Legislator Case Law & Legislation
618001e6-78ab-4e7a-98cf-a48784f4dd40 AI generated

618001e6-78ab-4e7a-98cf-a48784f4dd40 · Kauno apygardos teismas

Case Number 618001e6-78ab-4e7a-98cf-a48784f4dd40
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-111-327/2013Proceso Nr. 1-36-1-00210-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.5.2.; (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.13.; 1.1.11.1.; 1.1.11.7.; 1.1.11.10.; 1.2.14.3.2.1.; 1.2.14.3.2.4.; 1.2.14.3.2.6.; 1.2.14.4.2.;1.2.23.6.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.5.KAUNO APYGARDOS TEISMASN  U  O  S  P  R  E  N  D  I  SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras PreikÅ¡as, sekreto­riau­jant Vilmai Marčiukaitytei ir Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Zenonui Leonavičiui, nu­ken­tėjusiajam V.

Legislator headnote

AI generated

618001e6-78ab-4e7a-98cf-a48784f4dd40 · Kauno apygardos teismas: Tada atėjo dar keli vyrai, suriÅ¡o lipnia juosta rankas ir kojas, iÅ¡ kiÅ¡enių paėmė tele­fo­nus, piniginę su apie 1800 Lt, raktus, banko kortelę, privertė pasakyti PIN kodÄ . Paėmė ir jo atsineÅ¡tÄ krepšį su paketu. Jie kažkam paskambino, keletÄ kartų davė jam kalbėti telefonu. Kažkoks vyras pa­sa­kė, kad jis sko­lin­gas L. A. 70000 Lt, reikalavo narkotinių medžiagų, grasino sulaužyti. Vyrai lai­kė jį prispaudę prie grindų, reikalavo pasakyti kur paslėpto pinigai, auksas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-111-327/2013Proceso Nr. 1-36-1-00210-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.5.2.; (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.13.; 1.1.11.1.; 1.1.11.7.; 1.1.11.10.; 1.2.14.3.2.1.; 1.2.14.3.2.4.; 1.2.14.3.2.6.; 1.2.14.4.2.;1.2.23.6.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.5.KAUNO APYGARDOS TEISMASN  U  O  S  P  R  E  N  D  I  SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras PreikÅ¡as, sekreto­riau­jant Vilmai Marčiukaitytei ir Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Zenonui Leonavičiui, nu­ken­tėjusiajam V.

G., kalti­na­majam A. B., jo gynėjai ad­vo­ka­tei Giedrei Ka­za­kevičienei, vieÅ¡ame teisiamajame posė­dyje iÅ¡­na­grinėjo bau­džia­mÄ jÄ bylÄ , kurio­jeA. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kalvarijos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡si­la­vi­ni­mo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d., 181 str. 3 d. ir 263 str. 3 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n  u  s  t  a  t  ė :

Kaltinamasis A. B. dalyvaudamas organizuotoje grupėje įvykdė plėšimÄ ir turto prievartavimÄ , o bÅ«tent, veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, kurių baudžiamoji byla na­grinėjama atskirai, ir su O. J., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 str., kitiems bendrininkams sudarius nusikalstamos veikos planÄ , 2010 m. vasario 7 d., apie 11 val., vie­nam iÅ¡ bendrininkų į L. A. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įvi­lio­jus V. G., A. B. su O. J. ir kitais trim asmenimis, panaudodami prieÅ¡ V.

G. fizinį smurtÄ â€“ sudavę smÅ«gius kumščiais, pargriovę jį ant grindų, užlaužę rankas ir lipnia juosta surišę jas už nu­ga­ros, surišę kojas, iÅ¡ kiÅ¡enių išėmę V. G. daiktus: piniginę, telefonus, raktus, iÅ¡ pi­ni­gi­nės pagrobė pi­nigus – nemažiau 1800 litų. Toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , V. G. laikant su­riÅ¡tÄ ant grindų ir atimant galimybę prieÅ¡intis, vienam iÅ¡ bendrininkų telefonu, o A. B. su O. J. ir kitais ben­drininkais tiesiogiai grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ â€“ sulaužyti, suluoÅ¡inti, vienam iÅ¡ ben­drininkų me­ta­li­niu semtuvėliu sudavus V.

G. į kojas, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė V. G. perduoti pinigus ir kitÄ turtÄ . Apie 14 val. O. J. su kitu bendrininku lai­kant V. G. tame pačiame bute suriÅ¡tÄ , A. B. su kitais dviem bendrininkais V. G. au­to­mo­bi­liu Mi­tsu­bishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į V. G. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur įsibrovę į butÄ pagrobė skystų kris­talų televizorių „Philips“ už 2000 litų, neÅ¡iojamÄ kompiuterį „HP“ už 3000 litų, DVD grotuvÄ â€žAurum“ už 100 litų, skaitmeninį te­le­vi­zi­jos kanalų imtuvÄ â€žFyscher“ už 200 litų, balto aukso grandinėlę su pa­ka­buku už 3500 litų, 1000 eurų, kas sudaro 3450 litų.

Po to, apie 15 val. vieniems ben­drininkams L. A. bute saugant suriÅ¡tÄ V. G., A. B. su kitais automobiliu BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nu­vyko į V. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini), atrakinę duris iÅ¡ V. G. pa­grobtais rak­tais ir įsibrovę į namų vidų, pagrobė skystų kristalų televizorių „Funai“ už 700 litų ir elektrinį vandens Å¡il­dy­tu­vÄ už 100 litų. Taip bendrais veiksmais padarė V. G. 15050 litų turtinę žalÄ .Å iais veiksmais A.

B. padarė nusikalstamas veikas, nu­matytas BK 180 str. 3 d., 181 str. 3 d. Ä®rodymai ir jų vertinimas A. B. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Parodė, kad pažįsta O. J. ir kitus kaltinamajame akte nurodytus asmenis – G. S., E. M., M. K.. Su jais kartu sportuodavo. 2010 m. vasario 7 d. G. S. ar O. J. telefono žinute pakvietė vykti su jais. Kartu su G. S., O. J., E. M. ir M. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini), į jam iÅ¡ matymo pažįstamo L. A. butÄ . Čia L. A. pasakė, kad į butÄ ateis žmogus, kurį reikės sulaikyti, davė lipnios juostos jam suriÅ¡ti.

A. B. su G. S. ir O. J. liko laukti kambaryje, M. K. su E. M. – vonioje. Po 10-15 min. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Pamatė, kad koridoriuje dviese laiko nukentėjusįjį. Jį suriÅ¡o lipnia juosta ir paguldė ant grindų. R. D. telefonu skambino G. S. ir O. J., ir telefonu teikė reikalavimus nu­ken­tė­ju­sia­jam. Kaip suprato, buvo reikalaujama pinigų ir narkotinių medžiagų. Kiek pinigų buvo reikalaujama, negirdėjo. IÅ¡ nukentėjusiojo kažkuris paėmė krepÅ¡elį, kuriame, kaip suprato, galėjo bÅ«ti narkotinės me­džiagos.

IÅ¡ nukentėjusiojo toliau buvo reikalaujami pinigai, G. S. su semtuvėliu mušė gulintį nukentėjusįjį per kojas. Tuomet jam su E. M. ir M. K. buvo liepta nuvykti į nu­ken­tė­jusiojo namus. Su nukentėjusiojo automobiliu Mitsubishi Pajero nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . E. M. ir M. K. nuėjo į nukentėjusiojo butÄ . Po pusvalandžio – valandos M. K. grįžo, kartu privažiavo prie namo. Laiptinėje prie buto durų buvo sudėti daiktai – televizorius, kompiuteris, DVD grotuvas, priedėlis.

Juos sunešė į automobilį. Grįžo į L. A. butÄ . Buvo liepta nuvažiuoti į nu­kentėjusiojo namÄ . Su L. A. ir O. J. nuvažiavo į nebaigtÄ statyti namÄ . Jame ieÅ¡kojo nar­ko­tikų ir turto. Paėmė Å¡ildytuvÄ ir televizorių. Grįžo į L. A. butÄ . Jau vakare nusivedė nuken­tė­ju­sį­jį į jo automobilį ir su M. K., G. S. ir E. M. nusivežė jį į Marijampolę. Čia jis kažkam rašė žinutes, kad gauti pinigų, tačiau negavo. Tada paleido nukentėjusįjį Marijampolėje prie SÅ«duvos sporto centro.

Kaltinamasis su M. K. ir E. M. su nukentėjusiojo džipu, o G. S. su O. J. su BMW grįžo į KalvarijÄ . Kaltinamasis pats nukentėjusiajam negrasino ir smurto prieÅ¡ jį nevartojo. Suprato, kad dalyvauja nusikalstamoje veikloje, bet bijojo pasitraukti. Nu­ro­dė, kad tiksliai visų aplinkybių neprisimena, kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko. Suprato, kad vis­kam vadovavo R. D..A. B. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ patvirtinama byloje teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įro­dy­mais.Nukentėjusysis V.

G. parodė, kad 2009 m. rudenį iÅ¡ matymo pažįstama moteris, kur­jerė, iÅ¡ kelionės parsivežė tašę, kurioje rado kelis paketus. Vėliau suprato, kad ten gali bÅ«ti narkotinės me­džiagos. L. A. reikalavimu perdavė jam vienÄ paketÄ . Po to L. A. ėmė reikalauti per­duo­ti ir kitus paketus. 2010-02-07 apie 14-16 val. jis savo automobiliu Mitsubishi Pajero atvyko į jo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir atvežė vienÄ paketÄ . Kai užėjo į butÄ , iÅ¡ kambario išėjo du vyrai ir puolė jį, par­vertė ant grindų.

Tada atėjo dar keli vyrai, suriÅ¡o lipnia juosta rankas ir kojas, iÅ¡ kiÅ¡enių paėmė tele­fo­nus, piniginę su apie 1800 Lt, raktus, banko kortelę, privertė pasakyti PIN kodÄ . Paėmė ir jo atsineÅ¡tÄ krepšį su paketu. Jie kažkam paskambino, keletÄ kartų davė jam kalbėti telefonu. Kažkoks vyras pa­sa­kė, kad jis sko­lin­gas L. A. 70000 Lt, reikalavo narkotinių medžiagų, grasino sulaužyti. Vyrai lai­kė jį prispaudę prie grindų, reikalavo pasakyti kur paslėpto pinigai, auksas.

Sudavė jam metaliniu daik­tu per kojas. V. G. pasakė, kad turi 15000 eurų pas pažįstamÄ Marijampolėje. IÅ¡ buto tai iÅ¡eidavo, tai ateidavo. Suprato, kad jie buvo nuvykę į jo namus. Apie 20-21 val. uždengę galvÄ kapiÅ¡onu iÅ¡vedė iÅ¡ buto ir nuvežė jį į Marijampolę ieÅ¡koti pas jo pažįstamÄ pinigų, tačiau Å¡is parašė žinutę, kad pinigai banke. Tiems vyrams kažkas vis duodavo nurodymus telefonu. Tada grÄ Å¾ino namų raktus, telefonus. Automobilį pasiliko kaip užstatÄ kol grÄ Å¾ins tariamÄ skolÄ ir perduos nar­­ko­ti­nes medžiagas.

Grįžus namo duktė papasakojo, kad buvo atėję vyrai, kurie prisistatė, kaip po­li­ci­ninkai ir iÅ¡sinešė daiktus. Savo bute ir jam priklausančiame name pasigedo įvairios buitinės tech­ni­kos, kuri iÅ¡vardinta byloje, auksinės grandinėlės, 1000 eurų. Nuo jo sÄ skaitos banke buvo nuimta 200 litų. Po poros savaičių jam paskambino tas pats vyras, vėl pareikalavo narkotikų. Tada Kazlų RÅ«doje perdavė dviem vyrams paketÄ , kurį laikė parduotuvės saugojimo kameroje ir atgavo savo automobilį.Asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukos metu nukentėjusysis V.

G. atpažino du as­menis, kuriems perdavė paketus iÅ¡ saugojimo kameros – G. S. ir O. J. (t. 1, b. l. 13-17, 18-22).Parodymų patikrinimo vietoje metu V. G. parodė L. A. butÄ , į kurį jis atvyko ir ku­riame buvo užpultas ir apiplėštas, kur iÅ¡ jo buvo reikalaujama perduoti pinigus ir narkotines me­džia­gas, parodė vietas savo bute ir name, iÅ¡ kur buvo pagrobti jo daiktai – buitinė technika (t. 1, b. l. 23-34).Liudytoja A. B., V. G. duktė, parodė, kad 2010 metų vasario mėnesį, apie 14-15 val.

į namus (duomenys neskelbtini) kaime atvyko trys jauni vyrai, kuriuos įleido, kadangi už durų pa­ma­tė brolį. Vyrai prisistatė policininkais, iÅ¡vertė namus, iÅ¡sinešė kompiuterį, televizorių, kitÄ buitinę tech­nikÄ , auksinę grandinėlę. Vyrai buvo atvažiavę su Å¡eimos automobiliu Mitsubishi. Liudytoja atpažino kaltinamÄ jį A. B. kaip buvusį jų namuose. Tos dienos ryte tėvas buvo iÅ¡važiavęs su broliu, grįžo apie 22-23 val.Asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukos metu A.

B. atpažino A. B. ir E. M. kaip asmenis, kurie įsiveržė į jų namus, prisistatė kriminalinės policijos pa­rei­gÅ«nais, namuose ieÅ¡kojo brangių daiktų ir iÅ¡ namų pagrobė visus vertingesnius daiktus (t. 1 b. l. 91-95; 96-100). Atpa­Å¾inimo metu A. B. nurodė, kad atpažintasis A. B. saugojo jÄ ir te­le­fonu kažkam praneÅ¡inėjo apie padėtį bute.Liudytojas O. J. parodė, kad 2009 m. pabaigoje iÅ¡ įkalinimo vietos jam paskam­bi­no pažįstamas R. D. ir pasiÅ«lė užsidirbti, sakė ir draugams pasiÅ«lyti.

Liudytojas apie tai pa­sa­kė M. K., E. M., G. S. ir A. B., kurie sutiko dirbti R. D.. Å is supažindino liudytojÄ su L. A.. 2010 m. vasario mėn. R. D. nurodymu su tais as­me­ni­mis nuvyko pas L. A., kuris pasakė, kad reikės sulaikyti skolingÄ Å¾mogų, iki tol liudytojui ne­pa­Å¾Ä¯stamÄ V. G.. L. A. bute visi iÅ¡siskirstė po kambarius. Kai V. G. įėjo į butÄ , E. M. su M. K. puolė pirmi, kiti prisidėjo. Pargriovė nukentėjusįjį ant grindų, ant galvos uždėjo kapiÅ¡onÄ , lipnia izoliacija suriÅ¡o rankas ir kojas.

Atėmė iÅ¡ jo krepšį, kuriame kaip įtaria buvo pa­ke­tas su heroinu, piniginę su 200 litų ir banko kortelėmis, telefonÄ . Toliau telefonu paskambino R. D., liepė telefonÄ prikiÅ¡ti V. G.. R. D. iÅ¡ V. G. reikalavo pinigų ir narkotikų. Liu­dytojas sumos negirdėjo. V. G. sakė, kad pinigų neturi. G. S. sudavė V. G. per kojas žarstekliu. Daugiau niekas jo nemušė, tik reikalavo pinigų. R. D. liepė jiems nuva­Å¾iuoti į V. G. butÄ ir paimti vertingus daiktus. A. B., M. K. ir E. M. nu­va­Å¾ia­vo į V.

G. butÄ ir parvežė iÅ¡ ten televizorių ir kitus vertingus daiktus. V. G. liepė pasakyti banko kortelės kodÄ . Jis pasakė. E. M. nuvyko ir nuėmė iÅ¡ kortelės pi­nigus. Liudytojas su L. A. ir dar vienu bendrininku nuvyko į V. G. statomÄ namÄ Kazlų RÅ«­doje. L. A. turėjo raktus. IÅ¡ ten paėmė televizorių ir vandens Å¡ildytuvÄ . R. D. toliau rei­kalavo iÅ¡ V. G. pinigų. Å is pažadėjo už skolÄ atsiskaityti narkotikais. V. G. sakė, kad pas jo draugÄ Marijampolėje yra 1000 eurų.

Ruošėsi vežti V. G. į Marijampolę. Išėjęs į kiemÄ pa­ma­tė automobilyje, už kurio vairo buvo moteris, sėdintį L. A. ir N. B.. Su jais pakalbėjo. Tada nusivedė V. G. į jo automobilį, nusivežė jį į Marijampolę, tačiau ten pinigų negavo. Tada pa­leido V. G. Marijampolėje. Paėmė iÅ¡ jo auto­mo­bi­lį kaip užstatÄ . Po kurio laiko liudytojas su G. S. paėmė iÅ¡ V. G. paketÄ su nar­ko­ti­kais ir atidavė jam automobilį. Padėdami R. D. tikėjosi uždirbti pinigų.

Už dviejų savaičių te­levizorių gal už 100 litų pardavė M. L..Parodymo patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 185-208) O. J. parodė namo (duomenys neskelbtini) butÄ , kuriame gyvena L. A.. PaaiÅ¡kino, kad čia jis su A. B. ir kitais keturiais bendrininkais R. D. ir L. A. nurodymu užpuolė ir suriÅ¡o atėjusį V. G., gÄ sdino, mušė jį, reikalavo turto ir narkotikų. Parodė vietÄ kieme, nuo kur nuvarė V. G. au­to­mo­bi­lį Mitsubishi Pajero Sport. Taip pat parodė prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro Kazlų RÅ«doje esantį (duomenys neskelbtini) bankomatÄ , kur E. M.

L. A. nurodymu nuėmė pinigus nuo V. G. ban­ko kortelės. Parodė V. G. namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur jis kartu su ben­dri­nin­kais pagrobė tele­vi­zo­rių bei vandens Å¡ildytuvÄ . Parodė vietÄ prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės Kazlų RÅ«doje, kur V. G. perdavė heroinÄ , ir jie grÄ Å¾ino jam automobilį.Liudytoja O. K. nurodė, kad dėl sveikatos bÅ«klės neprisimena savo anksčiau duo­tų parodymų. Vado­vau­jantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 1 d. 2 p. jos pa­ro­dymai (t. 1, b. l. 150-151 ) buvo perskaityti.

Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus pa­rodymus, kad 2010 m. vasario 7 d. pavakary atvežė N. B. į Kazlų RÅ«dÄ . Čia nuvežė jį prie vieno daugiabučio. Ä® jos automobilį įlipo vyriÅ¡kis, kuris kalbėjo su N. B.. Po to prie automobilio priėjo dar vienas vaikinas, pasikalbėjo su įsėdusiu vyriÅ¡kiu, kuris paklausė jo ar gerai su­riÅ¡o. Po to pamatė, kad iÅ¡ daugiabučio išėjo keli vaikinai, iÅ¡sivedė kitÄ su kapiÅ¡onu ar maiÅ¡u ant galvos ir įsėdo į džipÄ .

Netrukus liudytoja su N. B. iÅ¡važiavo.Liudytoja O. K. ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ nuotraukų atpažino L. A. kaip as­me­nį, kuris buvo įsėdęs į jos au­tomobilį Kazlų RÅ«doje (t. 1, b. l. 152-156 ).Liudytojas M. L. parodė, kad A. B., O. J. ir kiti buvo jo draugai, su jais kartais leisdavo laisvalaikį. PrieÅ¡ porÄ metų iÅ¡ O. J. pirko padėvėtÄ te­levizorių ir jį pardavė pagal skelbimÄ .Liudytojas N. B. parodė, kad Å¡ioje byloje buvo apklausiamas tuo metu, kai atli­ki­nė­jo bausmę pataisos namuose.

Patyrė pareigÅ«nų psichologinį spaudimÄ . PareigÅ«nai jo apklausos pro­to­kole surašė kÄ norėjo, o jis pasirašė neskaitęs. Liudytojas patvirtino, kad O. K. buvo jį atvežusi į Kazlų RÅ«dÄ , kad ten bendravo su L. A.. Kad tai galėjo bÅ«ti 2010 m. vasario mėnesį. Tačiau kitų asmenų nematė. Kitų aplinkybių iÅ¡ savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtina.Kadangi liudytojas N. B. vengė duoti parodymus, teismo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 d. buvo perskaityti liudytojo parodymai, kiek jie liečia Å¡ios bylos aplinkybes, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (t. 1, b. l. 109-113), kuriuose liudytojas patvirtino, kad 2010 m. vasario 7 d.

O. K. atvežė jį į Kazlų RÅ«dÄ prie L. A. namų, kad kalbėjo su juo, prie jo namų ma­tė O. J., G. S. ir dar ne mažiau kaip tris vaikinus, kurie kalbėjo, kad iÅ¡ kažkokio jų lai­ko­mo su­riÅ¡to asmens namų pagrobė vertingų daiktų. L. A. tiems vaikinams nurodinėjo. Asmens pa­ro­dymo atpažinti iÅ¡ nuotraukos metu liudytojas N. B. atpažino E. M. ir A. B. (t. 1, b. l. 130-131, 132-136) kaip tuo metu buvusius prie L. A. namų.Liudytojas D. Z., policijos pareigÅ«nas, parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje by­loje, apklausinėjo nukentėjusįjį V.

G., liudytojus O. J., N. B.. Jokio poveikio liu­dy­tojui N. B. nedarė. IÅ¡ jo parodymų sužinojo kai kurias aplinkybes, kurios iki tol nebuvo žinomos. N. B. at­pa­Å¾ino nusikaltime dalyvavusius asmenis iÅ¡ nuotraukų.Liudytojo N. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka liudytojų O. K., O. J. parodymus, todėl teismas vadovaujasi Å¡iais, o ne teisminio nagrinėjimo metu duo­tais liu­dytojo N. B. parodymais.IÅ¡ dokumento pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 41-42) matyti, kad V. G. pateikė savo sÄ s­kai­tos banke (duomenys neskelbtini) AB iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad 2010-02-07 15:21 iÅ¡ jo sÄ skaitos bankomate Kazlų RÅ«doje paimti 200 Lt.IÅ¡ VÄ® „Regitra“ pažymos (t. 1, b. l.

45) matyti, kad V. G. vardu buvo registruotas auto­mo­bilis Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)IÅ¡ dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l.

46) ir apžiÅ«ros protokolo (t. 1, b. l. 47-57) matyti, kad V. G. pateikė savo buitinės technikos dokumentus – kompiuterio „HP“ instrukcijÄ ir garan­ti­nį pasÄ , televizoriaus Philips“ paslaugu teikimo kortelę, TV imtumo „Fyscher“ instrukcijÄ , kurie pa­tvirtina Å¡ių daiktų turėjimo faktÄ .IÅ¡ kratos protokolo (t. 1, b. l. 60-61) matyti, kad M. K. namuose rasti ir paimti tele­vi­zo­rius „Philips“, DVD grotuvas „Aurum“ ir vandens Å¡ildytuvas.IÅ¡ kratos protokolo (t. 1, b. l. 68-69) matyti, kad G.

B., R. D. draugės, namuose rastas ir paimtas skait­meninis televizijos kanalų imtuvas „Fyscher“.IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo (t. 1, b. l. 70-84) matyti, kad televizoriaus „Philips“ modelio Nr. 32PFL5322/10 ir skaitmeninio televizijos kanalų imtuvo „Fyscher“ modelio Nr. F-808CR sutampa su nurodytais iÅ¡ V. G. paimtuose dokumentuose. Kaltinamojo A. B. teismo posėdyje duoti parodymai, nukentėjusiojo V. G., liu­dy­tojų O. J., A. B., O. K. parodymai, liudytojo N. B. ikiteisminio ty­rimo metu duoti parodymai patvirtina vieni kitus, patvirtina nuosekliÄ A.

B. inkriminuotų nu­si­­kals­tamų veiksmų eigÄ â€“ nukentėjusiojo V. G. užpuolimo L. A. bute aplin­ky­bes, prieÅ¡ jį vartotų grasinimų, pinigų ir turto reikalavimo, smurto naudojimo faktÄ , V. G. turto ir pinigų pa­grobimo, įsibrovimo į V. G. butÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , daiktų pagrobimo iÅ¡ ten faktus. Å ių as­me­nų parodymai apie atskirus nusikalstamos veikos etapus, kuriuose dalyvavo kaltinamasis ir kuriuos matė liudytojai, iÅ¡ esmės sutampa.Nors kaltinamasis ir tvirtina, kad nebuvo įėjęs į nukentėjusiojo butÄ , nematė A.

B., tačiau nurodė, kad visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Kaltinamojo A. B. įsiveržimÄ Ä¯ nu­kentėjusiojo butÄ patvirtina liudytoja A. B., kuri nurodė smulkias kaltinamojo veiksmų de­ta­les. Jos parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Nuo įvykio iki A. B. parodymų da­vi­mo momento praėjo daugiau kaip trys metai, todėl kaltinamasis galėjo pamirÅ¡ti kai kurias aplinkybes arba vengia jas patvirtinti. Todėl Å¡ių kaltinamojo parodymų teismas nevertina kaip paneigiančių A. B. dalyvavimÄ Å¡iame nusikalstamos veikos epizode.

Tuo labiau, kad A. B. patvirtina, kad su ben­drininkais atvažiavo prie nukentėjusiojo buto, nešė iÅ¡ buto pagrobtus daiktus.Liudytojas O. J. pats dalyvavo darant kaltinamajam A. B. inkriminuotas nu­si­kalstamas veikas, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas (t. 1, b. l. 223-226). Netikėti nu­kentėjusiojo V. G., liudytojų A. B., O. J., O. K. parodymais teis­mas neturi pagrindo. Tam tikri neatitikimai tarp skirtingų asmenų parodymų gali bÅ«ti paaiÅ¡kinami tuo, kad nusikalstamus veiksmus arba tam tikrÄ jų dalį Å¡ie asmenys stebėjo iÅ¡ skirtingų pozicijų, todėl atskiri asmenys galėjo skirtingai matyti arba suvokti tas pačias aplinkybes.Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus apie tiesiogiai vykdytas nusikalstamas veikas patvirtina liudytojo M.

L. parodymai apie įgytÄ pagrobtÄ televizorių, dokumentai apie iÅ¡ V. G. sÄ skaitos banke paimtus pinigus, dokumentai apie nukentėjusiajam priklausiusius pa­grob­tus daiktus.Ä®vertinęs visus teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus teismas sprendžia, kad jų pa­kan­ka pripažinti kalti­na­mojo A. B. dalyvavimÄ nusikaltimų padaryme.IÅ¡ kaltinamojo A. B., nukentėjusiojo V. G. ir liudytojo O. J. parodymų ma­tyti, kad keli nusikalstamos veikos bendrininkai nusikaltimo metu prieÅ¡ V. G. naudojo fizinį smurtÄ â€“ pargriovė jį ant grindų, užlaužė rankas, suriÅ¡o jas ir kojas, taip atėmė galimybę prieÅ¡intis.

Toliau grasino jam fizine prievarta. Nors kaltinamojo A. B. veiksmai ir nėra tiksliai ir detaliai indivi­dua­li­zuoti, pripažinti jį nusikaltimų bendrininku pakanka tos aplinkybės, kad A. B. buvo patalpoje, kur buvo atliekami plėšimo ir prievartavimo veiksmai, ir pritarė jiems. Be to, vėliau su kitais ben­dri­nin­kais, kai kuriems bendrininkams likus saugoti suriÅ¡to nukentėjusiojo, vyko į nukentėjusiojo V. G. namus, įsibrovė į juos, pagrobė iÅ¡ ten daiktus. Nukentėjusysis tiksliai nenurodė kas kokius veiksmus atliko, nes buvo paguldytas uždengta galva.

Teismas sprendžia, kad kaltinamasis su ben­dri­ninkas nusikaltime dalyvavusių skaičiumi pa­si­naudojo kaip psichologinio po­veikio priemone, tuo su­ma­Å¾indami jam galimybę prieÅ¡intis. O suriÅ¡us kojas ir rankas galimybė prie­Å¡intis buvo visiÅ¡kai atimta ir tuo pasinaudojant buvo užvaldytas jo su savimi turėtas turtas ir namų raktai, o tada, įsibraunant į nu­ken­tėjusiojo namus, ir daiktai iÅ¡ namų.Kaltinamajam A. B. inkriminuotas plėšimas ir turto prie­var­ta­vimas organizuotoje gru­pėje.

Kaltinime nurodyta, kad organizuotÄ grupę subÅ«rė R. D., nu­si­kalstamos veiklos planÄ sudarė R. D. ir L. A., nusikaltimuose dar dalyvavo kiti ben­dri­ninkai. Å ie asmenys tei­siami kitoje byloje, todėl apie konkretų Å¡ių asmenų vaidmenį byloje ir jį patvirtinančius įrodymus teis­mas nepasisako. Tačiau iÅ¡ kaltinamojo A. B., nukentėjusiojo V. G., liudytojų O. J. ir A. B. parodymų matyti, kad kaltinamajam A. B. ir kitiems bendrininkams te­lefonu vadovavo kitas asmuo, jie visi veikė suderintai: laukė V.

G. L. A. bute, sutartinai jį už­puo­lė, vėliau vieni liko saugoti nukentėjusiojo, kiti, tarp jų ir A. B., vyko į nuken­tėjusiajam pri­klau­sančias patalpas, įsibro­vė į jas panaudodami iÅ¡ V. G. atimtu raktu ir melagingai prisi­sta­ty­da­mi policijos pareigÅ«nais V. G. dukrai A. B., ir iÅ¡ ten pagrobė jo turtÄ . Po to vežė V. G. į Marijampolę ir ten ieÅ¡kojo daugiau turto. Teismas sprendžia, kad iÅ¡ Å¡ių aplinkybių pakanka pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad bent pagrindiniai nu­si­kalstamos veikos mo­men­tai buvo iÅ¡ anksto aptarti ir suderinti, numatytas nusikaltimo padarymo me­cha­nizmas, tar­pu­sa­vy­je pasiskirstyta užduo­ti­mis ir vaid­me­nimis, susitarta dėl nusikaltimo padarymo bÅ«do, nors tikslios susitarimo daryti nusi­kal­ti­mus aplin­ky­bės ir nėra nustatytos, taip pat daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis A.

B. suvokė apie organizuotos grupės veiklÄ ir joje dalyvavo atlikdamas konkrečius veiksmus – dalyvaudamas kartu su kitais bendrininkais nuken­tė­ju­sio­jo užpuolime, saugodamas jį L. A. bute, su dalimi bendrininkų vykdamas į V. G. butÄ ir namÄ , įsibraudamas į Å¡ias patalpas ir pagrobdamas jo turtÄ , po to saugodamas nukentėjusįjį lydint į Marijampolę ir reikalau­jant daugiau pinigų. Nors byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad A. B. pats bÅ«tų vartojęs prieÅ¡ nuken­tė­ju­sįjį fizinio smurto veiksmus ar grasinimus, tačiau jų buvimo faktas yra įrodytas, todėl akivaizdu, kad jis, bÅ«­damas L.

A. bute, jei ne pats reikalavo iÅ¡ V. G. perduoti savo turtÄ , tai turėjo gir­dė­ti, kaip kiti bendrininkai iÅ¡ jo reikalavo pinigų, iÅ¡sakė grasinimus, matė, kaip bendrininkai naudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smur­tÄ , be to pats atliko tam tikrus kon­kre­Äius veiksmus – saugojo ir lydėjo ga­be­namÄ nukentėjusįjį, įsibrovė į nukentėjusiojo patalpas, nešė pa­grobtus daiktus, tokiu bÅ«du suprato ir pats dalyvavo darant nusikalstamas veikas, kurių kiekviena ats­kirai gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip sun­kÅ«s nusikaltimai – apiplėšimas įsibraunant į patalpÄ (BK 180 str. 2 d.) ir turto prievartavimas panau­do­jant fizinį smurtÄ (BK 181 str. 2 d.).BK 25 str. 3 d. nurodoma, kad organizuota grupė yra tada, kai bendrininkai susitaria daryti kelis nusikaltimus arba bent vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrÄ užduotį bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje.

Tai yra įsta­tymas nerei­kalauja, kad bÅ«tų iÅ¡ankstinis visų bendrininkų susitarimas. Atskiras bendrininkas gali ir prisidėti prie jau pradėtos vyk­dy­ti nusikalstamos veikos. Todėl teismas spren­džia, A. B. dalyvavimas organizuotoje gru­pėje BK 25 str. 3 d. prasme yra įro­dytas.A. B. apiplėšė V. G. ir prievartavo jo turtÄ pavartojant fizinį smurtÄ ir grasi­ni­mus dalyvaudamas organizuotoje grupėje, plėšimo metu iÅ¡ nukentėjusiojo buvo pagrobtas 15050 Lt vertės turtas, todėl jo vei­ka teisingai kvali­fi­kuojama pagal BK 180 str. 3 d. ir 181 str. 3 d.

Dėl kaltinimo didelės vertės turto prievartavimu ir pagal BK 263 str. 3 d. Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusi­kal­timo pa­da­ry­mÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Bet kokios abejonės turi bÅ«ti verti­na­mos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas for­muo­ja teismų praktikÄ , kad esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių drau­džia­ma priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Apkalti­namasis nuos­pren­dis negali bÅ«ti grindžiamas prie­lai­do­mis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, negin­Äi­jamai pa­tvirtinančiais kaltinamojo kal­tę pa­darius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Teismo nuosprendžio apra­Å¡o­mo­jo­je dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuos­pren­džio rezoliucinėje dalyje pa­darytų teismo iÅ¡vadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK spe­cialiojoje dalyje numa­ty­tos nusikalstamos veikos sudėties buvimo.Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. B. buvo inkriminuotas didelės vertės turto prievartavimas iÅ¡ V. G. organizuotoje grupėje (BK 183 str. 3 d.). Kaltinime nu­rodyta, kad A. B., veikdamas kartu su kitais bendrininkais, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ ir pa­nau­dojant fizinį smur­tÄ , neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė V.

G. perduoti pinigus – 70000 litų, kitÄ brangų turtÄ . Kaltinimas dėl didelės vertės turto pagrįstas nukentėjusiojo V. G. parodymais. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. G. nurodė, kad tokios sumos iÅ¡ jo rei­ka­la­vo asmuo, kalbėdamas jam prie ausies prikiÅ¡tu telefonu. Kiti asmenys tik reikalavo pinigų, sumos nenu­rodė. Liudytojas O. J. nurodė, kad žino, jog R. D. reikalavo iÅ¡ V. G. pi­ni­gų, kiek – nežino. Kaip minėta, faktiÅ¡kai iÅ¡ V. G. pagrobto turto ir pinigų bendra vertė yra 15050 litų.

Au­tomobilis Mitsubishi Pajero Sport, kurio vertė 20000 litų, iÅ¡ V. G. buvo paimtas kaip už­statas gauti reikalaujamus daiktus. Vėliau jis buvo grÄ Å¾intas. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pati­kimų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. B. su bendrininkais prievartavo iÅ¡ V. G. turto, kurio vertė yra vir­Å¡i­janti BK 190 str. nustatytÄ 250 MGL dydžio sumÄ . Todėl BK 181 str. 3 d. numatytas, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis – didelės vertės turto prievartavimas, iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinamas.Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A.

B. buvo inkriminuotas didelio kiekio nar­ko­tinių medžiagų prievartavimas iÅ¡ V. G. organizuotoje grupėje (BK 263 str. 3 d.). Kaltinime nu­rodyta, kad kaltinamasis, veikdamas kartu su kitais bendrininkais, panaudodami fizinį ir psichinį smur­tÄ prievarta reikalavo iÅ¡ V. G. didelio kiekio narkotinės medžiagos – 1 kg heroino. Byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, iÅ¡skyrus specialisto iÅ¡vadÄ , kad ant iÅ¡ O. J. 2011 m. kovo 7 d. (daugiau kaip po metų nuo kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo) paimtų (t. 1, b. l. 213) plas­tikinio indelio ir folijos skiaučių rasti heroino pėdsakai (t. 1, b. l. 217), patvirtinančių, kad me­džiaga, kurios kaltinamasis su bendrininkais reikalavo iÅ¡ V.

G. ir jÄ užvaldė, yra narkotinė. Be V. G. aiÅ¡kinimo, kad iÅ¡ jo atimta medžiaga galėjo bÅ«ti heroinas, nėra jokių duomenų apie Å¡ios ga­limai narkotinės medžiagos rūšį, tikslesnį kiekį, veikliosios medžiagos koncentracijÄ ir kt. Nėra jokių duomenų apie V. G. įsigytų galimai narkotinių medžiagų Å¡altinį. Jeigu pripažinti, kad V. G. disponavo nurodytu kiekiu nurodytos narkotinės medžiagos, byloje nepateikta įrodymų, kad Å¡ia medžiaga jis disponavo teisėtai.

Pagal BK 263 str. veika kva­li­fi­kuo­ja­ma tada, kai narkotinės ar psi­cho­tropinės medžiagos yra pagrobiamos ar prievartaujamos iÅ¡ teisėtai jo­mis disponuojančio asmens, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. B. nepadarė veikos, turinčios BK 263 str. po­Å¾y­mių ir dėl Å¡ios veikos turi bÅ«ti iÅ¡teisintas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Narkotinių medžiagų prievartavimas, vagystė ar kitoks neteisėtas užvaldymas (iÅ¡ neteisėtai jomis disponuojančių asmenų) gali bÅ«ti vertinamas kaip tam tikras jų įgijimo bÅ«das ir tokius A.

B. veiksmus bÅ«tų galima kva­li­fi­kuoti kaip neteisėtÄ disponavimÄ (įgijimÄ , laikymÄ ) didelio arba labai didelio nar­ko­ti­nės medžiagos kiekio (BK 260 str. 2 d. ar 3 d.). Teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, sprendžia, kad byloje buvo iÅ¡nau­do­tos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesu­rin­kus įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime A. B. nurodytų tyčinių veiks­mų pada­ry­mÄ â€“ prievartavimÄ ar disponavimÄ bÅ«tent narkotinėmis medžiagomis, abejones aiÅ¡kina kal­ti­na­mo­jo naudai ir daro iÅ¡vadÄ , kad A.

B. kaltė dėl narkotinių medžiagų įgijimo prievartavimo bÅ«du yra neįrodyta, todėl pagal kaltinimÄ Å¡ioje dalyje kaltinamasis iÅ¡teisintinas neįro­džius, kad padarė Å¡iÄ nusi­kals­tamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Bausmės skyrimas ir kiti klausimai. Kaltinamasis padarė du sunkius nusikaltimus (BK 11 str. 5 d.), anksčiau nebuvo teistas (t. 2, b. l. 54-55), kaip nepilnametis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už 10 Lt vertės turto (mo­bi­laus ryÅ¡io iÅ¡ankstinio apmokėjimo sÄ skaitos papildymo) prievartavimo (t. 2, b. l. 58-60), buvo baustas ad­ministracine tvarka (t. 2, b. l. 64-65).

Organizuota grupė, kurioje dalyvavo kaltinamasis A. B. su kitais asmenimis, veikė ag­re­sy­viai, prisistatę pareigÅ«nais įsibrovė į nu­ken­tėjusiojo namus, pasi­naudojo nepilnamečiais nukentėjusiojo vaikais. Teismas sprendžia, kad baus­mės tikslams pa­siekti – su­laikyti kal­ti­na­mÄ ­jį nuo nusi­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mÄ (BK 41 str. 2 d.), jam skir­ti­na sankcijoje numatyta baus­mės rūšis – terminuotas lais­vės atėmimas (BK 50 str.).

Kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu A. B. nebuvo suėję aÅ¡tuoniolika metų, jam taikomos BK XI skyriaus nuostatos, nustatančios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypa­tu­mus (BK 81 str. 1 d.), kurių paskirtis be kita ko yra ir riboti laisvės atėmimo, ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo Å¡iems asmenims galimybes, padėti pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ (BK 80 str.). Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį – padarė tyčinius nusi­kaltimus nuosavybei, siekdamas turtinės nau­dos sau ir kitiems bendrininkams, nusikalstama veika ne­tru­ko ilgÄ laikÄ , A.

B. vaidmuo organizuotoje grupėje buvo nedidelis, nėra įrodymų, kad jis tie­siogiai pats bÅ«tų vartojęs prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtÄ , kad iÅ¡ nusikalstamos veikos bÅ«tų gavęs materialios naudos, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad iÅ¡ esmės prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bylos nagrinėjimo metu kal­ti­na­mo­jo at­sa­ko­mybę sunkinančių ir aplin­ky­bių nenustatyta (ap­lin­kybės, kad nusikaltimÄ padarė bendrininkų gru­pė­je (BK 60 str. 1 d. 1 p.) teismas ne­pri­pažįsta sunkinančia, nes ji įvertinta kaip kaltinamojo veikÄ kvalifikuojantis požymis), nu­sikalto bÅ«­da­mas nepilnametis (t. 2, b. l. 53), sa­vo gy­ve­namojoje vietoje charakterizuojamas paten­ki­na­mai (t. 2, b. l. 72), teis­mas spren­džia, kad jam skirtina minimalios trukmės laisvės atė­mimo baus­mė, nu­s­tatyta sank­cijose už padarytas nusikalstamas veikas, kurios minimumÄ nepilnamečiui sudaro pusė mi­ni­malios baus­mės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (BK 61 str. 91 str. 3 d.).A.

B. padarytos nusikalstamos veikos – plėšimo ir turto prievartavimo veiksmai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl už atskiras veikas skiriamos bausmės subendrinamos iÅ¡ dalies jas sudedant (BK 63 str. 1 d. ir 4 d.).A. B. buvo sulaikytas 2012 m. liepos 4 d. (t. 2, b. l. 75). Skiriant laisvės atėmimo baus­mę į baus­mės laikÄ Ä¯s­kai­tomas kal­ti­na­mo­jo su­lai­ky­me ir suėmime iÅ¡­bÅ«tas lai­kas (BK 66 str.).Kaip minėta, A. B. nusikalto bÅ«damas nepilnametis, dar yra jauno amžiaus, byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių ne­su­kėlė, prieÅ¡ nuken­tėjusįjį buvo pavartoti santykinai nedideli smurto ir prievartos veiksmai, kÅ«no suža­lo­ji­mų jam nekons­tatuo­ta.

IÅ¡ bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad A. B. veiksmai darant nu­sikalstamas veikas iÅ¡siskyrė didesne iniciatyva ar akty­vu­mu. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bau­džia­masis procesas ir jam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, kuriame jis iÅ¡buvo metus laiko ir kuris įskaitomas į skiriamÄ bausmę, padarė pakankamÄ auklėjamÄ jį poveikį. Teismas sprendžia, kad paskir­tos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, kad tolesnis bausmės vykdymas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo padarytoms nusikalstamoms veikoms principui, todėl bausmės vykdymas jam atidėtinas paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apriboji­mÄ , kuris suma­Å¾intų galimybę nusikalsti (BK 82 str., 87 str., 92 str.)Kadangi A.

B. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kardomoji priemonė jam panaikinama, iÅ¡ teismo posėdžių salės jis paleidžiamas (BPK 309 str. 1 d. 7 p.).Kaltinamasis buvo pateikęs praÅ¡ymÄ taikyti jam BK 391 str. nuostatas (t. 3, b. 1. 82), kadangi pripažino savo kaltę ir padėjo atskleisti nusikaltimÄ .Pagal 391 str. 1 d. asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivieni­jimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali bÅ«ti atleistas nuo bau­džiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ ar pri­klau­sęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susi­vienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.

Vadinasi, asmens, įtariamo dėl jo dalyvavimo or­gani­zuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba jo priklausymo nusi­kalstamam susivienijimui, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 str. 1 d. numatytu pa­grindu yra ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir (ar) teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to net ir esant BK 39 str. 1 d. numatytų sÄ lygų visumai teismas neprivalo taikyti Å¡io BK straipsnio nuostatų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas mechaniÅ¡kai, atsi­Å¾velgiant tik į tai, kad asmuo duoda parodymus apie jo ir bendrininkų nusikalstamas veikas.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 str. gali bÅ«ti tik asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti pada­rytas nusikalstamas veikas. BK 391 str. taikomas, kai padedama tyrimo ir (ar) teismo institucijoms ats­kleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas duodant iÅ¡sa­mius parodymus apie asmens ir kitų bendrininkų padarytas nusikalstamas veikas, apibrėžiant kiekvieno iÅ¡ jų indėlį į bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ ; taip pat atsižvelgiama į tokių parodymų svarbÄ Ä¯rodinėjimo procese.

Aktyvi pagalba bet kuriuo atveju yra siejama ne tik su savo tikslaus vaidmens darant nusikal­timus, bet ir bendrininkų veiksmų atskleidimu kai, pavyzdžiui, be lokių įtariamojo ar kaltinamojo paro­dymų praktiÅ¡kai nebÅ«tų įmanoma nustatyti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusi­kalstamos veikos mechanizmo, dalyvių užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo ir pan. Be to, sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«ti priimtas tik tais atvejais, kai tokiu sprendimu bÅ«tų įgyvendinta BK 1 str. ir BPK 1 str. nustatyta baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso įstaty­mų paskirtis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusi­kalstamų veikų, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalsta­mÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (kasacinės bylos Nr. 2K-395/2007, 2K-219/2010).A.

B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepri­pažino. Parodymus sutiko duoti tik po to. kai teismas išėjo priimti nuosprendžio, paprašęs atnaujinti įrodymų tyrimÄ . Negalima nuneigti, kad savo parodymais jis prisidėjo prie detalesnio savo nusikals­tamos veikos atskleidimo, tačiau teismui nepakanka duomenų spręsti apie Å¡ių parodymų reikÅ¡mę kitų organizuotos grupės narių vaidmeniui Å¡ių nusikaltimų daryme nustatyti, jo parodymai nebuvo pakan­kamai iÅ¡samÅ«s, jie nėra vienintelis įrodymas Å¡ioje baudžiamojoje byloje, todėl teismas sprendžia, kad nėra pakankamai pagrindo atleisti A.

B. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 391 str. A. B. prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir įvertino skirdamas bausmę.Prokuroras pateikė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ A. B. proceso iÅ¡laidas – jo ekstradicijos iÅ¡ Jungtinės Karalystės iÅ¡laidas - 7228,66 Lt (t. 2, b. 1. 97-102), kadangi jis buvo pasislėpęs nuo ikiteismi­nio tyrimo užsienio valstybėje.Teismų sprendimuose formuojama praktika, kad asmens, kurio laisvę valstybė suvaržo paskir­dama jam bausmę ar kardomÄ jÄ priemonę, materialinio - buitinio aprÅ«pinimo, sveikatos priežiÅ«ros, maitinimo ir kitų su jo iÅ¡laikymu susijusių iÅ¡laidų užtikrinimas yra valstybės pareiga.

Tokios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso XIV skyriuje ir Lietuvos Respublikos suė­mimo vykdymo įstatymo Penktame skirsnyje. Lietuvos Respublikai pagal ekstradicijÄ iÅ¡duodamo arba perduodamo baudžiamajam persekiojimui asmens statusas - suimtasis, nes jo atžvilgiu yra priimta teis­mo nutartis paskirti kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ . Vadinasi, visos iÅ¡laidos, susijusios su Å¡io asmens materialiniu - buitiniu aprÅ«pinimu, yra valstybės pareiga. Su ekstradicijos vykdymu susijusios iÅ¡laidos savo prigimtimi bei paskirtimi skiriasi nuo proceso iÅ¡laidų, nurodytų BPK 103 str. ir 104 str.

Å iuose straipsniuose minimos iÅ¡laidos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ nuteistojo, yra susijusios su kitų proceso dalyvių - liudytojų, nukentėjusiųjų baudžiamajame procese patirtomis iÅ¡laidomis. Tuo tarpu iÅ¡laidos, susijusios su ekstradicijos vykdymu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justici­jos srityje. Å ių iÅ¡laidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali bÅ«ti perkeliama asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-86/2012, 1A-134/2012).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos A.

B. iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vyko tuo metu, kai jo atžvilgiu dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas - 2010-11-16. Tuo metu jo atžvilgiu nebuvo taikomos jokios kar­domosios priemonės, kurių sÄ lygas jis, iÅ¡vykdamas į užsienį, bÅ«tų pažeidęs. A. B. įtariamuoju pripažintas ir jo paieÅ¡ka paskelbta 2011-01-14 (t. 2, b. 1. 34-35). Kardomoji priemonė - suėmimas jam paskirta 2011-03-18 (t. 2, b. 1. 40-41), Europos areÅ¡to orderis iÅ¡duotas 2011-06-20 (t. 2, b. 1. 43-48). Teismas neturi neabejotinų įrodymų, kad iÅ¡vykdamas A.

B. siekė pasislėpti, o ne, kaip pals aiÅ¡­kina, uždarbiauti. Ta aplinkybė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ A. B. atžvilgiu ir nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ užsienyje, policijos pareigÅ«nams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti Ä®tariamÄ jį į LietuvÄ , neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad ekstradicijos iÅ¡laidas lėmė paties A. B. tyčiniai veiks­mai. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, Å¡iuo atveju, ekstradicijos iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažintos proceso iÅ¡laidomis.

Teismas sprendžia, kad vykdydama A. B. ekstradicijÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ policija atliko vienÄ iÅ¡ savo funkcijų, kuri turi bÅ«ti finansuojama iÅ¡ valstybės biudžeto.Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d. ir 5 d. 1 p. ir 2 p., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismasnusprendžia:A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 3 d. ir 181 str. 3 d., ir nuteisti jį:pagal BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;pagal BK 181 str. 3 d. laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus iÅ¡ dalies sudedant, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimÄ dvejiems metams.Pagal BK 66 str.

į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti A. B. sulaikyme ir su­Ä—mime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ â€“ nuo 2012 m. liepos 4 d. iki 2013 m. liepos 3 d.Pritaikius Baudžiamojo kodekso 92 str. I d. ir 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ A. B. atidėti dvejiems metams ir pagal BK 82 str. 1 d. 5 p. ir 87 str. 1 d., 2 d. 1 p. ir 3 d. 4 p. paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ dvylikai mėnesių – įpareigoti jį per šį laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 24 vai. iki 6 vai. ir nebendrauti su G.

S., E. M., M. K., L. A. ir R. D..KardomÄ jÄ priemonę A. B. – suėmimÄ â€“ panaikinti, paleisti jį iÅ¡ suėmimo teis­mo posėdžių salėje.Pagal BK 263 str. 3 d. A. B. iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių ir neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .Dėl nuosprendžio per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti paduodamas ape­lia­ci­nis skundas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mÄ .

Teisėjas             Viktoras Preikšas