6174f662-2a7f-4ffe-a7eb-45f402dd0b69 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-750-658/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20773-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir ArÅ«no Rudzinsko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo L.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3523-962/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Daivinga“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“, patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui L. M., tretiesiems asmenims G. L., uždarajai akcinei bendrovei „JÅ«sų auditorius“, dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Ginčo esmė Ginčas byloje kilęs dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir įmonės dokumentų bei turto bankroto administratoriui neperdavimo, bei su tuo susijusios žalos dydžio nustatymo ir jos atlyginimo.IeÅ¡kovė BUAB „Daivinga“ patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo L. M. ieÅ¡kovei 23 590,67 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1516-555/2016 iÅ¡kėlė UAB „Daivinga“ bankroto bylÄ . 2016 m. gegužės 20 d.

L. M. administratoriui perdavė dalį bendrovės turto, tačiau kita dalis likusio turto ir bendrovės dokumentai administratoriui nėra perduoti iki Å¡iol, dėl to negalima nustatyti konkrečių, bankrotÄ nulėmusių priežasčių, tikslaus faktinio nemokumo momento, tikslaus pradelstų įsiskolinimų kreditoriams atitinkamu laikotarpiu dydžio. Administratoriaus nuomone, nesavalaikis bankrotas, bendrovės dokumentų bei dalies turto neperdavimas BUAB „Daivinga“ ir jos kreditoriams padarė didelę turtinę žalÄ . 2010 metais buvo atleisti visi bendrovės darbuotojai, o bendrovės įsiskolinimai kreditoriams buvo didesni nei pusė į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®monė jau nuo 2007 metų pabaigos neatsiskaitinėjo su kreditoriais, t. y. faktinis įmonės nemokumas atsirado 2007 metų pabaigoje.

Tuometinis bendrovės vadovas ir akcininkas L. M., matydamas, kad UAB „Daivinga“ turi didelių finansinių sunkumų, turėjo imtis priemonių bendrovės finansinės padėties gerinimui ar kreditorių įsipareigojimų mažinimui, o supratęs, jog bendrovės padėtis yra per sunki, kad bÅ«tų galima jÄ atkurti, dar 2008 m. turėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „Daivinga“ iÅ¡kėlimo. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtino 15 340,33 Eur BUAB „Daivinga“ kreditorių finansinius reikalavimus.

Atsakovas neteisėtais veiksmais padarė tokio dydžio žalÄ , nes jei bÅ«tų laiku kreiptasi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (vėliausiai 2008 metais), skolos kreditoriams nebÅ«tų atsiradę (iÅ¡augę) ir egzistuotų galimybė su jais atsiskaityti. Be to, buvęs bendrovės vadovas L. M. administratoriui neperdavė dalies bendrovės turto, kurio turto vertė yra 12 750,34 Eur (atsargų – 7 611,90 Eur, ilgalaikio turto – 1 903,09 Eur, pinigų ir pinigų ekvivalentų – 3 235,35 Eur).

Atsakovas taip pat iki Å¡iol nėra perdavęs bendrovės dokumentų, reikalingų tinkamai iÅ¡analizuoti įmonės bankroto priežastis, turto netekimo bei įsipareigojimų atsiradimo aplinkybes, aplinkybes dėl turto apskaitymo ir jo vertės. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovas galimai pasisavino bendrovės pinigines lėšas ir kitÄ balansinį turtÄ , nesirÅ«pino bendrovės turto ir įsipareigojimų apskaita, aplaidžiai jÄ vedė, neiÅ¡saugojo Å¡ių dokumentų. Kadangi kitas akcininkas G. L. yra atlyginęs dalį žalos, pagal byloje patvirtintÄ taikos sutartį sumokėdamas 4 500 Eur sumÄ , todėl Å¡ia suma sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimai.Atsakovas L.

M. atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad dar 2008 metais UAB „Anklavas“ buvo kreipęsis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB ,,Daivinga“, tačiau Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 24 d. civilinėje byloje Nr. B2-589-109/2009 priėmė nutartį palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu. UAB ,,Daivinga“ buvo gamybinė įmonė, todėl kaÅ¡tai žaliavoms įsigyti sudarydavo didžiÄ jÄ dalį įmonės trumpalaikių įsipareigojimų.

Atsakovas siekė atkurti įmonės mokumÄ ir toliau tęsti veiklÄ , atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, kad įmonės veiklÄ labai paveikė pasaulinė ekonomikos krizė. Be to, iÅ¡ UAB ,,Daivinga“ finansinių rodiklių ir jų kitimo matyti, kad paskesnių metų, lyginant su 2008 metais, nuostolis buvo sumažintas daugiau kaip tris kartus, o tai patvirtina, kad įmonės vadovas ir akcininkai ėmėsi priemonių bendrovės finansinės padėties gerinimui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB ,,Daivinga“ turimo turto pilnai pakanka atsiskaityti su kreditoriais.

Atsakovas nurodė, kad 2012 metais UAB „Daivinga“ padengė kreditorinį įsipareigojimÄ AB ,,DNB bankas“ sumokėdama 7 006,67 Eur. Ilgalaikis turtas – 3 automobiliai (balansinė vertė 2011 metais – 1 903,09 Eur) yra priduoti į metalo lauÅ¾Ä , o įvertinus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, jų balansinė vertė Å¡iai dienai bÅ«tų lygi nuliui. Taigi, atsakovas nėra pagrindęs 3 840,58 Eur, tačiau reikia įvertinti, kad bendrovė dar 2012 metais vykdė pardavimus, o žalos dydis kildinamas iÅ¡ 2011 metų balanso.

UAB ,,Daivinga“ buhalterinę apskaitÄ pagal paslaugų sutartį vedė UAB ,,JÅ«sų auditorius“ ir Å¡i įmonė buvo atsakinga už dokumentų iÅ¡saugojimÄ . Visos aplinkybės patvirtina, kad byloje nėra priežastinio ryÅ¡io ir atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Priteisė iÅ¡ atsakovo L. M. ieÅ¡kovės BUAB „Daivinga“ naudai 23 590,67 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (23 590,67 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 210 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Priteisė iÅ¡ atsakovo L. M. valstybei 530 Eur žyminio mokesčio ir 36,08 Eur iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais argumentais:Teismas sprendė, kad 2010–2011 metų UAB „Daivinga“ finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad bendrovės pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į aptartus jos balansus įraÅ¡yto turto vertės. Be to, 2010 metais buvo atleisti visi bendrovės darbuotojai ir sustabdyta jos veikla.

AnalogiÅ¡ka situacija buvo 2008–2009 metais. Ä®monės pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad nuo 2007 metų įmonė veikė nuostolingai ir jos turtinė padėtis kasmet blogėjo. Nuo 2011 metų įmonė sustabdė savo veiklÄ ir finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui neteikė. Ä®monė jau nuo 2007 metų pabaigos neatsiskaitinėjo su kreditoriais, todėl teismas sprendė, kad faktinis įmonės nemokumas atsirado 2007 metų pabaigoje, įmonei nebeturint galimybių dengti kreditorinius reikalavimus.Teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , aplinkybes, nustatytas Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1516-555/2016 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Nr. e2-1272-157/2017 padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Daivinga“ faktiÅ¡kai nemokia tapo 2008 metais, nes tada pradelsti įsipareigojimai kreditoriams virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡ytos turto vertės, o didžioji dalis skolų susidarė 2008–2009 metais.Aplinkybės dėl nuolat didėjančio nuostolio, stabdomos veiklos ir 2010 metais atleistų visų bendrovės darbuotojų, rodo vadovo neteisėtus veiksmus visiÅ¡kai apleidžiant bendrovę ir pažeidžiant pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Be to, bankroto byla buvo iÅ¡kelta kreditoriaus, o ne atsakovo iniciatyva, kas akivaizdžiai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams.Teismas sprendė, kad bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, o Å¡i žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes jam laiku kreipusis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, skolos kreditoriams nebÅ«tų atsiradę, ar iÅ¡augę ir egzistuotų galimybė su jais atsiskaityti. Dėl to teismas priteisė iÅ¡ atsakovo 15 340,33 Eur žalÄ , kuriÄ sudaro patvirtinti BUAB „Daivinga“ kreditorių finansiniai reikalavimai.Teismas nustatė, kad bÅ«tent UAB „Daivinga“ vadovas nevykdė pareigos atsiimti buhalterinės apskaitos dokumentus iÅ¡ UAB „JÅ«sų auditorius“.

Sutartis su UAB „JÅ«sų auditorius“ nutraukta 2012 metais. JÄ nutraukus, direktorius L. M. turėjo atsiimti savo atstovaujamos bendrovės dokumentus. 2014 metų balandžio mėnesį mirus UAB „JÅ«sų auditorius“ direktorei ir vienintelei akcininkei, teismo sprendimu 2014 m. gegužės 9 d. buvo paskirtas palikimo administratorius Gytis Karalius, kuris iÅ¡siuntė visiems UAB „JÅ«sų auditorius“ klientams praneÅ¡imus dėl dokumentų atsiėmimo. PraneÅ¡imas buvo iÅ¡siųstas ir UAB „Daivinga“ direktoriui L.

M.. UAB „Daivinga“ tarp naujai pasiraÅ¡iusių sutartis su UAB „Finansų apskaita ir auditas“ nebuvo. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent tuometinis UAB „Daivinga“ direktorius L. M. tinkamai nevykdė pareigos iÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus bei perduoti juos bankroto administratoriui.Nustačius, kad mokėjimai DNB bankui atlikti įneÅ¡ant grynuosius pinigus L. M., teismas sprendė, kad tai neįtakoja balanso ir nekeičia įsipareigojimų sumos, nes mokama buvo ne iÅ¡ bendrovės turto.

Atsakovui neperdavus buhalterinės apskaitos duomenų, nėra galimybės nustatyti, kaip L. M. iÅ¡ bendrovės turto kompensavo savo naudai sumÄ , sumokėtÄ bankui. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje nurodė, kad atsiskaitymas su vienu iÅ¡ kreditorių – AB DNB banku, nepaneigia aplinkybių dėl vadovo neveikimo ir akivaizdžiai netinkamo įmonės valdymo / jos nevaldymo, sukėlusio žalÄ ne tik pačiai įmonei, bet ir jos kreditoriams.Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog 1 903,09 Eur sumÄ sudaro bÅ«tent automobiliai, kadangi ieÅ¡kovei nebuvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai.

Vienas automobilis į metalo lauÅ¾Ä priduotas 2008 metais, dėl ko negali atsispindėti 2011 metų balanse, o byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Daivinga“ bÅ«tų perdavusi, pardavusi ar utilizavusi kokias nors kitas transporto priemones. Aplinkybė, jog vienas automobilis buvo iÅ¡varytas į gatvę ir galimai utilizuotas, o kitas turtas buvo laikomas pas atsakovÄ , tėvus, akcininkÄ , tik patvirtina, jog įmonės vadovas nevykdė pareigos turtÄ iÅ¡saugoti, esant sunkiai įmonės finansinei bÅ«klei, imtis veiksmų jį realizuoti, siekiant bent iÅ¡ dalies dengti įsipareigojimus kreditoriams.Atsakovas neįrodė, jog jo nurodyta turto vertė ir yra rinkos vertė, nes turto vertės nėra galimybių nustatyti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – L.

M. neišsaugotų bendrovės dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti turto vertę. Teismas nesivadovavo atsakovo pateiktu raštu „Balanso pokyčių paaiškinimas“ ir balansu bei pelno–nuostolio ataskaita už 2012 metus, nes pateiktas balansas yra pavyzdinis, sudarytas atsakovo iniciatyva iš byloje esančių duomenų, o ne bendrovės finansinių dokumentų, neįtvirtintas akcininkų sprendimu.Ieškovė, apskaičiuodama prašomos priteisti žalos dydį, įvertino atsakovo pagal 2016 m. gegužės 20 d.

Priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. 2016-05-20/1 13 816,99 Eur vertės ir pagal 2016 m. spalio 31 d. Prekių perdavimo aktÄ 15 499,98 Eur vertės perduotÄ turtÄ .Teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė rÅ«pestingumo pareigÄ , neužtikrindamas bendrovės veiklos teisėtumo, t. y. pažeidė pareigÄ rÅ«pintis bendrovės finansine atskaitomybe (BAÄ® 21 straipsnis). Atsakovo veiksmų neteisėtumas konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje dėl BUAB „Daivinga“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Å ioje byloje nustatytas aplinkybes teismas laikė prejudiciniais faktais.Teismas sprendė, kad atsakovas L. M., kaip Å¡ios bendrovės vadovas, nevykdė įstatyme numatytos pareigos bendrovei dar 2008 metais tapus nemokia kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (neteisėti veiksmai – neveikimas), o tarp Å¡ių bendrovės vadovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas L. M. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepasisakė dėl priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų – nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir žalos. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1272-157/2017 nurodė, jog po 2008 metų įmonės įsipareigojimai kreditoriams nedidėjo, o pirmosios instancijos teismas padarė analogiÅ¡kas iÅ¡vadas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo 2008 metų įmonės įsipareigojimai mažėjo daugiau nei 1/3, taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad bendrovės vadovas bÅ«tų sudaręs nors vienÄ nuostolingÄ sandorį, nukreiptÄ Ä¯ nemokios bendrovės padėties esminį pabloginimÄ .

Nepriklausomai nuo to ar atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, nepatenkinti kreditorių reikalavimai būtų atsiradę tos pačios apimties, todėl teismui nepagrįstai nepatenkintus kreditorių reikalavimus laikė žala.Pagal UAB „Daivinga“ prekių perdavimo bankroto administratoriui aktus matyti, kad šiuo metu įmonėje yra turto už 32 163,41 Eur be PVM. Įrodymų, kurie paneigtų aktuose nurodytas kainas, ieškovė nepateikė, todėl abejoti juose esančių duomenų tikrumu teismui nebuvo pagrindo.

Prekių kaina galėjo pasikeisti (didėti/mažėti), tačiau byloje nėra įrodymų, kad ji būtų tapusi lygi nuliui, nes daiktai yra nauji, nesugadinti, kokybiški. Be to, ieškovė net sumažino ieškinio reikalavimus iki 7 611,90 Eur, atsižvelgdama į 2016 m. gegužės 20 d. (13 816 Eur) ir 2016 m. spalio 31 d. (15 499,98 Eur) prekių perdavimo aktuose nurodytas perduoto turto vertes. Tačiau administratorius iš 7 611,90 Eur neperduoto turto vertės likučio neatėmė 2017 m. balandžio 2 d. prekių perdavimo aktu perduotų prekių 2 846,44 Eur vertės. Tai padarius, administratoriui neperduoto turto likutis būtų 4 765,46 Eur.

Bankroto administratoriui realizavus turtÄ , įmonė galės pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais.2012 metais UAB „Daivinga“ pilnai įvykdė savo prievolę ir sumokėjo 7 006,67 Eur AB DnB bankui. Atsiskaitymui su banku buvo panaudoti pinigai nurodyti balanso 10 eilutėje. Likę pinigai buvo gauti pardavus UAB „Daivinga“ prekes. Å ias aplinkybes patvirtina atsakovo paaiÅ¡kinimai ir Nepriklausomo auditoriaus atsakymas į paklausimÄ , o tai paneigiančių įrodymų byloje nėra, todėl teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad atsiskaitymas su banku neįtakoja balanso ir nekeičia įsipareigojimų sumos.Teismas neįvertino VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡o duomenų, kad UAB „Daivinga“ nuosavybės teise yra registruoti 3 automobiliai, kuriems yra uždėtas turto areÅ¡tas, todėl bendrovė negalėjo parduoti nei vienos transporto priemonės, kaip ir negalėjo jų nuraÅ¡yti kaip nusidėvėjusį turtÄ .

Net vienÄ automobilį pridavus į metalo lauÅ¾Ä , jis liko bendrovės apskaitoje ir 2011 metų balanse. Be to, teismas neįvertino ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvų, pagal kuriuos visų automobilių balansinė vertė Å¡iai dienai bÅ«tų lygi nuliui, todėl nepagrįstai priteisė 1 903,09 Eur žalos atlyginimÄ dėl neperduoto ilgalaikio turto.Visos teismo iÅ¡vados dėl žalos atlyginimo priteisimo yra grindžiamos 2011 metų UAB „Daivinga“ balanso duomenimis, tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ir 2012 metais UAB „Daivinga“ vykdė savo prievoles bei pardavinėjo produkcijÄ .

Dėl to UAB „Daivinga“ balanso duomenys 2012 metais turėjo pasikeisti, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nevertino.Atsakovas teigia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Teismas protokoline nutartimi buvo pripažinęs trečiojo asmens UAB „JÅ«sų auditorius“ administracijos vadovo dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, tačiau Å¡iÄ protokolinę nutartį ignoravo ir bylÄ nagrinėjo nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui. Be to teismas buvo patenkinęs atsakovo praÅ¡ymÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ UAB „JÅ«sų auditorius“ (pateikti UAB „Daivinga“ buhalterinės apskaitos dokumentus), tačiau bylÄ iÅ¡nagrinėjo be Å¡ių įrodymų.

Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jokio praneÅ¡imo 2012 metais apie sutarties nutraukimÄ nebuvo gavęs, o sutartis su UAB „JÅ«sų auditorius“ niekada nebuvo nutraukta. Teismui nustačius, kad L. M. nevykdė pareigos atsiimti buhalterinės apskaitos dokumentus iÅ¡ UAB „JÅ«sų auditorius“ reiÅ¡kia, kad visi dokumentai turi bÅ«ti UAB „JÅ«sų auditorius“ žinioje.IeÅ¡kovė BAUB „Daivinga“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“, atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Byloje yra priežastinis ryÅ¡ys tarp buvusio bendrovės vadovo bei akcininko neteisėtų veiksmų (bankroto bylos vadovaujamai įmonei neinicijavimas; buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas) ir UAB „Daivinga“ finansinės padėties esminio pabloginimo. Å ias aplinkybes pagrindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1272-157/2017, kuria UAB „Daivinga“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis turi prejudicinę galiÄ .Ä®monės pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad nuo 2007 metų įmonė kasmet patirdavo nuostolius, t. y. veikė nuostolingai ir blogino savo turtinę padėtį.

Be to, įsipareigojimai kreditoriams taip pat nuolat didėjo. Teiginiai, kad nuo faktinio nemokumo atsiradimo momento (2007–2008 metų) įmonės kreditorinių reikalavimų suma nepadidėjo, neatitinka tikrovės ir raÅ¡ytinės bylos medžiagos.Jeigu atsakovas bÅ«tų laiku kreipęsis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (2007–2008 metais) didžiosios dalies kreditorių reikalavimai nebÅ«tų atsiradę, o su tuo metu buvusiais kreditoriais įmonė bÅ«tų galėjusi atsiskaityti iÅ¡ turimo turto.

Kadangi įmonei bankroto byla buvo iškelta tik 2016 metais, įmonės turtas (rūbai) yra visiškai bevertis, įmonė turi nemokumo laikotarpiu atsiradusius (padidėjusius) kreditorinius įsipareigojimus ir dėl turto praradimo (patirto nuostolio) nebeturi galimybių su jais atsiskaityti. Todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.Ieškovė iš ieškinio sumos neišskaičiavo atsakovo 2017 m. balandžio 2 d. turto perdavimo aktu perduoto tariamo įmonės turto vertės (2 846,44 Eur), kadangi perduodamo turto vertė yra nustatyta išimtinai paties atsakovo – turto perdavimo aktuose nurodoma turto vertė nėra paremta įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, pardavimo kainomis, savikaina ar kitu kokiu nors konkrečiu dydžiu.

Atsakovui neperdavus įmonės dokumentacijos ir apskaitos dokumentų, administratorius neturi galimybės patikrinti, ar perduodamas turtas yra įmonės turtas ir kokia šio turto balansinė vertė, ar ji atitinka perdavimo aktuose nurodoma vertę. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo pateiktas turtas pagal nurodytus perdavimo aktus iš tiesų yra įmonės turtas.Aplinkybės dėl tariamo UAB „Daivinga“ prievolės įvykdymo bankui ir buhalterinės apskaitos dokumentų buvimo pas buhalterines paslaugas teikusį asmenį yra ištirtos ir konstatuotos tiek ginčijamame sprendime, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje.

Naujų aplinkybių, kurios nebÅ«tų anksčiau patikrintos ir tirtos teismų atsakovas nenurodė. Atsakovo naujai į bylÄ pateikti tarpfilialiniai kasos pajamų orderiai patvirtina, kad mokėjimus bankui atliko asmeniÅ¡kai L. M., o ne UAB „Daivinga“. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose. Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo ir žodinio bylos nagrinėjimo Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes ignoravo savo priimtÄ protokolinę nutartį dėl trečiojo asmens UAB „JÅ«sų auditorius“ administracijos vadovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo bÅ«tinu ir bylÄ nagrinėjo nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jau buvo pareiÅ¡kęs teisėjai nuÅ¡alinimÄ tokiu pačiu pagrindu kaip nurodo apeliaciniame skunde, t. y. kad byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui, nors jo dalyvavimas pripažintas bÅ«tinu. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2017 m. spalio 19 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymo dėl teisėjos nuÅ¡alinimo netenkino. Ä®statymas draudžia Å¡iÄ nutartį skųsti apeliacine tvarka, bet leidžia motyvus dėl to iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde.

Tačiau analizuodama skundo motyvus kolegija nenustatė, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui, bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. parengiamajame teismo posėdyje protokoline nutartimi pereita į bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje ir atmestas atsakovo praÅ¡ymas dėl trečiojo asmens UAB „JÅ«sų auditorius“ vadovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo bÅ«tinu, bei patenkintas atsakovo praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti iÅ¡ trečiojo asmens raÅ¡ytinius įrodymus.

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ne vienÄ kartÄ siuntė trečiajam asmeniui raÅ¡tus dėl duomenų pateikimo (e. bylos 2 T., b. l. 150, 167, 186); 2017 m. spalio 23 d. nutartimi įpareigojo trečiÄ jį asmenį pateikti teismui UAB „JÅ«sų auditorius“ turimus BUAB „Daivinga“ buhalterinės apskaitos dokumentus, o negalinti to padaryti, praneÅ¡ti teismui dokumentų nepateikimo priežastis (e. bylos 3 T., b. l. 1–2); 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi trečiojo asmens UAB „JÅ«sų auditorius“ vadovei paskyrė baudÄ už teismo įpareigojimų nevykdymÄ (e. bylos 3 T., b. l. 8–9).

Taigi, pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių iÅ¡ trečiojo asmens gauti nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingus dokumentus ir jo atstovÄ iÅ¡kviesti į posėdį, tačiau tai nepavyko. Todėl laikytini pagrįstais teismo veiksmai toliau nagrinėti bylÄ nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui, nes prieÅ¡ingu atveju bylinėjimasis tęstųsi neapibrėžtÄ laiko tarpÄ , be to, kaip jau minėta, teismas nutartimi iÅ¡sprendė klausimÄ dėl galimumo bylÄ nagrinėti nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui.

Toks klausimo sprendimas, kolegijos vertinimu, nerodo teismo Å¡aliÅ¡kumo. Papildomai beje pažymėtina, kad atsakovui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ir jis turi galimybę ir kitais bÅ«dais rinkti į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus (2017 m. spalio 19 d. teismo posėdis).CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).Apeliantas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Tokį praÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad byloje yra įrodymai, patvirtinantys, jog įmonės vadovas L. M. ėmėsi visų priemonių siekdamas atgauti apskaitos dokumentus iÅ¡ UAB „JÅ«sų auditorius“, tačiau jie nebuvo grÄ Å¾inti. Apelianto teigimu, įrodymų, kad Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis buvo nutraukta, o apskaitos dokumentai grÄ Å¾inti L. M., ar kad juos sunaikino UAB „JÅ«sų auditorius“ byloje nėra, o Å¡ių aplinkybių iÅ¡tyrimas yra bÅ«tinas, todėl byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas nesurinko visų įrodymų, reikalingų bylai teisingai iÅ¡spręsti.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme proceso dalyviai jau yra davę paaiÅ¡kinimus dėl bylos aplinkybių, taip pat įvertinus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese tvarkos.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad bylai reikÅ¡mingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka, todėl apelianto praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas. Dėl naujų įrodymų prijungimo CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus.

Nauji įrodymai gali būti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.Nagrinėjamu atveju atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus – tarpfilialinius kasos pajamų orderius, o 2018 m. balandžio 12 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus – Luminor banko raštus, ir visus šiuos įrodymus prašo prijungti prie bylos.

Nurodo, kad Å¡ie dokumentai buvo gauti po skundžiamo sprendimo priėmimo ir jie patvirtina, jog atsakovas pinigus į bankÄ Ä¯nešė ne kaip trečiasis asmuo, o kaip UAB „Daivinga“ direktorius. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigia, kad apelianto pateikti tarpfilialiniai kasos pajamų orderiai kaip tik patvirtina ieÅ¡kovės įrodinėtas aplinkybes, kad mokėjimus bankui atliko asmeniÅ¡kai L. M., o ne UAB „Daivinga“.Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktų dokumentų turinį, konstatuoja jų ryšį su apeliacinio skundo argumentais ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, todėl atsakovo pateiktus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).

Pažymėtina, kad byloje pateikti nauji įrodymai buvo iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, jokių prieÅ¡taravimų dėl jų priėmimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo pateikta. Dėl vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir žalos dydžio, nepatenkintų finansinių reikalavimų apimtyje Ä®monės vadovas privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas, esant Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis).

Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina savarankiÅ¡kai nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, kt.).IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Daivinga“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2000 m. spalio 2 d.

Nuo 2004 m. spalio 14 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. UAB „Daivinga“ vadovu buvo atsakovas L. M.. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi UAB „Daivinga“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1272-157/2017 UAB „Daivinga“ bankrotas pripažintas tyčiniu. IeÅ¡kovė BUAB „Daivinga“ ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovui dėl 15 340,33 Eur priteisimo grindė tuo, jog įmonė dar nuo 2008 metų buvo nemoki, tačiau atsakovas pažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo ir tai lėmė, kad įmonės kreditoriai patyrė žalÄ , kuri atitinka teismo patvirtintÄ Ä¯monės kreditorių finansinių reikalavimų sumÄ .

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė Å¡iÄ sumÄ pilnai. Teismas sprendė, kad UAB „Daivinga“ pati negali patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų, o Å¡i žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi jeigu bÅ«tų laiku kreiptasi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, skolos kreditoriams nebÅ«tų atsiradę ar iÅ¡augę ir egzistuotų galimybė su jais atsiskaityti. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1272-157/2017 nustatytos aplinkybės dėl apelianto neteisėtais veiksmais padarytos žalos UAB „Daivinga“ kreditoriams turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje.CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo yra iÅ¡samiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017; kt.).

Teismo sprendimo prejudicinė galia reiÅ¡kia, kad Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis).Teisėjų kolegija nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1272-157/2017, nustatinėdamas ar buvo pagrindas UAB „Daivinga“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, vertino atsakovo L. M. neteisėtus veiksmus neinicijuojant UAB „Daivinga“ bankroto bylos ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir įmonei atsiradusios žalos.

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Daivinga“ faktiÅ¡kai nemokia tapo 2008 metais. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad bÅ«tent dėl įmonės vadovo L. M., kuris buvo ir vienintelis akcininkas, neveikimo kreditoriai ne tik neatgavo skolų (negalėjo naudotis savo pinigais), bet skaičiavo delspinigius, t. y. jų patiriami nuostoliai tik iÅ¡augo. Teismas konstatavo, kad vadovo neveikimas (nesikreipimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo), nepriklausomai nuo to, jog po 2008 metų įmonės įsipareigojimai kreditoriams nedidėjo, tačiau veikla iÅ¡ esmės nebuvo vykdoma, vertintinas kaip akivaizdžiai netinkamas įmonės valdymas / jos nevaldymas, sukėlęs žalÄ ne tik jai pačiai, bet ir jos kreditoriams.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , taip pat tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1272-157/2017 atsakovo neteisėti veiksmai neinicijuojant UAB „Daivinga“ bankroto bylos buvo įrodinėjimo dalyku, bylose dalyvauja tie patys asmenys, konstatuoja, jog Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1272-157/2017 nustatytos aplinkybės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įgijo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galiÄ , o tai reiÅ¡kia, kad Å¡ia nutartimi nustatytų faktų ir teisinių santykių revizuoti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).Apeliantas neneigia minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytų aplinkybių, kad jis nesikreipė dėl UAB „Daivinga“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip pat neginčija teismo padarytos iÅ¡vados, kad UAB „Daivinga“ faktiÅ¡kai nemokia tapo 2008 metais.

Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka, kad tokiais jo veiksmais įmonei buvo padaryta žala, kuriÄ sudaro bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, t. y. apeliantas ginčija nesant priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų – nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir žalos. Apelianto teigimu, nepriklausomai nuo to ar jis bÅ«tų kreipęsis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepatenkinti kreditorių reikalavimai bÅ«tų atsiradę tos pačios apimties, todėl teismui nebuvo pagrindo nepatenkintus kreditorių reikalavimus laikyti žala.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui pripažįstant bankrotÄ tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma iÅ¡vada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas bÅ«tent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kuriÄ lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali bÅ«ti paneigta Å¡iam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų bÅ«tų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimÄ .

Tokį įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimÄ kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam iÅ¡vengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad Å¡is asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl bÅ«tent Å¡is asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Tačiau apeliantas bylos nagrinėjimo metu neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos (kaip kad paminėta 24 nutarties punkte) ir nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, patvirtinančių, kad kreditorių žala bÅ«tų kilusi ir jei nebÅ«tų buvę jo neteisėtų veiksmų (privedimo prie bankroto tyčia).

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad UAB „Daivinga“ faktiÅ¡kai nemokia tapo 2008 metais, kadangi jau tuo metu bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1272-157/2017 taip pat konstatavo, kad bÅ«tent dėl įmonės vadovo L. M. neveikimo (bankroto bylos neinicijavimo) kreditoriai ne tik neatgavo skolų (negalėjo naudotis savo pinigais), bet skaičiavo delspinigius, t. y. jų patiriami nuostoliai tik iÅ¡augo.

Nagrinėjamos bylos medžiaga taip pat patvirtina šias aplinkybes. Iš byloje esančių VMI ir VSDFV finansinių reikalavimų ir jų detalizavimo matyti, kad šių kreditorių finansiniai reikalavimai susidarė laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio ir dalį šių reikalavimų sudaro delspinigiai (e. bylos 1 T., b. l. 117–120, 133–135). Be to, byloje esantys vykdomieji dokumentai ir antstolių patvarkymai taip pat patvirtina, kad UAB „Daivinga“ skolos nuo 2008 metų tik didėjo, nes teismai priteisė iš UAB „Daivinga“ kreditoriams ne tik skolas, bet taip pat ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias sumas (žyminius mokesčius, išlaidas teisinei pagalbai, delspinigius), tarp jų ir procesines palūkanas (e. bylos 1 T., b. l. 109–116, 136–145).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skolininkei UAB „Daivinga“ procesinių palÅ«kanų skaičiavimas nutrauktas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad buvęs bendrovės vadovas ir akcininkas L. M., matydamas, kad bendrovė yra nemoki ir jos mokumo nebus galima atkurti, dar 2008 metais turėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „Daivinga“ iÅ¡kėlimo.

Apeliantas neįrodė, kad ėmėsi pakankamai veiksmų gerindamas bendrovės finansinę padėtį ir nėra kaltas dėl skolos susidarymo bei jos didėjimo. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad įmonės padėtis tik blogėjo, nes įsiskolinimas valstybei ir kitiems kreditoriams tik didėjo, 2008–2010 metais įmonės įsiskolinimai buvo didesni nei pusė į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, 2010 metais buvo atleisti visi bendrovės darbuotojai, o 2011 metais sustabdyta jos veikla. Ä®monei sustabdžius veiklÄ jos turimas turtas nebuvo realizuotas, o per laikotarpį iki dalies įmonės turto perdavimo bankroto administratoriui (2016 m. gegužės 20 d., 2016 m. spalio 31 d., 2017 m. balandžio 2 d. perdavimo aktai; e. bylos 1 T., b. l. 31–35, 61–62; 2 T., b. l. 95-96), Å¡io turto realizavimo galimybės sumažėjo lyginant su 2008 metais (kai įmonė tapo faktiÅ¡kai nemokia) ar bent jau su 2011 metais (kai sustabdyta įmonės veikla).

Apelianto nurodoma aplinkybė, kad bendrovė 2012 metais atsiskaitė su kreditore AB DNB bankas (šiuo metu AB Luminor bank), nepaneigia buvusio įmonės vadovo L. M. veiksmų netinkamai valdant bendrovę. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje yra įrodyti apelianto L. M. neteisėti veiksmai dėl kurių UAB „Daivinga“ ir jos kreditoriams atsirado žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai).Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1516-555/2016 patvirtinti 15 340,33 Eur BUAB „Daivinga“ kreditorių finansiniai reikalavimai susidarė 2008–2012 metais.

Å ie reikalavimai atsirado UAB „Daivinga“ vadovu ir įmonės akcininku bÅ«nant atsakovui L. M.. Kadangi 15 340,33 Eur finansiniai reikalavimai susidarė L. M. netinkamai valdant bendrovę, t. y. jeigu buvęs vadovas bÅ«tų laiku kreipęsis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, skolos kreditoriams nebÅ«tų atsiradusios ar iÅ¡augusios, Å¡i suma laikytina apelianto neteisėtais veiksmais padaryta žala.Taip pat laikytini nepagrįstais atsakovo teiginiai, kad administratoriui pardavus jam perduotÄ turtÄ , gautų pinigų užteks atsiskaityti su visais kreditoriais.

Nagrinėjamu atveju perduoto turto tiksli likutinė vertė nėra nustatyta, ir nėra aiÅ¡ku už kiek turtas bus parduotas (ar apskritai bus parduotas), o ir jį pardavus ar bus patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai ar bent dalis jų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kaip nustatė perdavimo aktuose jo nurodytÄ turto vertę, todėl Å¡ios jo nurodytos vertės nebÅ«tinai atitinka Å¡iuo metu esančias tokio turto rinkos vertes, nes turto vertė turi bÅ«ti nustatoma individualizuotai, t. y. atsižvelgiant į jo bÅ«klę, likvidumÄ ir pan.

Be to pažymėtina, jog turto pardavimo kaina ir tvarka nustatoma, o pats turtas parduodamas ir atsiskaitoma su kreditoriais Ä®BÄ® nustatyta tvarka, tam tarpe ir laikantis Ä®BÄ® 36 straipsnio 1 dalies nuostatų.Kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog apeliantas L. M. neįvykdė savo pareigos UAB „Daivinga“ 2008 metais tapus nemokia kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir tokiu neteisėtu neveikimu bendrovei padarė 15 340,33 Eur žalÄ , kuriÄ sudaro bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

Todėl egzistuojant priežastiniam ryÅ¡iui tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, buvęs bendrovės vadovas L. M. privalo atsiradusiÄ 15 340,33 Eur žalÄ atlyginti (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis). Dėl dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui IeÅ¡kovė BUAB „Daivinga“ ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovui dėl 12 750,34 Eur priteisimo grindė tuo, jog buvęs bendrovės vadovas L. M. bankroto administratoriui perdavė ne visÄ Ä¯monės turtÄ ir dokumentus. IeÅ¡kovės teigimu 12 750,34 Eur žalÄ sudaro 7 611,90 Eur neperduotų atsargų vertė, 1 903,09 Eur neperduoto ilgalaikio turto vertė ir 3 235,35 Eur neperduoti pinigai.

Pirmosios instancijos teismas praÅ¡omÄ priteisti 12 750,34 Eur žalÄ laikė pagrįsta ir įrodyta, todėl iÅ¡ jos atėmęs trečiojo asmens G. L. pagal taikos sutartį sumokėtus 4 500 Eur, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 8 250,34 Eur. Apeliantas su tuo nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai iÅ¡ praÅ¡omos priteisti žalos sumos neatėmė 2017 m. balandžio 2 d. perdavimo aktu perduotų prekių vertės, taip pat neįvertino, kad vienas automobilis buvo priduotas į metalo lauÅ¾Ä , o kiti yra nusidėvėję ir vertė neatitinka 2011 metų balanse nurodytos vertės. Taip pat, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas nevykdė pareigos atsiimti buhalterinės apskaitos dokumentus iÅ¡ UAB „JÅ«sų auditorius“, bei iÅ¡nagrinėjo bylÄ be įrodymų, kuriuos pats teismas buvo pareikalavęs.Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ , įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnį juridinio asmens valdymo organai yra jo vadovas ir valdyba. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi, kuria iÅ¡kelta UAB „Daivinga“ bankroto byla, valdymo organams nustatė 10 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos terminÄ , per kurį vadovas privalėjo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis ir visus kitus įmonės dokumentus (e. bylos 1 T., b. l. 25–27).

Kaip jau minėta, iÅ¡keliant įmonei bankroto bylÄ UAB „Daivinga“ vadovu ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas L. M.. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nustatytu terminu bankroto administratoriui perdavė UAB „Daivinga“ dokumentus ir likusį turtÄ .IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nutarė pareikalauti iÅ¡ trečiojo asmens UAB „JÅ«sų auditorius“ informacijos apie UAB „Daivinga“ dokumentus (e. bylos 2 T., b. l. 150, 167, 186). 2017 m. spalio 23 d. nutartimi teismas pakartotinai įpareigojo trečiojo asmens UAB „JÅ«sų auditorius“ atstovę, įmonės vadovę V.

Å . iki 2017 m. lapkričio 20 d. pateikti teismui UAB „JÅ«sų auditorius“ turimus BUAB „Daivinga“ buhalterinės apskaitos dokumentus popierine forma ir Å¡ių buhalterinių dokumentų skaitmeninį formatÄ , o jų neturint, ar negalint pateikti, iki nurodytos datos praneÅ¡ti teismui praÅ¡omų dokumentų nepateikimo priežastis (e. bylos 3 T., b. l. 1–2). Nutartis trečiojo asmens atstovei vadovei V. Å . buvo įteikta tinkamai per elektroninių paslaugų portalÄ . Kadangi trečiasis asmuo nevykdė teismo įpareigojimo, 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas paskyrė UAB „JÅ«sų auditorius“ vadovei V.

Å . 150 Eur baudÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ (e. bylos 3 T., b. l. 8–9). Tačiau trečiasis asmuo nepateikė teismo praÅ¡ytų dokumentų. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ dėl pakartotinio dokumentų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ trečiojo asmens atmetė ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo pakartotinai reikalauti dokumentų, o ir pats atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad bÅ«tų reikalavęs pateikti dokumentus ar bÅ«tų bendravęs su trečiuoju asmeniu Å¡iuo klausimu (2017 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 13:33–14:53 min.). 2018 m. sausio 11 d. buvo iÅ¡raÅ¡ytas ir pateiktas vykdymui vykdomasis raÅ¡tas dėl baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ trečiojo asmens UAB „JÅ«sų auditorius“ vadovės V.

Å ..Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1272-157/2017, kuri nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galiÄ , sprendė, kad vadovui neužtikrinus apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimo, buvo apsunkintas įmonės bankroto procesas, galimybė nustatyti ne tik komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ , bet ir jos kreditorinių įsipareigojimų dydį. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, jog nepriklausomai nuo to, kad įmonė buvo sudariusi sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo, Å¡i aplinkybė neeliminuoja Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintų vadovo pareigų, susijusių su apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimu.

UAB ,,JÅ«sų auditorius“ raÅ¡tas patvirtina, jog bÅ«tent įmonės administracijos vadovas nereagavo į buhalterines paslaugas teikusios įmonės raginimus atsiimti dokumentus (CPK 185 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad apeliantas nevykdė Ä®BÄ® ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi, kuria iÅ¡kelta UAB „Daivinga“ bankroto byla, įpareigojimų perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Vien apelianto teiginiai, kad įmonės dokumentai yra pas UAB ,,Jūsų auditorius“, kuri UAB „Daivinga“ teikė buhalterines paslaugas, nepaneigia buvusio vadovo L. M. pareigos imtis veiksmų siekiant išsaugoti įmonės apskaitos dokumentus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad bankroto administratoriaus pateiktas UAB ,,Jūsų auditorius“ 2017 m. sausio 26 d. raštas Nr. 4-9346 (e. bylos 2 T., b. l.

31) patvirtina, jog bÅ«tent L. M., bÅ«damas UAB „Daivinga“ vadovu, nereagavo į buhalterines paslaugas teikusios įmonės raginimus ir nevykdė savo pareigos atsiimti buhalterinės apskaitos dokumentus iÅ¡ trečiojo asmens UAB „JÅ«sų auditorius“.Vis tik teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų siekdamas nustatyti, kur yra UAB „Daivinga“ buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. ar įmonės dokumentai yra pas trečiÄ jį asmenį, tačiau jie buvo nepakankami, kad bÅ«tų surinkti ir pateikti visi įrodymai, kurių pagrindu bÅ«tų galima teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ dėl atsakovo L.

M. civilinės atsakomybės sÄ lygų neperduodant bankroto administratoriui UAB „Daivinga“ dokumentų ir turto. Vien tik 150 Eur baudos skyrimas trečiojo asmens vadovei, nėra pakankama priemonė užtikrinti, jog į bylÄ bÅ«tų pateikti teismo reikalauti dokumentai, tuo labiau, kad vykdomasis raÅ¡tas dėl baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo buvo iÅ¡raÅ¡ytas tik pirmosios instancijos teismui priėmus ginčijamÄ sprendimÄ .Tuo pačiu konstatuotina, kad nagrinėjama byla yra dispozityvi, todėl ir pačios bylos Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 42, 178 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas neįrodė, kad dokumentų, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų yra pas UAB „JÅ«sų auditorius“, atsakovas negali atgauti. Taip pat, nors ieÅ¡kovės byloje pateiktas UAB ,,JÅ«sų auditorius“ 2017 m. sausio 26 d. raÅ¡tas Nr. 4-9346 įrodo buvusio UAB „Daivinga“ vadovo neveikimÄ nesirÅ«pinant bendrovės dokumentų iÅ¡saugojimu, tačiau jame nėra nurodyta, kad UAB ,,JÅ«sų auditorius“ apskritai neturi Å¡ių dokumentų. Trečiojo asmens raÅ¡te nurodoma, kad buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su ieÅ¡kove buvo nutraukta 2012 metais ir tuo metu L.

