pradžios elektroninėmis priemonėmis VTEK nustatyta tvarka pateikė deklaraciją ar kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo to padaryti.

9. Teismas nenustatė, kad Sprendimas pažeistų įstatymą ar kitą teisės aktą, ar kad atsakovas būtų viršijęs kompetenciją, taip pat kad Sprendimas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių atsakovas buvo įsteigtas ir gavo įgaliojimus. Teismas pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, taip pat prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė kaip nepagrįstus.

III. 10. Pareiškėjas R. S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad teismo sprendimas yra be motyvų, jame tik išdėstytos faktinės bylos aplinkybės, nėra jokių teisinių argumentų. Pareiškėjo teigimu, jį išrinkus Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariu naujai kadencijai niekas iš Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų duomenų nepasikeitė, todėl nebuvo teisinio pagrindo iš naujo pateikti privačių interesų deklaraciją, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytos teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-492-607/2013).

12. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais ir nurodo, kad teismas turėjo panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams, bei dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, kadangi Komisija pažeidė Nuostatų 8, 9, 25, 34 punktų reikalavimus, be to, VTEK, peržiūrėjusi priimtus Komisijos sprendimus, 2019 m. spalio 18 d. raštu Nr. S-3725 informavo, kad Sprendime pateiktas pareiškėjo veiklos vertinimas nevisiškai atitinka Įstatymo nuostatas ir yra tikslintinas, nurodyta, kad Komisijos priimtas sprendimas pareiškėjo atžvilgiu Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies kontekste neturėjo būti vertinamas. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai šių aplinkybių nesiaiškino, neatskleidė bylos esmės, priėmė sprendimą, nenurodydamas motyvų, todėl teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, numatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad Sprendime nėra nurodyta, kokias teisės normas pareiškėjas pažeidė, kokiais įrodymais grindžiamos Komisijos išvados ir argumentai tiriant faktą, kokie argumentai paneigia pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes, todėl pareiškėjas daro išvadą, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl jis prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams.

13. Atsakovas Komisija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, remiasi Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad VTEK yra išaiškinusi, jog jei savivaldybės tarybos nario kadencija pasibaigė, o jis dar kartą išrenkamas tarybos nariu, laikytina, kad jo darbo santykiai su savivaldybės taryba buvo nutrūkę, todėl pradėjus naują kadenciją (iš naujo prisiekus) toks savivaldybės tarybos narys, vadovaudamasis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, privalo per 30 kalendorinių dienų pateikti naują privačių interesų deklaraciją, net ir tais atvejais, jeigu jo anksčiau deklaruoti duomenys nepasikeitė. Jeigu minėtos pareigos jis neįvykdo, jo elgesys vertintinas kaip Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Atsakovo manymu, teismas tinkamai motyvavo sprendimą ir pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos išimtys netaikytinos, todėl sprendė, jog, nesant Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų išimčių, šios dalies nuostatos imperatyviai įpareigoja savivaldybės tarybos narį per 30 kalendorinių dienų nuo šių įgaliojimų pradžios elektroninėmis priemonėmis VTEK nustatyta tvarka pateikti deklaraciją.

15. Atsakovo manymu, pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-492-607/2013 faktinės aplinkybės nėra tapačios šios bylos faktinėms aplinkybėms, kadangi pareiškėjo minimoje administracinėje byloje Nr. A-492-607/2013 buvo skundžiamas krašto apsaugos ministro įsakymas, kuriuo asmeniui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

16. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus motyvus, konstatavo, jog jam buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, su visa tyrimo medžiaga jis buvo iš esmės susipažinęs, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti Komisijos posėdyje, nebuvo paneigta pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, taip pat nebuvo pažeisti terminai, per kuriuos galima atlikti tyrimą, nes nuo pažeidimo padarymo nepraėjo daugiau kaip 1 metai, o tyrimas buvo baigtas anksčiau nei per 30 dienų nuo tyrimo pradžios. Atsakovo manymu, teismas pagrįstai sprendė, kad pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nebuvo pažeistos, o pareiškėjo nurodyti galimi pažeidimai laikytini formaliais ir mažareikšmiais.

