61771065-ec13-421f-a11e-bb15d8f9ff35 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-1473-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12514-2016-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. spalio 28 d.Vilnius    Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė   vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-19016-854/2016 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Patikimi automobiliai“ dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ statinio – aikÅ¡telės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuria atmestas ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.   Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,    n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė    ieÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Patikimi automobiliai“, praÅ¡ydamas iÅ¡keldinti atsakovÄ su jam priklausančiu turtu iÅ¡ statinio – 2670 m² bendro ploto aikÅ¡telės, plane pažymėtos indeksu a1, p1-p3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui perleisti statinį – aikÅ¡telę, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tretiesiems asmenims ar kitaip ja naudotis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė    Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.   Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės savo turiniu iÅ¡ esmės sutampa su ieÅ¡kinio reikalavimu. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad aikÅ¡telė atsakovui nepriklauso, todėl ieÅ¡kovui nenurodžius jokių papildomų argumentų, atsakovo ginčo aikÅ¡telės perleidimas tretiesiems asmenims nėra tikėtinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai    IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį ir praÅ¡ymÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.   Nurodo, kad ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ bei dalykÄ , ieÅ¡kinyje detaliai iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, pateikė reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieÅ¡kinio reikalavimų apimties ir tikėtinumo, todėl nepagrįstai atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teismas neprivalo turėti įrodymų, patvirtinančių, kad galimai ateityje kiltų reali grėsmė žalos atsiradimui, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo rizikai. Pakanka įsitikinti tuo, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. PraÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinio sutapimas su ieÅ¡kinio reikalavimu negali bÅ«ti pagrindas atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismo nutartis priimta neįvertinus ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių bei argumentų, neatsižvelgus į pagrįstas ieÅ¡kovo abejones dėl atsakovo sÄ Å¾iningumo bei geranoriÅ¡kumo vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra bÅ«tinas siekiant užtikrinti, kad neteisėtais atsakovo veiksmais nebÅ«tų sudarytos situacijos, kad ieÅ¡kovas negalėtų iÅ¡nuomoti ginčo statinio naujiems subjektams. Teismas praÅ¡ymÄ atmetė nepagrįstai, neįvertino taikomų priemonių bÅ«tinumo, neatsižvelgė į vieningÄ teismų praktikos formavimÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje formavimÄ .   Atsakovas atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados      Atskirasis skundas atmetamas.   Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).    Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

   Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų naikinti skundžiamÄ teismo nutartį.    Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).    Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Todėl, kiekvienu konkrečiu atveju, prieÅ¡ sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visada turi bÅ«ti įvertintas konkretaus ieÅ¡kinio materialinio reikalavimo, kurio įvykdymÄ praÅ¡oma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobÅ«dis.   Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui perleisti statinį – 2 670 m2 bendro ploto aikÅ¡telę, plane pažymėtÄ indeksu a1, p1-p3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tretiesiems asmenims ar kitaip ja naudotis.

Ä®vertinus ieÅ¡kovo materialiųjų reikalavimų pobÅ«dį matyti, kad byloje kilęs ginčas dėl atsakovo iÅ¡keldinimo su jam priklausančiu turtu iÅ¡ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio statinio – aikÅ¡telės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.    Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors, kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas, laikinosios apsaugos priemonės pagal objektÄ ir gali sutapti su ieÅ¡kinio reikalavimais, tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia uždrausti atsakovui naudotis ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančia aikÅ¡tele, o taip pat, uždrausti jÄ perleisti tretiesiems asmenims, tuo tarpu ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo aikÅ¡telės. Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio reikalavimai ir praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pagal objektÄ nesutampa.  Kita vertus, laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai siekia uždrausti atsakovui naudotis aikÅ¡tele, kad atsakovo neteisėtais veiksmais nebÅ«tų sudaryta situacija, kuomet ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ negalėtų iÅ¡nuomoti ginčo statinio naujiems subjektams, kadangi ginčo statinyje ir toliau galimai bÅ«tų laikomas trečiųjų asmenų turtas, patekęs į ginčo statinio teritorijÄ jau nagrinėjant ginÄÄ teisme (pavyzdžiui, atsižvelgiant į bendrovės vykdomos veiklos pobÅ«dį – laikinai saugojami parduodami ar jau parduoti automobiliai), kas lemtų savivaldybės papildomų biudžeto lėšų netekimÄ .

Teismo vertinimu, tokio pobÅ«džio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, iÅ¡ esmės reikÅ¡tų atsakovo veiklos sustabdymÄ , nes atsakovas verčiasi naudotų automobilių prekyba, kas neatitiktų teismų praktikoje akcentuojamo proceso Å¡alių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų. CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas laikinÄ sias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principais bei taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek bÅ«tina bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

Teisingumo principas taip pat reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iÅ¡ Å¡alių nepagrįsto pranaÅ¡umo ir nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina tikslui pasiekti. Teismas, parinkdamas laikinÄ sias apsaugos priemones, remdamasis aukščiau minėtais principais, turi taikyti mažiausiai atsakovo veiklÄ ar interesus varžančias priemones reikalavimui užtikrinti.    Svarbi ir aplinkybė, jog statinys – aikÅ¡telė, iÅ¡ kurios praÅ¡oma iÅ¡keldinti atsakovÄ , nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui, todėl atsakovas neturi jokių teisinių galimybių perleisti šį turtÄ tretiesiems asmenims.

    Be to, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė ir aplinkybės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu. Byloje nėra pateikta ir duomenų, kad atsakovas galėtų bandyti perleisti ginčo aikÅ¡telę tretiesiems asmenims ir tokiu bÅ«du bandytų iÅ¡vengti papildomų iÅ¡laidų, susijusių su priverstiniu statinio atlaisvinimu.    Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas atmeta atskirÄ jį skundÄ , o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį palieka nepakeistÄ (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,    n u t a r i a :

   Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .    Teisėja                                                                                                     Vilija Mikuckienė