M. neatsiėmė įmonės buhalterinių dokumentų, o 2014 metais UAB „Daivinga“ vadovui buvo siųstas praneÅ¡imas dėl įmonės dokumentų atsiėmimo, tačiau L. M. į jį nereagavo. UAB ,,JÅ«sų auditorius“ raÅ¡te nenurodė, kas buvo padaryta su neatsiimtais ir pas trečiÄ jį asmenį tuo metu buvusiais UAB „Daivinga“ buhalterinės apskaitos dokumentais. Pažymėtina, kad įmonės administratorius privalo ir pats veikti taip, kad maksimaliai įmanomai užtikrintų pačios įmonės, o kartu ir visų kreditorių teisėtus interesus, vykdydamas bankroto procedÅ«rÄ , nepažeistų kitų su bankrutuojančia įmone susijusių asmenų interesų.

Taigi, bankroto administratorius taip pat turi pareigÄ imtis veiksmų surasti jo administruojamos įmonės dokumentus, kadangi tik pagal juos galima bÅ«tų tiksliai nustatyti įmonės Å«kinę ir finansinę bÅ«klę, bei įvertinti jos turtÄ . Byloje nėra duomenų, kÄ konkrečiai padarė bankroto administratorius pats, siekdamas nustatyti tiksliÄ Ä¯monės dokumentų buvimo vietÄ .Kaip minėta nutarties 35–36 punktuose nėra atlikti visi veiksmai, kad bÅ«tų iÅ¡reikalauti įmonės dokumentai, ir nėra nei paneigta, nei patvirtinta, jog tie dokumentai dar yra pas trečiÄ jį asmenį.

TÄ bÅ«tina atlikti, todėl byla grÄ Å¾inama nagrinėti pirmosios instancijos teismui Å¡ioje dalyje, kad iÅ¡ esmės iÅ¡siaiÅ¡kintų Å¡ias aplinkybes. BylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjantis teismas turėtų Å¡alims pasiÅ«lyti pateikti papildomus įrodymus dėl BUAB „Daivinga“ dokumentų buvimo vietos, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad abi Å¡alys turi įrodyti jų grindžiamas aplinkybes, taip pat apsvarstyti klausimÄ dėl pakartotinio kreipimosi į trečiÄ jį asmenį UAB ,,JÅ«sų auditorius“ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, jų nepateikus – pakartotinai svarstyti baudų skyrimo ir perdavimo jų iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka klausimus, o trečiajam asmeniui ir toliau ignoruojant teismo reikalavimus – svarstyti ar tai nėra piktnaudžiavimo procesu atvejis ir skirti atitinkamas baudas Å¡iuo pagrindu.

Ir tik maksimaliai iÅ¡naudojus visas galimybes gauti/iÅ¡reikalauti dokumentus, bylÄ dėl turto ir dokumentų neperdavimu padarytos žalos nagrinėti pagal turimÄ medžiagÄ . Dėl buvusio valdymo organo neteisėtų veiksmų neperdavus bendrovės turto Teisėjų kolegija iÅ¡ paskutinio VÄ® Registrų centrui pateikto UAB „Daivinga“ balanso už 2011 metus nustatė, kad bendrovė turėjo turto iÅ¡ viso už 162 711 Lt (47 124,36 Eur). Šį turtÄ sudarė ilgalaikis materialus turtas – 6 571 Lt (1 903,09 Eur) ir trumpalaikis turtas, kurį sudarė atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 127 508 Lt (36 928,87 Eur), per vienerius metus gautinos sumos – 17 461 Lt (5 057,06 Eur), pinigai ir jų ekvivalentai – 11 171 Lt (3 235,35 Eur) (e. bylos 1 T., b. l. 19).

Bankroto administratorius savo ieÅ¡kinį grindė remdamasis bÅ«tent 2011 metų balanso duomenimis, o praÅ¡omos priteisti 12 750,34 Eur žalos dydį – neperduoto turto verte, teigdamas, jog Å¡io turto atsakovė neiÅ¡saugojo, todėl bÅ«tent ji yra atsakinga už ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ .Pažymėtina, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti įmonei padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Tokiu atveju tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, taip pat bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.

Pažymėtina, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu, taip pat apima pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ , teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, iÅ¡saugoti įmonės turtÄ ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytÄ laikotarpį ir pan.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡ bylos duomenų teisingai nustatė, kad atsakovas netinkamai vykdė jam nustatytas pareigas, t. y. neužtikrino privalomos įmonės turto ir dokumentų apsaugos.

Byloje taip pat nustatyta, kad už įmonės turto apskaitos organizavimÄ , turto ir dokumentų iÅ¡saugojimÄ bei jų perdavimÄ buvo atsakingas UAB „Daivinga“ vadovas L. M., kuris turėjo pareigÄ pateikti paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktÅ«rÄ , jo vertę. Ä® bylÄ pateikti dalies turto perdavimo aktai patvirtina, kad atsakovas bankroto administratoriui yra perdavęs tik dalį bendrovės turto, tačiau atsakovas nepateikė Å¡io turto vertę patvirtinančių įrodymų, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas dalies turto neiÅ¡saugojo.

Taip pat teismui nepateikti įrodymai apie teisėtÄ administratoriui neperduoto turto perleidimÄ tretiesiems asmenims, kitokį jo realizavimÄ ir turto struktÅ«rÄ . Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pažeidė savo pareigÄ iÅ¡saugoti ieÅ¡kovės turtÄ ir dokumentus, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti Å¡ioje byloje atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), dėl kurių BUAB „Daivinga“ patyrė žalÄ .Byloje ieÅ¡kovė žalos dydį grindė 2011 metų balanso duomenimis.

Pagal 2011 metų balansÄ atsakovė prašė priteisti tik 12 750,34 Eur žalÄ , kuriÄ sudaro 7 611,90 Eur atsargų vertė, 1 903,09 Eur ilgalaikio turto vertė ir 3 235,35 Eur pinigai. Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl kiekvienos 12 750,34 Eur sudarančios dalies atskirai, tuo pačiu akcentuodamas, jog bÅ«tent ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti konkretų žalos dydį. Dėl žalos dydžio, bankroto administratoriui neperduotų pinigų apimtyje Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ jo priteisė 3 235,35 Eur, kurie yra nurodyti 2011 metų balanso 10 eilutėje.

Nurodo, kad visi Å¡ie pinigai buvo panaudoti atsiskaitant su kreditore AB DnB banku, todėl jie negalėjo bÅ«ti perduoti bankroto administratoriui. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto teiginiais.Bankroto administratorius, praÅ¡ydamas priteisti 3 235,35 Eur žalÄ nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas Å¡ių pinigų pagal 2011 metų balansÄ iÅ¡kėlus UAB „Daivinga“ bankroto bylÄ administratoriui neperdavė. Teisėjų kolegija nustatė, kad paskutinio UAB „Daivinga“ 2011 metų balanso 10 eilutėje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ yra įraÅ¡yta 3 235,35 Eur suma (e. bylos 1 T., b. l. 19).

Apeliantas taip pat šios balanse nurodytos sumos neginčija ir neneigia, kad jos administratoriui neperdavė. Apelianto teigimu balansas neatitinka tikrosios situacijos, kadangi jame nurodytais pinigais buvo atsiskaityta su viena iš įmonės kreditorių, todėl šie pinigai nebeegzistuoja.Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog UAB „Daivinga“ 2012 metais įvykdė prievolę ir sumokėjo AB DnB bankui 7 006,67 Eur (e. bylos 1 T., b. l. 196; 2 T., b. l. 116). Vis dėlto teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, kad su kreditore atsiskaitė iš bendrovės 2011 metų balanse nurodytų pinigų.

Atsakovo pateiktas Nepriklausomo auditoriaus atsakymas į paklausimÄ (e. bylos 2 T., b. l. 111–114) nepatvirtina apelianto nurodomų aplinkybių. Å iame atsakyme aiÅ¡kiai nurodyta, kad jis yra tik informacinio pobÅ«džio ir parengtas L. M. užsakymu. Be to, auditorė atsakydama į L. M. suformuluotus klausimus rėmėsi tik pačio L. M. paaiÅ¡kinimais ir vos keliais jo pateiktais dokumentais apie pervestas įmokas AB DNB bankui. Pati auditorė nurodo, kad mokėjimai buvo atlikti L. M. dengiant UAB „Daivinga“ įsiskolinimÄ .

Teismo vertinimu, auditorės padaryta išvada, kad 3 235,35 Eur suma buvo panaudota banko skolos dengimui, negali būti vertinama kaip įrodanti apelianto teiginius, kadangi ji yra padaryta išimtinai remiantis L. M. paaiškinimais.Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nei apelianto pirmosios instancijos teismui pateikti AB DNB banko raštai dėl visiško atsiskaitymo su kreditore (e. bylos 1 T., b. l. 196; 2 T., b. l. 85, 115–117, 173), nei apeliacinės instancijos teismui pateikti banko raštai ir tarpfilialiniai kasos pajamų orderiai (e. bylos 3 T., b. l. 58–64, 87–88) nepatvirtina, kad su kreditore AB DNB banku buvo atsiskaityta iš UAB „Daivinga“ 2011 metų balanse nurodytų lėšų.

Taip pat laikytini nepagrįstais apelianto teiginiai, kad jis pinigus kreditorei mokėjo kaip UAB „Daivinga“ vadovas, o kasos pajamų orderių grafoje „Mokėjimo paskirtis“ nėra nurodyta, kad prievolė vykdoma trečiojo asmens už UAB „Daivinga“. IÅ¡ paties apelianto pateiktų tarpfilialinių kasos pajamų orderių matyti, kad juose mokėtoju yra nurodytas L. M.. Teisėjų kolegija pažymi, jeigu L. M. bÅ«tų skolÄ mokėjęs kaip įmonės vadovas, laukelyje „Mokėtojas“ turėjo bÅ«ti nurodyta UAB „Daivinga“, o tik pats orderis pasiraÅ¡ytas L.

M. kaip bendrovės direktoriaus. Tokia tvarka rekvizitai nebuvo užpildyti. AB Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas) 2018 m. kovo 27 d. raštas Nr. 19.25-L301/1495 (e. bylos 3 T., b. l.

88) taip pat patvirtina, kad apeliantas galėjo savo nuožiūra nurodyti, kas turi būti įrašyta laukelyje „Mokėtojas“. Tačiau jokių žymų, kad mokama už bendrovę jis nepadarė. Nagrinėjamu atveju mokėtoju yra nurodytas apeliantas kaip fizinis asmuo, o ne UAB „Daivinga“.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, kad atsiskaitymui su banku buvo panaudoti UAB „Daivinga“ pinigai nurodyti 2011 metų balanso 10 eilutėje.

IÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų nustačius, kad skolÄ bankui L. M. dengė kaip fizinis asmuo, kolegijos vertinimu yra labiau tikėtina, kad skola buvo mokama iÅ¡ apelianto, o ne bendrovės lėšų, juo labiau apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų (pvz. kasos iÅ¡laidų orderio), patvirtinančių, jog 2011 metų balanso 10 eilutėje nurodyta pinigų suma jam iÅ¡ bendrovės kasos grynais pinigais buvo iÅ¡duota, kad jis apmokėtų jais bendrovės skolÄ bankui. Kadangi 2011 metų balanse nurodyta 3 235,35 Eur suma nėra perduota administratoriui, o apeliantas neįrodė, kad bÅ«tent Å¡ie pinigai buvo panaudoti atsiskaitant su viena iÅ¡ kreditorių, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ apelianto, kaip bendrovei padarytÄ Å¾alÄ .

Dėl žalos dydžio, bankroto administratoriui neperduotų transporto priemonių (ilgalaikio turto) apimtyje Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 1 903,09 Eur kaip patirtÄ Å¾alÄ neperdavus bankroto administratoriui ilgalaikio įmonės turto. Apeliantas teigia, kad 2011 metų balanse įraÅ¡yta ilgalaikio turto vertė (1 903,09 Eur) neatitinka realybės, nes šį turtÄ sudaro trys automobiliai, iÅ¡ kurių vienas yra priduotas į metalo lauÅ¾Ä , o kitų dviejų vertė, atsižvelgus į jų nusidėvėjimÄ , yra lygi nuliui.

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su tokiais apelianto teiginiais.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog 2011 metų balanse įmonės ilgalaikį turtÄ sudarė automobiliai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs VÄ® Registro centro Juridinių asmenų registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad kartu su 2011 metų finansinės atskaitomybės dokumentais VÄ® Registrų centrui buvo pateiktas ir jų paaiÅ¡kinamasis raÅ¡tas (e. bylos 3 T., b. l. 96–100).

Å io raÅ¡to 3 skyriuje yra pateikta lentelė „Ilgalaikis materialusis turtas“, iÅ¡ kurios matyti, kad 2011 metų balanse nurodytÄ 6 571 Lt (1 903,09 Eur) vertės ilgalaikį materialųjį turtÄ sudaro 5 971 Lt (1 729,32 Eur) vertės transporto priemonės ir 600 Lt (173,77 Eur) vertės kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai. Taigi, didžiÄ jÄ dalį ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 1 903,09 Eur neperduoto ilgalaikio turto vertės sudarė įmonei nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ bylos duomenų teisingai nustatė, kad vienas iÅ¡ trijų UAB „Daivinga“ priklausiusių automobilių buvo priduotas į metalo lauÅ¾Ä 2008 metais (e. bylos 2 T., b. l. 121), tačiau neteisingai sprendė, kad jo vertė negali atsispindėti 2011 metų balanse.

Iš byloje VĮ „Regitra“ išrašo (e. bylos 1 T., b. l.

60) matyti, kad visoms trims UAB „Daivinga“ priklausiusioms transporto priemonėms buvo įregistruoti apribojimai – draudžiama jas iÅ¡registruoti arba pakeisti savininkÄ . Be to, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai patikrinęs VÄ® „Regitra“ duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad visos trys transporto priemonės buvo iÅ¡registruotos tik 2014 m. rugsėjo 29 d. ir 2014 m. spalio 1 d. (e. bylos 3 T., b. l. 91–95). Dėl to labiau tikėtina, kad iÅ¡ 2011 metų balanse nurodytos 6 571 Lt (1 903,09 Eur) ilgalaikio turto vertės net 5 971 Lt (1 729,32 Eur) sumÄ sudaro apelianto nurodytos trys transporto priemonės.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei 1 903,09 Eur, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismui nustačius ilgalaikio turto sudėtį ir aplinkybę, kad viena jį sudaranti dalis neegzistuoja (viena transporto priemonė yra sunaikinta), turėtų bÅ«ti nustatytos atskiros jo sudedamųjų dalių vertės, t. y. kiekvienos transporto priemonės vertė. Kadangi į bylÄ nėra pateikta tokių duomenų, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės Å¡ioje dalyje apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų jos nagrinėjimÄ iÅ¡ naujo, o po jos iÅ¡sprendimo bÅ«tų suvaržyta Å¡alių teisė į apeliacijÄ .

Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys dėl 1 903,09 Eur žalos, kaip neperduoto bankroto administratoriui ilgalaikio įmonės turto, priteisimo naikintina ir Å¡ioje dalyje byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo nagrinėdamas ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 1 903,09 Eur žalos pagrįstumÄ , turėtų pasiÅ«lyti bylos Å¡alims pateikti BUAB „Daivinga“ priklausiusių transporto priemonių vertes (Å¡iuo metu 2011 metų balanse nurodyta bendra jų vertė – 5 971 Lt (1 729,32 Eur)), o nustačius automobilio, kurio sunaikinimÄ patvirtina byloje esantis pažymėjimas (e. bylos 2 T., b. l. 121) vertę, pasiÅ«lyti ieÅ¡kovės bankroto administratoriui Å¡ioje dalyje patikslinti reikalavimÄ (ar atsisakyti reikalavimo Å¡ioje dalyje) iÅ¡ praÅ¡omos priteisti sumos atimant jau neegzistuojančios transporto priemonės vertę.

To bankroto administratoriui nedarant, teismas atitinkamai turėtų spręsti klausimÄ dėl žalos dydžio koregavimo Å¡ioje dalyje. Atsakovas, savo ruožtu, turi teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog jo minimų kitų dviejų transporto priemonių vertė, pasak jo, „lygi nuliui“. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų aiÅ¡kintis, kas bÅ«tent sudarė likusiÄ 2011 metų balanse nurodytÄ 600 Lt (173,77 Eur) ilgalaikio turto vertę ir ar tarp bankroto administratoriui Å¡iuo metu perduoto turto nėra Å¡iÄ sumÄ ar dalį jos sudarančio turto.

Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat reikėtų papraÅ¡yti Å¡alių paaiÅ¡kinti ar buvo imtasi kokių nors priemonių siekiant surasti BUAB „Daivinga“ priklausiusias transporto priemones (pvz., ar kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo dėl įmonės turto dingimo, pasisavinimo), jei ne – pasiaiÅ¡kinti kodėl to bankroto administratorius nedarė, jei jo vertinimu Å¡ios transporto priemonės dar egzistavo ir turėjo vertę. Dėl žalos dydžio, bankroto administratoriui neperduotų atsargų apimtyje Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė 7 611,90 Eur žalÄ , kuriÄ sudaro neperduotų bankroto administratoriui atsargų vertė.

Apeliantas teigia, kad pagal tris perdavimo aktus bankroto administratoriui iÅ¡ viso perdavė BUAB „Daivinga“ turto už 32 163,41 Eur, todėl neperduoto turto likutis pagal 2011 metų balansÄ turėtų bÅ«ti 4 765,46 Eur. Tačiau bankroto administratorius nepagrįstai neatėmė iÅ¡ praÅ¡omos priteisti žalos pagal trečiÄ perdavimo aktÄ perduotų prekių vertės. Be to teismas neįvertino aplinkybių, kad 2012 metais UAB „Daivinga“ dar pardavinėjo produkcijÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su tokiais apelianto teiginiais.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovo parengtais balansu ir pelno–nuostolių ataskaita už 2012 metus, kadangi jie yra sudaryti paties atsakovo tik jau nagrinėjant bylÄ ir nėra pagrįsti jokiais finansiniai dokumentais.

Vis dėlto, sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių apie 2012 metais UAB „Daivinga“ pardavinėtÄ produkcijÄ . IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų PVM sÄ skaitų–faktÅ«rų matyti, kad bendrovė 2012 m. kovo 22 d. ir 2012 m. gegužės 30 d. pardavė prekių T. Å . (e. bylos 2 T., b. l. 118–119), todėl sÄ skaitose nurodyta suma turėjo sumažėti 2011 metų balanso 7 eilutėje („atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“) nurodyta suma.

Kadangi minėtose PVM sÄ skaitose–faktÅ«rose yra nurodomos dvi skirtingos sumos (viena atspausdinta, o kita priraÅ¡yta ranka), todėl bylÄ grÄ Å¾inant nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismas turėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti, už kuriÄ iÅ¡ sÄ skaitose nurodomų sumų buvo parduotos bendrovės prekės ir tada spręsti dėl galimybės Å¡iomis sumomis mažinti praÅ¡omos priteisti žalos už neperduotas atsargas dydį arba pasiÅ«lyti ieÅ¡kovės bankroto administratoriui Å¡ioje dalyje patikslinti savo reikalavimÄ .Teisėjų kolegija iÅ¡ bylos medžiagos taip pat nustatė, kad apeliantas bankroto administratoriui perdavė bendrovei priklausančias atsargas pagal tris aktus: 2016 m. gegužės 20 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 2016-05-20/1 už 47 707,29 Lt (13 816,99 Eur), 2016 m. spalio 31 d. prekių perdavimo aktu už 53 518,33 Lt (15 499,98 Eur), 2017 m. balandžio 2 d. prekių perdavimo aktu už 9 828,21 Lt (2 846,45 Eur) (e. bylos 1 T., b. l. 31–35, 62–62; 2 T., b. l. 95–96).

Palyginus visus tris aktus matyti, kad jose nurodomos prekės yra panaÅ¡ios ir atitinka bendrovės vykdytÄ veiklÄ , iÅ¡skyrus nurodytus pripučiamus čiužinius ir valtis, kurių paskirtis bendrovės vykdytoje veikloje nėra aiÅ¡ki. Vis dėlto byloje nustatyta, kad bankroto administratorius pagal pirmus du aktus (2016 m. gegužės 20 d. ir 2016 m. spalio 31 d.) perduotų prekių vertę atėmė iÅ¡ praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, tačiau pagal trečiÄ jį aktÄ (2017 m. balandžio 2 d.) to nepadarė nurodydamas, kad nėra aiÅ¡ki turto kilmė ir kaina.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie administratoriaus veiksmai, kai jis pagal du prekių perdavimo aktus pripažįsta, kad tos prekės priklausė įmonei ir neginčija jų kainos, o pagal trečiÄ jį prekių perdavimo aktÄ , kuriame nurodytos beveik identiÅ¡kos prekės, Å¡ių kilmės ir kainos nepripažįsta, laikyti neadekvačiais. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiÅ¡kia, jog pačios Å¡alys turi pareigÄ Ä¯rodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, kas Å¡iuo atveju reiÅ¡kia, kad bÅ«tent bankroto administratoriui tenka įrodinėjimo naÅ¡ta pagrįsti žalos dydį, bei aplinkybę, kodėl taip nevienodai vertino iÅ¡ esmės identiÅ¡kas situacijas dėl prekių perdavimo (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl to nagrinėjamoje byloje ne tik atsakovas, bet ir ieÅ¡kovės bankroto administratorius turi pareigÄ Ä¯rodyti savo teiginius, o pats teismas nei bankroto bylose, nei kitose bylose negali bÅ«ti aktyvesnis už bankroto administratorių ar kitus byloje dalyvaujančius asmenis. Todėl Å¡ios aplinkybės turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos ir įvertintos bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo Å¡ioje dalyje.Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui perdavus dalį bendrovės turto ir administratoriui jį priėmus, bankroto administratorius taip pat turėjo įvertinti šį perduotÄ turtÄ ir nustatyti jo vertę.

Bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad pagal 2017 m. balandžio 2 d. aktÄ jam perduotos prekės nepriklauso BUAB „Daivinga“. Sutiktina, kad apeliantui neperdavus bendrovės dokumentų nėra galimybės pagal juos nustatyti perduoto turto vertės, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tokiu atveju turto vertė turėjo bÅ«ti nustatyta pagal jo perdavimo metu buvusias tokio turto kainas. Bankroto administratorius nepateikė jokių duomenų, kad bÅ«tų įvertinęs jam perduotÄ turtÄ , o jo teiginiai, jog Å¡iuo metu turtas yra nuvertėjęs ir jo vertė lygi nuliui yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas turi pagrįsti, kuo remiantis nurodė perdavimo aktuose nustatytas prekes ir jų kainas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo administratoriui perduoto turto vertės nustatymÄ tik su įmonės dokumentais. Nagrinėjamu atveju negalint nustatyti perduoto turto vertės pagal įmonės dokumentus, turėjo bÅ«ti vertinamos galimybės tokio turto kainÄ nustatyti kitais bÅ«dais (pvz. pagal perdavimo metu rinkoje buvusias kainas ar pan.).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 7 611,90 Eur žalos atlyginimo, kaip bankroto administratoriui neperduotos dalies trumpalaikio turto (atsargų), naikintina ir Å¡ioje dalyje byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo nagrinėdamas ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 7 611,90 Eur žalos pagrįstumÄ , turėtų pasiÅ«lyti bylos Å¡alims pateikti papildomus įrodymus dėl bankroto administratoriui perduoto turto vertės nustatymo. Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsižvelgdama į Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija iÅ¡ dalies tenkina atsakovo apeliacinį skundÄ : panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo L.

M. ieÅ¡kovei BUAB „Daivinga“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“, buvo priteista 9 514,99 Eur žalos atlyginimo, ir šį reikalavimÄ perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). KitÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį teisėjų kolegija palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo nagrinėdamas dėl 9 514,99 Eur žalos atlyginimo taip pat turėtų atsižvelgti į trečiojo asmens pagal taikos sutartį sumokėtus 4 500 Eur.Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad apeliantas L.

M. patyrė 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su apeliacinio skundo ruoÅ¡imu (e. bylos 3 T., b. l. 56). Taip pat apeliantas už apeliacinį skundÄ buvo sumokėjęs 200 Eur žyminio mokesčio, o likusios 331 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki civilinė byla bus iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka (e. bylos 3 T., b. l. 65–67). IeÅ¡kovė BUAB „Daivinga“ patyrė 726 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ ruoÅ¡imu (e. bylos 3 T., b. l. 79–80).

Byla buvo vedama elektronine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ginčo Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas ir kartu su grÄ Å¾inama bylos dalimi, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo L. M. ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Daivinga buvo priteista 9 514,99 Eur žalos atlyginimo (neperduoto ilgalaikio turto bei neperduotų atsargų apimtyje), panaikinti ir Å¡ioje dalyje perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                        Algimantas Kukalis Nerijus Meilutis Arūnas Rudzinskas