17. Atsakovas pažymi, kad Komisija 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. EKs-66 VTEK informavo, kad Sprendimo netikslina, nes jis apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui, taip pat ir dėl to, kad pareiškėjas Komisijai teiktame 2019 m. rugpjūčio 26 d. paaiškinime nurodė, jog privačių interesų deklaraciją 2019 m. liepos mėnesį tikslino ne dėl to, kad 2019 m. balandžio 15 d. prisiekė ir įgijo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario įgaliojimus, o dėl 2019 m. birželio mėnesį įvykusio sandorio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Ginčas byloje kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. EK-8 teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo ir atsakovo argumentus dėl Sprendimo, įvertinęs surinktus įrodymus, nustatė, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

20. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (ginčui aktuali nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu yra gauta pagrįstos informacijos apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija savo iniciatyva arba VTEK pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos tyrimą. Apie tyrimo rezultatus informuojama VTEK, kuri turi teisę vertinti, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka šio įstatymo nuostatas. Jeigu VTEK pripažįsta, kad valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kolegialioje valstybės ar savivaldybės institucijoje atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas neatitinka šio įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.

22. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 25 straipsnyje įtvirtinta, kad VTEK gali perduoti gautą pranešimą ištirti ir priimti sprendimą, ar asmuo pažeidė (nepažeidė) Įstatymo nuostatas (nuostatų), valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai (1 d.); valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija per vieną kalendorinį mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos privalo informuoti VTEK apie atlikto tyrimo rezultatus, pateikdami tyrimo išvadą ir visus ją pagrindžiančius dokumentus (2 d.); VTEK išnagrinėja gautus tyrimo dokumentus ir informuoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas (3 d.); valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, gavę VTEK informaciją, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas, priima motyvuotą sprendimą dėl asmens veikos (4 d.); jeigu VTEK pripažįsta, kad pateiktoje valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą (5 d.).

23. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VTEK, išnagrinėjusi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadą ir kartu pateiktus dokumentus: 1) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas; 2) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir paveda tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai arba patikslinti tyrimo išvadą; 3) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir priima sprendimą pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu yra apskundęs Sprendimą, kuris pagal nutarties 20-22 punktuose aptartas teisės aktų nuostatas galėtų būti vertinamas kaip Komisijos atlikto tyrimo išvada, kuri buvo perduota VTEK įvertinti pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalį. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į tai, kad VTEK 2019 m. gegužės 28 d. raštu Nr. S-2099(2.6) kreipėsi į savivaldybių merus, savivaldybių tarybų Etikos komisijų pirmininkus ir Administracijų direktorius, prašydama įgyvendinti Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę ir patikrinti, ar savivaldybių tarybų nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai Įstatymo nustatytais terminais pateikė privačių interesų deklaracijas. Šiame rašte taip pat prašoma nustačius galimus Įstatymo nuostatų pažeidimus įgyvendinti Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytus veiksmus ir apie patikrinimo rezultatus informuoti VTEK. Komisija Sprendimu nusprendė pripažinti, kad R. S., Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Sprendimo kopijas Komisija išsiuntė pareiškėjui ir VTEK. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, 2019 m. rugsėjo 24 d. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą. VTEK, susipažinusi su Sprendimu, 2019 m. spalio 18 d. rašte Nr. S-3725-(1.5), vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, be kita ko, nusprendė, kad R. S. veikos vertinimas nevisiškai atitinka Įstatymo nuostatas ir yra tikslintinas. Atsakovas byloje nėra pateikęs priimto galutinio sprendimo, kuris nurodytas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje, po to, kai gavo VTEK 2019 m. spalio 18 d. raštą Nr. S-3725-(1.5). Iš Komisijos 2019 m. spalio 28 d. rašto Nr. EKs-66 VTEK matyti, kad toks galutinis sprendimas dar nėra priimtas, kadangi šiame rašte Komisija nurodė Sprendimo netikslinsianti, kadangi jis yra apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui. Šias aplinkybes atsakovas patvirtino ir atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo Komisijos atlikto tyrimo išvados, įformintos Sprendimu, kurią įvertino VTEK, pagrįstumą ir teisėtumą, nors akivaizdu, kad ši išvada (Sprendimas) yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti priskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-520/2019).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad, laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2192-624/2021). Kadangi ginčo administraciniame teisme objektas galėtų būti tik galutinis sprendimas, pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, nėra vertinami.

27. ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjo skundas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, administracinė byla yra nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p., 140 str. 2 d., 144 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė