2018-03-07 Nr. AB-4682-3-61-3-01297-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-156-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-001297-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovas, LAVL, Ligoninė), 228 eurus neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo gydomas LAVL laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. sausio 14 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatyto minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimų. Kameroje, kurios plotas 15 kv. m kalėjo šešiese žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo dar mažesnis dėl kameroje esančių baldų, sanitarinio mazgo. Kameroje nebuvo stalo, todėl teko valgyti sėdint ant lovos, lėkštę laikyti rankoje. Vėdinimo sistema neatitiko teisės aktuose nustatytų parametrų, todėl kameroje buvo drėgna, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas ir dažai, kurie krito į lėkštę, ant galvos. Kameroje buvo tarakonų. Pareiškėjo teigimu šios sąlygos prilygo kankinimui. Dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų teigė patyręs diskomfortą, dvasines kančias, nepatogumus, pažeminimą, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas. Pareiškėjas dėl laikymo sąlygų kreipėsi į įstaigos administraciją raštiškai, bet atsakymo negavo.

3. Ligoninė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. sausio 24 d. rėžiminio korpuso Vidaus ligų skyriaus 30 kamerų tipo palatoje, kurios plotas buvo 15,25 kv. m., joje buvo įrengtos 8 lovos. Pažymėjo, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų nevedė, kadangi galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigojo. Paaiškino, kad dėl to, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju, jo gydymosi laikotarpiu buvo palatoje, pateikti negali.

4. Pabrėžė, kad Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes joje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties minėtuose teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti ir viršytos. Tačiau LAVL teigė, kad trumpalaikis minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimui, turėtų būti vertintinas kaip mažareikšmis, nesukeliantis papildomų nepatogumų.

5. Ligoninės Vidaus tvarkos taisyklėse, V dalyje „Pataisos įstaigų kamerų, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei karcerių įrengimas“ 35 punkte nurodytas kamerų inventorius bei būtiniausi baldai. LAVL paaiškino, kad atsižvelgiant į Ligoninės finansines galimybes, palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi.

6. LAVL paaiškino, kad kameros vėdinamos pro langus, pažymėjo, kad kiekvienoje kameroje buvo ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrino oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje.

7. Ligoninė atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, pateiktus paaiškinimus, manė, kad patirti išgyvenimai nėra žymiai didesni ir intensyvesni už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas LAVL gydėsi nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. sausio 24 d. ir buvo laikomas rėžiminio korpuso Vidaus ligų skyriaus 30 kamerų tipo palatoje, kurios plotas 15,25 kv. m, kurioje įrengtos 8 lovos.

10. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punkte nustatytomis normomis, kuriose numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad pareiškėjui visą jo buvimo LAVL laikotarpį, 8 paras, buvo pažeista jo teisė į minimlią ploto normą kameroje.

11. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad kameroje nebuvo stalo, blogai veikė vėdinimo sistema, buvo drėgna, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas ir dažai, buvo tarakonų, teismas pasisakė, kad palatų langai pritaikyti vėdinimui, sudarytos sąlygos patalpas vėdinti, be to, atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kad pareiškėjo laikymo Ligoninėje metu kamera, kurioje jis buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų, todėl pareiškėjo nurodytus argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teimas nustatytą minimalios ploto normos pažeidimo trukmę vertino kaip mažareikšmę, sprendė, kad pareiškėjui nebuvo sukurta neturtinė žala šiuo atveju ir jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 13. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo priteisti jam 228 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, dėl ko nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tas pačias aplinkybes kaip ir pirminiame skunde.

15. Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus bei priimtą sprendimą išsamiai pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

18. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, tas pačias aplinkybes kaip ir pirminiame skunde.

19. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus. Jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95)). EŽTT taip pat yra išaiškinęs, kad kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos kalinimo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Karalevičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53254/99), 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 66802/01), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07)).

20. Pagal nuo 2010 m. balandžio 30 d. galiojantį teisinį reguliavimą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Todėl, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios isntancijos teismo pozicija, kad vertinant kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, plotą, vertintina, ar pareiškėjui teko 3,6 kv m kameros ploto.

21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį, t. y. 8 dienas, nebuvo užtikrinta teisė į 5,1 kv. m plotą, pabrėžtina, kad pareiškėjui tenkantis kameroje plotas, buvo mažesnis už 3 kv. m plotą, neatskaičius sanitarinio mago kameroje užimamą plotą, kas tokiu atveju, vadovaujantis EŽTT bei LVAT nuoseklia, analogiško pobūdžio bylose susiformavusia, praktika, yra vertintina kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

22. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovui nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti higienos normų pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai, šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-858/2015). Todėl, atsakovui nepateikus įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jos laikomos nustatytomis, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė būti laikomam higienos normas atitinkančioje kameroje, buvo pažeista.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą, kas sudaro pagrindą, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo M. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują prendimą.

Pareiškėjo M. Ž. naudai priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė